Category: Istatymai

Paskelbta

Gyvūnų laikymo taisyklės Elektrėnų m.

PATVIRTINTA
 Elektrėnų savivaldybės tarybos
 2004 m. rugpjūčio 11 d. 
 sprendimu Nr.TS-169
 
 

GYVŪNŲ LAIKYMO TAISYKLĖS

 

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
     1.Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, jų privalo laikytis visi fiziniai bei juridiniai asmenys.
     2. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos, higienos bei veterinarijos reikalavimai, aikštelių šunims vedžioti įrengimo, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. 
     3. Taisyklėse nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka ir atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. 
 

II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 
     4. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
     5. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
     6. Beglobiai šunys – palaidi, be savo šeimininkų viešose vietose esantys šunys. 
     7. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
     8. Gyvūnai – visų rūšių gyvūnai, taip pat laukiniai gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
     9. Gyvūno laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas. 
     10. Gyvūno savininkas – kiekvienas sulaukęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat arba laikinai augina gyvūną.
     11. Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą. 
     12. Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.
     13. Gyvūnų laikymo vieta – patalpa, aptverta teritorija, vandens telkinys, kuriuose laikomas gyvulys arba gyvūnas. 
     14. Gyvūnų globa – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.
     15. Gyvūno šeimininkas – gyvūno savininkas arba globėjas.
     16. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos. 
     17. Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
     18. Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami arba atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
     19. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
     20. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus. 
     21. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
     22. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
     23. Pavojingi šunys – šunys, kurie dėl savo veislės savybių arba specialaus apmokymo ir dresavimo kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui.
     24. Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.
     25. Savininko valda – gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.). 
     26. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namų saugojimui, darbo ir kitiems tikslams. 
     27. Uždara savininko patalpa – rakinama gyvenama patalpa, sandėlis, įvairios paskirties vagonėlis, ūkinis pastatas ir kt.
     28. Uždara savininko valda – gyvenamosios ir ūkinės paskirties patalpos, taip pat ne mažiau kaip 1,5 m aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų tvora ir kt. aptvertas žemės plotas, iš kurio valdos negali prasiskverbti gyvūnas.
     29. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.
 

III. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
     30. Gyvūnus leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų. 
     31. Gyvūnų savininku gali būti kiekvienas fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų, arba juridinis asmuo. 
     32. Daugiabučiuose namuose leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties naminius gyvūnus, išskyrus pavojingus gyvūnus, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai. 
     33. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos.
     34. Leidimus įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti, prekiauti jais, laikyti palaidus specialiai apmokytus šunis aptvertose saugojimo vietose (atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.), agresyvius šunis ir kitus pavojingus gyvūnus išduoda Elektrėnų savivaldybės administracija, vadovaudamasi Elektrėnų savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos išvada. Į komisijos sudėtį įeina Elektrėnų savivaldybės administracijos, Elektrėnų policijos komisariato, Trakų visuomenės sveikatos ir specialistų tobulinimo centro, Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Ši komisija taip pat nagrinėja ir konfliktus dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros.
     35. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. 
     36. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui įstatymų nustatyta tvarka. 
     37. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus. 
     38. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas ir patalpas. 
     39. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias. 
     40. Fiziniai ir juridiniai asmenys rinkti zoologines kolekcijas gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jų nustatytos tvarkos. 
     41. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams, veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles. 
     42. Sodininkų bendrijų ir atvirose atskirų statinių valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio (agresyviems šunims – 1,8 m) aptvertuose voljeruose.
     43. Privačiose valdose ne ūkinės paskirties gyvūnų laikymo statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo ir projekto (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.
     44. Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 5 metrai nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų. 
     45. Uždaroje savininko valdoje, kurios tvora ne žemesnė kaip 1,5 m (agresyviems šunims ir pavojingiems – 1.8 m), šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas – baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas – „Palaidas šuo“). Nakties metu šis ženklas turi būti apšviestas. 
     46. Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo ženklų. 
     47. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertose saugojimo vietose (atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.) tik turint leidimą. Šis leidimas išduodamas pagal šių taisyklių 34 punktą.
     48. Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą. 
     49. Viešojoje vietoje šuo turi turėti registracijos žetoną.
     50. Jeigu viešojoje vietoje šalia šunų ir kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiais (su žetonais – beglobiais).
     51. Viešosiose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. 
     52. Iš buto į daugiabučio namo laiptinę, koridorių, kitas bendro naudojimo patalpas visus šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu.
     53. Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo, įsiveržimo į privačias valdas atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis, laikomus pagal šių taisyklių reikalavimus, kaip gynybos priemonę. 
     54. Daugiabučiuose namuose laikyti šunis, kates leidžiama turint raštišką laiptinės gyventojų sutikimą, o privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, – turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. 
     55. Konfliktines situacijas, kilusias dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo daugiabučiuose namuose, sprendžia komisija, sudaryta pagal šių taisyklių 34 punktą. 
     56. Kates jų savininkai turi išnešti ant rankų, specialiuose narveliuose, kuprinėse arba vesti su pavadėliu. 
     57. Gyvūnų savininkai, įvesdami į daugiabutį namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės ir kitos bendrojo naudojimo patalpos. 
     58. Daugiabučių namų butų savininkui arba nuomininkui leidžiama nuolat laikyti ne daugiau kaip du šunis, dvi kates ir vieną šuniukų arba kačiukų vadą iki 4 mėnesių amžiaus. Kitais atvejais būtina turėti leidimą, kuris išduodamas pagal šių taisyklių 34 punktą.
     59. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti vykdančių specialius pavedimus valstybės, savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų bei inžinerinių komunikacijų priežiūrą atliekančių tarnybų darbuotojų (policijos, antstolių, šilumos tiekimo, vandentiekio, dujų, elektros tinklų) saugumą.
     60. Gyvūnų savininkams draudžiama: 
     60.1. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti; 
     60.2. kenksmingai elgtis su gyvūnais (gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus); 
     60.3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius; 
     60.4. organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas arba kovas su gyvūnais; 
     60.5. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant); 
     60.6. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus; 
     60.7. šunis vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių – darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, paplūdimiuose ir masinio maudymosi vietose, skveruose, prie daugiabučių gyvenamųjų namų (jei yra šunų vedžiojimo aikštelė), žaliojoje vejoje, parkuose (išskyrus jų pakraščius arba ten įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles);
     60.8 lankytis su šunimis, katėmis, kitais gyvūnais maisto parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, kirpyklose ir kitose viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose (išskyrus specializuotas įstaigas, teikiančias gyvūnų priežiūros ir gydymo paslaugas) bei leisti šunis vienus į laiptines ir kitas daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpas (neatsižvelgiant į tai, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų); 
     60.9. šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose, balkonuose;
     60.10. išimties tvarka leidžiama šunis, kates ir kitus nepavojingus gyvūnus laikyti mokyklų, lopšelių – darželių, sanatorijų, pensionatų teritorijose turint leidimą, išduotą pagal šių taisyklių 34 punktą; 
     60.11. kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą kačių ir šunų ekskrementais, bei vesti šunis ir kates čia tuštintis; 
     60.12. daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus ir neregistruotus šunis. Buto savininkas arba nuomininkas, pasirašęs nuomos sutartį, yra atsakingas už bute laikomo šuns registravimą; 
     60.13. laikyti šunis ir kates bendrabučiuose ir bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose su bendra virtuve; 
     60.14. draudžiama vaikams iki 18 metų ir neblaiviems asmenims vesti ir vedžioti agresyvius šunis;
     60.15. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos; 
     60.16. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; 
     60.17. prekiauti gyvūnais viešosiose vietose ir turgavietėse, išskyrus turgavietes, kurių vidaus taisyklėse tai numatyta;
     60.18. maudyti gyvūnus paplūdimiuose, kuriuose tuo metu maudosi žmonės.
 

IV. AGRESYVIŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMAS, ĮSIGIJIMAS, LAIKYMAS, REGISTRAVIMAS, VEISIMAS, DRESAVIMAS, PREKYBA JAIS BEI JŲ PAĖMIMAS

 
     61. Agresyviems šunims priskiriami kovinių ir pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai: 
     61.1. Amerikiečių pitbulterjeras (kovinių šunų veislė); 
     61.2. Bandogas (amerikiečių mastifas) (kovinių šunų veislė);
     61.3. Amerikiečių Stafordšyro terjeras (pavojingų šunų veislė); 
     61.4. Stafordšyro bulterjeras (pavojingų šunų veislė); 
     61.5. Amerikiečių buldogas (pavojingų šunų veislė); 
     61.6. Argentinos dogas (pavojingų šunų veislė); 
     61.7. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas) (pavojingų šunų veislė); 
     61.8. Kangalas (Turkų aviganis) (pavojingų šunų veislė); 
     61.9. Kaukazo aviganis (pavojingų šunų veislė); 
     61.10.Pietų Rusijos aviganis (pavojingų šunų veislė). 
     62. Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Elektrėnų savivaldybės administracijos leidimus, išduotus pagal šių taisyklių 33 punktą. 
     63. Leidimai, nurodyti šių taisyklių 62 punkte, neišduodami asmenims:
     63.1. jaunesniems kaip 18 metų;
     63.2 įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
     63.3 teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
     63.4 nepateikusiems pažymos, kad jie yra išklausę atitinkamą mokymo programą, kurią tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;
     63.5 gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais šios dalies 63.2 ir 63.3. punktuose;
     64. Savivaldybė arba kitos įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti:
     64.1 kai atsiranda šių taisyklių 63.2. , 63.3. ir 63.5. punktuose numatyti pagrindai;
     64.2. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį;
     64.3. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, iki išnyks leidimo sustabdymo pagrindai;
     64.4. mirus šuns savininkui, iki jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį;
     64.5. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį.
     65. Paimti agresyvūs šunys realizuojami. Realizavus šunį, gauti pinigai, atskaičius realizavimo išlaidas, grąžinami šuns savininkui ar įpėdiniui (išskyrus atvejį, jeigu įpėdinis nepriėmė palikimo).
     66. Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje, nuosavoje, uždaroje (aptvertoje), užrakintoje valdoje ar uždaroje (aptvertoje) valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Gyvenant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
     67. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus.
     68. Draudžiama veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti. 
     69. Kovinius šunis, kovinių, pavojingų veislių šunų mišrūnus įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama. 
     70. Visi agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai turi būti identifikuoti tatuiruote arba mikroprocesoriumi. 
     71. Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys išduotą leidimą pagal šių taisyklių 34 punktą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą. 
     72. Dėl leidimų įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti sustabdymo ir panaikinimo nusprendžia komisija pagal šių taisyklių 34 punktą. 
     73. Agresyvūs šunys privalomai registruojami seniūnijose pagal gyvenamąją vietą.
     74. Registruodami agresyvius šunis, atsakingi asmenys pateikia išduotą pagal šių taisyklių 34 punktą leidimą įsigyti, laikyti, veisti ir prekiauti atitinkamais šunimis, įvežto agresyvaus šuns registracijos dokumentą (VRM) ir skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu identifikavimo numeriu, dokumentą, kuriame nurodyta šuns veislė ar jos mišrūnas, kovinių veislių šunų ir veterinaro pažymą apie gyvūno sterilizaciją ar kastraciją. Juridiniai asmenys turi nurodyti agresyvaus šuns laikymo vietą.
 

V. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS MIESTUOSE IR MIESTELIUOSE

 
     75. Miestuose ir miesteliuose ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskirose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriuose gyvena po vieną šeimą (esant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) arba specialiai ūkiniams gyvūnams laikyti pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų. 
     76. Miestuose ir miesteliuose ūkio pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti pastatyti ir statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 „Dėl miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92.
     77. Miestuose ir miesteliuose gyvuliai ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose.
     78. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus.
     79. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo savivaldybės prižiūrimose teritorijose. 
     80. Draudžiama daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose) ir bendrosios paskirties teritorijose laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą. 
     81. Draudžiama pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui. 
     82. Mėšlas kaupiamas uždarose patalpose iki 1 kub. m tūrio. Srutos renkamos į sandarią duobę, kuri pripildoma ne daugiau kaip 2/3 tūrio ir kas mėnesį išvaloma bei dezinfekuojama. Miestuose ir miesteliuose draudžiama naudoti srutas dirvą tręšti. 
     83. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.
     84. Ūkinės paskirties gyvūnų laikytojai užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos, sanitarijos ir ūkinių priemonių:
     84.1. ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses arba graužikus; 
     84.2. ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpose reguliariai turi būti atliekama deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija.
     85. Gyvulių laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša Elektrėnų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų. 
 

VI. GYVŪNŲ VEŽIMAS

 
     86. Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine veterinarijos tarnyba. 
     87. Draudžiama vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai.
     88. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai. 
     89. Gyvūnų išvežimo iš Lietuvos klausimus reglamentuoja Vyriausybė. 
     90. Visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti laikantis Keleivių ir bagažo vežimo ir šių taisyklių. Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepai.
     91. Agresyvius ir pavojingus šunis bei kitus pavojingus gyvūnus vežti visuomeniniu transportu draudžiama.
     92. Vežant gyvūnus, būtini šie veterinarijos dokumentai:
     92.1. šunims, katėms – tarptautinis skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimas;
     92.2 visiems gyvūnams – gyvūno sveikatos pažymėjimas (Forma Nr. 11).
 

VII. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS

 
     93. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos, o laikyti – vadovaudamiesi ir šiomis taisyklėmis. 
     94. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, – globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus. 
     95. Apie kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo atvejį būtina nedelsiant pranešti policijai, Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūrai ir seniūnui. Laukinių gyvūnų savininkai arba globėjai privalo savo lėšomis vykdyti šių įstaigų nurodymus dėl privalomo ištrūkusių gyvūnų sugavimo, jeigu juos būtina sugauti dėl kilusios grėsmės žmonių sveikatai arba jeigu Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nustato, jog yra hibridizacijos ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas. 
 

VIII. SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 
     96. Gyvūnų šeimininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų gyvūnai nedarytų žalos aplinkai. 
     97. Šunis galima vedžioti tik šunų vedžiojimui skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose. 
     98. Vedant šunis, kates ir kitus gyvūnus, vadeliojant arba jojant arkliais viešose vietose (gatvės, kiemai, skverai, parkai ir kt.) ir jiems priteršus, taip pat priteršus daugiabučių namų koridoriuose arba kitose bendrojo naudojimo vietose, visuomeninio transporto priemonėse, gyvūnų savininkai ar atsakingi asmenys privalo turėti reikiamas priemones ir nedelsiant surinkti bei išvalyti ekskrementus. Atsisakius tai padaryti, atsakingi asmenys atsako pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 ir 161 str. 
     99. Gyvūnai turi būti sveiki, patologiškai nesiseiliojantys. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais. 
     100. Visi šunys bei kiti gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, paravirusinio gastroenterito, taip pat atlikti dehelmentizaciją. Gyvūnų skiepijimų ir dehelmentizacijos tvarką nustato Elektrėnų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
     101. Už šunų skiepijimą moka jų savininkai pagal Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintus įkainius.
     102. Asmenys, atsisakę skiepyti šunis nuo pasiutligės, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo nustatyta tvarka yra traukiami administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 109 str.
     103. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas privalo pranešti Elektrėnų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, apkandžiojusį gyvūną izoliuoti 10 parų bei sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. 
     104. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, apie tai būtina pranešti Elektrėnų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. 
     105. Infekcinėmis ligomis sergančius šunis draudžiama vedžioti šunų vedžiojimo aikštelėse bei kitose viešose vietose. 
     106. Įsivežus šunis ar kates iš kitų valstybių, gyvūnų savininkai privalo apie tai informuoti Elektrėnų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokie gyvūnai turi būti karantinuojami. Karantino metu atliekami visi reikalingi veterinariniai tyrimai.
     107. Nustačius, kad gyvūnai serga užkrečiamąja liga, valstybinės veterinarijos įstaigos veterinarijos gydytojų nurodymu ligos židiniui likviduoti privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
 

IX. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

 
     108. Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose. Žemės plotas aikštelei skiriamas Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu.
     109. Aikštelės turi būti aptvertos, kietos arba žolės dangos. Jose įrengiami suolai, smėlio dėžė, urnos ekskrementams surinkti.
     110. Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai reikalingą minimalų inventorių. 
     111. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, o tamsiu paros metu – apšviestos. 
     112. Aikštelėse draudžiama vedžioti šunis, neskiepytus nuo pasiutligės, taip pat sergančius arba įtariamus sergant užkrečiamomis ligomis.
     113. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Aikštelė šunims vedžioti“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas. 
     114. Aikštelės ir smėlio su ekskrementais dėžės bei duobės turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, vasarą – kas 10 dienų. 
     115. Už aikštelių įrengimą ir jų priežiūrą atsako seniūnai. 
     116. Draudžiamos šunis vedžioti vietos gali būti pažymėtos užrašu „Vedžioti šunis draudžiama“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn, į ženklo dešinę dalį. 
 

X. REGISTRAVIMAS, APSKAITA IR MOKESČIAI

 
     117. Daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai privalo registruoti jų butuose laikomus šunis seniūnijose pagal gyvenamąją vietą ir gauti registracijos pažymėjimą, žetoną bei mokėti nustatyto dydžio rinkliavą. 
     118. Savanoriškai seniūnijose gali būti registruojami ir šunys, laikomi atskirose uždarose privačiose valdose, bei katės.
     119. Registruojami nuo 4 mėnesių amžiaus šunys, o naujai įsigyti – per 30 dienų nuo jų įsigijimo. 
     120. Daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai, kurių butuose laikomi šunys, privalo mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už šunų registravimą ir laikymą.
     121. Rinkliavos dydis, jos mokėjimo tvarka ir lengvatos nustatomos vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatuose, kuriuos tvirtina Elektrėnų savivaldybės taryba.
     122. Savanoriškai registruojant seniūnijose šunis arba kates, imamas mokestis už paslaugą, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Elektrėnų savivaldybės taryba.
     123. Registracijos pažymėjime privalomai įrašoma vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose arba mokesčio už šuns (katės) registravimo paslaugą sumokėjimo data, sumokėta suma, kuri patvirtinama patikrinusio mokėjimo dokumentą seniūnijos darbuotojo parašu ir seniūno antspaudu.
     124. Pametęs šuns registracijos dokumentus, savininkas privalo kreiptis į seniūniją, kur išduodamas registracijos pažymėjimo dublikatas. 
     125. Vietinė rinkliava už šunų registravimą ir laikymą sumokama vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 1 d.
     126. Vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose lėšomis disponuoja Elektrėnų savivaldybės taryba. 
     127. Naujai įsigijus šunį, kuris bus laikomas daugiabučiame name, per 30 dienų nuo jo įsigijimo reikia užregistruoti seniūnijoje ir sumokėti vietinę rinkliavą už einamuosius metus. 
     128. Daugiabučiuose namuose draudžiama laikyti neregistruotus šunis. Už bute laikomo šuns registravimą yra atsakingas buto savininkas arba nuomininkas, pasirašęs nuomos sutartį.
     129. Agresyvūs šunys privalomai registruojami seniūnijose pagal gyvenamąją vietą.
     130. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintai gyvūnų identifikavimo ir registravimo tvarkai, šių taisyklų 117, 118, 122, 123, 124 ir 127 punktai netenka galios, tuomet vadovaujamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta gyvūnų registravimo tvarka.
 

XI. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ KARANTINAVIMAS

 
     131. Benamių (beglobių) gyvūnų gaudymą ir karantinavimą organizuoja Elektrėnų savivaldybės administracija. 
     132. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) gyvūnus naudojant šaunamąjį ginklą arba brutalią įrangą. Beglobių gyvūnų karantino tarnybos darbuotojai yra atsakingi už šuns, katės ar kito gyvūno sunaikinimą ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn, jei nesilaiko karantino reikalavimų. 
     133. Jei pagaunami šunys, turintys registracijos žetoną, ar katės, turinčios antkaklį su adresu ar registracijos žetoną, beglobių gyvūnų karantino tarnybos darbuotojai privalo iš karto pranešti gyvūno savininkui. Šis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo sumokėti už šuns ar katės laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį. 
     134. Jei savininkas nežinomas, pagautieji gyvūnai Beglobių gyvūnų karantino tarnyboje laikomi 3 paras. Per tą laikotarpį šios tarnybos darbuotojai apie gyvūną privalo pranešti Lietuvos kinologų draugijai, Gyvūnų globos draugijai, kitais būdais paskelbti, jog ieškomas savininkas. Neatsiradus norinčių priglausti gyvūną ir praėjus nustatytam terminui, jis turi būti nustatyta tvarka numarinamas (užmigdomas). 
 

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 
     135. Šunų ir kačių apžiūrų, parodų, lauko bandymų, medžioklės, kinologinės krypties sportinių varžybų metu, vykdant policijos, priešgaisrinės apsaugos, stichinių nelaimių likvidavimo tarnybų užduotis, taikomi kiti veterinariniai, sanitarijos ir higienos reikalavimai. 
     136. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus raštišką Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos leidimą. 
     137. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šiuos gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą nustato įregistruoti nuostatai, suderinti su Trakų visuomenės sveikatos ir specialistų tobulinimo centru ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Elektrėnų savivaldybės administracija. 
     138. Gyvūnais galima prekiauti tik Elektrėnų savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūno savininko privačioje valdoje. 
     139. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam savininkui, paimti parduoti arba numarinti. 
     140. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą. 
     141. Už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymo priežiūrą atsakingi įgaliotų institucijų pareigūnai turi teisę: 
     141.1. įeiti į butą, tvartus, kitas patalpas ir teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą, jei nesilaikoma šių taisyklių reikalavimų ir kitų tesės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą ir priežiūrą;
     141.2. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų apsaugos klausimais; 
     141.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus; 
     141.4. įteikti apylinkės teismui ieškinio pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūnų savininko priklausančių aplinkybių.
     142. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; 
     143. Šių taisyklių kontrolę vykdo įgalioti Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojai, Elektrėnų savivaldybės policijos komisariato, Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūros, Trakų rajono visuomenės sveikatos ir specialistų tobulinimo centro, Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų kontroliuojančių valstybės institucijų pareigūnai
Paskelbta

Gyvūnų laikymo taisyklės Kauno m.

PATVIRTINTA 
Kauno miesto savivaldybės tarybos
2005 m. gruodžio 1 d.
sprendimu Nr. T-622
 (Kauno miesto savivaldybės tarybos
2009 m. lapkričio 5 d.
 sprendimo Nr. T-595 redakcija)
 
 

GYVŪNŲ LAIKYMO KAUNO MIESTE TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
1. Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės (toliau – taisyklės) galioja Kauno mieste ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
2. Šios taisyklės netaikomos pavojingiems gyvūnams, kurie turi būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos, ir laboratoriniams gyvūnams, kurių veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės.
3. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808; 2001, Nr. 99-3521; 2003, Nr. 74-3418; 2004, Nr. 25-753);
3.2. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 164-5971);
3.3. Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 ( Žin., 2007, Nr. 75-2990); 
3.4. Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 519/449 (Žin., 2002, Nr. 100-4456; 2008, Nr. 6-227);
3.5. Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 56-2289);
3.6. Agresyvių šunų veislių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 2002, Nr. 32-1241);
3.7. Agresyvių šunų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-217 (Žin., 2003, Nr. 62-2838);
3.8. Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-219/B1-548 (Žin., 2003, Nr. 62-2839);
3.9. Prekybos naminiais gyvūnais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4-162 (Žin., 1999, Nr. 54-1757);
3.10. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (Žin., 2003, Nr. 60-2734; 2008, Nr. 120-4568);
3.11. Gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose, normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-341/19 (Žin., 1999, Nr. 108-3171).
 4. Taisyklės reglamentuoja gyvūnų laikymo, priežiūros, gydymo, skerdimo, numarinimo, vežimo, prekybos, ženklinimo, registravimo, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo, sanitarijos, higienos ir veterinarijos, taip pat beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir jų karantinavimo reikalavimus.
 5. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, struktūrą, veiklą ir kitus specifinius klausimus.
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Administravimas – administratoriaus arba bendrijos pirmininko atliekami visi veiksmai, būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti. 
Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Anestezija – dalinis arba visiškas jutimo netekimas. 
Aptvaras – aptverta teritorija gyvūnams laikyti.
Atsakingas asmuo – fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuriam gyvūno savininkas laikinai patikėjo gyvūno laikymą ir priežiūrą, arba į kurio priežiūrą gyvūnas pateko kitais būdais. Agresyvaus šuns savininkas gyvūno laikymą ir priežiūrą gali laikinai patikėti fiziniam asmeniui, sulaukusiam 18 metų.
Atvira savininko valda – neaptverta žemės savininko valda.
Beglobis gyvūnas – be savininko priežiūros paliktas gyvūnas.
Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
Bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kt. patalpos, kurios nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
Bitynas – vieną epizootinį vienetą sudarančios bičių šeimos.
Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.
Daugiabutis namas – trijų ar daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kt.
Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. 
Deratizacija – graužikų naikinimas.
Dezinsekcija – vabzdžių (musių, uodų ir kt.) naikinimas.
Eutanazija – neskausmingas gyvūno numarinimas.
Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
Gyvenamojo fondo administratoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, administruojantys gyvenamąjį fondą (uždarosios akcinės bendrovės, administruojančios gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos).
Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
Gyvūno kastravimas – gyvūno lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas arba jų hormoninės veiklos nuslopinimas.
Gyvūno laikymo vieta – gyvūnui laikyti pritaikyta vieta (narvas, aptvaras, namelis ir kitos vietos).
Gyvūno paėmimas – laikinas arba visiškas atsakingo asmens teisės disponuoti gyvūnu apribojimas.
Gyvūno perleidimas – daiktinių teisių į gyvūną perėjimas kitam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Gyvūno realizavimas – gyvūno perleidimas kitam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise.
Gyvūno registravimas – duomenų apie gyvūną ir jo savininką fiksavimas viename iš gyvūnų registravimo žurnalų.
Gyvūno savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Agresyvaus šuns savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 18 metų) ar juridinis asmuo, kuris turi Kauno miesto savivaldybės išduotą leidimą ir nuolat ar laikinai augina agresyvų šunį. 
Gyvūno sterilizavimas – gyvūno vaisingumo panaikinimas.
Gyvūno tapatybės nustatymas – gyvūno tapatybės nustatymas pagal tatuiruotės, ausų įsago, įdago arba standartinės elektroninės tapatybės nustatymo priemonės numerį arba kitu būdu.
Gyvūnų gaudymas – gyvūno laisvės suvaržymas naudojant specialias streso ar pavojaus gyvūnų sveikatai nesukeliančias gaudymo priemones arba jų nenaudojant.
Gyvūnų globa – asmens veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną – prieglobsčio suteikimas, rūpinimasis sveikata ir gerove.
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba – įmonė (įmonės), pasirašiusi (pasirašiusios) su Kauno miesto savivaldybės administracija sutartį (sutartis) dėl benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo, karantinavimo, naikinimo ir utilizavimo.
Gyvūnų globos namai – valstybinės veterinarijos priežiūros objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai.
Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje. 
Įgaliotasis veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, kompetentingos institucijos įgaliotas fiziniam ar juridiniam asmeniui teikti valstybinės veterinarijos priežiūros paslaugas.
Karantinas – priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai ar epizootijai.
Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, skandinant, užkasant, dusinant, nuodijant, marinant badu, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai žalingus gyvūnui veiksmus.
Koviniai šunys – kovoms išvestų veislių šunys ir jų mišrūnai.
Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai. Naminiai gyvūnai nepriskiriami ūkinės paskirties gyvūnams.
Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės gyvenimo sąlygos. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, cirke, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių laikinoje žmogaus priežiūroje atsiradę gyvūnai.
Patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ar sveikatai.
Registratorius – įmonė, pasirašiusi su Kauno miesto savivaldybės administracija sutartį dėl Kauno mieste laikomų gyvūnų registravimo ir vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir jų laikymą daugiabučiuose namuose rinkimo paslaugų teikimo.
Savininko valda – valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale įregistruoti žemės sklypas, gyvenamosios ar ūkinės paskirties pastatai.
Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais tikslais.
Uždara savininko valda – savininko valda, aptverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio vielinio tinklo, mūro, lentų tvora ir kt.
Voljeras – inžinerinis statinys ar teritorija, aptverta tvora, sienomis ar vieliniu tinklu, kurioje gyvūnai gali laisvai judėti, atitinkanti jų etologinius ir fiziologinius poreikius. Jo konstrukcija turi užtikrinti, kad gyvūnas nepabėgtų.
Ženklinimas – gyvūnų žymėjimas atliekant tatuiruotę arba implantuojant integrinį grandyną po gyvūno oda ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti gyvūnų ženklinimo būdai.
Ženklintojas – asmuo, turintis teisę verstis gyvūnų ženklinimo paslaugų teikimu.
Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ar netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.
 

II. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
 7. Gyvūnus Kauno mieste leidžiama laikyti tik laikantis šių taisyklių reikalavimų.
 8. Gyvūnus laikyti ar juos prižiūrėti gali kiekvienas 16 metų (agresyvius šunis – 18 metų) fizinis asmuo.
9. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis. 
 10. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. 
 11. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais.
 12. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala.
13. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas nekeltų triukšmo, viršijančio leidžiamus triukšmo ribinius dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme ir Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
14. Viešose vietose galima vedžioti tik sveikus gyvūnus.
15. Gyvūnus rekomenduojama vedžioti gyvūnams vedžioti skirtose aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose retai žmonių lankomose vietose.
16. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, turi būti pažymėtos ženklu „Vedžioti šunis draudžiama“ (25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į dešinę ženklo dalį).
17. Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros.
18. Jeigu viešoje vietoje šalia nėra gyvūno savininko arba atsakingo asmens, gyvūnas laikomas beglobiu.
19. Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui. 
20. Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai. Jeigu gyvūnas turi tatuiruotę, integrinį grandyną arba antkaklį su adresu, šios tarnybos darbuotojai turi nustatyti gyvūno savininką ir jam pranešti apie surastą gyvūną.
21. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo, negalintis prižiūrėti gyvūno ir rūpintis juo, gali jį parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti kitam asmeniui arba gali gyvūną atiduoti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gyvūnui suras naują savininką, o nesuradusi atliks gyvūno eutanaziją.
22. Vagystės, smurto, pagrobimo, ginkluoto užpuolimo atvejais gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo turi teisę panaudoti gyvūną kaip gynybos priemonę.
 23. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo pareigūnų pareikalavimu privalo pateikti gyvūno registravimo ir gyvūno skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimus.
24. Gyvūnai savininko valdoje laikomi laikantis šių reikalavimų:
 24.1. Savininkas arba atsakingas asmuo gyvūną gali laikyti savo nuosavoje valdoje arba gavęs raštišką nuosavos valdos savininko sutikimą. Savininko valdoje galima laikyti ūkinės paskirties (jeigu valda yra žemės ūkio paskirties žemėje) ir ne ūkinės paskirties gyvūnus (dekoratyvinius, naminius, pavojingus gyvūnus).
 24.2. Savininko valdoje gyvūnams laikyti skirti statiniai, kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų, įrengiami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Nurodytą atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.
 24.3. Savininko valdoje gyvūnas gali būti pririšamas ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyno pastatų. Šį atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.
24.4. Privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, gyvūną laikyti leidžiama tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
24.5. Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie vartų turi būti įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti, taip pat pakabintas perspėjamasis ženklas (baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas „Nepririštas šuo“). Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, tiek naktį. Kai laikomas agresyvus šuo, valda turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,8 m aukščio tvora.
 24.6. Atviroje savininko valdoje, sodininkų bendrijų atviruose soduose gyvūnai laikomi uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiuose ne žemesniuose kaip 2 m aukščio voljeruose.
 24.7. Sarginiai šunys miesto įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi voljeruose arba pririšti. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomas šuo nekeltų grėsmės lankytojams.
 24.8. Uždarose rakinamose patalpose (butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų.
24.9. Balandžiai gali būti laikomi tik savininko nuosavoje valdoje tam tikslui pritaikytose patalpose ir tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą. Draudžiama juos laikyti gyvenamųjų namų palėpėse, rūsiuose, balkonuose, gyvenamosiose patalpose.
25. Ūkinės paskirties gyvūnai laikomi laikantis šių reikalavimų:
 25.1. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik nuosavoje ar nuomojamoje žemės ūkio paskirties žemėje tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą ir tik pagal suderintą projektą įrengtuose ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose ūkiniuose pastatuose (tvartuose).
 25.2. Mėšlą galima kaupti uždarose iki 1 kub. m tūrio patalpose, nesudarant sąlygų nemalonių kvapų sklaidai aplinkoje. Mėšlas ir srutos turi būti tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“.
 25.3. Srutos turi būti surenkamos į sandarią srutų duobę, laikomos uždarius sandariais dangčiais ir išvežamos, kai pripildoma ne daugiau kaip 2/3 duobės tūrio. 
 25.4. Draudžiama nekompostuotais ekskrementais, srutomis, fekalijomis tręšti dirbamą žemę, daržus ar vaismedžius, užkasti juos namų valdų laisvuose plotuose ar vejose, taip pat valstybinėje žemėje.
 25.5. Teritorija, kurioje laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti valoma kasdien, periodiškai atliekant dezinsekciją ir deratizaciją.
 25.6. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos turi būti dezinfekuojamos, jose turi būti palaikoma švara ir naudojamos priemonės, neleidžiančios veistis musėms, graužikams ir kitiems ligų platintojams. 
26. Gyvūnai daugiabučiuose namuose laikomi laikantis šių reikalavimų:
 26.1. Bute leidžiama laikyti tik ne ūkinės paskirties ir nepavojingus gyvūnus (išskyrus agresyvius šunis).
 26.2. Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
 26.3. Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams.
 26.4. Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte. Klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas.
26.5. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo nedelsiant išvalyti ir sutvarkyti gyvūno priterštas vietas.
 26.6. Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
26.7. Pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą.
 26.8. Už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.
27. Asmuo gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus, vadovaudamasis Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėmis. 
 28. Laboratoriniams bandymams gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti gyvūnai. Gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 
 

III. SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 
 29. Gyvūnų savininkai arba atsakingi asmenys privalo laikytis sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimų. 
 30. Asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti.
 31. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą. 
32. Visi laikomi gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai – privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Jaunus šunis pirmą kartą skiepyti nuo pasiutligės rekomenduojama 3 mėnesių amžiaus. Registratorius registruotų gyvūnų sąrašus perduoda Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri kontroliuoja, kad gyvūnai būtų paskiepyti. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, privaloma atlikti dehelmintizaciją.
33. Teikti veterinarijos paslaugas gali tik veterinarijos gydytojai, turintys atitinkamą išsilavinimą ir licenciją dirbti tą darbą.
 34. Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Kauno visuomenės sveikatos centrui ir Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas arba atsakingas asmuo privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Jei toks gyvūnas karantinuojamas gyvūnų globos namuose, visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas arba atsakingas asmuo.
35. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo informuoti Kauno visuomenės sveikatos centrą ir Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo suteikti nukentėjusiam ar jį lydinčiam asmeniui būtiną informaciją apie gyvūną, jo savininką ir kitus reikiamus duomenis.
36. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti (atlikti eutanaziją) gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
37. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną gyvūno savininko arba atsakingo asmens bute ar valdoje ir apie tai skubiai pranešti Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui.
38. Kai nugaišta gyvūnas, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo apie tai per 3 darbo dienas praneša registratoriui ir gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gali už atitinkamą mokestį išvežti gaišeną utilizuoti.
 

IV. GYVŪNŲ GYDYMAS

 
39. Laikomi gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais.
40. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę veterinarijos gydytojai, turintys licenciją verstis veterinarine praktika. 
41. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos tik nuskausminus.
 

V. GYVŪNŲ SKERDIMAS IR NUMARINIMAS (EUTANAZIJA)

 
42. Ūkinės paskirties gyvūnai skerdžiami ir iki skerdimo laikomi, šeriami ir girdomi vadovaujantis Skerdžiamų arba žudomų gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 659 (Žin., 2002, Nr. 126-5747).
43. Skerdyklose gyvūnai turi būti apsvaiginami ir skerdžiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais būdais ir konkrečiai gyvūnų rūšiai pritaikytais instrumentais.
44. Gyvūnus apsvaiginti ir skersti skerdyklose turi teisę tik veterinarijos specialistų apmokyti asmenys.
45. Skersti (žudyti) gyvūnus pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo leidžiama tik turint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.
46. Gyvūnus numarinti (atlikti eutanaziją) gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
 

VI. GYVŪNŲ VEŽIMAS

 
47. Viešuoju miesto transportu galima vežti tik ne ūkinės paskirties sveikus gyvūnus. 
48. Gyvūnai vežami krepšiuose, pintinėse, narveliuose ir kt., kurių matmenys ne didesni kaip 60x40x20 cm. Krepšiuose ir pintinėse vežami šunys privalo būti su antsnukiais.
49. Krepšių, pintinių ir narvelių, kuriuose vežami gyvūnai, negalima dėti ant viešojo transporto priemonių sėdynių.
50. Asmuo, vežantis gyvūną, privalo:
 50.1. užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas;
 50.2. nedelsdamas išvalyti gyvūno priterštą vietą ir apie tai informuoti vairuotoją;
 50.3. turėti gyvūno registravimo pažymėjimą ir paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą.
51. Viešuoju transportu vežamas gyvūnas neturi trikdyti kitų keleivių. Jei vežamas gyvūnas trikdo keleivius ir jie yra nepatenkinti, asmuo su gyvūnu turi išlipti iš viešojo transporto priemonės artimiausioje stotelėje.
 

VII. PREKYBA GYVŪNAIS

 
52. Prekiauti ūkinės paskirties sveikais gyvūnais, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų, leidžiama turgavietėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų savininkų privačiose valdose. 
53. Prekiauti dekoratyviniais ir naminiais gyvūnais leidžiama turgavietėse, specializuotose gyvūnų parduotuvėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų parodų metu. 
54. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tik specializuotuose tokių šunų veislynuose. 
55. Asmenys, laikantys gyvūnus pelno tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą ir turėti reikiamus leidimus. Visos gyvūnų prekybos vietos (išskyrus gyvūnų savininkų privačias valdas) turi būti įrengtos laikantis higienos normų reikalavimų.
 

VIII. GYVŪNŲ ŽENKLINIMAS IR REGISTRAVIMAS 

 
56. Laikomi ūkinės paskirties gyvūnai privalo būti paženklinti ir užregistruoti vadovaujantis Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėmis.
57. Visi laikomi šunys ir katės turi būti paženklinti ir užregistruoti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
58. Už šunų ir kačių registravimą ir laikymą mokama Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta vietinė rinkliava.
 

IX. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA, KARANTINAVIMAS IR UTILIZAVIMAS

 
59. Benamius (beglobius) gyvūnus gaudo, karantinuoja, globoja, atlieka jų eutanaziją ir juos utilizuoja gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba.
60. Benamius (beglobius) gyvūnus pagal fizinių ar juridinių asmenų pranešimus gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba gaudo bet kuriuo paros metu, švenčių ar poilsio dienomis.
61. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininką įmanoma nustatyti, apie sugautą gyvūną gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša gyvūno savininkui. Jis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę.
62. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininko neįmanoma nustatyti, sugautasis gyvūnas laikomas 14 parų. Jei per tą laiką neatsiranda savininkas ar asmuo, norintis priglausti gyvūną, gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas numarinamas.
63. Apie sugautus gyvūnus, kurių savininkų neįmanoma nustatyti, skelbiama benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo, globos, karantinavimo ir utilizavimo paslaugas teikiančios įmonės interneto svetainėje.
64. Nugaišusius ar žuvusius gyvūnus pagal fizinių ar juridinių asmenų pranešimus gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba išveža ir utilizuoja.
65. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba yra atsakinga už naikintinų gyvūnų eutanaziją ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukta atsakomybėn, jei nesilaiko jų karantino termino.
66. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojai, atidavę globoti gyvūną naujam savininkui, turi pranešti registratoriui naujojo savininko ir gyvūno duomenis, taip pat informuoti naująjį savininką apie privalomą gyvūno registravimą.
67. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) gyvūnus nesilaikant šių taisyklių.
 

X. BENAMIŲ KAČIŲ POPULIACIJOS MAŽINIMAS (REGULIAVIMAS)

 
68. Benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą) gali organizuoti ir vykdyti juridinis asmuo, kuris vykdo gyvūnų globos ir priežiūros veiklą, laikydamasis šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
69. Benamių kačių populiacijos mažinimas (reguliavimas) vykdomas tokiais etapais:
69.1. benamių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų sugavimui;
69.2. benamių kačių sugavimas;
69.3. benamių kačių skiepijimas nuo pasiutligės;
69.4. benamių kačių sterilizavimas, kastravimas;
69.5. benamių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje jos buvo sugautos.
70. Juridinis asmuo, ketinantis vykdyti benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą), turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates. Kačių šėrimo vieta turi būti žmonių nelankoma ar mažai lankoma, kiek galima nuošalesnė, atokiau nuo gydymo, švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų.
71. Išrinkusi vietą, seniūnija surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą, asmens, kuris šers kates, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą (jei turi). Akte turi būti nurodyta, kad asmuo susipažino su benamių kačių populiacijos mažinimo (reguliavimo) reikalavimais, nurodytais šiose taisyklėse, įsipareigoja jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją juridiniam asmeniui, vykdančiam benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą). Aktą pasirašo seniūnas ir juridinis asmuo, kuris vykdys benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą). Prie akto pridedama kačių šėrimo vietos schema.
72. Benames kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė seniūnija. Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu (reguliavimu). Draudžiama šerti kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu (reguliavimu).
73. Asmuo, šeriantis kates, privalo nuolat prižiūrėti šėrimo vietą (valyti, tvarkyti, surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir ją sutvarkyti pasibaigus šėrimui.
74. Gaudant benames kates turi būti užtikrinta, kad jos patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jų sveikatai.
75. Benamių kačių skiepijimą, sterilizavimą ar kastravimą gali atlikti tik veterinarijos gydytojai, turintys veterinarinį išsilavinimą ir licenciją. Paskiepyta, sterilizuota ar kastruota katė prieš paleidimą turi būti pažymėta nukerpant vienos ausies kaušelio trečdalį.
76. Paskiepyta, sterilizuota ar kastruota katė paleidžiama toje pačioje vietoje, kurioje buvo sugauta. Asmenys, vykdantys benamių kačių populiacijos mažinimą, turi kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas, sterilizuotas ar kastruotas kates ir jų skaičių. Šią informaciją asmenys privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.
77. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ar kiti asmenys negali gaudyti pažymėtų benamių kačių, jei jos nekelia grėsmės kitiems gyvūnams, asmenims ar jų turtui. Tokias kates galima gaudyti tik tada, jei joms reikia suteikti veterinarinę pagalbą.
 

 XI. ŠUNŲ VEDŽIOJIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

 
78. Šunų vedžiojimo aikštelės (toliau – aikštelės) gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, parkų, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose.
79. Žemės sklypas aikštelei įrengti skiriamas teisės aktų nustatyta tvarka pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.
80. Aikštelių skaičius ir vietos priklauso nuo užregistruotų šunų skaičiaus. Už šunų vedžiojimo aikštelių ir specialių dėžių šunų išmatoms įrengimą ir jų priežiūrą atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius.
81. Aikštelės turi būti aptvertos, turėti kietą arba žolės dangą. Jose turi būti šiukšliadėžės, suolai, šunų išmatų dėžės, gali būti įrengtas šunų dresūros inventorius. 
82. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Šunų vedžiojimo aikštelė“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
83. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarijos ir higienos reikalavimus. Jos turi būti nuolat valomos. Aikštelės ir išmatų dėžės turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, vasarą – kas 10 dienų.
 

XII. ŠIŲ TAISYKLIŲ DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

 
84. Šios taisyklės draudžia:
 84.1. padaryti gyvūną benamiu;
 84.2. be pateisinamos priežasties gyvūną sužeisti, gąsdinti ar numarinti;
 84.3. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant, nušaunant (išskyrus atvejus, jei gyvūnas pasiutęs ir jo negalima pagauti, užpuolė ir nėra kito būdo apsiginti ar apginti kitą asmenį), užkasant, naudojant metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
 84.4. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
 84.5. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;
 84.6. mokyti ir dresuoti gyvūnus nuolat juos neigiamai skatinant (baudžiant);
84.7. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros;
84.8. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;
 84.9. laikyti gyvūną netinkamomis tai rūšiai sąlygomis;
 84.10. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiajam veterinarinės pagalbos, laikyti be ėdalo, vandens, kankinti;
 84.11. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesilaikant šiose taisyklėse nurodytų reikalavimų;
 84.12. laikyti šunis ir kates bendrabučiuose (išskyrus tuos bendrabučius, kurie yra be bendrų virtuvių arba jų vidaus taisyklėse numatyta kitaip);
 84.13. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
 84.14. naudoti šunis ir kates maistui;
 84.15. naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį, vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;
 84.16. vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštėse ir vietose, pažymėtose ženklu „Vedžioti šunis draudžiama“ (25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į dešinę ženklo dalį);
 84.17. vežti gyvūnus liftu, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės;
 84.18. laikyti gyvūnus parduotuvėse, turgavietėse, mėsos gaminių, kulinarijos cechuose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, mokyklų, lopšelių-darželių, sanatorijų, pensionatų teritorijose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, neturint Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto leidimo;
 84.19. prekiauti gyvūnais tam nenumatytose vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių;
 84.20. vedžioti ir maudyti gyvūnus paplūdimiuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d., išskyrus tam tikslui įrengtas vietas;
84.21. laikyti daugiabučiame name ūkinės paskirties ir pavojingus gyvūnus (išskyrus agresyvius šunis);
 84.22. vežti ūkinės paskirties gyvūnus viešuoju miesto transportu;
 84.23. vežti ne ūkinės paskirties gyvūnus viešuoju miesto transportu ne krepšiuose, pintinėse ar narveliuose;
 84.24. išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu, ar be jo;
 84.25. pririšti gyvūnus šalia gatvės taip, kad jie trukdytų eismui;
 84.26. ganyti ūkinės paskirties gyvūnus skveruose, parkuose, pakelėse, kitose bendrojo naudojimo teritorijose ar vietose; 
 84.27. naudoti srutas dirvai tręšti;
84.28. šaudyti gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti ir tik tais atvejais, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti;
84.29. skersti gyvūnus pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo neturint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimo;
 84.30. šerti gyvūnus daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose;
 84.31. nemokėti privalomos Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytos vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose.
 

XIII. BITYNAI

 
85. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda Kauno miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
86. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
87. Nuvežtas bitynas ar jo dalis prie medingųjų augalų turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai, bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir savininko duomenys.
88. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
89. Bityno savininkas turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintų veterinarijos reikalavimų.
90. Bityno atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami žmonių poilsiui ir sportui, gyvuliams girdyti, turi būti ne mažesnis kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora ar apsodintas gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m.
91. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.
92. Sodininkų bendrijų teritorijose ir kitose gyvenamosiose vietovėse:
92.1. galima laikyti ne daugiau kaip l bičių šeimą l are žemės;
92.2. atstumas tarp bičių avilio ir tako, kuriuo vaikščioja žmonės, turi būti ne mažesnis kaip 10 m;
92.3. atstumas tarp bičių avilio ir vieškelio turi būti ne mažesnis kaip 20 m;
92.4. atstumas tarp bičių avilio ir kito savininko žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
93. Jei bityno savininkas nesilaiko 92.1 punkte nurodyto reikalavimo, jis turi turėti visų besiribojančių žemės sklypų savininkų raštišką sutikimą. 
94. Jei bityno savininkas nesilaiko 92.2 ir 92.3 punktuose nurodytų reikalavimų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m.
95. Jei bityno savininkas nesilaiko 92.4 punkte nurodyto reikalavimo, jis turi turėti gretimų žemės sklypų savininkų raštišką sutikimą.
96. Vežiojamasis bitynas turi būti pastatomas ne arčiau kaip 50 m iki kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų.
97. Vežiojamojo bityno savininkas turi turėti medingųjų augalų sklypo savininko raštišką sutikimą.
98. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
99. Bešeimininkio bičių spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsniu.
100. Ginčai tarp asmenų sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
101. Šiuos reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai) nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savo noru arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
 

 XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 
 102. Gyvūnų parodos ir varžybos gali būti rengiamos tik turint Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Parodų ir varžybų organizatoriai į šią tarnybą turi kreiptis ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki renginio.
 103. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šių gyvūnų priežiūros įstaigas, suderinus su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi ar jo įgaliotu asmeniu ir Kauno miesto valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
 104. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti. 
 105. Už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių vykdymo priežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai turi teisę:
 105.1. įeiti į butą, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą, jei įtariama, kad nesilaikoma Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių; 
 105.2. reikalauti iš gyvūnų savininkų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos klausimais;
 105.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus;
 105.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.
 106. Šių taisyklių kontrolę, pasitelkę Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešąją policiją, Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, vykdo Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnyba.
 107. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ar juridiniai asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Paskelbta

Gyvūnų laikymo taisyklės Vilniaus raj.

 PATVIRTINTA
                                                Vilniaus rajono savivaldybės tararybos
                                                2007-03-23 sprendimu Nr.T3-73
 
 

GYVŪNŲ LAIKYMO IR PRIEŽIŪROS VILNIAUS RAJONE TAISYKLĖS

 
 
 

I.  BENDROSIOS NUOSTATOS

 
      1. Gyvūnų laikymo Vilniaus rajone taisyklės (toliau taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 23 d. nutarimu Nr.325 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr.117 „Dėl agresyvių šunų veislių, sąrašo patvirtinimo“ ir 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.242 „Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių“, Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr.4-341/19 „Dėl gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose normos“.
      2. Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visi fiziniai bei juridiniai asmenys. 
      3. Taisyklės numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos, higienos bei veterinarijos reikalavimai, aikštelių šunims vedžioti įrengimo, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai.
      4. Taisyklėse nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka ir atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą.
 

II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS

 
       5. Gyvūnai – visų rūšių gyvūnai, taip pat laukiniai gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
       6. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
       7. Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
       8. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namų saugojimui, darbo ir kitiems tikslams. 
       9. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirti ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
       10. Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami arba atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
       11. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
       12. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriem s sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai. 
      13. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui. 
      14. Gyvūnų globa – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.
      15. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūnų mušimas, tyčinis žalojimas, spardimas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti  tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.
      16. Gyvūno laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.
      17. Gyvūno savininkas – kiekvienas ne jaunesnis kaip 16 metų fizinis arba juridinis asmuo, kuris nuolat arba laikinai augina gyvūną.
      18. Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
      19. Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje. 
      20. Gyvūnų laikymo vieta – patalpa, aptverta teritorija, vandens telkinys, kuriuose laikomas gyvulys arba gyvūnas. 
      21. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais. 
      22. Beglobiai gyvūnai – palaidi, be savo šeimininkų viešose vietose esantys naminiai gyvūnai.
      23. Pavojingi šunys – šunys, kurie dėl savo biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
      24. Koviniai šunys – kovoms išvestų veislių šunys ir jų mišrūnai.
      25. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 
      26. Agresyvaus šuns laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso žmonių ar kitų gyvūnų saugumo užtikrinimas.
      27. Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi.
      28. Karantino tarnyba – institucija, su kuria savivaldybės administracija sudaro sutartis su benamių gyvūnų gaudymo, karantino, naikinimo, globos, registravimo ir kitiems darbams atlikti.
      29. Daugiabutis gyvenamasis namas – ne mažiau kaip trijų butų gyvenamasis namas. 
      30. Savininko valda – gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).
      31. Agresyvaus šuns realizavimas – agresyvaus šuns perleidimas kitam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise.
      32. Agresyvaus šuns paėmimas – laikinas arba visiškas atsakingo asmens teisės disponuoti agresyviu šunimi apribojimas.
 

III.  DRAUDŽIAMI VEIKSMAI SU GYVŪNAIS

 
      33. Draudžiama:
      33.1. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną; 
      33.2. gyvūną skandinti, smaugti arba užkasti, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
      33.3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius; 
      33.4. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;
      33.5. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros norint juo atsikratyti; 
      33.6. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte; 
      33.7. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
      33.8. vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo (sertifikato) gyvūnams vežti.
      33.9. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant).
 

IV. GYVŪNŲ AUGINIMAS, LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
      34. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus. 
      35. Kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo įrengimais.
      36. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. 
      37. Leidimus agresyvių šunų ir kitų pavojingų gyvūnų įsigijimui, laikymui, veisimui, dresavimui, prekybai, palaidų specialiai apmokytų šunų laikymui aptvertose saugojimo vietose (atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.) išduoda Vilniaus rajono savivaldybės administracija pagal rajono savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos išvadą.  Į komisijos sudėtį  įeina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono policijos komisariato, visuomenės sveikatos centro, rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Ši komisija taip pat nagrinėja ir konfliktus dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros.
      38. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. Savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešėją rimtį. Gyvūnų savininkas atsako įstatymo nustatyta tvarka, jei kelių aplinkinių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūnų keliamo triukšmo. 
      39. Laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. 
      40. Daugiabučių namų butuose buto savininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus. Kitais atvejais būtina turėti leidimą, kuris išduodamas pagal šių taisyklių 37 punktą.
      41. Draudžiama laikyti gyvūnus bendrabučių tipo gyvenamosiose patalpose su bendra virtuve, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo ar butų balkonuose, parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose.
      42. Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.) turi būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimynini ų valdų savininkų raštiškus sutikimus. 
      43. Sodų bendrijose ir atvirose valdose prie atskirų statinių šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams saugiuose voljeruose. Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 5 metrai nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų. Agresyvūs šunys – pririšti ar uždaryti ne žemesne kaip 2 metrų aukščio tvora aptvertuose voljeruose.
      44. Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje, nuosavoje, uždaroje (aptvertoje), užrakintoje valdoje ar uždaroje (aptvertoje) valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Gyvenant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą. 
      45. Uždarose, aptvertose, užrakintose savininko valdose, kurių tvorų aukštis garantuoja aplinkinių saugumą (agresyviems šunims tvoros turi būti ne žemesnės nei 2 m, šunys gali būti nepririšti, o prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklo forma įvairi). Laikant nepririštus agresyvius šunis, ženklas turi būti baltas, ne trumpesniu kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 m pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas – „Nepririštas šuo“. Ženklai turi būti gerai matomi visą parą. Nakties metu ženklas turi būti apšviestas.
      46. Agresyvūs šunys gali būti laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose tik turint savivaldybės leidimą (taisyklių 37 punktas). Teritorijos savininkas (nuomininkas) turi laikytis taisyklių reikalavimų ir užtikrinti, kad laikomi šuny s nekeltų grėsmės ir nepakenktų lankytojams. 
      47. Uždarose (užrakintose) patalpose – butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt. šunys apsaugai gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų. 
      48. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti vykdančių specialius pavedimus valstybės, savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų bei inžinerinių komunikacijų priežiūrą atliekančių tarnybų darbuotojų (policijos, antstolių, šilumos tiekimo, vandentiekio, dujų, elektros tinklų) saugumą.
      49. Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą. Buto savininkas arba nuomininkas, pasirašęs nuomos sutartį, yra atsakingas už bute laikomo šuns registravimą. 
      50. Viešojoje vietoje esantis šuo turi turėti pritvirtintą (pvz. prie antkaklio) registracijos žetoną.
      51. Jeigu viešojoje vietoje šalia šunų ar kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiais (su žetonais – beglobiai).
      52. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.
      53. Gyvūnų savininkai privalo įstatymo nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, gyvybei, jų ir valstybės turtui.
      54. pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos. 
      55. Fiziniai ir juridiniai asmenys rinkti zoologines kolekcijas gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jų nustatytos tvarkos. 
      56. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.
 

V. GYVŪNŲ VEDIMAS, VEDŽIOJIMAS IR VEŽIMAS

 
      57. Laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan. ar vedami tik su pavadėliu, agresyvūs šunys – ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 m ir šunys vedami prie vedančiojo kojos. Šunys žmonių susibūrimo vietose (autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais.
     58. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad jų gyvūnai neterštų laiptinių ir liftų, o priteršus – išvalyti . 
     59. Šunis galima vedžioti šunims vedžioti skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose su pavadėliu. Šis reikalavimas netaikomas medžiokliniams šunims medžioklės metu. 
     60. Draudžiama vaikams iki 18 metų ir neblaiviems asmenims vesti ir vedžioti agresyvius šunis. 
     61. Savininkų ar kitų asmenų viešoje vietoje vedamas ar vedžiojamas šuo  turi būti su žetonu, liudijančiu gyvūno registraciją. 
     62. Draudžiama gyvūnus vedžioti masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, agresyvius šunis – ir prie gyvenamųjų namų žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šuns vedžiojimo aikšteles. Draudžiama gyvūnus vestis į valstybines institucijas, prekybos ir paslaugų įstaigas. 
     63. Draudžiama gyvūnus išleisti vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus, kiemus nepriklausomai nuo to, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų. 
     64. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, gali būti pažymėtos užrašu ,,Šunis vedžioti draudžiama" arba apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš ženklo kairiosios pusės viršaus į dešiniosios pusės apačią.
     65.Visuomeninėse transporto priemonėse (priemiestiniuose ir tarpmiestiniuose autobusuose, traukiniuose ir kt.) gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu kelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepai. 
     66. Nemokamai vežti gyvūnus keleivinio transporto vietiniais (miesto ir priemiesčio) maršrutais galima tik specialioje taroje: pintinėse, krepšiuose, narveliuose ir kt., neužimant atskiros sėdimos ar stovimos vietos. Gyvūnui užėmus sėdimą ar stovimą atskirą vietą, už ją privaloma nusipirkti visos vertės bilietą, transporto sėdynes, kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu. Gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti. Ne taroje vežamas šuo turi būti su antsnukiu ir pavadėliu. 
      67. Ūkinės paskirties gyvūnus ir agresyvius šunis draudžiama vežti visų rūšių keleiviniu transportu. 
      68. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su  Vilniaus apskrities Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
 

VI. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS MIESTUOSE IR MIESTELIUOSE

 
     69.  Miestuose ir miesteliuose ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskirose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriuose gyvena po vieną šeimą (esant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) arba specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų. 
      70. Miestuose ir miesteliuose ūkio pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti pastatyti ir statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 ,,Dėl miestų ir gyvenviečių sodybos''  RSN 151-92.
      71. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus.
      72. Miestuose ir miesteliuose gyvuliai ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose.
      73. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo savivaldybės prižiūrimose teritorijose.  
      74. Draudžiama daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose) ir bendrosios paskirties teritorijose laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą. 
     75. Draudžiama pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui.
     76. Mėšlas kaupiamas uždarose patalpose iki 1 kub. m tūrio. Srutos renkamos į sandarią duobę, kuri pripildoma ne daugiau kaip 2/3 tūrio ir kas mėnesį išvaloma bei dezinfekuojama. Miestuose ir miesteliuose draudžiama naudoti srutas dirvai tręšti. 
      77. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.
      78. Ūkinės paskirties gyvūnų laikytojai užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos sanitarijos ir ūkinių priemonių:
      78.1. ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo ir nepriviliotų  musių arba graužikų.
      78.2.  ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpose reguliariai turi būti atliekama deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija;
      79. Gyvulių laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša Vilniaus  rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.
 

VII. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS

 
   80. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos, o laikyti – vadovaujantis ir šiomis taisyklėmis. 
  81. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, – globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus. 
    82. Apie kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo atvejį būtina nedelsiant pranešti policijai ir Vilniaus  rajono aplinkos apsaugos agentūrai. Laukinių gyvūnų savininkai arba globėjai privalo savo lėšomis vykdyti šių įstaigų nurodymus dėl privalomo ištrūkusių gyvūnų sugavimo, jeigu juos būtina sugauti dėl kilusios grėsmės žmonių sveikatai arba jeigu Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nustato, jog yra hibridizacijos ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas.
 

VIII. SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

 
     83. Gyvūnų savininkai privalo laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnai nedarytų žalos gyventojų sveikatai, aplinkai, būtų sveiki, švarūs ir prižiūrėti. 
    84. Draudžiama gyvūnus maudyti paplūdimio maudyklėse.
    85.Gyvūnui priteršus koridorių, liftą, balkoną, kitas namo bendrojo naudojimo patalpas ar viešojo transporto priemones, viešojo naudojimo teritorijas (šaligatvius, takus, žaliąsias vejas ir kt.), jo savininkas ar už gyvūną atsakingas asmuo privalo nedelsdamas išvalyti priterštą vietą. 
    86. Savininkai, įvesdami į daugiabučius namus gyvūnus, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės ir kitos bendro naudojimo patalpos. 
    87. Draudžiama gyvūnų priežiūrai imti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, leisti gyvūnams tuštintis vaikų žaidimui skirtose smėlio dėžėse. 
    88. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės prižiūrimos pagal teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles. Aikštelės dezinfekuojamos, ekskrementų urnos išvežamos ir dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
 

IX. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

 
    89. Visi gyvūnai turi būti tiriami dėl infekcinių susirgimų, skiepijami nuo užkrečiamų ligų, vadovaujantis veterinariniais reikalavimais kiekvienai gyvūnų rūšiai. 
    90. Gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunims ir katėms nuo 3 mėnesių amžiaus privaloma vakcinacija nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, atlikti dehelmintizaciją. Gyvūno savininkas privalo turėti bei įgaliotam pareigūnui pareikalavus pateikti gyvūno vakcinavimo pažymėjimą. 
    91. Jei gyvūnas apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas nedelsdamas turi pranešti Vilniaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Visuomenės sveikatos centrui, už agresyvų šunį atsakingas asmuo – ir policijos komisariatui, o gyvūną izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti. Apkandžioti gyvūnai taip pat turi būti izoliuojami ir stebimi.
    92. Gyvūno izoliavimo, stebėjimo sąlygas ir laiką nustato Vilniaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o išlaidas apmoka savininkas, kurio gyvūnas apkandžiojo aplinkinius. 
    93. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir apie tai nedelsiant pranešti Vilniaus  apskrities maisto ir veterinarijos tarnybai. 
    94. Šalinant gyvūninės kilmės atliekas, vadovaujamasi Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymu. 
    95. Užkrečiamomis ligomis sergančius gyvūnus draudžiama leisti į sveikų gyvūnų laikymo vietas. 
    96. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos nuskausminus. Gyvūnui susirgus, savininkas privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų diagnozuotas susirgimas ir paskirtas reikiamas gydymas. 
    97. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas, išskyrus atvejus, kai reikia nutraukti sunkiai sergančio gyvūno kančias. 
    98. Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima specializuotose parduotuvėse ar turgavietėse (kurių vidaus tvarkos taisyklėse tai numatyta), laikantis Valstybinės veterinarinės tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose. 
    99. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.
 

X. BENAMIAI (BEGLOBIAI) GYVŪNAI

 
   100. Draudžiama gyvūną (šunį, katę) padaryti benamiu. 
   101. Gyvūnai laikomi benamiais, jeigu viešosiose vedžiojimo vietose, bendrojo naudojimo teritorijose  yra vieni be savininkų, atsakingų asmenų. 
   102. Draudžiama benamius gyvūnus naudoti tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus.
   103. Benamių gyvūnų gaudymą, karantinavimą ir naikinimą organizuoja Vilniaus apskrities savivaldybės administracija. 
   104. Draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose.
   105. Benamiams gyvūnams atsiradus įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose, privaloma juos surinkti ir perduoti ar padėti surinkti karantino tarnybai. Tose patalpose turi būti atlikta profilaktinė dezinsekcija, deratizacija, dezinfekcija. 
   106. Už neleistiną benamių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir benamių gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose benamiai gyvūnai laikomi ir veisiami. 
   107. Jei daugiabučiame gyvenamajame name neįkurta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ar nesudaryta jungtinės veiklos sutartis ir namo bendrojo naudojimo patalpose ar kieme gyvena ir veisiasi benamiai gyvūnai, tai benamių gyvūnų surinkimą, patalpų dezinsekciją, deratizaciją, dezinfekciją organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė. Už  surinktus benamius gyvūnus ir atliktus dezinsekcijos, deratizacijos, dezinfekcijos darbus namo gyventojai atsiskaito pagal pateiktą sąskaitą kartu mokėdami už kitas paslaugas.
   108. Fiziniai, juridiniai asmenys, suradę ir priglaudę benamį gyvūną, privalo apie tai pranešti ar pristatyti gyvūną karantino tarnybai. 
   109. Karantino tarnyba, gavusi informaciją apie rastą (pastebėtą) benamį gyvūną, turi jį paimti (sugauti), jei įmanoma, pagal gyvūno identifikavimo požymius nustatyti gyvūno savininką ir jį informuoti. Atsiimdamas gyvūną savininkas privalo sumokėti už jo laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį. Karantino tarnyba privalo visus priimtus, surinktus, sugautus benamius gyvūnus įrašyti į benamių gyvūnų apskaitos žurnalą. 
   110. Kai gyvūno savininko nustatyti neįmanoma, pagautas gyvūnas laikomas ne mažiau kaip 10 parų. Dėl ilgesnio laikymo termino nusprendžia  pati karantino tarnyba. Jei per 10 parų savininkas ar asmenys, norintys priglausti gyvūną, nerandami, karantino tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas gali būti numarinamas. Karantino tarnyba turi informuoti visuomenę apie pagautus gyvūnus, rūpintis, kad būtų atrasti gyvūnų savininkai ar gyvūnams surasti nauji savininkai. 
    111. Pasimetus gyvūnui, savininkas apie tai privalo pranešti karantino tarnybai. 
    112. Gyvūno savininkas, įtariamas gyvūną padaręs benamiu ir gavęs raštišką įspėjimą apie tai, privalo pateikti tai paneigiančią informaciją. Nepateikęs įspėjime prašomos informacijos, gyvūno savininkas vertinamas kaip gyvūną padaręs benamiu. 
    113. Jei savininkas nepraneša apie gyvūno dingimą ar, gavęs pranešimą apie rastą jo gyvūną, neatsiliepia, tai savininkas po 10 parų gyvūno laikymo karantino tarnyboje netenka nuosavybės teisių į gyvūną ir yra vertinamas gyvūną padaręs benamiu.
 

XI. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI  ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

 
    114. Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į užregistruotų šunų skaičių.  Žemės plotas aikštelei skiriamas Vilniaus  rajono savivaldybės tarybos sprendimu.
    115. Aikštelės turi būti aptvertos su kieta arba žolės danga. Jose įrengiami suolai, dėžė smėliui, urnos ekskrementams surinkti. Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai reikalingą minimalų inventorių.
    116. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, o tamsiu paros metu apšviestos.
   117. Aikštelėse draudžiama vedžioti šunis, neskiepytus nuo pasiutligės, taip pat sergančius arba įtariamus sergant užkrečiamomis ligomis.
   118. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu ,,Aikštelė šunims vedžioti" – ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas. 
   119. Aikštelės, smėlio dėžės (duobės), urnos ekskrementams  turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Privaloma sutartis su urnas, aikšteles dezinfekuojančia ir prižiūrinčia įmone.
   120. Už aikštelių įrengimą ir jų priežiūrą atsako seniūnijų seniūnai. 
   121. Daugiabučio namo bendrijos spendimu savivaldybės priskirtose prižiūrėti namo teritorijos ribose, kiemuose gali būti skirta teritorijos dalis šunims vedžioti. Už paskirtos teritorijos tvarką ir švarą atsakinga bendrija. Skirtoje aikštelėje turi būti urna kačių, šunų ekskrementams išmesti, ,,žymėjimosi'' stulpeliai. Aikštelės ir ekskrementų urnos turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
 

XII. AGRESYVIŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMAS, ĮSIGIJIMAS, LAIKYMAS, REGISTRAVIMAS, VEISIMAS, DRESAVIMAS, PREKYBA JAIS BEI JŲ PAĖMIMAS

 
    122. Agresyvių šunų veislių sąrašas. 
    122.1. Kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai: 
    122.1.1. Amerikiečių pitbulterjeras; 
    122.1.2. Bandogas (amerikiečių mastifas). 
    122.2. Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai: 
    122.2.1. Amerikiečių Stafordšyro terjeras;
    122.2.2. Stafordšyro bulterjeras; 
    122.2.3. Amerikiečių buldogas; 
    122.2.4. Argentinos dogas; 
    122.2.5. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas); 
    122.2.6. Kangalas (Turkų aviganis); 
    122.2.7. Kaukazo aviganis; 
    122.2.8. Pietų Rusijos aviganis.
    123. Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys savivaldybės išduotus leidimus pagal šių  taisyklų 37 punktą. 
    124.  Kovinius šunis, kovinių, pavojingų veislių šunų mišrūnus įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama. 
    125. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus. Draudžiama veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti.  
    126. Visi agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai turi būti identifikuoti mikroprocesoriumi arba tatuiruote. 
    127. Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą ir savivaldybės išduotą leidimą. Leidimai įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti išduodami, sustabdomi ir panaikinami pagal šiose taisyklėse nustatytą  tokių  leidimų išdavimo tvarką (XII skyrius). 
    128. Atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, ramybei, kitiems gyvūnams, nepažeis asmens teisių ir interesų. 
    129. Savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka: 
    129.1. kai atsiranda taisyklių 134.2, 134.3 ir 134.5 papunkčiuose numatyti pagrindai; 
    129.2. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį; 
    129.3. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, kol išnyks leidimo galiojimo sustabdymo pagrindai; 
    129.4. mirus šuns savininkui, kol jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį; 
    129.5. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį. 
    130. Šio straipsnio 129.1., 129.2. ir 129.5.  papunkčiuose numatytais atvejais paimti agresyvūs šunys realizuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
 

XIII. LEIDIMŲ   ĮSIGYTI, LAIKYTI, VEISTI, DRESUOTI AGRESYVIUS ŠUNIS AR JAIS PREKIAUTI,  IŠDAVIMO TVARKA

 
   131. Leidimai įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti (toliau – leidimai) išduodami, sustabdomi ir panaikinami pagal šių taisyklių 37 punktą. 
   132. Ne jaunesnis nei 18 metų asmuo, norintis gauti leidimą, privalo Vilniaus rajono administracijai pateikti tokius dokumentus: 
–  prašymą, kuriame privaloma nurodyti kartu gyvenančius asmenis, namų knygą; 
–  pažymas, kad atsakingas asmuo ir kartu su juo gyvenantys asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichinės ligos, nėra teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus, kad jų teistumas išnykęs ar panaikintas; 
–  pažymą apie atitinkamos mokymo programos, patvirtintos Vidaus reikalų ministerijos, išklausymą;
–  norintieji gauti leidimą dresuoti agresyvius šunis – ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą. 
    133. Juridiniams asmenims leidimai išduodami pateikus juridinio asmens valdymo organo sprendimą paskirti atsakingą asmenį už agresyvų šunį, ir atsakingo asmens dokumentus, nurodytus 132 punkte. 
   134. Leidimai neišduodami asmenims: 
   134.1. jaunesniems nei 18 metų; 
   134.2. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos; 
   134.3. teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, kuriems teistumas neišnykęs arba nepanaikintas; 
   134.4. nepateikusiems pažymos apie atitinkamos mokymo programos, kurią tvirtina VRM, išklausymą;
   134.5. gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais 2 ir 3 punktuose. 
   135. Leidimo galiojimas kasmet pratęsiamas patikrinus privalomus leidimui turėti dokumentus. Atsakingas asmuo, pasikeitus su juo kartu gyvenantiems asmenims, privalo per mėnesį pratęsti leidimo galiojimą. 
   136. Pažeidus taisyklių reikalavimus, leidimo galiojimas sustabdomas ir nustatomas terminas pažeidimams pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas arba per vienerius metus šios taisyklės pakartotinai pažeidžiamos, leidimas panaikinamas. 
   137.  Leidimas panaikinamas visais atvejais: 
   137.1. jei nustatoma, kad leidimui gauti buvo pateikti neteisingi duomenys ar suklastoti dokumentai; 
   137.2. jei leidimo galiojimo laikotarpiu atsakingas asmuo ar su juo kartu gyvenantys asmenys buvo įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos, teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jų teistumas neišnykęs ar nepanaikintas; 
   137.3. jei per metus nuo leidimo išdavimo datos atsakingas asmuo neįsigyja agresyvaus šuns. 
   138. Sustabdžius leidimo galiojimą ir įgaliotam pareigūnui nustačius, kad pažeidimų pašalinimo laikotarpiu atsakingas asmuo negali turėti agresyvaus šuns, agresyvus šuo atsakingo asmens rašytiniu nurodymu, patvirtintu įgalioto pareigūno, perduodamas prižiūrėti kitam leidimą turinčiam asmeniui ar karantino tarnybai. Atsakingas asmuo privalo karantino tarnybai sumokėti nustatytą mokestį už agresyvaus šuns laikymą ir priežiūrą. 
   139. Panaikinus leidimą ir per įgalioto pareigūno paskirtą terminą buvusiam atsakingam asmeniui nerealizavus agresyvaus šuns, agresyvus šuo paimamas ir realizuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 
   140. Leidimų išdavimas nemokamas.
 

XIV.  REGISTRAVIMAS, APSKAITA IR MOKESČIAI

 
   141. Daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai privalo seniūnijose pagal  gyvenamąją vietą registruoti jų butuose laikomus  šunis ir gauti registracijos pažymėjimą, žetoną bei mokėti nustatyto dydžio rinkliavą. 
  142. Savanoriškai seniūnijose gali būti registruojamos ir daugiabučių namų butuose laikomos katės bei atskirose uždarose privačiose valdose laikomi šunys ir (ar)  katės.
  143. Registruojami nuo 4 mėnesių amžiaus šunys, o naujai įsigyti – per 30 dienų nuo jų įsigijimo. 
  144. Daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai, kurių butuose laikomi šunys, privalo  mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už šunų registravimą ir laikymą.
  145. Rinkliavos dydis, jos mokėjimo tvarka ir lengvatos nustatomos vietinės rinkliavos nuostatuose už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose, kuriuos tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.
 146. Savanoriškai registruojant seniūnijose šunis arba kates, imamas mokestis už paslaugą, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vilniaus  rajono savivaldybės taryba.
 147. Registracijos pažymėjime privalomai įrašoma vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose arba mokesčio už šuns (katės) registravimo paslaugą sumokėjimo data ir sumokėta suma,  kuri patvirtinama patikrinusio mokėjimo dokumentą seniūnijos darbuotojo parašu ir seniūno antspaudu.
 148. Pametęs šuns registracijos dokumentus ir (ar) žetoną, savininkas privalo kreiptis į seniūniją, kur išduodamas registracijos pažymėjimo dublikatas ir naujas žetonas.  
 149.  Vietinė rinkliava už šunų registravimą ir (ar) laikymą sumokama vieną kartą per metus iki  kovo 1d.
 150. Vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose  lėšomis disponuoja Vilniaus  rajono savivaldybės taryba. 
 151. Naujai įsigijus šunį, kuris bus laikomas daugiabučiame name, gyvūnas per 30 dienų nuo jo įsigijimo turi būti užregistruojamas seniūnijoje ir sumokama vietinė rinkliava už einamus metus. 
 152. Daugiabučiuose namuose draudžiama laikyti neregistruotus šunis. Už bute laikomo šuns registravimą  yra atsakingas buto savininkas arba nuomininkas,  pasirašęs nuomos sutartį.
 153. Agresyvius šunis, nepriklausomai nuo statinio, kuriame jie laikomi,  tipo, privaloma registruoti seniūnijose pagal gyvenamąją vietą.
 154. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintai gyvūnų identifikavimo ir registravimo tvarkai, šių taisyklų 141, 142, 146, 147, 148, 151 punktai netenka galios, o vadovaujamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta gyvūnų registravimo tvarka.
 

REIKALAVIMAI BITYNAMS

 
  155. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda apskričių, miestų, rajonų teritorinės Valstybinės maisto ir  veterinarijos tarnybos.
  156. Įsigijus bityno pasą, ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
  157. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.
   158. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susijusius su avilių atidarymu, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
   159. Bitynai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarinių reikalavimų.
   160. Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti – ne mažiau kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora, apsodintas gyvatvore, ne žemesne nei 2 m aukščio.
   161. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.
   162. Sodų bendrijoje, gyvenamosiose vietovėse:
   162.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 žemės are;
   162.2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės – ne mažiau kaip 10 m;
    162.3. . atstumas nuo vieškelio – ne mažiau kaip 20 m;
    162.4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos – ne mažiau kaip 5 m;
    162.5. jei nesilaikoma 162.1. punkto rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų   kaimynų raštiškas sutikimas, laikyti toje teritorijoje bites;
    162.6. jei nesilaikoma 162.2 ir 162.3 punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;
    162.7. jei nesilaikoma 162.4. punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
    163. Reikalavimai vežiojamam bitynui:
    163.1.atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų ne mažiau kaip 50 m;
    163.2.bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.
    164. Reikalavimai bitynams  taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
    165. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.
    166. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais reikalavimais ir kitais teisės aktais.
    167. Šiuos reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai) nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“
 

XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 
  168. Šunų ir kačių apžiūrų, parodų, lauko bandymų, medžioklės, kinologinės krypties sportinių varžybų metu, vykdant policijos, priešgaisrinės apsaugos, stichinių nelaimių likvidavimo tarnybų užduotis, taikomi kiti veterinariniai, sanitarijos ir higienos reikalavimai.
 169. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus raštišką Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos ir  Vilniaus  rajono savivaldybės administracijos leidimą.
 170. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šiuos gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą reglamentuoja įregistruoti nuostatai, suderinti su Vilniaus  visuomenės sveikatos centru, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Vilniaus  rajono savivaldybės administracija. 
 171. Gyvūnais galima prekiauti tik Vilniaus  rajono savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūno savininko privačioje valdoje. 
 172. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam savininkui, paimti parduoti arba numarinti. 
 173. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą. 
 174. Šių taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai, nurodyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse, turi teisę:
 174.1. įeiti į patalpas, teritorijas, kur laikomi gyvūnai; 
 174.2. įeiti į butą turėdami teismo sprendimą ar buto savininko (nuomininko) sutikimą, jei nesilaikoma šių taisyklių;
 174.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos  klausimais; 
 174.4. pateikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių; 
 174.5. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo, naudojimo reikalavimų pažeidimus; 
 174.6. pažeidėjams surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą ar skirti nuobaudą vietoje. 
 175. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 
 176. Fizinių ir juridinių asmenų teisės: 
 176.1. globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms, propaguoti gyvūnų globą; 
 176.2. reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys gyvūnams. 
 177. Fizinių ir juridinių asmenų pareigos:
 177.1. pagal išgales pasirūpinti sužeistais gyvūnais, pranešti apie juos kompetentingoms institucijoms; 
 177.2. gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui. 
 178. Šių taisyklių kontrolę vykdo įgalioti Vilniaus  rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, Vilniaus  rajono policijos komisariato, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento  Vilniaus rajono agentūros, Vilniaus  visuomenės sveikatos centro, Vilnius apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų kontroliuojančių valstybės institucijų pareigūnai.
Paskelbta

Gyvūnų laikymo taisyklės Vilniaus m.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

 

2009 m. spalio 7 d. Nr. 1-1251

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728), Vilniaus miesto savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

1.      Patvirtinti Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisykles (pridedama).

2.      Nustatyti, kad:

2.1.      Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės taikomos teisiniams santykiams, atsirandantiems joms įsigaliojus;

2.2.      administracinėms ir teisminėms procedūroms, kurios buvo pradėtos iki Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių įsigaliojimo, taikomos tuo metu galiojusių Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nuostatos.

3.      Pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 1-630 „Dėl Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių tvirtinimo“.

4.      Pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui iki 2010 m. sausio 1 d. patvirtinti ir nustatyta tvarka paskelbti vietinėje spaudoje:

4.1.      Leidimų laikyti ūkinės paskirties gyvūnus išdavimo tvarkos aprašą;

4.2.      kačių šėrimo vietos parinkimo akto formą.

5. Nustatyti, kad šis sprendimas, išskyrus 4 punktą, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

 

 

Meras                                                                           Vilius Navickas

 

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2009 m. spalio 7 d.

sprendimu Nr. 1-1251

 

GYVŪNŲ LAIKYMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLĖS

 

I.   BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės (toliau – Taisyklės) galioja visoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau – asmenys).

2. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo, priežiūros, veterinarijos, aikštelių šunims vedžioti įrengimo, benamių gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai, nustatyta gyvūnų registravimo, identifikavimo ir vežimo tvarka.

3. Pagrindinės Taisyklių sąvokos:

3.1. agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui [5.1]. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba [5.13];

3.2. benamis gyvūnas – naminis gyvūnas, likęs be namų arba esantis už gyvūno savininko namų (teritorijos) ribų ir gyvūno savininko neprižiūrimas, arba nelaimės ištiktas laukinis gyvūnas, kuriam laikinai būtina žmogaus globa [5.15], [5.21];

3.3. bitynas – vieną epizootinį vienetą sudarančios bičių šeimos [5.17];

3.4. boksas – aptvaras, atitvertas sienomis, virbais arba vieliniu tinklu. Priklausomai nuo aptvaro dydžio ir gyvūnų tankumo jų judėjimo laisvė paprastai yra mažiau apribota negu narvelyje [5.23];

3.5. daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos;

3.6. eutanazija – neskausmingas gyvūno numarinimas [5.15];

3.7. gaišena – dėl senatvės, ligos, nelaimingo atsitikimo nugaišusio, nugaišinto (eutanazuoto) gyvūno kūnas [5.22];

3.8. gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus [5.1];

3.9. gyvūną prižiūrintis asmuo – sukakęs 16 metų fizinis asmuo, kuris gyvūno savininko sutikimu, leidimu ar nurodymu gyvūną vedžioja, veda, važnyčioja, juo joja, rūpinasi, globoja;

3.10. gyvūno identifikacija – gyvūno ženklinimas integriniu grandynu (mikroschema);

3.11. gyvūno kastravimas – gyvūno lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas arba jų hormoninės veiklos nuslopinimas [5.15];

3.12. gyvūno savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną [5.1];

3.13. gyvūno sterilizavimas – gyvūno vaisingumo panaikinimas, paliekant lytinių liaukų hormoninę veiklą [5.15];

3.14. gyvūnų gaudymas – gyvūno laisvės suvaržymas naudojant specialias streso arba pavojaus gyvūnų sveikatai nesukeliančias gaudymo priemones arba jų nenaudojant [5.15];

3.15. gyvūnų globa – žmogaus ar juridinio asmens veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną (prieglobsčio suteikimas, rūpinimasis sveikata ir gerove) [5.15];

3.16. gyvūnų globos namai – valstybinės veterinarijos priežiūros objektas [5.16], kuriame laikomi benamiai gyvūnai [5.15], teigiamai veikiant gyvūnų fizinę ir emocinę būseną;

3.17. karantinas – priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai ar epizootijai;

3.18. kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, marinimas badu, netinkamas maitinimas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, sukeliantys gyvūnui stresą ir kančias, taip pat vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, kovų organizavimas, būtinos pagalbos susirgusiam ar sužeistam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti akivaizdžiai ir tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus [5.1];

3.19. laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos [5.1];

3.20. laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – gyvūnai, specialiai auginami laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams [5.1];

3.21. laikymo vieta – gyvūnams laikyti pritaikyta vieta (boksas, narvelis, aptvaras, voljeras, namelis ar kita vieta) [5.15];

3.22. naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestifikuoti) gyvūnai [5.1];

3.23. nesveiki gyvūnai – sergantys ar ligos požymių turintys gyvūnai;

3.24. pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai [5.1];

3.25. registratorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) įgaliotas struktūrinis padalinys arba juridinis asmuo, pasirašęs su Administracija sutartį dėl Vilniaus miesto gyvūnų registracijos ir identifikacijos paslaugos teikimo;

3.26. šeima – sutuoktiniai (partneriai, įregistravę partnerystę teisės aktų nustatyta tvarka) ir jų nepilnamečiai vaikai;

3.27. teritorija – valstybei, savivaldybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis ar jų teisėtai valdomas, naudojamas žemės plotas:

3.27.1. atvira teritorija – teritorija į kurią galima laisvai patekti;

3.27.2. uždara teritorija – pastatais, statiniais ar ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio tvora apsupta teritorija, kai užtikrinama, kad gyvūnai negalės laisvai į ją patekti ar iš jos išbėgti;

3.27.3. privati teritorija – fiziniam ar privačiam juridiniam asmeniui priklausanti teritorija.

3.28. ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams [5.1];

3.29. Vilniaus miesto gyvūnų globos namai – Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) įsteigtas juridinis asmuo, esantis L.Giros g. 131 [5.29];

3.30. voljeras – inžinerinis statinys ar teritorija, aptverta tvora, sienomis arba vieliniu tinklu, kurioje gyvūnai gali laisvai judėti, atitinkanti jų etologinius ir fiziologinius poreikius. Voljero konstrukcija turi užtikrinti, kad gyvūnas nepabėgtų.

4. Kitas Taisyklėse vartojamas sąvokas nustato Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas (toliau – Gyvūnų globos įstatymas) [5.1], kiti įstatymai ir teisės aktai.

 

II.    NUORODOS

 

5. Taisyklių nuorodose įrašyti teisės aktai:

5.1. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2728);

5.2. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 4-40);

5.3. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1);

5.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);

5.5. Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos (Žin., 2004, Nr. 80-2839);

5.6. Tarybos direktyva 98/58/EB „Dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos“ (2004, specialusis leidimas, 2004-12-30, Nr. 1);

5.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 325 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-808);

5.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 250/224 „Dėl Laukinių gyvūnų paėmimo iš buveinių zoologinėms kolekcijoms sudaryti ir šių kolekcijų registravimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-2478);

5.9. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 130 „Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 34-859);

5.10. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. 3D-551 „Dėl žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymo nr. 3d-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 120-4568);

5.11. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1V-219/B1-548 „Dėl Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 62-2839);

5.12. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 4-162 „Dėl Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 54-1757);

5.13. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 117 „Dėl Agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 32-1241);

5.14. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 56-2289);

5.15. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. B1-1015 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo“ (Žin., 2004-12-14, Nr. 179-6654);

5.16. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 31-1025);

5.17. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. B1-180 „Dėl Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1266);

5.18. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. B1-459 „Dėl Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 101-3784);

5.19. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 31-1102);

5.20. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. B1-355 „Dėl Paukščių prekybos ir laikymo“ (Žin., 2007, Nr. 39-1466);

5.21. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. B1-463 „Dėl Pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 55-2165);

5.22. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. B1-553 „Dėl Paukščių gripo kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 74-2971);

5.23. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. B1-639 „Dėl Gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 8-287);

5.24. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 4-341/19 „Dėl Įsakymu patvirtintų „Gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučių namų butuose normų” keitimo“ (Žin., 1999, Nr. 108-3171);

5.25. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 287 „Dėl gyvūnų laikymo ir kitų paslaugų, teikiamų Beglobių gyvūnų karantino tarnyboje, tarifų tvirtinimo“;

5.26. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. 1-493 „Dėl Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatų tvirtinimo“;

5.27. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. 1-967 „Dėl Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių tvirtinimo“;

5.28. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 40-281 „Dėl Varninių paukščių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimo Vilniaus mieste“.

5.29. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 30-1314 „Dėl Vilniaus miesto gyvūnų globos namų nuostatų tvirtinimo“.

III.  BENDRIEJI GYVŪNŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI

6. Gyvūnų savininkai, gyvūnus prižiūrintys asmenys privalo:

6.1. laikytis Taisyklių, Gyvūnų globos įstatymo [5.1], Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos [5.5], Europos Sąjungos direktyvos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos [5.6], Savivaldybės tarybos sprendimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą, reikalavimų;

6.2. nuolat rūpintis gyvūno sveikata, reguliariai jį maitinti ir girdyti;

6.3. laikyti gyvūnus taip, kad jų gyvenimo sąlygos atitiktų gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, fiziologijos, elgsenos poreikius ir nebūtų jam kenksmingos;

6.4. nuolat laikyti gyvūnui prieinamoje vietoje dubenį ar indą su švariu vandeniu. Lietus ir sniegas nelaikomas geriamojo vandens pakaitalu;

6.5. vesdami, vedžiodami, važnyčiodami ar būdami su gyvūnais viešoje vietoje, turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas tinkamas priemones) ekskrementams surinkti;

6.6. gyvūnui priteršus viešoje vietoje, bendro naudojimo patalpose ar kito asmens teritorijoje, nedelsiant surinkti ekskrementus ir kitus gyvūno paliktus teršalus;

6.7. užtikrinti, kad viešosiose vietose, butuose, negyvenamosios paskirties patalpose, individualių namų teritorijose gyvūnai nekeltų triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį, darbą ar viešąją rimtį;

6.8. užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų;

6.9. užtikrinti, kad viešosiose vietose, bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų palikti be priežiūros;

6.10. gyvūno laikymo vietoje užtikrinti švarą ir tvarką, laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų;

6.11. įgyvendindami nuosavybės teisę į gyvūną, laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą [5.4].

7. Pavojingi gyvūnai auginami ir laikomi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tvirtinamas pavojingų gyvūnų laikymo ir auginimo taisykles [5.1]. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija vykdo Gyvūnų globos įstatymo priežiūrą pavojingų gyvūnų laikymo ir auginimo srityje.

8. Draudžiama daugiabučiuose namuose ar jų teritorijoje laikyti pavojingus gyvūnus.

9. Ūkinės paskirties gyvūno (išskyrus šuns) savininkas turi teisę laikyti ūkinės paskirties gyvūną tik:

9.1. savo privačioje teritorijoje;

9.2. nuosavame statinyje;

9.3. nuosavame vieno buto name;

9.4. kitam asmeniui priklausančioje ar jo teisėtai valdomoje teritorijoje, statinyje ar vieno buto name, kai yra gautas tos teritorijos, statinio ar namo savininko (visų bendraturčių) raštiškas sutikimas.

10. Statinys ar teritorija, kurioje laikomas ūkinės paskirties gyvūnas (išskyrus šunį), turi būti uždara, jei ūkinės paskirties gyvūnas (išskyrus šunį) nėra laikomas ar pririštas taip, kad negalėtų išeiti už statinio ar teritorijos ribų.

11. Ūkinės paskirties gyvūnus (išskyrus šunis) draudžiama laikyti (ganyti) skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose, dviejų butų ir daugiabučiuose namuose, šių namų balkonuose, rūsiuose, pusrūsiuose, palėpėse, cokolinio aukšto ir kitose patalpose.

12. Ūkinės paskirties gyvūnų (išskyrus šunų ir bičių) savininkai privalo turėti seniūnijos, kurios teritorijoje laiko ūkinės paskirties gyvūną, leidimus. Leidimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma Taisyklių. Administracijos direktorius tvirtina leidimų laikyti ūkinės paskirties gyvūnus išdavimo tvarkos aprašą.

13. Ūkinės paskirties gyvūnai (išskyrus šunis) registruojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintomis Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėmis [5.10].

14. Agresyvių šunų savininkai taip pat privalo laikytis:

14.1. Taisyklių;

14.2. Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių [5.14];

14.3. Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklių [5.11].

15. Gyvūnai jaunųjų gamtininkų stotyse (centruose) gali būti laikomi vadovaujantis Gyvūnų globos įstatymu [5.1] ir kitais teisės aktais.

16. Asmenys gali rinkti zoologines kolekcijas, taip pat gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus laikydamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reikalavimų laukinių gyvūnų gaudymo ir laikymo nelaisvėje, zoologinių kolekcijų sudarymo srityje [5.8].

17. Atsitiktinai į nelaisvę patekę laukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami. Jei laukinis gyvūnas yra sužeistas, akivaizdžiai serga ar dėl kitų priežasčių jo negalima paleisti, o asmuo neturi būtinų žinių ir priemonių, kad gyvūnui suteiktų kvalifikuotą pagalbą, apie tokį gyvūną asmuo privalo pranešti Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112.

18. Veterinarijos gydytojas, turintis licenciją verstis veterinarijos praktika, gali eutanazuoti naminius gyvūnus tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams.

19. Laboratoriniams bandymams gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti gyvūnai. Gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba [5.23].

20. Administracijos direktoriaus įgaliotas Administracijos struktūrinis padalinys organizuoja varninių paukščių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus.

21. Draudžiama:

21.1. gyvūną palikti gatvėje, kieme, miške, pakelėje ar kitose vietose, norint juo atsikratyti, padaryti benamiu. Vykdant Taisyklių XIII skyriuje nustatytą benamių kačių populiacijos mažinimą, sterilizuotos katės paleidimas į jos buvusią gyvenamąją aplinką nelaikomas šiame punkte nustatyto draudimo pažeidimu;

21.2. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant, nemaitinant, negydant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės būtų pražūtingos gyvūnui [5.1], šaudyti šunis, kates ir kitus gyvūnus. Asmuo, turintis leidimą laikyti ir naudoti specialiai gyvūnams užmigdyti pritaikytą priemonę su migdomaisiais preparatais, ją gali panaudoti gyvūnui laikinai užmigdyti;

21.3. žiauriai elgtis su gyvūnu – jį mušti, spardyti, žaloti, kankinti, erzinti, gąsdinti, marinti badu ar atlikti kitus tyčinius veiksmus, siekiant pakenkti gyvūnui, sukelti jam stresą ar kančias;

21.4. įvežti kovoms išvestų veislių šunis ir jų mišrūnus, juos veisti ir jais prekiauti [5.1];

21.5. dresuoti gyvūnus kovoms, organizuoti, rengti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais, naudoti gyvūnus tokioms kovoms, treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius [5.1];

21.6. laikyti gyvūnus uždaroje transporto priemonėje ar patalpoje be gryno oro, ventiliacijos, palikti juos lauke, esant ekstremalioms karščio ar šalčio sąlygoms;

21.7. gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti maistą, kuriame yra nuodų arba kitų daiktų, gyvūnui keliančių mirties pavojų. Išimtis – graužikų ir įvairių parazitų dezinsekcija, deratizacija ir dezinfekcija;

21.8. naudoti gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija [5.1];

21.9. šerti benamius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Siekiant sumažinti benamių kačių populiaciją, galima šerti benames kates ir atlikti kitus veiksmus tik taip, kaip nurodyta Taisyklių XIII skyriuje;

21.10. gyvūnus vežti transporto priemonėse, kurios tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai [5.1];

21.11. su savimi turėti, vestis ar neštis gyvūnus į masines žmonių susirinkimo vietas (išskyrus specialius renginius gyvūnams ar jų savininkams), kapines, ikimokyklinio ugdymo, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teritoriją, žaidimo, sporto aikštes, paplūdimius,  Administracijos direktoriaus nustatytu maudymosi sezono metu;

21.12. vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti parduotuvėse, prekybos (pramogų, laisvalaikio ar kituose) centruose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, jų padaliniuose ar teritorijoje, jei prie įėjimo yra aiškiai matomas užrašas „Gyvūnams draudžiama“ ar atitinkamas draudžiamasis ženklas. Jei prie įėjimo yra aiškiai matomas užrašas „Šunims draudžiama“, „Katėms draudžiama“, kiti panašūs užrašai ar atitinkami draudžiamieji ženklai, draudimas galioja tik atskirų rūšių gyvūnams. Išimtis – šunys vedliai, tarnybiniai šunys ir tarnybiniai arkliai;

21.13. vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti kitose vietose, kurias nustato Administracijos direktorius;

21.14. maudyti, prausti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, o viešuosiuose uždaruose vandens telkiniuose, upėse Administracijos direktoriaus nustatytu maudymosi sezono metu;

21.15. prekiauti naminiais gyvūnais Savivaldybės nepatvirtintose ir su Vilniaus miesto valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba nesuderintose vietose [5.12], [5.20];

21.16. gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo dėžių ar dėžių su smėliu, skirtu barstyti šaligatvius žiemą, tvarkyti kapines, gesinti gaisrus, pilti į šias dėžes smėlį su gyvūnų ekskrementais;

21.17. vesti, nešti gyvūnus tuštintis į vaikų žaidimo aikšteles, jose esančias smėlio dėžes;

21.18. laikyti gyvūnus ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose.

 

IV.     ŠUNŲ IR KAČIŲ LAIKYMAS

 

22. Šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus.

23. Gyvūno savininkas, gyvūną prižiūrintis asmuo privalo sudaryti sąlygas policijos ar Administracijos pareigūnui nustatyti gyvūno tapatybę.

24. Viešosiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytas išimtis. Laikoma, kad šuo vedamas su pavadėliu, kai vienas pavadėlio galas prisegtas prie šuns, o kitą pavadėlio galą šunį vedantis (vedžiojantis) asmuo tvirtai laiko rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu valdyti šunį. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę.

25. Viešosiose vietose šunys gali būti vedžiojami be antsnukio, esant bent vienai iš šių sąlygų:

25.1. tam tikros veislės šunims antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina;

25.2. šuo registruotas Vilniaus mieste ir kompetentinga įstaiga ar organizacija (Lietuvos kinologų draugija ar kita) yra išdavusi pažymėjimą, liudijantį apie šio šuns sėkmingai išlaikytą šuns socializacijos testą. Pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš tris metus.

26. Šunų vedžiojimo aikštelėse šunys gali būti palaidi, tačiau asmenų prižiūrimi tik esant visoms šioms sąlygoms:

26.1. šuniui uždėtas antsnukis, jei šunų yra daugiau nei vienas. Antsnukis gali būti nededamas, jei aikštelėje esančio kito šuns savininkas tam neprieštarauja arba kompetentinga įstaiga ar organizacija (Lietuvos kinologų draugija ar kita) yra išdavusi pažymėjimą, liudijantį apie šio šuns sėkmingai išlaikytą šuns socializacijos testą. Pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš tris metus;

26.2. asmuo garantuoja ir atsako, kad šuo nekels grėsmės ir niekam nepadarys žalos;

26.3. šunų vedžiojimo aikštelė yra visiškai uždara;

26.4. šuo dėl savo dydžio ar kitų savybių negali pabėgti iš šunų vedžiojimo aikštelės.

27. Šunis, kates laikyti draudžiama:

27.1. parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose. Išimtis – gyvūnų parduotuvės;

27.2. bendrabučiuose, dviejų butų ir daugiabučių namų butuose, kurių gyventojai naudojasi juose esančiomis bendromis virtuvėmis, tualetais, voniomis;

27.3. ikimokyklinio ugdymo mokyklos teritorijoje ir patalpose.

28. Draudžiama vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais.

 

V.    GYVŪNŲ LAIKYMAS PRIVAČIOSE TERITORIJOSE IR PASTATUOSE

 

29. Sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse gali būti nustatytas sodo sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, kačių, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos [5.2], kurių privalo laikytis bendrijos nariai. Jei leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ar sąlygos nėra nustatyti, taikomos Taisyklių nuostatos.
30. Atvirose sodininkų bendrijų ir privačiose teritorijose šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti.

31. Kiekvienu konkrečiu atveju voljero aukštis bei konstrukcija turi būti tokie, kad jame laikomas šuo, priklausomai nuo gyvūno dydžio, negalėtų iš jo iššokti ar pabėgti. Voljere privalo būti šuns būda, kurios dydis turi būti toks, kad šuo galėtų lengvai įlįsti, apsisukti ir gulėti. Visas voljero pagrindas negali būti betonuotas ar asfaltuotas.

32. Voljerai turi būti prižiūrimi, valomi, plaunami ir dezinfekuojami taip, kad juose nebūtų ekskrementų, nedvoktų, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo parazitų ir ligų.

33. Kai šuo laikomas pririštas, šuniui prieinamoje vietoje privalo stovėti šuns būda, kurios dydis turi būti toks, kad šuo galėtų lengvai įlįsti, apsisukti ir gulėti. Šuns būdos gali nebūti, jei šuniui yra įrengta poilsio vieta patalpose, į kurias jis gali laisvai patekti.

34. Privačiose, saugomose teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir kituose objektuose gyvūnų laikymo statiniai turi būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninių sklypų, kelio ar šaligatvio ribos.

35. Privačioje teritorijoje šuo turi būti pririštas taip, kad jis iki kaimynų sklypo ribos neprieitų arčiau kaip 2 metrai. Šuo gali būti pririšamas arčiau, kai gautas raštiškas sutikimas to kaimyno, prie kurio sklypo ribos šuo prieina arčiau nei 2 metrus.

36. Privačioje uždaroje teritorijoje šunys gali būti nepririšti, tačiau vartai į privačią teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakinti. Prie vartų aiškiai matomoje vietoje turi būti pakabintas apie šunį įspėjantis ženklas su užrašu ,,Palaidas šuo“.

37. Uždarose rakinamose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose ir kituose pastatuose šunys gali būti laikomi palaidi. Prie įėjimo į tokias patalpas, išskyrus gyvenamąsias, aiškiai matomoje vietoje turi būti pakabintas apie šunį įspėjantis ženklas su užrašu ,,Palaidas šuo“.

 

VI.     GYVŪNŲ LAIKYMAS DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE

 

38. Daugiabučių namų butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip du šunis ar dvi kates arba vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus [5.24].

39. Iš buto į laiptinę, koridorių ir kitas bendrojo naudojimo patalpas šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Taisyklių 25 punkte numatytus atvejus.

40. Gyvūną vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės, esantys lifte.

41. Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas arba namą administruojanti įmonė privalo teikti Administracijai informaciją apie administruojamuose namuose laikomus šunis, kates.

 

VII.   GYVŪNŲ VEŽIMAS, TRANSPORTAVIMAS

 

42. Gyvūnai vežami laikantis 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 „Dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičianti Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97“ atitinkamų nuostatų.

43. Gyvūnų transportavimo metu privaloma užtikrinti, kad gyvūnai nebus žalojami ir patirs kiek įmanoma mažesnį stresą. Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.

44. Skirtingų rūšių, sužeisti, ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.

45. Visuomeninėse transporto priemonėse (priemiestiniuose ir tarpmiestiniuose autobusuose, miesto maršrutiniuose autobusuose ir troleibusuose) gyvūnus leidžiama vežti laikantis Savivaldybės tarybos patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių [5.27] bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių [5.9]. Keliaudamas su gyvūnu, jo savininkas, gyvūną prižiūrintis asmuo privalo turėti gyvūno registracijos ir veterinarijos dokumentus, kuriuose nurodoma vežamo gyvūno sveikatos būklė ir atliktos profilaktinės-priešepizootinės priemonės.

 

VIII.  LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS

 

46. Sužeisti, rasti ar į asmenims priklausančią teritoriją patekę laukiniai gyvūnai privalo būti apžiūrėti veterinarijos gydytojo. Veterinarijos gydytojas įvertina gyvūno būklę, nesant jokių sveikatos sutrikimų, gyvūnas saugiai grąžinimas į laisvę, prireikus – paliekamas gydyti, ir tik visiškai išgydytas saugiai grąžinamas į laisvę.

47. Veterinarijos gydytojui nustačius gyvūno sveikatos sutrikimus, kurie po tinkamo gydymo neišnyks ir trukdys gyvūnui grįžti į gamtinę aplinką, suderinus su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, gyvūnas perduodamas asmeniui ar institucijai, galintiems sudaryti reikiamas laikymo sąlygas ir užtikrinti gyvūno gerovę.

48. Asmenys, pastebėję į Vilniaus miestą atklydusį laukinį žvėrį, privalo apie jį pranešti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris nedelsdamas imasi veiksmų, kad laukinį žvėrį sugautų ir grąžintų į natūralią aplinką.

 

IX.  LIGŲ PROFILAKTIKA

 

49. Nesveiki gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi veterinarijos gydytojo. Draudžiamas nesveikų gyvūnų kontaktas su sveikaisiais. Privaloma vykdyti veterinarijos gydytojo nurodymus, susijusius su gyvūno sveikata ir priežiūra.

50. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti šunų, kačių ir šeškų, o užkrėstoje gyvūnų laikymo vietoje – visų imlių pasiutligei gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą per 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje [5.21]. Rekomenduojama šunis, kates kasmet vakcinuoti nuo infekcinių ligų (maro, infekcinio hepatito, gastroenterito ir kt.), atlikti gyvūnų dehelmintizaciją pagal veterinarijos gydytojo nurodytą grafiką.

51. Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones ar kitus gyvūnus, ar gyvūno elgesys ir išvaizda įtartini, nukentėjęs asmuo, užpuolusio gyvūno savininkas, nukentėjusio gyvūno savininkas, gyvūną prižiūrintis asmuo nedelsdamas turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri apie apkandžiojimą praneša Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, o šis informuoja Vilniaus miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gyvūno savininkas, gyvūną prižiūrintis asmuo privalo vykdyti Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus.

52. Apkandžiojusį ar įtartino elgesio ir išvaizdos gyvūną reikia izoliuoti ir laikyti gyvūno laikymo vietoje arba gyvūnų globos namuose ne mažiau kaip 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti [5.21].

53. Įtariant, kad pagauti benamiai ar pasiklydę gyvūnai serga pasiutlige, jie turi būti laikomi gyvūnų globos namuose ne mažiau kaip 14 dienų, kad būtų galima stebėti juos, nustatyti diagnozę, jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis [5.21].

54. Asmenys, radę dėl nežinomų priežasčių nugaišusį gyvūną, turi apie tai pranešti Vilniaus miesto gyvūnų globos namams ir Vilniaus miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

 

X.    AIKŠTELĖS ŠUNIMS VEDŽIOTI

 

55. Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos teisės aktų nustatyta tvarka bendro naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose ir tam tinkamuose žemės plotuose.

56. Aikštelės turi būti aptvertos ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora, kietos arba žolės dangos. Jose gali būti pastatytas šis inventorius: urnos šiukšlėms, suolai, urnos šunų ekskrementams supilti, informacinė lentelė, kurioje nurodyta, kas tvarko ir prižiūri aikštelę, išvardyti pagrindiniai aikštelės naudojimo reikalavimai.

57. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higienos reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, tamsiu paros metu gali būti apšviestos.

58. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu ,,Aikštelė šunims vedžioti“.

59. Aikštelės, jų inventorius turi būti dezinfekuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

60. Aikštelėse nėra įrengiamas šunų dresūrai reikalingas inventorius. Administracijos direktorius turi teisę nustatyti aikštelių šunims vedžioti skaičių, dydį ir jose įrengiamą inventorių.

 

XI.  REGISTRAVIMAS, IDENTIFIKAVIMAS, RINKLIAVA

 

61. Šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus ir mokėti vietinę rinkliavą už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose [5.26]. Registratorius registruoja šunis ir kates, organizuoja vietinės rinkliavos surinkimą.

62. Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatus tvirtina ir surinktų lėšų naudojimo tvarką nustato Savivaldybės taryba [5.26].

63. Jei, registruojant šunį, neturintį kilmės dokumentų, kyla ginčas ar registratorius abejoja dėl šuns veislės, registratorius kreipiasi į savo nuožiūra pasirinktą kinologą ekspertą, kurio nuomonė dėl šuns veislės yra pagrindas registracijos dokumentuose nurodyti šuns veislę [5.11]. Lietuvos kinologų draugija pateikia registratoriui kinologų ekspertų sąrašą.

64. Registruojant šunis, kates, išduodamas registravimo pažymėjimas ir atmintinė apie gyvūnų laikymą Vilniaus mieste. Gyvūno savininkai, registravę gyvūnus iki 2004 m. rugsėjo 15 d. tatuiruote, privalo gyvūną identifikuoti.

65. Šunų ir kačių savininkai privalo užregistruoti ir identifikuoti mieste laikomus gyvūnus nuo 4 mėnesių amžiaus. Registruodamas gyvūną, jo savininkas registratoriui pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir gyvūno įsigijimo dokumentus, jei tokius turi. Visi gyvūnai perregistruojami per 15 darbo dienų, pasikeitus gyvūnų savininkui ar gyvūno laikymo adresui.

66. Gyvūno savininkas per 15 darbo dienų nuo gyvūno netekimo, pardavimo, dovanojimo, nugaišimo ar eutanazijos (toliau – netekimo) dienos apie tai raštu praneša registratoriui (jei buvo atlikta eutanazija, pristato veterinarijos gydytojo pažymą) ir atsiunčia ar kitokiu būdu grąžina registratoriui gyvūno registracijos pažymėjimą. Gyvūno savininkas apie gyvūno netekimą gali pranešti žodžiu, atvykęs pas registratorių ir pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir gyvūno registracijos pažymėjimą.

67. Gyvūno savininkas per 3 darbo dienas nuo gyvūno dingimo dienos apie tai praneša registratoriui ir Vilniaus miesto gyvūnų globos namams.

68. Gyvūno savininkas, atgavęs gyvūną per 3 darbo dienas nuo gyvūno atgavimo dienos, apie tai praneša registratoriui ir Vilniaus miesto gyvūnų globos namams.

69. Asmuo, sulaikęs benamį gyvūną, privalo nedelsdamas apie tai pranešti gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas, per 3 dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą Vilniaus miesto gyvūnų globos namams, registratoriui ar policijai.

 

XII.   BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, KARANTINAS IR GLOBA

 

70. Benamių gyvūnų gaudymu, karantinu, laikymu ir eutanazija rūpinasi Vilniaus miesto gyvūnų globos namai, kitas juridinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus. Vilniaus miesto gyvūnų globos namų vykdomas funkcijas koordinuoja Administracijos direktoriaus įgaliotas padalinys [5.29].

71. Gyvūnų globos namų teritorija turi būti aptverta, kad gyvūnai negalėtų pabėgti, į teritoriją nepatektų kiti gyvūnai, pašaliniai asmenys.

72. Teritorijos pastatai, voljerai, boksai, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti rakinami, kad laikomi gyvūnai būtų apsaugoti nuo pašalinių žmonių, kitų gyvūnų.

73. Jei pagautas šuo, katė turi tatuiruotę ar yra identifikuota, Vilniaus miesto gyvūnų globos namų darbuotojai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, praneša gyvūno savininkui ir Administracijos Saugaus miesto departamentui apie tokio gyvūno sugavimą.

74. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo sumokėti už šuns ar katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą susidariusias išlaidas pagal nustatytus tarifus [5.25].

75. Gyvūno savininkas privalo per 14 parų atsiimti sugautą gyvūną, kurio savininkas jis yra. Jei savininkas sugauto gyvūno neatsiima ar atsisako jį atsiimti, gyvūnas laikomas 14 parų. Praėjus 14 parų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnį [5.4], gyvūnas tampa jį laikiusios įstaigos nuosavybe. Tapusi savininke, įstaiga priima sprendimą dėl tolesnio gyvūno laikymo, dovanojimo, perleidimo ar eutanazijos. Neatsiėmęs gyvūno per 14 parų, jo savininkas privalo atlyginti gyvūno sugavimo, laikymo, eutanazijos ir kitas išlaidas.

76. Kitų asmenų atiduoti gyvūnai ir gyvūnai, kurių savininkas nežinomas, Vilniaus miesto gyvūnų globos namuose laikomi 14 parų. Vilniaus miesto gyvūnų globos namai apie tokį gyvūną nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas paskelbia interneto svetainėje adresu http://gyvunai.grinda.lt/nuotraukos/. Neatradus savininko, kito asmens, norinčio priglausti gyvūną, praėjus nustatytam karantino terminui, gyvūnas gali būti laikomas Vilniaus miesto gyvūnų globos namuose, atsižvelgiant į Vilniaus miesto gyvūnų globos namų galimybes šerti ir prižiūrėti gyvūną.

77. Vilniaus miesto gyvūnų globos namai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais reikalavimais gyvūnų globos namams [5.15] ir kitais teisės aktais.

78. Praėjus 14 dienų karantino terminui, gyvūnų globos namų darbuotojai turi teisę gyvūną atiduoti, dovanoti, parduoti, perleisti kitiems asmenims arba esant tinkamam pagrindui eutanazuoti, vadovaudamiesi Europos Konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis.

79. Gyvūnų globos namai kaupia duomenis apie sugautus, eutanazuotus, atiduotus, dovanotus gyvūnus, juos paėmusius asmenis. Asmenys gali pasiimti gyvūną iš gyvūnų globos namų tik tada, kai pateikia asmenybę liudijantį dokumentą ir nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinę), vietą, kurioje ketina laikyti gyvūną. Fiziniams asmenims, ketinantiems laikyti gyvūną ne daugiabučiame name, ir juridiniams asmenims atiduodamų gyvūnų skaičius neribojamas. Fiziniam asmeniui, ketinančiam laikyti gyvūną daugiabučiame name, gali būti atiduoti ne daugiau kaip du gyvūnai, kad nebūtų viršytos gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose normos [5.24].

80. Atidavę globoti gyvūną naujam savininkui, Vilniaus miesto gyvūnų globos namai turi pranešti registratoriui naujojo savininko ir identifikuoto gyvūno duomenis bei informuoti naująjį savininką apie privalomą gyvūno registravimą.

 

XIII.    BENAMIŲ KAČIŲ POPULIACIJOS MAŽINIMAS

 

81. Benamių kačių populiacijos mažinimą gali vykdyti bet kuris asmuo, jei jis laikosi visų šiame skyriuje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

82. Benamių kačių populiacijos mažinimas vykdomas tokiais etapais:

82.1. benamių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų sugavimui;

82.2. benamių kačių sugavimas;

82.3. benamių kačių skiepijimas nuo pasiutligės;

82.4. benamių kačių sterilizavimas;

82.5. benamių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje jos buvo sugautos.

83. Asmuo, ketinantis vykdyti benamių kačių populiacijos mažinimą, turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į asmens pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates. Kačių šėrimo vieta turi būti žmonių nelankoma ar mažai lankoma, kiek galima nuošalesnė, atokiau nuo gydymo, švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų.

84. Išrinkusi vietą, seniūnija surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą, asmens, kuris šers kates, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą (jei turi). Akte turi būti nurodyta, kad asmuo susipažino su benamių kačių populiacijos mažinimo reikalavimais, nurodytais Taisyklėse, įsipareigoja jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją Savivaldybės pareigūnams. Aktą pasirašo seniūnas ir asmuo, kuris vykdys benamių kačių populiacijos mažinimą. Prie akto pridedama kačių šėrimo vietos schema.

85. Benames kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė seniūnija. Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu. Draudžiama šerti kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu.

86. Asmuo, šeriantis kates, pasibaigus šėrimui, turi sutvarkyti šėrimo vietą (surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir nuolat ją prižiūrėti, valyti, tvarkyti.

87. Gaudant benames kates, draudžiamas kenksmingas elgesys su gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.

88. Benamės katės turi būti skiepijamos ir sterilizuojamos laikantis nustatytos skiepijimo ir sterilizavimo metodikos, siekiant išvengti žalos gyvūnui. Benames kates sterilizuoti gali tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir sterilizuota katė prieš paleidimą gali būti pažymėta nukerpant vienos ausies trečdalį kaušelio.

89. Paskiepytas ir sterilizuotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos, ir gali jas toliau šerti ir prižiūrėti. Asmenys, atliekantys benamių kačių populiacijos mažinimą, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir sterilizuotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.

90. Įstaiga, kuri rūpinasi benamių gyvūnų gaudymu, negali gaudyti pažymėtų benamių kačių, išskyrus atvejus, kai katė kelia grėsmę kitiems gyvūnams, asmenų turtui ar pačiai katei akivaizdžiai reikalinga veterinaro pagalba.

 

XIV.   BITYNAI

 

91. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimais [5.17].

92. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).

93. Bitynai turi būti įkuriami atsižvelgiant į medingųjų augalų geografinį išsidėstymą, kad prie jų bitės neskristų per judrias gatves, kelius, mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų teritorijas ar kitas žmonių poilsio, gyvenamąsias teritorijas, masinio susibūrimo vietas.

94. Nuvežtas bitynas ar jo dalis prie medingųjų augalų turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai, bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir savininko duomenys.

95. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.

96. Bityno savininkas turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarijos reikalavimų.

97. Bityno atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, turi būti ne mažesnis kaip 100 m arba bitynas turi būti aptvertas tvora ar apsodintas gyvatvore, ne žemesne nei 2 m aukščio.

98. Draudžiama laikyti bites ikimokyklinio ugdymo įstaigų teritorijoje ir patalpose.

99. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.

100. Sodininkų bendrijose, gyvenamosiose vietovėse:

100.1. galima laikyti ne daugiau kaip l bičių šeimą l are žemės;

100.2. bičių avilio atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės, – ne mažiau kaip 10 m;

100.3. bičių avilio atstumas nuo vieškelio, – ne mažiau kaip 20 m;

100.4. bičių avilio atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos, – ne mažiau kaip 5 m.

101. Jei nesilaikoma 100.2 ir 100.3 punktuose nurodytų reikalavimų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio.

102. Asmuo, turėdamas raštišką susitarimą su visais besiribojančių sklypų savininkais, gali laikyti daugiau kaip vieną bičių šeimą viename are žemės.

103. Vežiojamasis bitynas turi būti pastatomas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų ne arčiau kaip 50 m.

104. Vežiojamojo bityno bičių laikytojas turi turėti medingųjų augalų sklypo, į kurį atvežamas bitynas, savininko raštišką sutikimą.

105. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.

106. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsniu [5.4].

107. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Taisyklėmis ir kitais teisės aktais.

108. Bičių savininkai, pažeidę šio skyriaus reikalavimus, nukentėjusiems asmenims atlygina žalą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XV.      FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

 

109. Asmenys turi teisę:

109.1. globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms [5.1];

109.2. propaguoti gyvūnų globą [5.1];

109.3. reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys gyvūnams [5.1];

109.4. pasirūpinti sužeistais gyvūnais, pranešti apie juos kompetentingoms institucijoms, jei yra galimybė, – pranešti gyvūno savininkui [5.1].

110. Asmenys, laiku nepaskiepiję gyvūnų nuo pasiutligės ar pažeidę Taisyklių reikalavimus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka [5.3].

111. Jei gyvūnų savininkai nevykdo gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo ar kitos kompetentingos institucijos (pareigūno) sprendimu gyvūnai gali būti paimti valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. Nutarimą konfiskuoti gyvūną gali priimti ir Savivaldybės tarybos Administracinė komisija. Administracinės komisijos nutarimą vykdo Vilniaus miesto gyvūnų globos namai kartu su Administracinės komisijos nutarime nurodytu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto teritoriniu policijos komisariatu.

112. Gyvūnų globos įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai turi teisę:

112.1. įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai [5.1];

112.2. įeiti į butą turint teismo sprendimą, jei ten nesilaikoma Taisyklių [5.1];

112.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų globos ir apsaugos klausimais [5.1];

112.4. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus [5.1];

112.5. įteikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės ar nerūpestingumo gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių [5.1].

113. Asmenų veiksmai, kuriais pažeidžiami Taisyklių 21.2 ar 21.3 punktuose nustatyti draudimai, gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį.

 

XVI.   KITI KLAUSIMAI

 

114. Gyvūnų gaišenos tvarkomos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą tvarką [5.18].

115. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą ar/ir turėti reikiamus leidimus.

116. Asmenys, prekiaujantys gyvūnais turgavietėje ar viešojoje vietoje, privalo su savimi turėti Lietuvos Respublikos vežamų gyvūnų važtaraštį [5.19].

117. Gyvūnų parodos, varžybos ir visi kiti masiniai gyvūnų renginiai gali būti rengiami tik gavus Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą, o rengiami viešosiose vietose, gavus ir Administracijos leidimą.

118. Gyvūnus aptarnaujančių įstaigų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei įregistruoti įstatai ir veiklos aprašymai, suderinti su Vilniaus miesto valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

119. Gyventojų švietimą gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo klausimais organizuoja švietimo, auklėjimo ir ugdymo įstaigos, visuomeninės gyvūnų globos organizacijos, gamtininkų centrai, kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos, Savivaldybė, visuomenės informavimo priemonės.

 

XVII.BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

120. Taisyklių laikymosi kontrolę vykdo Administracijos padaliniai, policija, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitos įstatymais įgaliotos institucijos [5.3].

Paskelbta

Voljero statymas sklype

Pagal LR Statybos Techninį Reglamentą, voljerai yra priskiriami prie nesudėtingų statinių (STR 1.01.03:2017)

Pagal šį įstatymą reikalavimai voljerams yra sekantys:

  • Atstumas nuo naminių gyvūnų aptvarų ir voljerų iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
  • Maksimalus leidžiamas didžiausias aukštis gali būti ne didesnis, nei 5 m.
  • Didžiausias užimamas plotas gali būti ne didesnis, nei 100 m².

Mažesniu atstumu voljerai gali būti statomi, tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimą.

Pagal senesnį jau nebegaliojantį įstatymą (STR 1.01.07:2002), kuris galiojo iki 2010-10-01 atstumas nuo voljerų ir gyvūnų aptvarų iki sklypo ribos buvo ne mažesnis kaip 3 m.

Taipogi reiktu atkreipti dėmesį ir gyvūnų laikymo įstatymus pagal gyvenamąją vietą. Ten irgi dažnai yra reglamentuojamos voljero statymo normos.

Gyvūnų laikymo taisykles rasite prie rekomendacijų.

BDAR Sistema: WordPress