Veterinarai įspėja: „Vos minutė ir gyvo šuns mašinoje nerasite“
Lietuvą užplūdę svilinantys karščiai gena žmones į gamtą, prie vandens telkinių, o kartu su jais dažnai vyksta ir keturkojai šeimos nariai. Vis tik neretai nutinka taip, kad kelionės metu neatsakingi gyvūnų šeimininkai „trumpam“ nubėga į parduotuvę, manydami, kad gyvūnas automobilyje palauks, o per kelias minutes jam nieko neatsitiks. Veterinarijos gydytojai Vaida Valašimaitė bei Gintaras Sudikas mano kitaip: „Nei praviri langai, nei pavėsis neišgelbės jūsų keturkojo. Tokią karštą vasarą vos viena kita minutė ir grįžę gyvo šuns automobilyje neberasite“.
Kaip automobilyje vežti gyvūną?
Tiek šunims, tiek katėms ar kitiems gyvūnams kelionės metu šeimininkai turi užtikrinti saugumą. Tad veterinarijos klinikos „Vetvila“ vadovas G.Sudikas visų pirma rekomendavo kelionę su augintiniu pradėti anksti ryte ar vakarop, kai saulė nebėra tokia kaitri.
Jei gyvūnai automobilio salone laisvai vaikštinės, staigaus stabdymo metu gali sunkiai sužaloti tiek save, tiek žmones. Todėl kates geriausia vežti transportavimo krepšiuose, o šunis – grotelėmis atitvertoje automobilio bagažinėje arba pririštus specialiais saugos diržais.
Neretai mažų veislių šuniukus žmonės vežasi pasisodinę ant kelių. Dar blogiau, jei tai daro pats vairuotojas. „Vaidos veterinarijos klinikos“ įkūrėja Vaida Valašimaitė retoriškai klausė: „Jei šuo nukris po kojomis, prie pedalų – minsite ant šuns ir stabdysite mašiną? Ar vis gi nestabdysite ir rėšitės į priešais esantį stulpą ar kitą automobilį?“
Taigi, kates geriau vežti krepšiuose, kurie yra pakankamai atviri. Taip augintiniui nebus baisu ar nejauku. Žinoma, gyvūnus pratinti prie kelionių reikia nuo mažens, taip bus geriau ir gyvūnui, ir jo šeimininkui.
Jei katė negali išbūti ramiai, anot V.Valašimaitės, galima naudoti specialius feromoninius purškiklius. Kates jie veikia raminančiai, malšina stresą, suteikia saugumo jausmą.
Kalbėdama apie pavojų sveikatai kelionės metu, veterinarė akcentavo, kad nors žmonėms smagu matyti, kaip šuo iškiša galvą pro pravertą važiuojančio automobilio langą ir lekuoja, vis tik tai yra tiesus kelias akių bei ausų uždegimo link. „Jokiu būdų to negalima leisti daryti. Vėjas pučia tiesiai į ausis, o šeimininkai leidžia kišti galvą pro langą net ir po maudynių vandens telkinyje“, – sakė veterinarė.
Veterinarijos gydytojas G.Sudikas teigė, kad nuo karščio vasarą automobilyje važiuojant galima saugotis pravėrus langą ar įjungus kondicionierių. Taip pat galima gyvūną apšlakstyti vandeniu, sudrėkinti šuns antkaklį (jei naudojami sintetiniai). Jei įmanoma, langą, pro kurį daugiausia plieskia saulė, uždengti.
Tačiau, jei automobilio salone įjungtas kondicionierius, tai gali greitai susargdinti šunį – lygiai taip pat, kaip ir žmogų. „Nemažai šunų šeimininkai atveda su peršalimo simptomais – sloga ir kosuliu. Ir tai tik dėl to, kad važinėjo automobilyje, kuriame pilnu pajėgumu veikė kondicionierius“, – pasakojo V.Valašimaitė, pridurdama, kad geriausia prevencija nuo peršalimo – vengti kardinalių temperatūrų skirtumų.
Būtiniausios priemonės kelyje
Paklausus, kokie pagrindiniai reikmenys, būtini kelionės su augintiniu metu, specialistai paminėjo pavadėlį, transportavimo krepšį, šviežią geriamąjį vandenį ir dubenėlį. „Ilgesnėje kelionėje galima rinktis specialius gyvūnams skirtus gėrimų priedus su elektrolitais, kurie apsaugos nuo dehidratacijos“, – sakė G.Sudikas.
Tam, kad būtų patogiau, galima pasiimti ir specialų išlankstomą indą, kuris idealiai pasitarnauja kelyje ir neužima papildomos vietos.
Pasiimkite ir šuns ar katės mėgiamus žaislus, higienos, priežiūros priemones, ėdalą.
Kelionės metu pravers ir rankšluostis: sušlapusį šunį galėsite išdžiovinti, o perkaitusiam keturkojui tai bus puiki atgaiva. Tad jei šuo perkaito, sušlapinkite rankšluostį, pavėsyje patieskite jį ant žemės ir ant jo paguldykite šunį. Tačiau nedėkite rankšluosčio ant šuns – taip šuo neatsivėsins, o tik sušus.
Prieš kelionę V.Valašimaitė patarė nešerti nei kačių, nei šunų. Išvengsite papildomų problemų dėl pykinimo, viduriavimo ar kitų virškinimo problemų.
Svarbu atsiminti, kad išlipant iš mašinos, būtina pririšti šunį prie pavadėlio, kad palaidas keturkojis pats nešoktų ir neišlėktų į gatvę. „Labai daug nelaimingų atsitikimų įvyksta netikėtose vietose“, – sakė V.Valašimaitė.
Blogos savijautos požymiai
Pirmieji požymiai, kad nuo per didelio karščio gyvūnui blogėja savijauta – intensyvus lekavimas, dusulio priepuoliai, seilėjimasis, vėmimas, tamsiai rausvas liežuvis, išsiplėtę akių vyzdžiai, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, sąmonės netekimas. Sustokite, duokite vandens ir nuveskite šunį pailsėti į pavėsį. Tačiau jokiu būdu neduokite labai šalto vandens ar juo labiau – ledų. Stipriai įkaitęs gyvūnas akimirksniu persišaldys gerklę.
Paguldę keturkojį pavėsyje ant drėgno rankšluosčio, suvilgykite pėdutes ir papilvę. Jei esate prie vandens telkinio, leiskite išsimaudyti, jei vanduo nėra labai šaltas.
Veterinarijos gydytojo G.Sudiko teigimu, didžiausias pavojus perkaisti automobilyje – trumpasniukams šunims: „Atidžiai prižiūrėkite mopsus, bokserius, buldogus, šuningas kales, nutukusius, senus šunis“. Nuo per didelio karščio juos gali ištikti ir širdies priepuolis.
Kad automobilio salone gyvūnui nebūtų per karšta, praverkite vieną iš galinių durelių langų, tačiau nesudarykite skersvėjo. Į saloną plūstantis oras neleis keturkojo organizmui stipriai įkaisti.
Ir, žinoma, jokiu būdu nepalikite savo augintinio uždaryto automobilyje vieno, net jei langai yra atidaryti ir automobilis stovi pavėsyje. „Vieni žmonės parodos metu paliko savo čiau čiau veislės šunį automobilyje. Žinoma, šuo nugaišo“, – pasakojo V.Valašimaitė. Jei negalite vestis šuns su savimi, palikite šunį pririštą pavėsyje lauke, ar paprašykite, kad bendrakeleiviai su juo pabūtų.
Jei būklė negerėja ar jei pamatavus gyvūno kūno temperatūrą ji aukštesnė nei 40 laipsnių, būtina skubi veterinaro pagalba.
Šaltinis: lrytas.lt
