Vasara, pliažas, šuo

Paplūdimys – ne vien žmonių, bet ir jų augintinių poilsio vieta vasarą. Tai atkakliai bando įrodyti poilsiautojai, į pajūrį vis dažniau atsivedantys ir savo mylimus keturkojus. Besipliuškenant bangose išvysti greta kyšančią šuns galvą jau įprasta, ant smėlio tįsančias gauruotas letenas – taip pat.

Šuo paplūdimys pliažas

Vestis naminius gyvūnus į paplūdimius mūsų šalyje griežtai draudžiama. Apie tai perspėja pliažų prieigose pastatyti specialūs ženklai. Tačiau jie šunų mylėtojų nedrausmina taip, kaip baudos. Tuo įsitikino tikrintojai, kiekvieną savaitę rengiantys kontrolinius reidus Klaipėdos paplūdimiuose.

Melnragės ir Girulių pliažuose tarp besiilsinčių žmonių dažnai matyti ir čia pat lakstantys jų augintiniai. Šunys kartu ne tik deginasi, žaidžia, bet ir maudosi jūroje. Toks vaizdas džiugina ne visus.

Karštis veikia ir šunis

„Labai sunku išmokyti žmogų elgtis žmoniškai. Jeigu myli gyvūną ir kartu su juo miegi vienoje lovoje, puiku, bet tai nereiškia, kad ir kiti to nori – kai kuriems žmonėms nemalonu maudytis kartu su šunimis, jau nekalbant apie grėsmę sveikatai“, – teigė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė.

Tarp žmonių bėgiojantys ir besimaudantys šunys gali sukelti alergiją, į paplūdimį atnešti erkių, apseilėti ir taip platinti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. V. Pečkauskienė priminė, jog karštis neigiamai veikia ne tik žmogaus, bet ir gyvūno savijautą. Šuo gali tapti irzlus, apkandžioti aplinkinius.

Rūpestingi šeimininkai paprastai nepamiršta savo augintinių paskiepyti, tad grėsmė užsikrėsti pasiutlige pajūryje – nedidelė. Kur kas didesnė tikimybė užsikrėsti toksokaroze – pavojinga liga, kuri plinta per šunų ir kačių išmatas. Nesurinktos jos lieka smėlyje, o vėjas užterštą smėlį išpusto po didesnę teritoriją, taip išnešiodamas ir ligos sukėlėjus.

Nori pliažo gyvūnams

Aplinkos tarša – pagrindinis sveikatos specialistų argumentas kovojant su pastangomis Klaipėdoje įrengti specialų pliažą šunų mylėtojams. Diskusijos apie tai, kad būtina skirti zoną, kurioje žmonės galėtų netrukdomai atsivesti keturkojus, kyla kiekvieną vasarą. Tačiau miesto valdžia kategoriškai atsisakė pritarti šiam siūlymui, atsižvelgdama į medikų rekomendacijas.

„Yra žmonių, kurie namie laiko tigrus, bet jų į pliažą kažkodėl nesiveda. Paplūdimys skirtas žmonėms, o gyvūnai turi turėti savo vietą“, – įsitikinusi V. Pečkauskienė.

Vedžioti šunis pajūryje draudžia galiojančios higienos normos. Pernai vasarą Klaipėdos miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros komisija kreipėsi į Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybių vadovus, siūlydama bendru raštu kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad higienos norma būtų pakeista, bet pritarimo nesulaukė.

Tačiau komisijos pirmininkė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Natalja Istomina nežada nuleisti rankų. „Vokietijos, Danijos paplūdimiuose yra specialiai pažymėtos vietos, kur galima atsivesti gyvūnus, tad kodėl negali būti ir pas mus? Kažkam baisu, kad teršia aplinką, bet juk į pliažus užsuka ir laukinių gyvūnų – šernų, paukščių, jie taip pat teršia“, – priminė N. Istomina. Šunų pliažo idėjos šalininkai neabejoja, kad gyvūnų mylėtojai į pajūrį savo augintinius vesis ir toliau, juk vasara, visų nubausti nėra galimybių, tad esą anksčiau ar vėliau vis vien teks grįžti prie šio klausimo.

Pažeidėjai tikisi išsisukti

Uostamiesčio valdžia kol kas regi tik vieną būdą, kaip sudrausminti šunų augintojus – gąsdinti juos baudomis. Jau visą mėnesį Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kartu su policijos pareigūnais rengia kontrolinius reidus miesto paplūdimiuose. Melnragės ir Girulių pliažuose dviem asmenims jau surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirtos minimalios baudos – po 10 litų, kitiems skirti įspėjimai. Trečiadienį tikrintojai stebėjo Smiltynės paplūdimį.

„Žmonės žino, kad šunis vestis į pliažą draudžiama, tačiau tikisi, kad jų nepastebės, kad liks nenubausti“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus specialistė Rasutė Paulikienė.

Vedžioti šunis pajūryje draudžia ir miesto tvarkymo taisyklės. Baudos už jų nesilaikymą siekia nuo 10 iki 200 litų.

Šaltinis: lrytas.lt

Leave a Reply

You have to agree to the comment policy.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.