Gyvūnų laikymo taisyklės Kauno raj.

 

PATVIRTINTA
Kauno rajono savivaldybės tarybos
2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 58
(Kauno rajono savivaldybės tarybos
2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. TS-206
redakcija)
 

GYVŪNŲ LAIKYMO KAUNO RAJONE TAISYKLĖS

 

GYVŪNŲ AUGINIMAS, LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
1. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, priežiūra ir laikymo sąlygomis.
2. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.
3. Kauno rajono miesteliuose, gyvenvietėse, kaimo vietovėse leidžiama laikyti gyvūnus, kurie turi būti auginami, naudojami ir laikomi tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos ir šių taisyklių reikalavimai. 
3.1. Agresyvius šunis (pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles) įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus.
3.2. Leidimai neišduodami asmenims:
3.2.1. jaunesniems nei 18 metų;
3.2.2. nepateikusiems pažymos apie atitinkamos mokymo programos, kurią tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, išklausymą;
3.2.3. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
3.2.4. teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
3.2.5. gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais 3.2.3 ir 3.2.4 punktuose.
 4. Ūkinės paskirties gyvūnai palaidi gali būti laikomi tik uždaroje savininko valdoje. Atviroje savininko valdoje ūkinės paskirties gyvūnai laikomi taip, kad nepadarytų žalos greta esančių valdų savininkų nuosavybei, nesužalotų žmonių. Už savo valdų ribų ūkinės paskirties gyvūnai vedami tik su pavadžiu. 
5. Sarginiai šunys gali būti laikomi įmonių, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, ir kt. objektuose taip, kad nekeltų grėsmės lankytojams, o prie teritorijos turi būti įspėjamasis ženklas.
6. Atviroje savininko valdoje, kolektyviniuose soduose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus arba palaidus aptvertuose voljeruose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 1,5 m.
7. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas: baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis. Už asmenų, įsibrovusių į uždarą savininko valdą, apkandžiojimą, jei yra perspėjamasis ženklas, savininkas neatsako.
8. Sandėliuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kitose rakinamose patalpose šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos – be perspėjimo lentelių.
9. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertose saugojimo vietose: traukinių platformų, atvirų sandėlių, gyvūnų laikymo teritorijose ir pan.
10. Gyvūno savininkas, valdos sargas ar įpareigotas asmuo turi teisę naudotis šunimis kaip gynybos priemone vagystės, smurto, ginkluoto užpuolimo metu.
11. Gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučiuose namuose, skaičių nustato specialūs teisės aktai, kuriuos tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
12. Norint laikyti šunį ar katę daugiabučiame gyvenamajame name reikia turėti raštišką tos aikštelės visų kaimyninių butų, besiribojančių sienomis, lubomis ir grindimis su gyvūnus laikančių gyventojų butais (kambariais) savininkų raštišką sutikimą arba raštišką daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos leidimą.
13. Daugiabučiuose namuose:
13.1. nuo 24 val. iki 6 val. gyvūnai neturi kelti triukšmo. Priešingu atveju, klausimus dėl jų tolesnio laikymo sprendžia seniūnija;
13.2. be specialaus Aplinkos ministerijos leidimo draudžiama laikyti ne kambarinius paukščius, nuodingus roplius, vabzdžius, plėšriuosius žvėris;
13.3. iš buto į laiptinę, koridorių ir iki išėjimo iš namo šunis būtina vesti tik su pavadėliu, o nuo 5 mėnesių – ir su antsnukiu. Maži dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedami be antsnukio arba nešami ant rankų;
13.4. kačių savininkai pasivaikščiojimui turi vestis pavadėliu arba neštis ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse;
13.5. įvedant ar įnešant šunis ir kates į namą, jie turi būti sutvarkyti taip, kad neterštų purvu laiptinių, liftų, aplinkinių asmenų.
14. Vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, registracijos žetonu, o nuo 5 mėn. – ir su antsnukiu. Išlaikę dresūros egzaminą šunys, kurių savininkai turi atitinkamas pažymas, gali būti vedžiojami be pavadėlio, bet su antsnukiu. Maži dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedžiojami be antsnukio.
14.1. Gyventojai, laikantys bites, privalo laikytis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos bitininkų sąjungos patvirtintų reikalavimų bitynams:
14.1.1. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda apskričių, miestų, rajonų teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
14.1.2. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
14.1.3. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės". Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.
14.1.4. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, kai atidaromi aviliai, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo.
14.1.5. Bitynai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarinių reikalavimų.
14.1.6.Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, – ne mažiau kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora ir apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio.
14.1.7. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.
14.1.8. Sodų bendrijose, gyvenamosiose vietovėse leidžiama:
14.1.8.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;
14.1.8.2. atstumas nuo tako – ne mažiau kaip 10 m; 
14.1.8.3. atstumas nuo vieškelio – ne mažiau kaip 20 m;
14.1.8.4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos – ne mažiau kaip 5 m;
14.1.8.5. jei nesilaikoma 14.1.8.1 punkto rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites;
14.1.8.6. jei nesilaikoma 14.1.8.2 ir 14.1.8.3 punktų rekomendacijų, bitynas turi būti 
aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;
14.1.8.7. jei nesilaikoma 14.1.8.4. punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais 
atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
14.1.9. Reikalavimai vežiojamajam bitynui:
14.1.9.1. atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų ne mažiau kaip 50 m;
14.1.9.2. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.
14.1.10. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
14.1.11. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.
14.1.12. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais reikalavimais ir kitais teisės aktais.
14.1.13. Šiuos reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai), nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
 

SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

 
15. Gyvūnų savininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir garantuoti, kad gyvūnai nedarytų žalos gyventojams ir aplinkai. 
15.1. Gyvūnus galima vedžioti tam skirtose aikštelėse arba nuošalesnėse, mažiau žmonių lankomose vietose.
15.2. Priteršus gyvūnui koridorių, liftą, balkoną, kitas bendro naudojimo vietas (kiemą, gatvę), gyvūno savininkas privalo nedelsiant išvalyti.
16. Vežti, parduoti ir pirkti gyvūnus, galima tik su veterinarijos gydytojo išduotu “Gyvūno sveikatos pažymėjimu”. 
16.1. Gyvūnai gali būti vežami tik jiems pritaikytose talpose, įrengimuose ir specialiai parengtu transportu, vadovaujantis Gyvūnų vežimo taisyklėmis. Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai šeriami ir girdomi.
16.2. Visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo taisykles (specialiuose narveliuose, pintinėse, kuprinėse).
16.3. Juridiniai ar fiziniai asmenys, besiverčiantys tarptautiniu gyvūnų vežimu, veždami juos per Kauno rajono teritoriją, privalo turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas licencijas (leidimus) ir leistas šiai paskirčiai naudoti transporto priemones.
17. Visi gyvūnai turi būti tiriami dėl užkrečiamųjų ligų ir skiepijami nuo jų, vadovaujantis Veterinarijos reikalavimais kiekvienai gyvūnų rūšiai. Asmenys, atsisakę skiepyti savo gyvūnus nuo pasiutligės, baudžiami pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą, Administracinių teisių pažeidimo kodekso 42, 43 ir 110 straipsnius.
17.1. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas turi pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Visuomeniniam sveikatos centrui, o gyvūną izoliuoti ir vykdyti šių institucijų nurodymus.
17.2. Įvežti iš kitų valstybių gyvūnai turi būti karantinuojami, atliekant reikalingus veterinarinius tyrimus.
17.3. Susirgus gyvūnui, gyvūno savininkas privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, o jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
18. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai, turintys licencijas. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas, išskyrus atvejus, kai reikia nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
 

GYVŪNŲ NAUDOJIMAS, REGISTRAVIMAS

 
19. Skerdyklose ūkinės paskirties gyvūnai turi būti skerdžiami pagal Valstybinės veterinarijos tarnybos patvirtintas Gyvūnų apsaugos jų skerdimo metų taisykles.
20. Prekiauti naminiais ir dekoratyviniais gyvūnais leidžiama rajono Savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūno savininko privačioje valdoje, laikantis prekybos naminiais gyvūnais reikalavimų.
21. Juridiniai ir fiziniai asmenys gaudyti, laikyti, jaukinti laukinius gyvūnus, rinkti zoologines kolekcijas gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą.
22. Gyvūnų naudojimą bandymams kontroliuoja Vyriausybės įgaliota Lietuvos laboratorinių gyvūnų naudojimo etikos komisija prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
22.1. Laboratorinių gyvūnų veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patvirtinti reikalavimai.
23. Juridiniai asmenys, sudarę sutartį su Kauno rajono savivaldybės administracija, gali gaudyti ir laikyti benamius ir beglobius gyvūnus prieglaudos namuose.
23.1. Prieglaudoje benamiai gyvūnai turi būti registruojami žurnale. Jeigu pagaunami beglobiai gyvūnai, segintys antkaklį su adresu, turi būti pranešama gyvūno savininkui per 3 paras.
23.2. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo sumokėti rajono Tarybos sprendimu nustatytą mokestį, o jei to nepadaro – gyvūnas siūlomas kitiems arba atliekama jo eutanazija (užmigdymas).
24. Vyriausybei įvedus visuotinę gyvūnų registraciją, visi šunų ir kačių savininkai, taip pat įmonės, įstaigos ir kitos organizacijos, turinčios sarginius ir tarnybinius šunis, privalės registruoti laikomus gyvūnus ir mokėti nustatyto dydžio mokestį. 
24.1. Veislinius šunis registruoja Lietuvos kinologų draugijos Kauno kinologų klubai.
24.2. Neveislinių šunų ir kačių registraciją atlieka organizacija, laimėjusi konkursą ir sudariusi sutartį su Kauno rajono savivaldybe.
24.3. Nuo mokesčio už gyvūnų registraciją atleidžiami visų grupių invalidai, vieniši pensininkai, asmenys, turintys policijos, krašto apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, žmonių gelbėjimo tarnybų pažymėjimus apie šunų reikalingumą tų tarnybų veiklai.
25. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą. 
26. Leidžiama steigti gyvūnų prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas gyvūnus aptarnaujančias įstaigas suderinus su rajono Savivaldybe, Visuomenės sveikatos centru, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Kauno regiono aplinkosaugos departamentu.
 

DRAUDŽIAMA

 
27. Šios taisyklės draudžia:
27.1. Gyvūnus mušti, kankinti, laikyti be maisto ir vandens, išvaryti iš namų, padaryti juos benamiais.
27.2. Organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais.
27.3. Gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti.
27.4. Mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat baudžiant.
27.5. Numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, taikyti metodus ar vartoti vaistus, kurių padariniai negali būti kontroliuojami.
27.6. Treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius.
27.7. Vartoti natūralias gyvūnų galimybes skatinančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių vartojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
27.8. Vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios tam yra nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai vežti, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo gyvūnams vežti.
27.9. Laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte, gyvūnų laikymo taisyklėse, kituose teisiniuose aktuose.
27.10. Pririšti gyvulius prie kelio taip, kad jie galėtų į kelią išeiti.
27.11. Laidoti gyvūnus ne savininko valdose arba ne specialiai tam skirtose vietose.
27.12. Fiziniams ir juridiniams asmenims, savo valdų apsaugai taikyti priemones, tyčia žalojančias gyvūnus;.
27.13. Gyvenamųjų daugiabučių namų valdoje ir gyvenamose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
27.14. Šaudyti šunis, kates ir kitus gyvūnus (išskyrus laukinių gyvūnų medžioklę, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai ir Medžioklės taisyklės, kurias tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos) koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti ir tuos atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę ir kitu būdu neįmanoma to sutrukdyti.
27.15. Laikyti šunis bendrabučiuose, kur yra bendra virtuvė.
27.16. Gyvūnus vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose, vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, vesti į seniūnijos patalpas, parduotuvę, viešojo maitinimo įstaigas, kirpyklas, turgavietes ir kitas bendro naudojimo patalpas bei išleisti gyvūnus vienus į laiptines, bendro naudojimo balkonus.
27.17. Gyvūnus laikyti parduotuvėse, mėsos ir kulinarijos gamybos cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo įstaigose, bendro naudojimo koridoriuose ir balkonuose. Išimties tvarka leidžiama gyvūnus laikyti mokyklose, lopšeliuose, darželiuose, sanatorijose turint specialius leidimus, suderintus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos centru ir Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriumi.
27.18. Gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimų smėlio dėžių, bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, taip pat vesti gyvūnus į jas tuštintis.
27.19. Visuomenės informavimo priemonėse skleisti antihumanišką elgesį su gyvūnais.
 

ATSAKOMYBĖ

 
28. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi visiškai atlyginti jiems priklausančių gyvūnų padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.
28.1. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų bei šių taisyklių, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.
28.2. Agresyvius šunis Savivaldybė ar Vyriausybės įgaliotos institucijos gali paimti:
28.2.1. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį;
28.2.2. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, kol išnyks leidimo sustabdymo pagrindai;
28.2.3. mirus šuns savininkui, kol jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį;
28.2.4. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą;
28.2.5. kai atsiranda savininkui teistumas ar jis įrašomas į sveikatos priežiūros įskaitą dėl psichinės ligos, alkoholizmo ir narkomanijos;
28.2.6. paimti agresyvūs šunys realizuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
29. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 42, 43, 49, 89, 90, 103, 109, 110 ir 161 straipsnius, Civilinį kodeksą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.
30. Vyriausybės įpareigoti vykdyti Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priežiūrą atitinkami pareigūnai turi teisę:
30.1. Įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai.
30.2. Turint teismo sprendimą įeiti į butą, kuriame yra nesilaikoma Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių.
30.3. Teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti atsakomybėn už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo, Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių reikalavimų pažeidimus ar nevykdymą.
30.4. Teikti Apylinkės teismui ieškinio pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jeigu dėl savininko kaltės gyvūnui ar gyvūnams gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūrų ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.
30.5. Reikalauti iš gyvūnų savininkų paaiškinimų gyvūnų apsaugos ir laikymo klausimais.

2 atsakymai į “Gyvūnų laikymo taisyklės Kauno raj.”

  1. Sveiki,

    2. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.

    Remdamasis šiuo straipsniu kreipiuosi , kad išspręstumėt iškilusią problemą su šunų laikymu. Muniškiuose, Saulėtekio g. 19 kiemo teritorijoje prie kluono yra laikomi trys šunys , kurie aploja žmones praeinančius keliuku šalia jų teritorijos. Kelias veda link tvartų, kuriose laikomi daugiabučių gyventojų gyvuliai. Judėjimas gan judrus , todėl šunys skalija taip dažnai , kad vasarą laikyti atidarytus langus neįmanoma, nes lojimas erzina klausą, tad norint negirdėti lojimo tenka uždaryti langus , arba susikurti kitą , tinkamą , garsinį foną permušantį lojimą. Naktimis jų lojimas irgi nesiliauja. Jei šunų šeimininkai jų pagalba stengiasi apsaugoti savo turtą , tai yra kiti būdai kaip tai padaryti, netrikdant aplinkinių rimties- aklinos tvoros pastatymas,kad šunys saugotų tik savo teritoriją ,nematydami praeinančių, signalizacijos , kiemo apšvietimo … įrengimo.
    Kreipiausi į Babtų Seniūną ir Babtų policijos nuovadą , tačiau lojimas nesiliauja. Nejau ir toliau reikės kentėti lojimą ? Ar šeimininkai yra sociopatai ?
    Pagarbiai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.