PATVIRTINTA
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
2009-11- sprendimu Nr. T11-
GYVŪNŲ GLOBOS, LAIKYMO IR PRIEŽIŪROS KLAIPĖDOS RAJONE TAISYKLĖS
I. TAIKYMO SRITIS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS
1. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, higienos bei sanitarijos, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantinavimo reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius Klaipėdos rajono poreikius, tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, veiklą bei kitus specifinius klausimus.
2. Taisyklės galioja tik Klaipėdos rajone, išskyrus sodų bendrijas, kurių vidaus tvarką nustato bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Jas privalo vykdyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
3. Gyvūnai – visų rūšių gyvūnai, taip pat laukiniai gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
4. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
5. Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
6. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbui ir kitiems tikslams.
7. Dekoratyviniai (kompanijos) gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, gamtininkų stotyse.
8. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
9. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
10. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
11. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai ar turtui. Jų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
12. Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.
13. Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi.
14. Bičių avilys – bičių šeimai gyventi tinkamas būstas.
15. Bičių šeima – Apis mellifera bitės (bitės darbininkės, bitė motinėlė, tranai), gyvenančios viename bičių avilyje.
16. Bitynas – vieną epizodinį vienetą sudarančios bičių šeimos.
17. Bitininkas – bičių laikymu bei priežiūra ir bitininkystės produktų tvarkymu užsiimantis fizinis arba juridinis asmuo.
18. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnai.
19. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.
20. Gyvūnų laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.
21. Gyvūnų globa – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną (arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių) – prieglobsčio suteikimas, rūpinimasis sveikata ir gerove.
22. Gyvūno savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų, agresyvių veislių šunims – 18 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.
23. Savininko valda – žemės plotas, kurį užima gyvenamasis pastatas (namas) ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.), t.y. privatinės arba valstybinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas arba žemėnauda.
24. Uždara valda – gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos arba ne žemesne nei 1,5 m aukščio tvora aptvertas žemės sklypas.
25. Atvira valda – neaptvertas gyvūno savininko žemės sklypas.
26. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.
27. Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos.
28. Patalpos – gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, nustatyta tvarka įregistruotos Registrų centre.
29. Rakinamos patalpos – patalpos su vidiniu ir/ar išoriniu užraktu (butai, gyvenamieji namai, sandėliukai, šiltnamiai, ūkiniai pastatai, garažai ir kt.).
30. Gyvenamojo fondo administratoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, administruojantys gyvenamąjį fondą (seniūnijos, uždarosios akcinės bendrovės, administruojančios gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos).
31. Administravimas – bendrijos pirmininko visi atliekami veiksmai, būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti.
32. Gyvūnų ženklinimas – registruoto ir skiepyto gyvūno žymėjimas išorinio ženklinimo žymekliu.
33. Gyvūno tapatybės nustatymas – paženklinto gyvūno ir jo savininko nustatymas pagal gyvūno išorinio ženklinimo žymeklį.
34. Gyvūnų globos namai – objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai.
35. Voljeras – aptverta teritorija šunims laikyti.
36. Gaišena – dėl senatvės, ligos, nelaimingo atsitikimo nugaišusio ir nugaišinto (eutanazuoto) gyvūno augintinio kūnas.
37. Gyvūnai augintiniai – šunys, katės, graužikai, driežai, gyvatės, vėžliai, varlės, žuvys ir paukščiai, laikomi estetiniams ar bendravimo poreikiams tenkinti.
38. Epizootija – infekcinės gyvūnų ligos išplitimas tam tikru laiku ūkyje arba didesniame plote.
II. BAUDŽIAMI VEIKSMAI SU GYVŪNAIS
39. Draudžiama:
39.1. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;
39.2. gyvūną skandinti, smaugti arba užkasti, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
39.3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
39.4. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;
39.5. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros norint juo atsikratyti;
39.6. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;
39.7. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
39.8. vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo (sertifikato) vežti gyvūnus;
39.9. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant);
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 3 str.
39.10. laikyti neregistruotus gyvūnus. Gyvūnai privalo būti užregistruojami iki jiems sueis 4 mėnesiai;
39.11. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti jam susirgus veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti;
39.12. naudoti benamius gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus;
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.223 “Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 51 – 1974)
39.13. leisti gyvūnams laisvai bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, ikimokyklinių įstaigų teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles.
39.14. išleisti vienus šunis ir kates į laiptines, kiemus ir kitas bendro naudojimo vietas;
39.15. laikyti gyvūnus maisto produktų gamybos ir prekybos įmonėse, viešojo maitinimo įstaigose, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose;
39.16. prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių;
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.223 “Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 51 – 1974)
39.17. visuomenės informavimo priemonėse skleisti antihumanišką elgesį su gyvūnais;
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 18 str. 2 d.
39.18. daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose, rūsiuose) laikyti ir bendrosios paskirties teritorijose (skveruose, parkuose, pakelėse, miesto miškuose ir kitose) ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą;
39.19. pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui.
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 77.2 p.
III. GYVŪNŲ LAIKYMAS DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE IR PRIVAČIOSE VALDOSE
40. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių reikalavimų, jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 17 str.
41. Gyvūnų savininkai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui. Žala atlyginama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.5 str.
42. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos. 6 str.
43. Laboratorinių gyvūnų veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės. 14 str. 4 dalis.
44. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai neterštų laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų, o priteršus – ekskrementus išvalyti.
45. Savininko atviroje valdoje gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti statomi taip, kad gyvūnas neprieitų arčiau kaip 1,5 m iki kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.
Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „ Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“.
46. Uždaroje valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti įspėjamasis ženklas – baltas ne trumpesnių kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas – “Nepririštas šuo”. Už asmenų, įsibrovusių į uždarą savininko valdą, apkandžiojimą, jei yra įspėjamasis ženklas, savininkas neatsako.
47. Užrakintose patalpose šunys gali būti laikomi palaidi, o prie patalpų nereikia įrengti įspėjamųjų ženklų. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 242 “Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 56 – 2289) 22 ir 23 p.
48. Daugiabučio namo buto savininkas ar nuomininkas savo bute turi teisę laikyti šunį ir katę, arba du šunis, arba dvi kates, tik turint raštišką savo ir gretimoje laiptinėje gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki keturių mėnesių amžiaus. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 4-341/19 “Dėl įsakymu patvirtintų “Gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučių namų butuose, normų” keitimo” (Žin., 1999, Nr. 108-3171)
49. Laikyti gyvūnus (šunis, kates ir šeškus) bute, name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
50. Laikyti daugiau šunų ir kačių leidžiama gyvūnų savininkams, pateikusiems gyvūnų globos, kinologų draugijų rekomendacijas ir gavusiems Savivaldybės leidimą. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 4-341/19 “Dėl įsakymu patvirtintų “Gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučių namų butuose, normų” keitimo” (Žin., 1999, Nr. 108-3171)
51. Sarginiai šunys įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi tik pririšti ne arčiau kaip 15 m nuo gyvenamųjų namų. Prie teritorijos turi būti įspėjamasis ženklas. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomi šunys nekeltų grėsmės lankytojams ir netrikdytų viešosios rimties.
52. Iš buto į laiptinę išvedamas šuo turi būti su pavadėliu ir antsnukiu.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 242 “Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 56 – 2289) 19 p.
53. Viešose vietose (gatvėse, parkuose, prie gyvenamųjų namų) šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais ir antsnukiais. Gargždų ir Priekulės miestuose šunys privalo turėti ir registracijos žetonus pritvirtintus prie antkaklių. Maži dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedžiojami be antsnukių. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams. Jei yra žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 metro. Jeigu viešoje vietoje šunys arba katės yra be savininkų, gyvūnai laikomi benamiais. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 242 “Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 56 – 2289) 19 ir 20 p.
54. Gyvūno (šuns, katės, šeško) savininkas privalo turėti gyvūno registravimo pažymėjimą ir jo pasą (Gargždų ir Priekulės miestuose).
55. Draudžiama gyvūnų priežiūrai imti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, leisti gyvūnams tuštintis vaikų žaidimui skirtose smėlio dėžėse.
56. Gyvūno savininkas privalo turėti specialų maišelį gyvūno ekskrementams surinkti.
57. Gyvenamojo fondo administratoriai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis, gali pasitvirtinti gyvūnų laikymo tvarkos aprašą (instrukciją) daugiabučiuose namuose, visuotinio daugiabučio namo gyventojų susirinkimo metu, kai šiam aprašui pritaria 2/3 susirinkime dalyvavusių gyventojų.
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 56-1639).
58. Balandžiai gali būti laikomi tik tam tikslui pritaikytose patalpose turint raštišką pilnamečių kaimynų sutikimą. Draudžiama juos laikyti daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose ir kiemuose.
IV. AGRESYVIŲ IR PAVOJINGŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA
59. Agresyvių šunų veislių sąrašas:
59.1. kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai:
59.1.1. amerikiečių pitbulterjeras;
59.1.2. bandogas (amerikiečių mastifas).
59.2. Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai:
59.2.1. amerikiečių Stafordšyro terjeras;
59.2.2. Stafordšyro bulterjeras;
59.2.3. amerikiečių buldogas;
59.2.4. Argentinos dogas;
59.2.5. Fila Brasileiro (brazilų mastifas);
59.2.6. kangalas (turkų aviganis);
59.2.7. Kaukazo aviganis;
59.2.8. Pietų Rusijos aviganis.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 117 “Dėl agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 32-1241)
60. Pavojingi gyvūnai, agresyvūs šunys laikomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.
61. Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys savivaldybės išduotus leidimus. Leidimus išduoda Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo. Leidimų išdavimų tvarka tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
62. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus.
63. Atsakingas asmuo privalo turėti agresyvaus šuns registracijos dokumentą ir paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu identifikavimo numeriu.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1V-217 “Dėl agresyvių šunų registravimo taisyklių bei asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 62-2838)
64. Visi agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai turi būti identifikuoti mikroprocesoriumi arba tatuiruote.
65. Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima, gyvenant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
66. Atvirose atskirų privačių statinių valdose agresyvūs šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne žemesniuose kaip 2 m aukščio aptvertuose voljeruose.
67. Uždaroje atsakingo asmens valdoje šunys gali būti nepririšti, jeigu valda aptverta ne žemesne negu 2 m tvora, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas. Ženklas – baltas ne trumpesnių kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas – “Nepririštas šuo”. Ženklas turi būti gerai matomas tiek dienos, tiek nakties metu.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 242 “Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 56 – 2289) 22 p.
68. Uždarose rakinamose patalpose: butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose agresyvūs šunys apsaugai gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų. 23 p.
69. Atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. 18 p.
70. Agresyvius šunis galima vedžioti tik šunų vedžiojimui skirtose aikštelėse. Laiptinėse, koridoriuose, viešose vietose agresyvūs šunys turi būti vedami tik su pavadėliu ir antsnukiu.
19 p. ir 26 p
71. Draudžiama vežti agresyvius šunis visuomeninėmis transporto priemonėmis. 25 p.
72. Agresyvius šunis gali dresuoti tik asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotą leidimą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą. 27 p.
73. Jei agresyvus šuo apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar kitus gyvūnus, apie tai atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti teritoriniam visuomenės sveikatos centrui, policijos komisariatui bei teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. 30 p.
74. Kiekvienu atveju atsakingas asmuo, kurio agresyvus šuo apkandžiojo kitus gyvūnus ar žmones, apkandžiojusį šunį turi izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti. 31 p.
75. Savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti ir realizuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1V-219/B1-548 „ Dėl agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklių patvirtinimo“ ( Žin., 2003, Nr. 62-2839)
V. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ IR PAUKŠČIŲ LAIKYMAS
76. Klaipėdos rajone ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskirose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriuose gyvena viena šeima (esant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) tik specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose arba specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų tik esant kaimynų sutikimui .
77. Pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti įrengti teisės aktų nustatyta tvarka.
78. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus.
79. Klaipėdos rajone ūkinės paskirties gyvūnai gali būti ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose.
80. Mėšlas turi būti tvarkomas vadovaujantis LR aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 “Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo”.
81. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.
Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr.2-15; 1999, Nr.90-2639; 2000, Nr.61-1804) 16 ¹ 3 d.
82. Ūkinės paskirties gyvūnų laikytojai užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos sanitarijos ir ūkinių priemonių: ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo ir nepriviliotų musių arba graužikų.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.223 “Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 51 – 1974)
83. Gyvulių laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami turi pranešti Klaipėdos apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir privačiam veterinarijos gydytojui ir imtis būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.
Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr.2-15; 1999, Nr.90-2639; 2000, Nr.61-1804) 16 str. 1 d.
84. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 15 str.
VI. REIKALAVIMAI BITYNAMS
85. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda teritorinė valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.
86. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
87. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.
88. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susietus su avilių atidarymu, turi būti raštu įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
89. Bitynai turi būti prižiūrimi laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų reikalavimų.
90. Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, turi būti ne mažesnis kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora (apsodintas gyvatvore ne žemesne nei 2 m aukščio).
91. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.
92. Kaimo gyvenamosiose vietovėse:
92.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;
92.2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės – ne mažesnis kaip 10 m;
92.3. atstumas nuo vieškelio – ne mažesnis kaip 20 m;
92.4. atstumas nuo kito savininko žemės sklypo ribos – ne mažesnis kaip 5 m;
92.5. jei nesilaikoma 92.1 punkto rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites;
92.6. jei nesilaikoma 92.2 ir 92.3 punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tankia tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;
92.7. jei nesilaikoma 92.4 punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
93. Reikalavimai vežiojamam bitynui:
93.1. atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų turi būti ne mažesnis kaip 50 m;
93.2. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.
94. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
95. Be šeimininko spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.
96. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
97. Šias taisykles pažeidę bičių savininkai (laikytojai) nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemės ūkio ministerijos raštas savivaldybėms 2006-06-22, Nr. 2D-11(11.23)-3120 „Dėl gyvūnų laikymo taisyklių papildymo“.
VII. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, LAIKYMAS IR JAUKINIMAS
98. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jos nustatytos tvarkos.
99. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, – globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 12 str.
VIII. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI
100. Visi gyvūnai turi būti tiriami dėl infekcinių susirgimų, skiepijami nuo užkrečiamų ligų, vadovaujantis veterinariniais reikalavimais kiekvienai gyvūnų rūšiai.
101. Gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai (šunys, katės, šeškai), kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunims ir katėms nuo 3 mėnesių amžiaus privaloma vakcinacija nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis ir šeškus kasmet vakcinuoti nuo maro, infekcinio hepatito, parvovirusinio enterito, leptospirozės, kvėpavimo ligų, sukeliamų šunų paragripo virusų. Rekomenduojama kates kasmet vakcinuoti nuo plaučių panleukopenijos, kalicivirozės, virusinio rinotracheito. Gyvūno savininkas privalo turėti bei įgaliotam pareigūnui pareikalavus pateikti gyvūno vakcinavimo pažymėjimą.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007-05-11 įsakymas Nr. B1- 463 „ Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 55-2165) IV skyriaus nuostatos.
102. Jei į gydymosi įstaigą kreipėsi žmonės apkandžioti ar apdraskyti gyvūnų , gydymo įstaiga nedelsiant turi pranešti Klaipėdos apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Gyvūnų karantino sąlygas nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
103. Gyvūnui nugaišus dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir pranešti teritorinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
104. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Gyvūnui susirgus, savininkas privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų paskirtas reikiamas gydymas. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 10 str.
105. Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima tik specializuotose parduotuvėse ar turgavietėse (kurių vidaus tvarkos taisyklėse tai numatyta), laikantis Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos direktoriaus patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 8 str.
106. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus teritorinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.
107. Skersti gyvūnus ne skerdyklose galima tik leidus teritorinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr.2-15; 1999, Nr.90-2639; 2000, Nr.61-1804)
IX. GYVŪNŲ VEŽIMAS
108. Gyvūnus juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vežti, laikantis 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas, iš dalies keičiančio Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97.
109. Gyvūnus galima vežti tik specialiai paruoštu transportu. Ilgesnio vežimo metu jie turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.
110. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.
111. Ūkinės paskirties gyvūnus išvežti iš Lietuvos Respublikos arba įvežti į Lietuvos Respubliką leidžiama tik per Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus pasienio postus, kuriuose yra sąlygos vežti gyvus gyvūnus atskira eile ir pasienio veterinarijos punktai.
112. Juridiniai ir fiziniai asmenys gabenantys gyvūnus toliau nei 65 km., privalo turėti trumpų kelionių gyvūnų vežėjų leidimus, o ilgiau negu 8 val. ilgų kelionių leidimus bei transporto priemonių pažymėjimus. Šiuos leidimus išduoda teritorinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
113.Vežti gyvūnus viešojo transporto priemonėmis leidžiama tik specialiuose narveliuose, pintinėse.
114. Draudžiama vežti gyvūną be dokumentų. Dokumente turi būti nurodyta gyvūno sveikatos būklė ir skiepai.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. B1-136 „ Dėl gyvūnų vežėjų leidimų išdavimo tvarkos aprašo ir vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“(Žin., 2007, Nr. 16-610) ir 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas, iš dalies keičiančio Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97.
X. ŠUNŲ VEDŽIOJIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA
115. Šunų vedžiojimo aikštelės turi būti įrengtos Gargždų ir Priekulės miestuose. Jos įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į registruotų šunų skaičių. Šios aikštelės skirtos šunims vedžioti, dresuoti, laisvai lakstyti.
116. Prie įrengtų aikštelių turi būti pakabintas užrašas “Šunų vedžiojimo aikštelė” arba apvalus ženklas, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
117. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, turi būti pažymėtos užrašu “Šunis vedžioti draudžiama” arba apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš ženklo kairiosios pusės viršaus į dešiniosios pusės apačią.
118. Šunų vedžiojimo aikštelėse turi būti: urnos šiukšlėms, suolai, dėžės su smėlio atsargomis bei sandariai uždaromos talpos šunų ekskrementams supilti.
119. Aikštelės turi būti prižiūrimos laikantis sanitarinių higienos reikalavimų ir teritorijų priežiūros taisyklių. Tamsiu paros metu apšviestos.
120. Aikštelės, smėlio dėžės (duobės), urnos ekskrementams turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Privaloma sutartis su urnas, aikšteles dezinfekuojančia ir prižiūrinčia įmone.
121. Už aikštelių įrengimą atsako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, jų priežiūrą vykdo seniūnijų seniūnai.
122. Daugiabučio namo bendrijos spendimu savivaldybės priskirtose prižiūrėti namo teritorijos ribose, kiemuose turi būti skirta teritorijos dalis šunims vedžioti (fiziologiniams poreikiams tenkinti). Už paskirtos teritorijos tvarką ir švarą atsakinga bendrija. Skirtoje aikštelėje turi būti urna kačių, šunų ekskrementams išmesti, ,,žymėjimosi'' stulpeliai. Aikštelės ir ekskrementų urnos turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
XI. ŠUNŲ IR KAČIŲ BEI ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS
123. Gyvūnų savininkai privalo užregistruoti laikomus šunis, kates ir šeškus. Gyvūnai (šunys, katės ir šeškai) turi būti registruojami nuo 4 mėnesių amžiaus, o naujai įsigyti – per 30 dienų nuo jų įsigijimo.
124. Klaipėdos rajono teritorijoje visi laikomi veisliniai ir neveisliniai šunys ir katės bei šeškai registruojami seniūnijose.
125. Už gyvūnų registraciją, registracijos mokesčio rinkimo organizavimą atsakingi seniūnai.
126.Gyvūnų savininkai, gyvenantys Gargždų ir Priekulės miestuose, moka nustatyto dydžio mokestį: už šunį – 6 Lt, už katę – 3 Lt už šešką – 3 Lt.
127. Gyvūno (šuns, katės, šeško) savininkas privalo turėti gyvūno registravimo pažymėjimą ir jo pasą (Gargždų ir Priekulės miestuose).
128. Gyvūnų registruotojas privalo:
128.1. įrašyti gyvūną Registracijos žurnale;
128.2. išduoti gyvūno savininkui Gargždų ir Priekulės miestuose registracijos pasą ir žetoną (žymeklį);
128.3. supažindinti su Klaipėdos rajono gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros taisyklėmis;
128.4. registruojant gyvūną pareikalauti veterinarijos gydytojo pažymos apie gyvūno paskiepijimą nuo pasiutligės ;
128.5. rinkti vienkartinį mokestį už registraciją Gargždų ir Priekulės miestuose;
128.6. išrašyti mokesčio kvitą už gyvūno registraciją ir gautus pinigus tą pačią dieną įnešti į seniūnijos kasą;
128.7. pervesti surinktus pinigus už gyvūnų registraciją kartą per mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai;
128.8. priimti netekusių gyvūnų (šunų, kačių ir šeškų) savininkų pareiškimus ir išbraukti gyvūną iš registracijos žurnalo;
128.9. kontroliuoti, kad visi gyvūnai, esantys seniūnijos teritorijoje, būtų įregistruoti;
128.10. organizuoti šunų vedžiojimo aikštelių Gargždų ir Priekulės miestuose (jeigu būtina ir miesteliuose) priežiūrą.
129. Registruojamo gyvūno savininkas privalo:
129.1. užpildyti registracijos kortelę, kurioje nurodo savo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį, gyvūno rūšį, veislę, spalvą, vardą (Gargždų ir Priekulės miestuose);
129.2. sumokėti registracijos mokestį (Gargždų ir Priekulės miestuose);
129.3. pateikti veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno skiepus nuo pasiutligės;
129.4. pritvirtinti prie gyvūno antkaklio žetoną (Gargždų ir Priekulės miestuose);
129.5. pranešti registruotojui apie gyvūno vadą ir tolimesnį jos likimą (laikys patys ar parduos).
130. Surinkti mokesčiai gali būti panaudojami:
130.1. gyvūnų pasų ir žetonų įsigijimui;
130.2. šunų vedžiojimo aikštelių įrengimui ir priežiūrai.
131. Gautų pajamų apskaitą ir naudojimą kontroliuoja savivaldybės kontrolierius.
132. Asmuo, laikantis gyvūnus komerciniams tikslams, turi įregistruoti individualią įmonę.
133. Nuo gyvūnų registravimo mokesčio atleidžiami darbingo amžiaus neįgalieji, pensininkai, asmenys, turintys policijos, krašto ir priešgaisrinės apsaugos, žmonių gelbėjimo tarnybų pažymas apie šunų reikalingumą tų tarnybų veiklai.
134. Ūkinės paskirties gyvūnų registravimas ir identifikavimas turi būti vykdomas laikantis gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
135. Už gyvūnų (šunų, kačių, šeškų) registracijos kontrolę atsako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti asmenys.
XII. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA, KARANTINAVIMAS, NAIKINIMAS IR UTILIZAVIMAS
136. Jeigu viešoje vietoje šalia gyvūno nėra šeimininko, gyvūnas laikomas benamiu.
137. Benamių gyvūnų gaudymą organizuoja seniūnijos.
138. Benamių gyvūnų gaudymu, globa, karantinavimu, numarinimu bei naminių atiduodamų gyvūnų surinkimu gali užsiimti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys licencijas šiai veiklai.
139. Paslaugų kokybės kontrolę atlieka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyrius.
140. Draudžiama naikinti benamius gyvūnus jų nesugavus, naudojant šaunamąjį ginklą, kuokas ir kitą brutalią įrangą, išskyrus atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti bei esant epizootijos pavojui, bet tik laikantis veterinarinių sanitarijos reikalavimų.
141. Jei pagaunamas gyvūnas (šuo ar katė), kurio savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, žetoną su adresu ar kodu, tatuiruotę ir pan.), Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojas privalo pranešti gyvūno savininkui, užregistruodamas tai žurnale, kuriame turi pasirašyti ir gyvūno savininkas, atsiimdamas gyvūną.
142. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti galiojančius registracijos dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę, ir sumokėti už jo sugavimą, laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį. Jei gyvūnas nebuvo iki šiol užregistruotas, savininkas privalo gyvūną pirmiausiai užregistruoti ir tik tada jį atsiimti.
143. Kai pagaunamas šuo ar katė, kurio savininko identifikuoti neįmanoma, pagautasis gyvūnas laikomas dešimt parų. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar asmuo, norintis priglausti gyvūną, Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku.
144. Draudžiama benamius gyvūnus naudoti tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 16 str. 3d.
145. Draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose.
146. Už neleistiną benamių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir benamių gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose benamiai gyvūnai laikomi ir veisiami.
XIII. GYVŪNŲ AUGINTINIŲ GAIŠENŲ TVARKYMAS
147. Už gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymą atsakingas teritorijos, kurioje rasta gaišena savininkas. Klaipėdos rajono vietinės reikšmės keliuose bei viešosiose vietose gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymą organizuoja seniūnijos.
148. Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymu gali užsiimti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys licencijas šiai veiklai.
149. Paslaugų kokybės kontrolę atlieka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyrius.
150. Jei gyvūnų augintinių gaišenų savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, žetoną su adresu ar kodu, tatuiruotę ir pan.), įmonės vykdančios gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymą darbuotojas privalo pranešti gyvūno savininkui. Savininkai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymu. Jei nesutinkama atlyginti žalą, išlaidos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
XIV. TAISYKLIŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS
151. Šių taisyklių kontrolę pagal savo kompetenciją vykdo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiasis inspektorius, Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausias specialistas – ekologas, vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, seniūnijų seniūnai, valstybinės veterinarijos priežiūros pareigūnai.
152. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.
153. Šių taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai turi teisę:
153.1. įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur laikomi gyvūnai;
153.2. įeiti į butą, turint teismo sprendimą ar buto savininko sutikimą, jei nesilaikoma šių taisyklių;
153.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos klausimais;
153.4. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo, naudojimo reikalavimų pažeidimus;
153.5. įteikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.
154. Gyvūnų savininkai, pažeidę Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros taisykles Klaipėdos rajone, baudžiami administracine tvarka pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 19 str.
PATVIRTINTA
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
2006-06-29 sprendimu Nr. T11-181
AGRESYVIŲ ŠUNŲ REGISTRAVIMO KLAIPĖDOS RAJONE TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Agresyvių šunų registravimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja Klaipėdos rajono teritorijoje laikomų agresyvių šunų registravimo tvarką.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (1997-11-06 Nr. VIII-500), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl agresyvių šunų registravimo taisyklių bei asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programos patvirtinimo“ (2003-06-17 Nr. 1V-217), Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklių, patvirtintų 2006 m. sausio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-13, nuostatomis bei kitais teisės aktais.
3. Šiame apraše vartojamos sąvokos:
3.1. agresyvaus šuns registravimas – duomenų apie agresyvų šunį bei jo savininką fiksavimas Agresyvių šunų registravimo žurnale;
3.2. agresyvaus šuns perleidimas – daiktinių teisių į agresyvų šunį perėjimas kitam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka;
3.3. kitos šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme (1997-11-06 Nr. VIII-500) vartojamas sąvokas.
4. Pagrindiniai agresyvių šunų registravimo uždaviniai:
4.1. atsakingo už agresyvaus šuns padarytą žalą asmens nustatymas;
4.2. beglobių agresyvių šunų daugėjimo prevencija;
4.3. bendra žmonių ir gyvulių ligų kontrolė.
II. AGRESYVIŲ ŠUNŲ REGISTRAVIMAS
5. Klaipėdos rajono gyventojai, laikantys agresyvų šunį Klaipėdos rajono teritorijoje, privalo jį užregistruoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriuje.
6. Kitų savivaldybių gyventojai, laikantys agresyvų šunį Klaipėdos rajono teritorijoje, gali jį užregistruoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriuje.
7. Asmuo, turintis leidimą laikyti agresyvų šunį, privalo per nustatytą terminą jį užregistruoti: per 5 darbo dienas – įvežęs agresyvų šunį į Lietuvos Respubliką; per 3 kalendorines dienas – įsigijęs skiepytą agresyvų šunį Lietuvos Respublikoje, per 1 mėnesį – įsigijęs neskiepytą agresyvų šunį Lietuvos Respublikoje.
8. Agresyvių šunų savininkai moka nustatyto dydžio registracijos mokestį.
9. Agresyvių šunų savininkai privalo kasmet perregistruoti savo gyvūnus. Perregistruojant rinkliava neimama.
10. Už agresyvių šunų registraciją atsakingas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyrius.
11. Agresyvių šunų registruotojas privalo:
12. registruojant gyvūną pareikalauti agresyvaus šuns savininką pateikti kvitą, įrodantį, kad savininkas sumokėjo vietinės rinkliavos mokestį už šuns registravimą;
12.1. įrašyti agresyvų šunį į agresyvių šunų registracijos žurnalą;
12.2. supažindinti su Klaipėdos rajono gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros taisyklėmis;
12.3. registruojant gyvūną pareikalauti agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimo su įrašytu agresyvaus šuns identifikavimo numeriu ir leidimo laikyti agresyvų šunį;
12.4. agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime įrašyti agresyvaus šuns registracijos agresyvių šunų registravimo žurnale numerį;
12.5. priimti netekusių agresyvių šunų savininkų pareiškimus ir išbraukti gyvūną iš registracijos žurnalo;
13. Registruojamo agresyvaus šuns savininkas privalo:
13.1. pateikti asmens identifikavimo dokumentą su gyvenamosios vietos deklaracija;
13.2. pateikti pažymą, kurioje nurodyta, kad šuo paskiepytas ir turi identifikavimo numerį;
13.3. pateikti leidimą agresyviam šuniui įsigyti ir laikyti;
13.4. sumokėti registracijos mokestį ir pateikti registruotojui kvitą, įrodantį, kad savininkas sumokėjo vietinės rinkliavos mokestį už šuns registravimą.
14. Vietinės rinkliavos mokestį už šuns registravimą sumokėti banke. (Mokesčio gavėjas: Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188729161, atsiskaitomoji sąskaita LT227300010038166832, AB bankas „Hansabankas“. Įmokos kodas 5870).
15. Agresyvių šunų registravimo žurnale fiksuojami duomenys:
15.1. Agresyvaus šuns duomenys:
15.1.1. individualus agresyvaus šuns identifikavimo numeris, suteiktas pagal agresyvių šunų identifikavimo tvarką;
15.1.2. lytis;
15.1.3. gimimo data;
15.1.4. įsigijimo data;
15.1.5. vardas;
15.1.6. agresyvaus šuns laikymo vieta.
15.2. Agresyvaus šuns savininko duomenys:
15.2.1. fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, nuolatinė gyvenamoji vieta, telefono numeris, leidimo laikyti agresyvų šunį numeris;
15.2.2. juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, telefono numeris, leidimo laikyti agresyvų šunį numeris;
15.3. Agresyvaus šuns dingimo (pabėgimo ar vagystės) bei atgavimo data.
16. Surinkti mokesčiai gali būti panaudojami:
16.1. šunų vedžiojimo aikštelių įrengimui ir priežiūrai.
17. Gautų pajamų apskaitą ir naudojimą kontroliuoja savivaldybės kontrolierius.
III. AGRESYVAUS ŠUNS SAVININKO PASIKEITIMO, AGRESYVAUS ŠUNS NETEKIMO (NUGAIŠIMO AR NUMARINIMO) BEI DINGIMO (PABĖGIMO AR VAGYSTĖS) REGISTRAVIMAS
18. Asmuo, perleidęs agresyvų šunį, per 3 kalendorines dienas po agresyvaus šuns perleidimo raštu pateikia savivaldybei, įregistravusiai agresyvų šunį, informaciją apie agresyvaus šuns savininko pasikeitimą. Savivaldybė panaikina to agresyvaus šuns registraciją agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns vakcinavimo pažymėjime. Naujas savininkas perėmęs agresyvų šunį užsiregistruoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriuje šio tvarkos aprašo II skyriaus nustatyta tvarka.
19. Agresyvaus šuns savininkas per 3 kalendorines dienas nuo agresyvaus šuns netekimo (nugaišimo ar numarinimo) dienos apie tai raštu praneša Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriui. Savivaldybė panaikina to agresyvaus šuns registraciją agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime.
20. Agresyvaus šuns savininkas per 3 kalendorines dienas nuo agresyvaus šuns dingimo (pabėgimo ar vagystės) apie tai raštu praneša Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriui. Savivaldybė agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime įrašo agresyvaus šuns dingimo datą.
21. Agresyvaus šuns savininkas, atgavęs šunį, per 3 kalendorines dienas apie tai praneša Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriui. Savivaldybė agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime įrašo agresyvaus šuns atgavimo datą.
IV. ATSAKOMYBĖ PAŽEIDUS APRAŠĄ
22. Šio aprašo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Šio aprašo įgyvendinimo priežiūrą pagal savo kompetenciją vykdo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyrius, savivaldybės kontrolierius.
