Gyvūnų laikymo taisyklės Klaipėdos m.

DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO KLAIPĖDOS MIESTE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 
2010 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-373
Klaipėda
 
 
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290, Nr. 137-5379; 2009, Nr. 77-3165; 2010, Nr. 25-1177, Nr. 51-2480, Nr. 86-4525) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2001, Nr. 99-3521) 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 2.2 papunkčiu, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
 
1. Patvirtinti Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisykles (pridedama).
 
2. Pavesti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti leidimų, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti, išdavimą.
 
3. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1-408 „Dėl Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių patvirtinimo“.
 
4. Skelbti apie šį sprendimą vietinėje spaudoje ir visą sprendimo tekstą – Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje.
 
 
Savivaldybės meras  Rimantas Taraškevičius
 
 
PATVIRTINTA 
Klaipėdos miesto savivaldybės 
tarybos 2010 m. gruodžio 23 d.
sprendimu Nr. T2-373
 
 

GYVŪNŲ LAIKYMO KLAIPĖDOS MIESTE TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
1. Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklės (toliau – taisyklės) galioja Klaipėdos miesto administracinėje teritorijoje (toliau – Klaipėda). Taisyklių reikalavimai privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantiems gyvūnus Klaipėdoje arba laikinai į ją atvykusiems kartu su savo augintiniais. Taisyklėse numatyti naminių, ūkinių gyvūnų priežiūros, higienos, sanitarijos, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo, karantino, humaniško elgesio su gyvūnais, žmonių saugumo užtikrinimo reikalavimai bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. 
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme. 
 

II. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

 
3. Draudžiama:
3.1 žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. 
3.2. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;
3.3. naudoti gyvūnus kaip taikinius;
3.4. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;
3.5. mokyti ir dresuoti gyvūnus nuolat juos baudžiant;
3.6. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros;
3.7. laikyti bute daugiau nei vieną suaugusį šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates ir šuniukų arba kačiukų vadas iki keturių mėnesių;
3.8. laikyti šunis ir kates bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie yra be bendrų virtuvių, arba jeigu jų vidaus taisyklėse numatyta kitaip);
3.9. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto ir vandens, kankinti;
3.10. gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių, smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį, vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;
3.11. leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose ir skveruose (išskyrus įrengtose vedžiojimo aikštelėse) bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu „Šunis vedžioti draudžiama“ (apvalus 25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį); 
3.12. vestis į liftą gyvūnus, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės;
3.13. vestis gyvūnus į maisto prekių parduotuves, mėsos gaminių, kulinarijos cechus, viešojo maitinimo įstaigas;
3.14. šunis, kates ir kitus gyvūnus vestis į valstybines įstaigas ir viešąsias paslaugas teikiančių įmonių patalpas, parduotuves, turgavietes, viešojo maitinimo įstaigas (išskyrus specializuotą veiklą vykdančias);
3.15. prekiauti gyvūnais tam nenumatytose vietose;
3.16. vedžioti ir maudyti gyvūnus paplūdimiuose vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.);
3.17. daugiabučiame name laikyti ūkinius, laukinius ir pavojingus gyvūnus; 
3.18. gyvūnus, taip pat šunis ir kates, išleisti vienus į daugiabučio namo bendro naudojimo patalpas, laiptines, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jis su pavadėliu, antsnukiu, ar be jų;
3.19. išskyrus taisyklių 20 punkte nurodytas Klaipėdos dalis laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus.
 

III. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
4. Gyvūnus Klaipėdos mieste leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų.
5. Agresyvių veislių šunys gali būti laikomi tik laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių ir tik turint leidimus agresyvius šunis įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti. Agresyvių šunų veislių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. IV-217. 
6. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
7. Viešose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu (atsižvelgiant į veislės eksterjero ypatumus). Šunys neturi kelti grėsmės aplinkiniams, greta esant pašaliniams žmonėms pavadėlis turi būti laikomas taip, kad būtų ne ilgesnis nei 1 m ilgio.
8. Gyvūnui priteršus viešoje vietoje, gyvūną vedantis, vedžiojantis, važnyčiojantis, ar juo jojantis asmuo turi surinkti ekskrementus.
9. Laikyti šunis, kates bute, privačiame name kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
10. Daugiabučio namo laiptinėse, bendro naudojimosi koridoriuose, viešose vietose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialioje taroje, ant rankų arba vedami laikant pavadėlį taip, kad būtų ne ilgesnis nei 1 m, su antsnukiu (atsižvelgiant į veislės eksterjero ypatumus). Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės ar išgąsčio aplinkiniams žmonėms bei gyvūnams.
11. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau įėjimas į valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti uždarytas, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie įėjimo turi būti pakabintas aiškus ir bet kuriuo paros metu gerai matomas perspėjamasis ženklas ar užrašas apie laikomą šunį.
12. Gyvūno savininkas, atsakingiems pareigūnams paprašius, privalo pateikti gyvūno registracijos, vakcinacijos, rinkliavų mokėjimo, identifikavimo dokumentus.
13. Pasimetus gyvūnui, gyvūno savininkas privalo apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai (įmonei, pasirašiusiai sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl gyvūnų gaudymo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugos teikimo) arba registratoriui (įmonei, pasirašiusiai sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl gyvūnų registravimo paslaugos teikimo).
14. Asmuo, sulaikęs pasimetusį, priklydusį naminį gyvūną, privalo pranešti gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną; jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, per tris paras turi pranešti apie gyvūno sulaikymą bendruoju pagalbos telefonu 112, Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai arba registratoriui. Tarnybos darbuotojai pagal implantuotą mikroschemą ar išorinio ženklinimo žymeklį privalo nustatyti gyvūno savininką ir jam nedelsdami pranešti apie surastą gyvūną.
15. Gyvūno savininkas, negalintis toliau prižiūrėti ir rūpintis gyvūnu, privalo jį atiduoti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gyvūnui suras naują šeimininką, o nesuradusi, atliks gyvūno eutanaziją.
16. Visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti laikantis Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių. 
17. Fiziniai ir juridiniai asmenys atlygina jiems priklausančių gyvūnų padarytą žalą įstatymų numatyta tvarka.
 

IV. ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS

 
18. Savininkai ar atsakingi asmenys privalo registruoti ir identifikuoti turimus ūkinius gyvūnus ir jų laikymo vietas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 ,,Dėl Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“.
19. Ūkiniai gyvūnai gali būti ganomi tik nuosavoje ar nuomojamoje žemės ūkio paskirties žemėje, laikomi pagal projektinę paskirtį įteisintuose pastatuose (tvartuose) Tauralaukio, Šaulių, Paupių, Rimkų, Žardės, Labrenciškių, Kalotės gyvenamuosiuose rajonuose. 
20. Bitynai turi laikytis nustatytų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 1 punktu patvirtintų Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų.
 

V. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 
21. Gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai (šunys, katės, šeškai ir kt.) kasmet turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės. Registratoriai perduoda Klaipėdos miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai registruotų gyvūnų sąrašus, o ši, tirdama gautą informaciją apie gyvūnų gerovės pažeidimą arba žmonių apkandžiojimą, kontroliuoja, ar gyvūnai yra suvakcinuoti.
22. Jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar gyvūną, savininkas apie tai nedelsdamas turi informuoti teritorinį Visuomenės sveikatos centrą ir Klaipėdos miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokį gyvūną savininkas privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas.
23. Nugaišus gyvūnui, gyvūno savininkas apie tai praneša Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri nemokamai paima gaišeną ir išveža.
24. Renginiai, kuriuose dalyvauja gyvūnai, gali būti organizuojami tik gavus Maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą (esant nepalankiai epizootinei situacijai, jis neišduodamas).
 

VI. ŠUNŲ IR KAČIŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS

 
25. Gyvūnų šeimininkai privalo identifikuoti, registruoti šunis ir kates pagal gyvenamąją vietą (informacija apie registracijos vietas skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje).
26. Gyvūnai augintiniai (katės, šunys) turi būti ženklinami mikroschemomis ar išorinio ženklinimo žymekliu. Registravimo ir ženklinimo duomenys kaupiami gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje.
27. Gyvūnų registravimo ir vietinės rinkliavos rinkimo (mokėjimo) tvarką nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.
 

VIII. ATSAKOMYBĖ IR KONTROLĖ

 
28. Už šių taisyklių pažeidimus taikomos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnyje.
39. Šių taisyklių laikymąsi kontroliuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius ir jo įgalioti pareigūnai, taip pat policijos pareigūnai.

3 atsakymai į “Gyvūnų laikymo taisyklės Klaipėdos m.”

  1. Laba diena, turiu klausima. Gyvenu nuosavame name ir noreciau laikyti paleista suni. Tvora yra aukstesne negu 1.5m. yra ant vartu zenklas "palaidas suo", nu vienu zodziu viskas kaip ir butu gerai, bet niekur nerandu straipsnio, ka butu galima kaimynams parodyti, nes pastoviai kimba prie to suns, o voljere visada uzdaryto nelaikysiu. Jeigu kasnors tiksliai zinote, ar galima laikyti ar ne, o dar geriau jeigu zinotumete kur atrasti straipsni ir cia parasytumete, buciau labai dekingas 🙂
     

  2. 11. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau įėjimas į valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti uždarytas, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie įėjimo turi būti pakabintas aiškus ir bet kuriuo paros metu gerai matomas perspėjamasis ženklas ar užrašas apie laikomą šunį.

    Gyvūnų laikymo taisyklės esančios aukščiau.

Leave a Reply

You have to agree to the comment policy.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.