Kaip nepermokėti už gyvūno ženklinimą

ženklinamas šuo

ženklinamas šuo

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, kad mūsų šalyje laikomos katės, šunys ir šeškai privalo būti  paženklinti mikroschemomis ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Įkainiai, kuriuos taiko privatūs veterinarijos gydytojai už šias paslaugas nemaži.
suo_mikrocipasValstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, rekomenduoja veterinarijos paslaugų teikėjams nustatant paslaugų įkainius, neviršyti 15 eurų kainos.  Gyvūnų šeimininkai taip pat turėtų neskubėti ir prieš pasirenkant, palyginti bent kelių privačių veterinarijos gydytojų teikiamas ženklinimo ir registravimo paslaugas ir jų įkainius. Renkantis reikėtų pasiteirauti, ar į galutinę kainą įskaičiuotos visos paslaugos (ženklinimas ir įregistravimas Gyvūnų augintinių registre bei pačių mikroschemų kaina), ar tik viena iš jų. VMVT specialistų  paskaičiavimais, vieno gyvūno paženklinimas (įskaitant mikroschemos kainą) ir įregistravimas Gyvūnų augintinių registre preliminariai kainuoja apie 10 eurų., o didesnė kaina už gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą gali būti siejama tik su papildomomis paslaugomis, pavyzdžiui, – kai veterinarijos gydytojas atvyksta individualiai paženklinti gyvūną jo laikymo vietoje, suteikia paslaugas pasibaigus darbo valandoms, ar suteikiant dar ir kitas, papildomas veterinarijos paslaugas. Be to, galutinė kaina galėtų būti mažesnė, kai vienu metu ženklinami ar registruojami keli to paties asmens augintiniai, nes užpildžius prašymą dėl pirmojo gyvūno, kitiems naudojamas tas pats prašymo šablonas, keičiasi tik nedidelė duomenų dalis. mikrocipas
VMVT primena, kad visi iki 2015 m. gruodžio 31 d. atvesti gyvūnai augintiniai turi būti  paženklinti ir įregistruoti iki 2017 m. balandžio 1 d. bet net vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui. Tai numatyta Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“.
Tai reiškia, kad šunų, kačių ar šeškų, atvestų po 2016 m. sausio 1 d., savininkai privalo kreiptis į veterinarijos paslaugų teikėjus per 4 mėn. nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitiems asmenims.  O šunys, katės ir šeškai, paženklinti po 2016 m. sausio 1 d., turi būti užregistruoti Gyvūnų augintinių registre ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo jų paženklinimo mikroschema. 
suo_su_mikrocipuGyvūnų ženklinimo mikroschemomis kainos paskaičiavimo pavyzdys:
0,25 (veterinarijos paslaugų teikėjo laiko, sugaišto vykdant ženklinimą) x 5,02 (valandinio veterinarijos gydytojo įkainio) x 1,25 (patiriamų administravimo išlaidų koeficientas) + 5 (mikroschemos kaina) = 6,57 Eur. Pavyzdinis gyvūnų įregistravimo Gyvūnų augintinių registre kainos paskaičiavimas: 0,5 (veterinarijos paslaugų teikėjo laiko, vykdant ženklinimą) x 5,02 (valandinio veterinarijos gydytojo įkainio) x 1,25 (patiriamų administravimo išlaidų koeficientas) = 3,13 Eur.
VMVT atkreipia dėmesį, kad nurodytas kainų paskaičiavimas yra pavyzdys, o galutinė kaina gali svyruoti, atsižvelgiant į skirtinguose Lietuvos regionuose taikomus veterinarinių paslaugų įkainius, veterinarijos paslaugų teikėjo darbo vietą (miesto centras, užmiestis ar kaimas) ir kt., tačiau ji neturėtų viršyti 15 Eur sumos.

Šaltinis: grynas.lt

Vasara, pliažas, šuo

Šuo paplūdimys pliažas

Paplūdimys – ne vien žmonių, bet ir jų augintinių poilsio vieta vasarą. Tai atkakliai bando įrodyti poilsiautojai, į pajūrį vis dažniau atsivedantys ir savo mylimus keturkojus. Besipliuškenant bangose išvysti greta kyšančią šuns galvą jau įprasta, ant smėlio tįsančias gauruotas letenas – taip pat.

Šuo paplūdimys pliažas

Vestis naminius gyvūnus į paplūdimius mūsų šalyje griežtai draudžiama. Apie tai perspėja pliažų prieigose pastatyti specialūs ženklai. Tačiau jie šunų mylėtojų nedrausmina taip, kaip baudos. Tuo įsitikino tikrintojai, kiekvieną savaitę rengiantys kontrolinius reidus Klaipėdos paplūdimiuose.

Melnragės ir Girulių pliažuose tarp besiilsinčių žmonių dažnai matyti ir čia pat lakstantys jų augintiniai. Šunys kartu ne tik deginasi, žaidžia, bet ir maudosi jūroje. Toks vaizdas džiugina ne visus.

Karštis veikia ir šunis

„Labai sunku išmokyti žmogų elgtis žmoniškai. Jeigu myli gyvūną ir kartu su juo miegi vienoje lovoje, puiku, bet tai nereiškia, kad ir kiti to nori – kai kuriems žmonėms nemalonu maudytis kartu su šunimis, jau nekalbant apie grėsmę sveikatai“, – teigė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė.

Tarp žmonių bėgiojantys ir besimaudantys šunys gali sukelti alergiją, į paplūdimį atnešti erkių, apseilėti ir taip platinti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. V. Pečkauskienė priminė, jog karštis neigiamai veikia ne tik žmogaus, bet ir gyvūno savijautą. Šuo gali tapti irzlus, apkandžioti aplinkinius.

Rūpestingi šeimininkai paprastai nepamiršta savo augintinių paskiepyti, tad grėsmė užsikrėsti pasiutlige pajūryje – nedidelė. Kur kas didesnė tikimybė užsikrėsti toksokaroze – pavojinga liga, kuri plinta per šunų ir kačių išmatas. Nesurinktos jos lieka smėlyje, o vėjas užterštą smėlį išpusto po didesnę teritoriją, taip išnešiodamas ir ligos sukėlėjus.

Nori pliažo gyvūnams

Aplinkos tarša – pagrindinis sveikatos specialistų argumentas kovojant su pastangomis Klaipėdoje įrengti specialų pliažą šunų mylėtojams. Diskusijos apie tai, kad būtina skirti zoną, kurioje žmonės galėtų netrukdomai atsivesti keturkojus, kyla kiekvieną vasarą. Tačiau miesto valdžia kategoriškai atsisakė pritarti šiam siūlymui, atsižvelgdama į medikų rekomendacijas.

„Yra žmonių, kurie namie laiko tigrus, bet jų į pliažą kažkodėl nesiveda. Paplūdimys skirtas žmonėms, o gyvūnai turi turėti savo vietą“, – įsitikinusi V. Pečkauskienė.

Vedžioti šunis pajūryje draudžia galiojančios higienos normos. Pernai vasarą Klaipėdos miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros komisija kreipėsi į Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybių vadovus, siūlydama bendru raštu kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad higienos norma būtų pakeista, bet pritarimo nesulaukė.

Tačiau komisijos pirmininkė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Natalja Istomina nežada nuleisti rankų. „Vokietijos, Danijos paplūdimiuose yra specialiai pažymėtos vietos, kur galima atsivesti gyvūnus, tad kodėl negali būti ir pas mus? Kažkam baisu, kad teršia aplinką, bet juk į pliažus užsuka ir laukinių gyvūnų – šernų, paukščių, jie taip pat teršia“, – priminė N. Istomina. Šunų pliažo idėjos šalininkai neabejoja, kad gyvūnų mylėtojai į pajūrį savo augintinius vesis ir toliau, juk vasara, visų nubausti nėra galimybių, tad esą anksčiau ar vėliau vis vien teks grįžti prie šio klausimo.

Pažeidėjai tikisi išsisukti

Uostamiesčio valdžia kol kas regi tik vieną būdą, kaip sudrausminti šunų augintojus – gąsdinti juos baudomis. Jau visą mėnesį Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kartu su policijos pareigūnais rengia kontrolinius reidus miesto paplūdimiuose. Melnragės ir Girulių pliažuose dviem asmenims jau surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirtos minimalios baudos – po 10 litų, kitiems skirti įspėjimai. Trečiadienį tikrintojai stebėjo Smiltynės paplūdimį.

„Žmonės žino, kad šunis vestis į pliažą draudžiama, tačiau tikisi, kad jų nepastebės, kad liks nenubausti“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus specialistė Rasutė Paulikienė.

Vedžioti šunis pajūryje draudžia ir miesto tvarkymo taisyklės. Baudos už jų nesilaikymą siekia nuo 10 iki 200 litų.

Šaltinis: lrytas.lt

Sostinės savivaldybė pakeitė mokesčius už gyvūnus

Piktas žvėris

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 spalio 30 pritarė naujai vietinei rinkliavai už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose. Ji mažės dviem litais, pranešė savivaldybė. Gyventojams iki 8 litų mažėja rinkliava už nekastruoto mažo šuns ir ne vyresnio kaip 1 metų nekastruoto šuns laikymą daugiabutyje.

Dvigubai mažiau – 5 litus mokės tie, kas namuose laiko kastruotą mažą šunį ir ne vyresnį kaip 1 metų kastruotą šunį. Mažas šuo – sveriantis ne daugiau nei 10 kilogramų.

Tačiau iki 15 litų didėja rinkliava už nekastruotą vyresnio kaip 1 metų šuns laikymą daugiabutyje.

Mėnesio rinkliava už kovinio šuns, kovinio ar pavojingo šuns mišrūno, kuriam laikyti Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą iki šių metų sausio 1 dienos, sieks 60 litų. 20 litų kas mėnesį gyventojai mokės už namuose laikomą kastruotą pavojingos veislės šunį ir 30 litų – už nekastruoto pavojingos veislės šuns laikymą daugiabutyje.

Anot savivaldybės pranešimo, nuo 3 iki 4 litų didėja ir mėnesio mokestis už nekastruotos katės laikymą. Savo augintinę kastravę vilniečiai mokės 2 litų rinkliavą per mėnesį.

Tikimasi, kad toks kainos diferencijavimas paskatins kastruoti daugiabučiuose laikomus šunis ir kates bei rinktis mažesnius šunis.

Piktas žvėris

Nesąžiningiems veisėjams bus sunkiau

suo-zmogus-ranka

suo zmogus ranka

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsigaliojo nauji ,,Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams”, kurie buvo paruošti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas.

,,Registracija įvesta siekiant užtikrinti, kad gyvūnai būtų veisiami atsakingai, laikantis jų sveikatos ir gerovės reikalavimų, o įsigyti šuniukai, kačiukai ir kiti naminiai augintiniai būtų sveiki ir džiugintų savo šeimininkus. Sugriežtinti gyvūnų augintinių veisimo tvarką ir šios veiklos kontrolę, paskatino kai kurie išaiškinti nelegalaus veisimo atvejai, kai gyvūnai buvo laikomi labai blogomis sąlygomis. Pavyzdžiui, šiais metais aprašytas atvejis, kai iš Garliavos (Kauno raj.) gyventojo buvo konfiskuota 11 šunų, kuriuos jis veisė per ankštuose narvuose, nešildomose nuosavo namo patalpose ”, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus viršininko pavaduotoja Kristina Stakytė.

Registravimo reikalavimai taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims bei organizacijoms, užsiimantiems komerciniu gyvūnų augintinių veisimu. Gyvūnų veisėjai, kurie nėra įtraukti į ,,Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą“, arba kurių verslinio veisimo vietos nėra patvirtintos, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėto teisės akto įsigaliojimo turi pateikti prašymus teritorinėms valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms dėl ūkio subjekto įregistravimo ir veterinarinio patvirtinimo. Laiku veiklos neužregistravusiems gyvūnų augintinių veisėjams gresia administracinė atsakomybė.

Gyvūnų veisimo vietos turi atitikti nustatytus reikalavimus ir būti patvirtintos, išskyrus atvejus, kai veisėjas augintinius laiko ir veisia gyvenamosiose patalpose. Patalpose, kurios neatitinka ,,Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams“, gyvūnus augintinius laikyti leidžiama, jei jų sveikatai ir gerovei nėra pavojaus, tačiau veisti juos draudžiama.

Papildomai prie prašymų reikia pateikti veiklos aprašymą, gyvūnų augintinių laikymo įrangos išdėstymo schemą (nurodant veisimo vietos plotus, apšvietimą ir kt.), informaciją apie šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą bei veisimo vietos valymo, plovimo ir dezinfekavimo tvarkos aprašą. Tais atvejais, kai planuojama veisti pavojingus šunis, privaloma turėti Savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą laikyti ir veisti tokius šunis.

Panevėžio rajono keturkojai lengviau atsikvėps. Naujos taisyklės

Suo ir zmogus

Panevėžio rajono savivaldybė patvirtino naujas gyvūnų laikymo taisykles. Jos įsigalios nuo rugpjūčio 25 dienos ir pakeis jau dešimtmetį galiojančias senąsias.

Suo ir zmogus

Pokyčiai

Taisyklėse numatytos keturios didesnės naujovės. Numatyti pakitimai keturkojų augintojams kelia diskusijų.

Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Naulickienė sako, kad nebelieka šunų registracijos.

Taip pat nebereikės kaimynų sutikimo norint bute ar individualiame name, kuriame gyvena ne viena šeima, – auginti šunį ar katę. Iki šiol reikėjo raštiško sutikimo.

Taisyklėse nebeliko ir draudimo vedžioti šunį su antsnukiu – užtenka tik pavadėlio.

Dar viena nemenkų diskusijų kelianti naujovė yra minimalaus ploto gyvūnams nustatymas.
Pavyzdžiui, norint laikyti katę minimalus plotas turės būti ne mažesnis nei keturi kvadratiniai metrai.
„Dėl plotų gali kilti problemų. Jau daug kas kritikuoja tą lentelę“, –  teigė V. Naulickienė.
Pasak jos, tvarkos aprašas buvo parengtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir juo vadovaujantis kuriamos gyvūnų laikymo taisyklės.
Kitos savivaldybės tuo aprašu irgi vadovavosi. Tikimasi, kad apie naujoves bus dar kalbama, nes yra neaiškumų.
Taisykles privalo pakeisti visos šalies savivaldybės. Agresyvių šunų, kaip ir beglobių gyvūnų, laikymo tvarka rajone kol kas neparengta. Tai turėtų būti padaryta artimiausiu metu.

Mieste netrukus taip pat bus keičiamos gyvūnų globos taisyklės. Jos turi būti vienodos visoje Lietuvoje.

Šiek tiek palengvina

Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė sako, kad taisyklės – tiek dar rengiamos miesto, tiek jau patvirtintos rajono – nėra blogos.
„Norėtųsi, kad būtų daugiau palengvinimų, bet ir dabar nėra blogai“, – kalbėjo R. Liberienė.
Pavyzdžiui, šunis rajone bus galima vedžioti tik su pavadėliu, bet be antsnukio. Mieste tik socializuoti šunys galės būti be antsnukio. Tiesa, pavadėlio reikės.
Gyvūnų globos draugijos vadovės manymu, rajone galėtų būti kitaip sprendžiamas vienkiemiuose  auginamų keturkojų laikymas.
R. Liberienės teigimu, vienkiemiai paprastai užima didelius plotus ir ne kiekvienas gyventojas gali užtverti tvorą. Rišti šunį prie būdos – ne išeitis. Pagal Europos Sąjungos taisykles tai laikoma gyvūno kankinimu.
Nustatytą minimalų plotą gyvūnams ji vadina visiška nesąmone.
„Norint dviejų kambarių bute laikyti du šunis, reikėtų patiems išeiti gyventi į laiptinę“, – stebėjosi R. Liberienė.
Pasak gyvūnų globos draugijos vadovės, šunų ir kačių nebereikės registruoti. Jos žiniomis, nei miesto, nei rajono taisyklėse tai nėra įtraukta, kalbama, kad ši funkcija gali būti perduota Žemės ūkio ministerijai.

Daiva SAVICKIENĖ
Šaltinis: sekundė.lt

Įsigaliojo draudimas daugiabučiuose laikyti pavojingus šunis: kas laukia šių keturkojų

agresyvus šuo ir šeimininkas

pavojingas suo

Praėjusiais metais buvo priimtas pataisytas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, kuriame daugiausia diskusijų sukėlė punktas, draudžiantis laikyti daugiabučiuose pavojingus šunis ir jų mišrūnus. Kartu patvirtintas ir pavojingų šunų veislių sąrašas, kuriam iki šiol priešinasi įvairių gyvūnų globos organizacijų aktyvistai, kinologai.
Nuo liepos 1-osios įsigaliojo draudimas daugiabučiuose laikyti pavojingų veislių šunis, tai yra:

  • Amerikiečių Stafordšyro terjerą
  • Stafordšyro bulterjerą
  • Amerikiečių buldogą
  • Argentinos dogą
  • Fila Brasileiro (Brazilų mastifą)
  • Kangalą (Turkų aviganį)
  • Kaukazo aviganį
  • Pietų Rusijos aviganį

Kas gresia šio punkto nesilaikantiems šunų šeimininkams bei kaip savivaldybių pareigūnai nustatys konkrečią šuns veislę arba – dar sudėtingiau – atskirs tam tikrų veislių mišrūną?

Visi neužregistruoti koviniai ir pavojingi šunys – nelegalai

Paskelbus apie naująjį draudimą kovinių bei pavojingų šunų šeimininkams primygtinai rekomenduota užsiregistruoti savo savivaldybėse iki šių metų sausio – kol pradės galioti visas įstatymas. Dauguma jų suskubo tą padaryti, tačiau akivaizdu, jog dalis nesiruošia niekur registruotis.
Neaišku, ką daryti tiems, kurie tik įtaria, jog augintinis galbūt turėjo pavojingoms veislėms priskiriamus tėvus. Jei tokie žmonės gyvena daugiabutyje, pamėginę išsiaiškinti augintinio kilmę jie gali netekti teisės jį laikyti, o nesiaiškindami – būti įskųsti pikto kaimyno ir sulaukti pareigūnų vizito. Šie arba skirs baudą, arba nuspręs šunį konfiskuoti.
„Turiu didelį, pavojingų šunų veislių požymių turintį šunį. Paėmiau jį iš prieglaudos, kai dar nebuvo aišku, koks jis išaugs. Gyvenu daugiabutyje. Tai ką dabar daryti?“, – sako stambaus keturkojo šeimininkė Vaida Venckutė.
Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento organizavimo poskyrio specialistė Eglė Daugėlaitė teigė, jog pavojingiems ir agresyviems šunims galioja skirtingos taisyklės.
„Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą galima išskirti dvi šunų grupes, kurioms taikomas skirtingas reglamentavimas – pirma grupė tai pavojingi šunys, antra grupė tai koviniai šunys, kovinių šunų mišrūnai ir pavojingų šunų mišrūnai. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą antrai grupei priskirtini šunys (koviniai, – red. past.) draudžiami tiek daugiabučiuose, tiek privačiuose namuose, tiek visoje Lietuvos Respublikoje nuo 2013 m. sausio 1 d., nebent gyventojai iki to laiko spėjo susitvarkyti Savivaldybės leidimą tokiems šunims“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.

Turi pavojingą šunį? Įsigyk ir namą

Vien Vilniaus mieste registruoti 278 šunys, priskirti pavojingoms ar kovinėms veislėms.
E. Daugėlaitės teigimu, asmenims, kurie laiko tokius šunis be Savivaldybės leidimo, gresia atsakomybė už neteisėtą laikymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą – bauda nuo 400 iki 600 Lt su gyvūnų konfiskavimu. Jei tokie šunys laikomi turint Savivaldybės leidimą, jie gali būti toliau laikomi bet turi būti kastruoti ir negali būti veisiami ar parduodami.
Antrąjai grupei priskirtus pavojingus šunis, specialistės teigimu, šiuo metu daugiabučiuose namuose gali laikyti tik tie Vilniaus gyventojai, kuriems Savivaldybė buvo išdavusi tokį leidimą.
„Nuo 2013 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybė leidimų pavojingų šunų laikytojams, laikantiems pavojingus šunis daugiabučiuose namuose, nebeišduoda. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė apskritai išduoda tik leidimus laikyti pavojingos veislės grynaveislius šunis, kurie laikomi ne daugiabučiuose namuose.
Jei bus nustatyta, kad pavojingas šuo laikomas be leidimo, gyvūno savininkui grės atsakomybė – bauda nuo 200 iki 400 Lt su gyvūno konfiskavimu ar be konfiskavimo. Vilniaus gyventojai, laikantys pavojingus grynaveislius šunis ne daugiabučiame name, turėtų pasirūpinti gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriuje leidimą“, – patarė E. Daugėlaitė.

Savivaldybės atstovė: „Pasekmės gali būti įvairios“

Specialistė perspėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai, nustatę pavojingų, kovinių šunų, pavojingų šunų mišrūnų ir kovinių šunų mišrūnų laikymo pažeidimus, surašys administracinių teisės pažeidimų protokolus atsakingiems asmenims, bus taikoma administracinė atsakomybė.
Moteris patvirtino, kad bus reaguojama į kaimynų, kitų gyventojų skundus dėl tokių šunų, bus organizuojami patikrinimai.

Paklausta, ar tokie neseniai įsigaliojusio įstatymo punktai nesukurs situacijos, kai pavojingi šunys bus tiesiog išmetami į gatvę, Vilniaus savivaldybės atstovė atsakė lakoniškai: „Priimtų teisės aktų pasekmės gali būti įvairios.“
Tiesa, liudininkų teigimu, ant pavojingiems šunims laikyti išduotų leidimų nėra nurodytas konkretus šuo, taigi, galima teigti, jog paskubėję savo augintinius užregistruoti šeimininkai gavo teisę daugiabutyje nors ir visą gyvenimą laikyti šios veislės šunis. 

Kaip nustatyti mišrūno veislę? Palikta spręsti Seimui

Savivaldybės atstovės pasiteiravus, kaip bus atskiriama, ar tikrai mišrūnas šuo turėjo pavojingos veislės tėvus, savivaldybės atstovė teigė, jog kai kurios įstatymo nuostatos dėl to dar gali būti keičiamos:
„Atsižvelgiant į sąvokas, kad gyvūnas galėtų būti priskirtas konkrečiai iš šių gyvūnų kategorijų (pavojingų veislių sąraše surašytų veislių, – red. past.), turi būti žinoma jo kilmė. Kilmės nustatymas nebus sudėtingas tuo atveju, jei gyvūno savininkas turės ir pateiks gyvūno kilmę patvirtinančius dokumentus.
Dėl gyvūno priskyrimo pavojingiems, koviniams šunims, pavojingų šunų mišrūnams ar kovinių šunų mišrūnams problemų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra pateikusi siūlymus keisti tam tikras Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos savivaldybių asociacijai.“

Ar visuomet kaltas tik įkandęs šuo?

Minėta mišrūno šeimininkė Vaida, neslepia nusivylimo prieš beveik metus patvirtintu draudimu daugiabučiuose laikyti tam tikrų veislių šunis.
„Juk, jei neklystu, Jungtinėse amerikos valstijose diskusijoje buvo padaryta išvada, kad net toiterjeras (itin mažo dydžio šuo, – red. past.) gali būti agresyvus ir pavojingas. Italijoje tokių veislių sąrašas plėtėsi iki gal 17 veislių ir galiausiai jo buvo atsisakyta. Latvijoje taip pat nėra jokio pavojingų šunų sąrašo… Jie gyvūno pavojingumą nustato pagal elgesį – tai atlieka speciali komisija“, – kalbėjo daugeliui gyvūnų globos organizacijų talkinanti ir rėmėjų ieškanti moteris.
Pati V. Venckutė specialiai veda augintinį pas dresuotoją, nes pripažįsta, kad iki šiol savo šunis per daug lepino. Moteris pastebi, jog jau po kelių dresūros užsiėmimų šuns elgesys stipriai pasikeičia. Jis liaujasi krėtęs eibes namuose, ramiau reaguoja į aplinkinius (nors šeimininkė jį visuomet vedžioja su antsnukiu).
„Taip, turime problemų, prisipažįstu, kad juos (du auginamus šunis, – red. past.) per daug lepinau. Negalima leisti šuniui „užlipti ant galvos“. Šuniui net negalima leisti pirmam įeiti per duris! 95 proc. šuns elgesio lemia šuns auklėjimas. Todėl tai yra kiekvieno šeimininko pareiga“, – naujai išmoktomis žiniomis dalinasi moteris. Ji teigia, jog jos šuo gatvėje agresyviai reaguoja į išgėrusius žmones.
Taip pat moteris yra girdėjusi, jog pavojingų šunų uždraudimo daugiabučiuose idėja kilo gavus daug nusiskundimų iš mamyčių.
„Bet vaikai irgi ne švelniausiai elgiasi su gyvūnais. Tad šunį išprovokuoja į jį paleistas akmuo ar pagalys. Tuomet irgi kaltas šuo? Visgi svarbiausia – dirbti su gyvūnu. O šis įstatymas – jis neturi tvirto pagrindo, nes dauguma šalių elgiasi humaniškai ir nediskriminuoja gyvūnų. Tas sąrašas (pavojingų šunų veislių, – red. past.), turėjo būti labai kruopščiai suderintas su kinologais. Nes kitose šalyse, jei tokie sąrašai ir egzistuoja, tai labai skiriasi nuo mūsiškio“, – svarstė V. Venckutė.

Dresuotoja: pavojingų veislių šunys kartais psichologiškai stipresni už šeimininką

Ji pastebėjo, jog ir „mažyliai“ šunys kartais daug aršiau kimba į kelnes, kad ir kokiai aristokratiškai veislei priklausytų. Tad naujieji pakeitimai, Vaidos nuomone, tik skatina visuomenės priešiškumą, susiskaldymą. Žmonės dažnai piktinasi ir gyvūnų išmatomis žaliosiose miesto erdvėse. 
V. Venckutė teigia pritarianti naujiesiems įstatymo pakeitimams, kad šuns ekskrementų nesurinkę šeimininkai yra baudžiami daugiau nei 700 litų bauda. Tačiau pavojingų veislių sąrašą moteris siūlytų tik naikinti.
 Pavojingų veislių požymių turintys iš prieglaudos paimti šunys / Tarnybos 
Pavojingų veislių požymių turintys iš prieglaudos paimti šunys / Tarnybos "Kovinis piktukas" (fb.com/piktukai) nuotr.
Visuomenėje galioja stereotipas, kad patys pavojingiausi – dideli ir vadinamųjų pavojingų šunų požymių turintys šunys.
Šunų dresūros mokyklos „Dresuok šunį“ įkūrėja Daiva Gapsevičiūtė purto galvą: „Pavojingų veislių šunys tiesiog turi labai stiprų charakterį. Todėl šeimininkas taip pat turi būti stipraus charakterio. O problemos atsiranda, kai šuo yra stipresnis už šeimininką. Psichologiškai stipresnis“.

agresyvus šuo ir šeimininkas

Šunų dresuotoja nepritaria pačiai sąvokai „pavojingų šunų veislės“.
„Dažniausiai tai yra šeimininko nesusitvarkymas, nežinojimas, ką daryti konkrečioje situacijoje. Tiesiog leidimas ardytis, draskytis. Kol šeimininkas nepaaiškina šuniui, kad taip elgtis negalima – šuo galvoja, kad viskas čia gerai. Ir, pabrėžiu, meiliu balseliu išlementas: „Negalima, negalima, gi nedaryk taip“ – nėra šuns sudrausminimas. Tai tik dar labiau skatina! Taigi toks šuns elgesys – šeimininko problema“, – įsitikinusi D. Gapsevičiūtė.

Šeima bijo savo pinčerio

Tačiau ji nuramina, jog net ir suaugusį šunį vis dar galima „išauklėti“. Šunys yra hierarchijos, bandos gyvūnui, tad šeimininkui pakeitus savo elgesį – pasikeičia ir šuns elgesys. 
Svarbu suvokti, kad šunys labiausiai reaguoja į emocijas, ne į žodžius. Todėl šunis veikia šeimininko pyktis. Kita vertus – džiaugiantis už keturkojo laimėjimus, giriant jį, džiaugsmas taip pat turi būti tikras.
Kalbant apie pavojingų veislių šunis dresuotoja prisimena, jog į ją kreipėsi šeima, bijanti gyventi viename bute su savo mažučiu pinčeriu. Tai tik įrodo, jog šuo, kuriam daug kas leidžiama, o eibės pernelyg dažnai atleidžiamos auga į agresyvų, nesvarbu, kokios veislės ar dydžio jis bebūtų.
„Pagalvokime – Jorkšyro terjeras. Juk jis toks mielas mažas šuniukas! O jei Parsono terjeras – jis dar ir baltas! Vau! Štai čia jėgų persvara ir nusvyra į šuns pusę. Iš to gimsta problemos. Atsiprašau, ką reiškia: „Mano šuo man kanda!“. Su koviniais šunimis dažniausiai tai būna jėgos persvara – šeimininkas tiesiog turi labai aiškiai sudėlioti ribas ir parodyti, kas galima, o kas ne“, – kalba dresūros mokyklos „Dresuok šunį“ įkūrėja.

Dresuoti šunis rūpinasi tik „pusveršių“ savininkai

Tiesa, ji pabrėžia, jog žmonės kartais neteisingai įsivaizduoja, ką reiškia „dresuotas šuo“.
„Sako – „jis pas mane dresuotas, visko klauso, tik turi vieną tokią nedidelę problemą – šokinėja ant šunų, o šiaip viskas tvarkoj.“ Susitinkam, šuo šoka ant šunų, o aš paprašau duoti jam komandą sėdėti. „Jūs ką – gi jis neklausys!“. Bet palaukite – mes kalbėjome, kad jūsų šuo yra dresuotas? Ką reiškia – neklausys? Taigi žmonių suvokimas apie dresūrą labai skiriasi nuo mano suvokimo. Klausėte, ar gali žmogus pats išsidresuoti agresyvų šunį? Na, šeimininkai atsakytų, kad gali, bet… Mano supratimu dresuotas šuo yra tas, kuris pasakius komandą ją vykdo tiksliai, greitai ir vykdo iki tol, kol duodu kitą komandą. Po komandos „Gulėt!“, turi gulėti nors ir pusvalandį. O ne pritūpti ir vėl šokinėti. Sako: „Na, jis pas mane ilgai neguli…“, – kalba D. Gapsevičiūtė.
Moteris pastebi keistą dresūros suvokimą – į dresuotojus kreipiasi praktiškai tik didelių šunų savininkai. Mažą šunį juk sutvakysi. Tačiau gatvėje agresyvumą rodo kaip tik mažesnių veislių šunys – dičkiai elgiasi kartais stebėtinai ramiai.
„Prisiminkime, kam buvo skirti tie pavojingi šunys? Taip, kovoms. Bet tai yra šunų kovos. Tai nėra žmonių valgymas. Na, gal kažkur jais buvo užpjudyti vergai. Reiktų paskaityti istoriją. Bet kokiu atveju, dažniausiai jie turi agresiją kitiems šunims, ne žmonėms. Merfio stafordšyro terjerai gali jus užlaižyti, kaip labradorai. Taip, jei šalia yra kitas šuo, reikia žiūrėti – gali kilti kažkokių problemų. Žmonės jų bijo todėl, kad „čia tas kovinis, jo reikia šalintis“. Man labai patinka tvarka Latvijoje. Jie irgi turi šunų sąrašą. Tačiau konkrečių šunų, kurie jau yra patekę į kokį nors incidentą ir atlikus šuns psichikos tyrimą pripažinta, kad taip, tai buvo šuns problema. Specialistų komanda tiesiog ištestuoja, ar tas šuo iš tiesų agresyviai elgiasi“, – dėstė šunų dresuotoja.

Ar tikrai esate savo šuns šeimininkas?

Moteris pabrėžia, kad šeimininkas turėtų spręsti savo augintinio agresijos kitiems šunims problemas. Ir juokaudama priduria – kai ištiesta ranka įsikibę į pavadėlį strimgalviais bėgate paskui šunį ir tik žiūrite, kaip nepargriūti – vargu ar atplėšite jį nuo kito keturkojo susipjovimo atveju.
„Šunys gali būti valdomi. Žinau du šunis, kurie pamatę kitą patiną, negali praleisti progos jį užpulti. Tačiau šeimininkai su tuo susitvarko. Stebi aplinką ir galiausiai – tiesiog komandomis sutvarko savo šunį“, – teigia dresuotoja.
Ji abejoja teiginiu, kad pavojingus šunis įsigyja vien kriminalinio pasaulio atstovai arba tie, kas nori jaustis viršesniais savo rajone ir pagąsdinti aplinkinius. Tačiau ji svarsto, kad toks žmogus ir agresyvus šuo kartu – didžiulė problema. 
„Jų tikslas yra iš šuns pasidaryti žvėrį. Tačiau aš turiu mėgstamą posakį: „Pasižiūrim, kas yra kieno šuniukas?“ Čia Jums atrodo, kad jūs vedžiojate šunį. O šuniui atrodo kitaip. Kad čia jis šeimininkas, išvedęs savo „šunelį“ pasivaikščioti. Tik dar kartą pabrėžiu – tai ne veislės, o konkretaus šuns problema“, – konstatuoja dresuotoja.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet registruojama vidutiniškai 2000 gyvūnų įkandimų vien Vilniaus apskrityje. Iš jų apie 20 proc yra apkandžiojami vaikai iki 15 metų amžiaus.
Per šių metų pusmetį užregistruoti 510 įkandimų gyvūnų, iš kurių 106 vaikai iki 15 metų amžiaus. Net 85 proc iš įkandimų yra padaromi šunų ir dauguma jų yra savi arba žinomi šunys. Per pastąrąjį pusmetį iš 510 įkandimų 344 įkandimus padarė žinomi gyvūnai ir tik 166 nežinomi.
Taip pat visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad pranešimų apie įkandimus padaugėja po ilgųjų savaitgalių ar švenčių. Tuomet žmonės svečiuojasi vieni pas kitus, išvyksta į gamtą ir kartais neįvertina, jog augintinis gali priešiškai reaguoti į svečius, šeimininkų draugus.

Šaltinis: grynas.delfi.lt

Šunų šeimininkams gresia šimtus litų siekiančios baudos

Šikantis suo

Ankstyvas rytas sostinės Karoliniškių rajone. Daugiabučius juosiančiame Pasakų parke senyvo amžiaus vyriškis vedžioja augintinę Niką. Šuo, kaip ir kiekvieną rytą, pritupia atlikti gamtinių reikalų. Tačiau netikėtai gauna spyrį į užpakalį. Link Nikos šeimininko skubiai eina aplinkosaugos pareigūnas ir būrys žurnalistų.

Senyvas vyras neturi maišelio šuns ekskrementams surinkti. 

Vilniaus miesto agentūros vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius Jonas Bacevičius šeimininko teiraujasi, ar šis žinąs apie padidintas baudas už šuns „atliekų“ padarytą žalą gamtai.
Kadangi šuns dovanėlės nuo šiol įkainotos 500 litų padaryta žala aplinkai, o vidutinė administracinė bauda už tokį pažeidimą – 225 litai, pensininko rytas galėjo prasidėti su daugiau nei 700 litų įkainotu pažeidimo protokolu. Šįkart atsipirkta tik maudžiančiu Nikos pasturgaliu.

Vyras intensyviai dėkojo inspektoriui už informaciją ir žadėjo daugiau ir kojos iš namų nekelti be maišelio.
„Labai labai ačiū, daugiau taip nedarysiu, – tikino vilnietis ir nusprendė pagelbėti pareigūnams: „Čia už 10 – 15 minučių bus šunų, bus labai daug.“

Jau pasukus prie pareigūno automobilių, Karoliniškių rajone šunį vedžiojusi Romualda tarsi nepastebėjo, jog jos augintinis pritūpė kiemo pievelėje.

Tačiau moteris tikrai pastebėjo ryškią aplinkosaugininko liemenę bei žurnalistų objektyvus. Ji paskubomis grįžo prie išmatų ir jas surinko į kišenėje rastą maišelį.

Vėliau aplinkosaugos pareigūnui ji tikino žinanti, jog už nesurinktus ekskrementus baudžiama 500 litų bauda.
„Ir dar 225 litų administracine bauda“, – pridūrė J. Bacevičius.

„Visuomet surenku. Tik prašymas – kad būtų kur tuos maišiukus išmesti, kad būtų daugiau specialių šiukšliadėžių, – teigė Romualda. – Čia, aplink daugiabučius, viską surenku. O jei važiuojam į mišką – tada ne. Na jau žinot, miške ir briedžiai – visi ten viską daro. Svarbu surinkti, kur žmonių aplinka, kur vaikai. Žinom, kad tai yra nemalonu – juk matom, kas pavasarį darosi. Norisi gyventi švariai. Juk pažiūrėkite, kas prie ežerų darosi. Bet žinote, žmonės labiau šiukšlina, negu šunys, galiu pasakyti. Kiek šiukšlių… nors ir visokios akcijos „Darom“ vyksta. Tai kažkaip tokių žmonių nebaudžia, baudžia tuos, kas turi šunis. Kur iš tikrųjų, net jei ir nesurinkus, per savaitę toje vietoje jau nieko nebesimatytų…“

Šuns šeimininkė svarstė, jog išaugusios baudos už žalą aplinkai – gerai, tačiau vis vien nėra kur dėti surinktų šuns ekskrementų.

„Kur dabar man jį dėti? Nešiotis, ar namo neštis?“, – moteris kilstelėjo maišelį, išgelbėjusį nuo didelės baudos.
Kita senyva ponia, vedžiojanti miniatiūrinį šunelį, iškart išsitraukė maišelį ir sulaukė aplinkosaugininkų pagyrimo.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkosaugininkas J. Bacevičius teigia, jog toks reidas – kol kas pirmasis. 

Baudą ne už šuns ekskrementus, tačiau už per automobilio langą švysteltas greitojo maisto restorano atliekas turi tik vienas vilnietis. Jam tai kainavo apie 700 litų. 

Nuo šiol aplinkosaugininkai kartu su policijos pareigūnais žada reidus dėl šiukšlinimo ir šunų ekskrementų nesurinkimo vykdyti mažiausiai du kartus per mėnesį.

„Yra prasmės drausminti tokius neatsakingus gyventojus, kurie neatsakingai elgiasi su aplinka, ir siekti, kad sostinė būtų švaresnė. O šiandien sutikom keletą naminių gyvūnų mylėtojų, juos įspėjome apie naująją tvarką, apie gresiančią atsakomybę. Deja, šį rytą nepavyko nustatyti jokių pažeidimų. Gal žmonės, liaudiškai tariant, „ateis į protą“, – teigė Vilniaus miesto agentūros vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius J. Bacevičius.

Į kritiką dėl šunų ekskrementams skirtų dėžučių trūkumo J. Bacevičius atsakė, jog nei savivaldybė, nei aplinkos apsaugos departamentas neužtikrins tokios dėžutės kiekvienam piliečiui, įrengtos kas dešimt metrų. O nunešti maišelį su surinktomis atliekomis 100 ar 200 metrų, nėra toks jau didelis nepatogumas.

Šikantis suo

Šaltinis: grynas.lt

Voljeras.EU primena, kur yra Dėžių, skirtų šunų ekskrementų surinkimui, vietos Vilniaus mieste .

Baudos už gyvūnų laikymą butuose – neteisėtos

Šuo žaidžia su padanga
 
Savo butuose laikyti naminius gyvūnus norintys, tačiau kaimynų pritarimo nesulaukiantys daugiabučių gyventojai gali lengviau atsikvėpti. Kauno miesto apylinkės teismas išaiškino, jog už gyvūnų laikymą bute be kaimynų sutikimo savivaldybės skiriamos baudos yra neteisėtos.
Viename iš P.Plechavičiaus gatvėje stovinčių daugiabučių gyvenančios Gražinos Prekšaitienės auginami du šunys tapo nesutarimų su viena kaimyne priežastimi. Nors dydžiu neišsiskiriantis jorkšyro terjeras ir už jį ne ką didesnis šitsu veislės šunelis moters namuose gyvena nebe pirmus metus, kaimynei iš žemiau esančio aukšto gyvūnų skleidžiamas triukšmas užkliuvo tik šių metų pavasarį.
 

Lojimą girdi nuolat

„Kaimynė ėmė rašyti skundus policijai ir administracinei savivaldybės komisijai“, – guodėsi G.Prekšaitienė.
Reaguodama į pasipylusius skundus, kaunietė pradėjo rinkti parašais patvirtintus kaimynų sutikimus. Savivaldybės tarybos patvirtintos Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės numato, jog pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima gavus raštišką sutikimą iš kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis bei grindimis. Nepaisant to, G.Prekšaitienė surinko beveik 80 kaimynų parašų.
„Tačiau, kaip paaiškėjo, jie visi negalioja, jeigu nėra tos vienos kaimynės parašo. O ji piktybiškai neduoda sutikimo ir tik rašo skundus. Galima sakyti, taip šantažuoja mus. Įdomiausia tai, jog šalia gyvenanti kaimynė šuniukų lojimo negirdi. O ta, kuri gyvena po mumis, girdi. Tiesa, lojimą ji girdėjo ir tuomet, kai šunis beveik mėnesiui buvome išvežę į kaimą“, – stebėjosi šunų šeimininkė.
 

Pagrasino šunis atimti

Nesukalbamos kaimynės skundai netruko virsti baudomis. Iš pradžių Kauno miesto savivaldybės administracinė komisija už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą G.Prekšaitienei skyrė 20 Lt, o vėliau – ir 400 Lt dydžio baudą. Pasak moters, jai buvo pagrasinta, kad trečią kartą vietoj baudos gali būti paskirta jos augintinių konfiskacija.
Po šių grasinimų kaunietės kantrybė trūko – birželio pradžioje ji Kauno miesto apylinkės teismui įteikė prašymą išaiškinti Gyvūnų laikymo taisyklių pagrįstumą ir jai skirtų baudų teisėtumą. Išnagrinėjęs prašymą, teismas konstatavo, kad savivaldybės, skirdamos baudas už gyvūno laikymą bute be kaimyno sutikimo, pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, nes šios baudos prieštarauja tiek šalies Konstitucijai, tiek Civiliniam kodeksui. Šia Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintos G.Prekšaitienei skirtos baudos.
„Nors pati taisyklė tiesiogiai neriboja asmens teisės įsigyti ir laikyti gyvūną, tačiau sukuria situaciją, kurioje norintis įsigyti ir laikyti gyvūną asmuo tampa priklausomas nuo kaimyno malonės. Todėl bet kokie savivaldybės draudimai turi būti logiški ir teisėti, o ne sukurti neturint jokio pagrįstumo ir aiškumo“, – tvirtina gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė.
 

Reikės politikų įsikišimo

Nors Kauno miesto apylinkės teismas išaiškino, kad baudos už minėtus pažeidimus skiriamos neteisėtai, Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės galioja kaip ir galiojusios.
„Galiausiai taip išeina, kad laikyti savo šuniukų vis tiek negaliu. Aš turiu kreiptis į teismą, kuris man gali leisti laikyti gyvūnus ir be kaimynės sutikimo. Ar dėl to kreipsiuosi į teismą, dar nežinau“, – pečiais gūžtelėjo G.Prekšaitienė.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Jūratė Baranauskienė pareiškė, kad ji ir jos kolegos tik vadovaujasi politikų patvirtintomis taisyklėmis: „Šioje vietoje reikėtų keisti tarybos sprendimą.“
J.Baranauskienės teigimu, naujoji miesto valdžia planuoja steigti specialią komisiją, kuri turėtų teikti Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių pataisas. Pasak Miesto tvarkymo skyriaus specialistės, ji sulaukia nemažai kauniečių skundų ne tik dėl piktybiškų kaimynų, tačiau ir dėl draudimo žaliuosiuose plotuose vedžioti šunis.
 
Šaltinis:
15min.lt

Seimas uždraudė daugiabučiuose laikyti pavojingus šunis ir jų mišrūnus

Nepavojingas kovinis suo
 
2012.10.03 Seimas priėmė naujas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pataisas, kuriomis daugiabučiuose uždrausta laikyti pavojingus šunis bei jų mišrūnus. Už tokius pakeitimus balsavo 54 Seimo nariai, 20 susilaikė. Kai kurie Seimo nariai buvo siūlę papildomą punktą, kai norint laikyti šunį daugiabutyje reikėtų gauti raštišką kaimynų sutikimą, tačiau tokios idėjos atsisakyta. 
Nuo šiol daugiabučiuose draudžiamų šunų veislės išvardytos jau dešimtmetį galiojančiame pavojingų šunų veislių sąraše, dėl kurio reikalingumo ilgai diskutuota. Vis dėlto, iki įstatymo įsigaliojimo registruoti pavojingi šunys ir jų mišrūnai galės likti daugiabučiuose.
Lietuvos kinologų draugija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasisakė už pavojingų šunų veislių sąrašo panaikinimą.

Pavojingais šunimis laikomi šių veislių šunys ir jų mišrūnai:

  • Amerikiečių Stafordšyro terjeras
  • Stafordšyro bulterjeras
  • Amerikiečių buldogas
  • Argentinos dogas
  • Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
  • Kangalas (Turkų aviganis)
  • Kaukazo aviganis
  • Pietų Rusijos aviganis

Karas dėl mišrūnų

„Dabar tai prasidės karas, – su siaubu kalbėjo Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė. – Kadangi į tai įtraukti visi mišrūnai, tai visi šunys, didesni už cvergšnaucerį ar biglį bus įtarinėjami kaip pavojingi, pavojingų veislių mišrūnai. Mes tai žinome, nes jau rašėme pažymas, kad ilgaplaukis į retriverį panašus šuo tikrai nėra Argentinos dogas. Nes taip paskundė kaimynas. Gerai dar, kad nebus reikalaujama kaimynų sutikimo dėl bet kokio šuns. Tokiais metodais šunys daugiabučiuose būtų tiesiog išnaikinti.“
Kinologė teigė negalinti suprasti, kodėl pavojingoms veislėms priskirti šunys yra pavojingesni, jei laikomi daugiabutyje. Nuosavame name tokį šunį laikantis šeimininkas jį lygiai taip pat vedžioja gatvėse, tačiau įstatymo gniaužtų ir net didesnių mokesčių, nesulaukia.
 Šeimininkai nesilaiko nei įstatymų, nei taisyklių. Šiuo atveju esu didelė pesimistė.
Seimo narė D. Bekintienė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydyotojas Giedrius Blekaitis pabrėžė, kad pavojingi – tie šunys, kurie turi pavojingų veislių sąraše esančios veislės kilmės dokumentus. O kaip visi kiti, net ir veisliniai šunys be kilmės dokumentų?
„Toks šuo traktuojamas kaip mišrūnas. Kaip nustatyti ar jis priskirtinas pavojingiems, ar jį galima laikyti daugiabutyje? Na, gal Seimo nariai tai žino“, – vylėsi G. Blekaitis.

Klausti kaimynų ar neklausti?

Seimo nariai Jonas Šimėnas ir Danutė Bekintienė siūlė įstatymu įpareigoti šunų augintojus gauti daugiabučio namo gyventojų sutikimą, jei asmuo norėtų bute laikyti bet kokį šunį.
Lietuvos kinologų draugijos prezidentės Ramunės Kazlauskaitės nuomone, tokia nuostata greičiausiai būtų sukėlusi šunų augintojų streikus ir atidėjusi ilgai derinto įstatymo priėmimą. Ji mano, kad draudimą laikyti bet kokius, ar pavojingų veislių sąraše įrašytus šunis turėtų priimti atskiros savivaldybės, o gal netgi atskirų namų bendrijos.
Kaimo reikalų komitetas nusprendė, jog tokia nuostata varžytų šunų augintojų laisves ir padarytų juos priklausomais nuo kaimynų malonės. Šuo, kaip ir butas, kuriame gyvenama, priskiriamas asmeninei nuosavybei. Kaimo reikalų komitete posėdžiavę Seimo nariai manė, jog raštiškas kaimynų sutikimas neisšpręs gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų.
 Koks skirtumas apkandžiotam žmogui, ar šuo buvo pudelis, ar stafordšyro terjeras? Ar mažiau skauda?
LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė
„Šunų laikymas daugiabučiuose – didelė problema. Gali įstatyme įrašyti ką tik nori – aš, pavyzdžiui, siūliau įrašyti punktą, kad reiktų gauti kaimynų sutikimą – bet vykdymas lieka labai prastas. Čia vykdymo problema, kas visa tai kontroliuoja? Ar veterinarijos tarnyba lakstys po daugiabučius ir registruos ten lojančius šunis?, – retorinių klausimų pažėrė seimo narė D. Bekintienė. – Žiūrėsime, kaip veiks naujasis įstatymas, kol kas savivaldybės šią sritį tvarkė prastai. Neregistruotus šunis buvo galima skųsti policijai. Argi čia policijos darbas – šunis gaudyti? Kaip gyventojai šunų neregistravo, taip ir neregistruoja. Tuo labiau kačių. Kai turėjau katiną, gal vienintelė name buvau jį registravusi ir mokėjau mokestį. O kiek šunų šeimininkų nešiojasi maišelius ar lopetėles ekskrementams, kai juos vedžioja?“

Ne paskutinis šunų augintojų išbandymas

Seimo narė teigė girdėjusi kinologų argumentus, jog agresyvius šunis tokiais padaro ne kas kitas, kaip jų šeimininkai.
„Bet mūsų tautos mentalitetas toks – kad tik kaimynui blogiau būtų. Šeimininkai nesilaiko nei įstatymų, nei taisyklių. Šiuo atveju esu didelė pesimistė. Na, bet pats įstatymas yra žingsnis pirmyn, toliau dedu viltis į įvairias visuomenines organizacijas, (gyvūnų teisių, apsaugos, gerovės, – red. past.) kurių daugėja. Daugiau pasiūlymų neturiu, pirma reikia pažiūrėti, kaip veiks šis įstatymas, kokių kils problemų, tada jau teiksime pataisas“, – įsitikinusi parlamentarė.
 Visi šunys, didesni už cvergšnaucerį ar biglį bus įtarinėjami kaip pavojingi, galbūt pavojingų veislių mišrūnai.
LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė
D. Bekintienė priminė, jog šunų augintojų nervų išbandymu dar taps ruošiamas įstatymas dėl rinkliavos už naminius gyvūnus, kuriuo remiantis gali būti apmokestinti net kaimuose laisvai bėgiojantys ar grandine prie būdos pririšti šunys.

Kol „neprisidavei“ – gyveni ramiai?

Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė įtaria, jog naujasis įstatymas turės atvirkščią efektą, nei norėtų politikai.
„Iki šiol užregistruoti pavojingų veislių šunys galės likti daugiabučiuose, bet juk ne visi yra užsiregistravę, pasiėmę leidimus tokius šunis laikyti. Dabar situacija tokia: arba tu bėk greitai jį užregistruok kaip pavojingą, arba kariauk su kaimynais. O Vilniuje tokių šunų savininkai privalo mokėti ar ne po 50 litų už šunį. Žmonės patenka į savotišką aklavietę. Manau rezultatas bus toks, kad žmonės absoliučiai neberegistruos pavojingų šunų, kol jų niekas neprivers, kitaip tariant, nepagaus. Turės galimybę dar gyventi ramiai ir be didelių mokesčių, kol nepaskųs kaimynas“, – prognozavo pavojingų šunų augintojų ateitį LKD prezidentė.
R. Kazlauskaitė priminė, jog iki šiol visoje Lietuvoje registruota vos 1500 pavojingų šunų, o Vilniuje – kiek daugiau nei 300. Tai – visų 8 pavojingų šunų sąraše esančių veislių šunys. Kinologės teigimu akivaizdu, jog didžioji dalis tokių šunų – neregistruoti.

Ar įkandimo skausmas priklauso nuo šuns?

„Juk aišku, kad įstatymas neveikia. Ir dabar neveiks dar labiau. Koks skirtumas apkandžiotam žmogui, ar šuo buvo pudelis, ar stafordšyro terjeras? Ar mažiau skauda? Jei mažiau skauda, kai įkanda gražesnis šuo, tada nežinau, ar tam sužalotajam su galva gerai“, – konstatavo kinologė.
R. Kazlauskaitė prisimena atvejį, kai po apkandžiojimo konfiskuotas agresyvus šuo „Grindoje“ buvo laikomas (iš mokesčių mokėtojų lėšų) maždaug metus. Kai šuo savotiškai išprotėjo ir tapo agresyvus dėl buvimo vienutėje ilgą laiką, galiausiai buvo užmigdytas. Kinologė įtaria, kad dėl tokios įstatymo nuostatos konfiskuotų pavojingų šunų daugės. Už jų ilgą išlaikymą mokės mokesčių mokėtojai.
 Vienai mano komandos narei tuose pačiuose Anykščiuose abi kojas sukandžiojo „dvarniaška“. Manau, visais atvejais šunų laikymą daugiabučiuose reikėtų derinti su gyventojais.
Jonas Šimėnas
Kita vertus, R. Kazlauskaitė pabrėžė, jog kiti įstatymo punktai, susiję su gyvūnų gerove, baudomis ir žiauriu elgesiu su gyvūnais yra parengti atsakingai ir pagerina gyvūnų teisių situaciją.

J. Šimėnas: daugiabučiai statomi ne šunims, o žmonėms

Aplinkos komiteto narys Jonas Šimėnas teigia, jog visuomet pasisako už darną, o iki šiol šunims buvo suteiktos ypatingos sąlygos. Atsakinėdamas į žurnalisto klausimas politikas pabrėžė, jog ir pats augina du šunis – namuose ir kaime.
„Tačiau daugiabutyje turi paisyti ir kaimyno interesų. Einant pro agresyvų šunį, kad ir laikomą už pavadėlio – nejauku. Nors šeimininkas ir ramina, kad jis „nieko nedarys“. Siūliau pataisą, kad bet kokių šunų laikymas turi būti suderintas su dauguma laiptinėje gyvenančių gyventojų (vėliau pataisa buvo atmesta,- red. past.). Dabar paliktas draudimas dėl tų surašytų agresyvių veislių. O kas nustatys tas veisles? Aš turiu nusiskundimų iš žmonių Anykščiuose, kai žmogus priglaudęs krūvą valkataujančių šunų, padaręs voljerą po balkonu, po kaimynų langais. Jie kartais staugia, kaukia. Kai radau savininką, atsakė: „O aš tiesiog myliu gyvūnus“. Netrukus vienai mano komandos narei tuose pačiuose Anykščiuose abi kojas sukandžiojo „dvarniaška“. Manau, visais atvejais šunų laikymą daugiabučiuose reikėtų derinti su gyventojais. Daugiabučiai statomi ne šunims, o žmonėms gyventi“, – teigė J. Šimėnas.

Beglobių gyvūnų skaičių mažinantys sprendimai atidėti

Tačiau J. Šimėnas pritaria, kad agresyvių ir pavojingų šunų veislių sąrašas – problema.
„Jei laikai tokį šunį, tikrai nesikreipsi į kokią nors instituciją, kad pripažintų, jog tavo šuo pavojingas. Vienetai tokių šeimininkų, galima sakyti – šunų „snobų“. Kol kas nėra aiškiai apibrėžta, kaip tie pavojingi šunys bus nustatomi. Gal pagaliau poįstatyminiais aktais ši dalis bus sutvarkyta?“, – vylėsi parlamentaras.
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R. Kazlauskaitė apgailestauja, kad reikalavimas žymėti mikroschemomis apskritai visus parduodamus šunis ir kates įsigalios tik nuo 2016-ųjų. Tai turėtų daryti pardavėjas. 
Jos nuomone, būtent šis sprendimas būtų sumažinęs bešeimininkių ir beglobių gyvūnų skaičių Lietuvoje.
Kinologė pabrėžė, jog įstatymą dar reikės taisyti, koreguoti, teikti įvairias pataisas.
Šaltinis:
grynas.delfi.lt

Šunų vedžiojimo ir dresūros aikštelės Vilniaus mieste

Žiūrėti AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI IR DRESUOTI VILNIAUS M. SĄRAŠAS didesniame žemėlapyje

Aikštelių sąrašas:

 

Eil. nr.

Seniūnijos

Adresai

1.

Antakalnio seniūnijoje:1. P. Vileišio g. prie M. Daukšos mokyklos.
 2.Fabijoniškių seniūnijoje:1. Fabijoniškių g. 15;
2. L. Giros g. 127 (prie autobuso žiedo).
 3.Justiniškių seniūnijoje:1. Taikos g. 157.
 4.Karoliniškių seniūnijoje:1. I. Šimulionio – V. Vaitkaus g. sankirtoje;
2. Sietyno g.
 5.Lazdynų seniūnijoje:1. Lazdynėlių g.;
2. Architektų g. 176.
 6.Naujamiesčio seniūnijoje:1. Amatų g. prie Nr. 6.
 7.Naujosios Vilnios seniūnijoje:1. Parko g. 23 (už parduotuvės).
 8.Pašilaičių seniūnijoje:1. Medeinos g. 25;
2. Medeinos g. 1;
3. Gabijos g. 23;
4. Gabijos g. 65;
5. Žemynos g. 15.
 9.Pilaitės seniūnijoje:1. Smalinės g. prie miško.
 11.Grigiškių seniūnijoje:1. Šviesos g. 9 gale.
 12.Rasų seniūnijoje:1. Peteliškių g 11.
 13.Senamiesčio seniūnijoje:1. Šopeno g. 3 – Gėlių g. (kalnas).
 14.Šeškinės seniūnijoje:1. Buivydiškių g. 19;
2. Čiobiškio g. 2;
3. Čiobiškio g. 16;
4. Šeškinės g. 45A;
5. Gelvonų g. 1A.
 15.Šnipiškių seniūnijoje:1. Ozo – Tauragnų g. sankirtoje.
 16.Verkių seniūnijoje:1. Ateities g. 1;
2. Žaliųjų Ežerų g. 5;
3. J. Kairiūkščio g. šalia Nr. 2;
4. Geležinio Vilko g. – Didlaukio sankirtoje.
 17.Vilkpėdės seniūnijoje:

1. M. K. Čiurlionio g. prie Vingio parko;

2. Skroblų g. tarp namų Nr. 5 ir Nr. 7.

18.Viršuliškių seniūnijoje:1. Lūžių parko pakraštyje (prie laiptų į Justiniškių g.);
2. Viršuliškių skvero pakraštyje (prie Laisvės pr.).
 19.Žirmūnų seniūnijoje:

1. Šeimyniškių g. 30  Žirmūnų g. 55;
2. Šalia Žirmūnų g. 93;

3. Žirmūnų g. 55;
3. Žirmūnų g. 1D (po Šilo tiltu).

 20.Žvėryno seniūnijoje:1. Vytauto g. 1 (šalia Pedagoginio universiteto stadiono.

Viso: 38 vietos

PASTABA: Aikštelių šunims vedžioti ir dresuoti būklė įvairi, kadangi jos metų bėgyje nuolat daugiau ar mažiau vandalų, piktavalių asmenų niokojamos (ypač tai išryškėja po žiemos sezono). Aikštelės remontuojamos atsižvelgiant į skiriamas lėšas, todėl visų aikštelių kasmet suremontuoti nėra galimybių

Šuo pievoje

Šaltinis:
manogyvunai.lt