Teismų praktika

 

Teismų praktika susijusi su šunų laikymu, priežiūra, atsakomybe.

 
Data: 2011-11-22
Rūšis: Administracinių teisės pažeidimų byla
Tipas: nuasmeninta nutartis
Teismas: Kelmės rajono apylinkės teismas
Teisėja: Vilma Raščiuvienė
 
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Linai Normantaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. G., 
nukentėjusiajam A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G. skundą dėl Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos nutarimo ir

Nustatė

R. G. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. patrauktas už tai, kad jis pažeidė gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010-04-27 sprendimu Nr. T-143, 6.8 punkto reikalavimą, nes R. G. gyvenamojo namo kieme jam priklausantis šuo įkando A. S. į ranką, tuo padarė žalą asmens sveikatai.
R. G. 2011 m. spalio 5 d. Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos nutarimu administracinėje byloje Nr. (12.2) AG-12 pripažintas kaltu pagal LR ATPK 110 str. 5 d. ir nubaustas 500 litų bauda. Nutarime konstatuota, kad jo Vokiečių aviganių veislės šuo, laikomas pririštas prie grandinės privačioje gyvenamojo namo teritorijoje, 2011 m. birželio 29 d. įkando į ranką A. S.. Privati R. G. teritorija aptverta, tačiau vartai buvo laikomi atviri ir ant kiemo vartų nebuvo pakabintas apie šunį įspėjantis ženklas, apie šunį įspėjantis ženklas kabojo ant voljero. Tuo R. G. pažeidė Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-143 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 6.8 punktą.
Skundą padavęs asmuo R. G. su nuobauda nesutinka, prašo ją panaikinti, administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jis paaiškino, kad jo Vokiečių aviganių veislės šuo 2011 m. birželio 29 d. buvo laikomas pririštas grandine prie būdos, kuri yra šalia voljero. Šuo lengvai gali patekti tiek į būdą, tiek į voljerą. Tuo metu, kai A. S. užėjo į jo namus, jis trumpam buvo išvykęs iš namų, vartai į jo namų kiemą buvo atviri. Ženklai apie tai, kad kieme yra šuo, buvo pakabinti ant kiemo vartų ir ant šuns voljero. Jis nepažeidė jokių šunų laikymo taisyklių, nes šuo kieme buvo pririštas prie grandinės, o ne palaidas. Jo namuose nėra įsteigta parduotuvė, žoliapjovėmis jis prekiauja turguose. Kitos dienos ryte jis ruošėsi vykti į turgų Radviliškyje, todėl žoliapjoves buvo išsidėstęs kieme, pasiruošęs pasikrauti į automobilį. Norėdamas jas apžiūrėti, jo įsitikinimu, A. S. turėjo paskambinti jam, o ne savavališkai jo nuosavame kieme ieškoti ir apžiūrinėti jam patinkančius daiktus.
Nukentėjusysis A. S. parodė, kad jis 2011 m. birželio 29 d. į R. G. priklausančio namo kiemą užjęs tikslu pasidomėti parduodamomis žoliapjovėmis. Kiemo vartai buvo atviri, kieme žmonių nesimatė. Ant kiemo vartų ženklų apie šuns buvimą kieme nebuvo, tačiau pro atvirus vartus įėjęs į R. G. kiemą aiškiai matė šuns voljerą, ant kuri buvo ženklas, informuojantis apie šį gyvūną. Voljere jis matė šunį, todėl buvo įsitikinęs, kad šuo uždarytas voljere ir drąsiai ėjo į kiemo gilumą, kur matė išdėliotas žoliapjoves. Šuo, pribėgęs prie jo, šoko ant jo, jis užsidengė galvą ranka, į kurią šuo ir įkando. Iš pradžių jis manęs, kad šuo palaidas, bet vėliau pastebėjo, kad jis pririštas prie grandinės. Jis įsitikinęs, kad toks šuns laikymas kelia pavojų bet kam, užėjusiam į R. G. kiemą, nes pamačius voljerą ir jame vaikščiojantį šunį, susidaro įspūdis, kad šuo uždarytas jame, o ne pririštas. Jo manymu, R. G. netinkamai laikė šunį, todėl jis pagrįstai nubaustas.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S. parodė, kad 2011 m. birželio 29 d. įspėjamųjų ženklų apie šunį ant R. G. priklausančio gyvenamojo namo kiemo vartų nebuvo, tokie ženklai atsirado po įvykio, t.y. šuns įkandimo A. S.. Tačiau pro vartus įėjus į kiemą aiškiai buvo matomas šuns voljeras ir ant jo esantis ženklas, įspėjantis, kad yra šuo.
R. G. skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad straipsnio pirmojoje dalyje – gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse ir antrojoje dalyje – agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas – padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Kadangi ATPK 110 straipsnio norma yra blanketinė, vertintinos Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-143 patvirtintos Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių nuostatos. Kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimą, visų pirma būtina nustatyti šių Taisyklių, kurios reglamentuoja šunų laikymo tvarką, pažeidimus.
ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Ginčo dėl to, kad R. G. šuo įkando į ranką A. S. nekyla, tokiu būdu, A. S. sužalojimo faktas yra akivaizdus. R. G. pripažintas kaltu pažeidęs Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8 punkto nuostatas, kurios numato, kad gyvūnų savininkai, gyvūnus prižiūrintys asmenys privalo užtikrinti, kad gyvūnas nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad R. G. šuo A. S. įkando R. G. priklausančiame kieme, būdamas pririštas grandine prie būdos, įėjęs į kiemą A. S. matė apie šunį įspėjantį ženklą, pritvirtintą prie voljero, matė šunį voljere. Jokių įrodymų, kad R. G. šuo būtų nusitraukęs nuo grandinės, palaidas pabėgęs iš voljero, laikomas pririštas ant netinkamo ilgio grandinės byloje nėra nustatyta, tokiais pažeidimais šuns savininkas nekaltinamas. Gyvūnų laikymo taisyklės nedraudžia laikyti šuns pririšto prie grandinės ir voljere. Toks šunų laikymas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir nekelia grėsmės aplinkiniams. Vertinant nukentėjusiojo elgesį, yra pagrindo manyti, kad jis, įėjęs į svetimą kiemą, matydamas įspėjamąjį ženklą apie kieme esantį šunį, buvo nepakankamai atidus ir apdairus eidamas pro šuns buvimo vietą, į svetimo kiemo gilumą. ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai yra nustatyta žala asmens sveikatai ar turtui, sukelta gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimu. Kadangi nėra duomenų, jog R. G. šuo buvo laikomas pažeidžiant šunų laikymo taisykles, todėl R. G. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį.
Kadangi nenustatyta, kokie papildomi galintys turėti reikšmės bylai įrodymai galėtų būti tiriami, todėl nėra pagrindo grąžinti iš naujo tirti bylos dėl papildomų aplinkybių tyrimo ir įrodymų surinkimo. Tik nustačius ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimo sudėtį, visų pirma Taisyklių pažeidimus, R. G. galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Visi byloje esantys neaiškumai vertintini patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju nenustačius Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių pažeidimo, nenustačius R. G. kaltės, nėra ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimo sudėties, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., teismas

Nutarė

R. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (12.2)AG-12, kuriuo R. G. pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį paskirta 500 Lt bauda, ir bylą nutraukti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Kelmės rajono apylinkės teismą.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.