Rekomendacijos - Voljerai ir būdos. Voljeras ir būda

Rekomendacijos renkantis voljerą ir būdą:

Voljeras turi turėti dvi aklinas sienas, kad šuo turėtų užuovėją, galėtų pasislėpti į šešėlį.
Pageidautina, kad sienos nebūtų iš regzto tinkle, nes Jūsų augintinis gali susižaloti letenas, kai remiasi, o taipogi regztas tinklas su laiku išsitampo ir atrodo tikrai baisiai. Regztą vielos tinklą didesni šunys nesunkiai prasigraužia. Mes gaminame voljerus iš 5 mm diametro metalinių strypų. Galime pagaminti ir iš metalinių vamzdelių, tačiau tai sukelia kainą, tad nematome tikslo permokėti, bet jei Jūs to pageidaujate – jokių problemų.
Voljeras turi būti būtinai cinkuotas, kad nerūdytų. Dažyti nerekomenduojama, nes dažus šuo greitai nudrąsko, nukramto. Tokiu atveju po kurio laiko turėsite nebe vienspalvį voljerą, o kamufliažinį. Be to šuo gali prisivalgyti nukramtytų dažų.
Voljero dydis priklauso nuo šuns (rekomendacijos žemiau).
Stogas būtinas !
Voljero sieneles rekomenduojama sukelti virš grindų, kad būtų nedidelis tarpas, tada yra lengviau išvalyti voljerą.
Jei voljeras pakankamai didelis ir yra daug vietos viduje, durys rekomenduojama, kad atsivertų į vidų, kad didelis šuo jų neišverstų, kai šeimininkas jas atidaro.
Grindys turėtų būti medinės ir sukeltos nuo žemės, kad jūsų augintinis neperšaltų. Taipogi rekomenduojame daryti be tarpų, kad neprikristų šiukšlių, kurias paskui bus labai sunku iškrapštyti iš po voljero.
Būda – kiekvienam šuniui pagal dydį (rekomendacijos žemiau). Stogas – geriau plokščias, nes šunys mėgsta ant jo užšokti, gulėti.
Būdas su prieangiais kinologai kritikuoja, nes šuo per angą turi stebėti aplinką – toks instinktas.
Būdas rekomenduojama apšiltinti.
Į būdą geriausia yra kloti šiaudus, juose taip nesiveisia parazitai, kaip šiene ar medžiaginiuose paklotuose, juose ne taip laikosi drėgmė.
Darant voljerą be grindų ant plikos žemės, geriausia apjuosti pamatu, nes kitaip šuo prasikasa.
Betonuoti grindų nerekomenduojama. Ant betono, kai kurių veislių šunys, greitai suserga sąnarių ligomis.
Voljerą geriausia statyti taip, kad iš jo gerai matytusi pagrindinės durys ir įėjimas i kiemą, kad šuo matytu savo šeimininką įeinantį ir išeinantį. Pasak kinologų tai susiję su jų bandos instinktais.

LKD reikalaujamos MINIMALIOS ŠUNŲ LAIKYMO NORMOS

n – šunų (šuniukų) skaičius

Šuns masė*	Mažiausias bendras buto plotas, m²	Mažiausias voljero plotas vedžiojamiems šunims, m²		Mažiausias voljero plotas nevedžiojamiems šunims, m²		Mažiausias guolio plotas kalei su šuniukais, m²	Mažiausias reikalingas plotas šuniukų vadai virš 8 savaičių amžiaus, m²
		n=1	n›1	n=1	n›1		n=1,2,3,4	n›4
iki 10 kg	8 x n	4	4+2(n-1)	8	8+4(n-1)	0.7	2	3
Iki 20 kg	10 x n	4	4+2(n-1)	15	15+7(n-1)	1	3	6
Iki 40 kg	15 x n	6	6+3(n-1)	25	25+12(n-1)	1.5	4	8
virš 40 kg	20 x n	6	6+3(n-1)	30	30+15(n-1)	2	4	12

Kalė, turinti šuniukų, turi būti išleidžiama iš guolio kelis kartus per dieną arba turėti galimybę išlipti ir įlipti į guolį kada nori.
Narveliuose šunys gali būti transportuojami arba uždaromi trumpam laikui, draudžiama šunis laikyti pastoviai uždarytus narveliuose.
Šunys negali būti laikomi tamsiose, be apšvietimo, nevėdinamose patalpose, rūsiuose, garažuose ir pan.
Šuns masė skaičiuojama tokia, kokia nurodyta veislės standarte
Vedžiojamas šuo – tai šuo, vedžiojamas mažiausiai 2 kartus per dieną ne mažiau kaip po 30 minučių
Rišamiems šunims taikomos tokios pat normos, kaip nevedžiojamiems.
Šuniui visą laiką turi būti padėtas šviežias vanduo.
Šuns guolis turi būti sausas, būda tokia, kurioje šuo gali atsistoti ir laisvai apsisukti, voljere turi būti stogelis nuo lietaus ir saulės ir nors viena aklina siena (užuovėja).