Vasara, pliažas, šuo

Šuo paplūdimys pliažas

Paplūdimys – ne vien žmonių, bet ir jų augintinių poilsio vieta vasarą. Tai atkakliai bando įrodyti poilsiautojai, į pajūrį vis dažniau atsivedantys ir savo mylimus keturkojus. Besipliuškenant bangose išvysti greta kyšančią šuns galvą jau įprasta, ant smėlio tįsančias gauruotas letenas – taip pat.

Šuo paplūdimys pliažas

Vestis naminius gyvūnus į paplūdimius mūsų šalyje griežtai draudžiama. Apie tai perspėja pliažų prieigose pastatyti specialūs ženklai. Tačiau jie šunų mylėtojų nedrausmina taip, kaip baudos. Tuo įsitikino tikrintojai, kiekvieną savaitę rengiantys kontrolinius reidus Klaipėdos paplūdimiuose.

Melnragės ir Girulių pliažuose tarp besiilsinčių žmonių dažnai matyti ir čia pat lakstantys jų augintiniai. Šunys kartu ne tik deginasi, žaidžia, bet ir maudosi jūroje. Toks vaizdas džiugina ne visus.

Karštis veikia ir šunis

„Labai sunku išmokyti žmogų elgtis žmoniškai. Jeigu myli gyvūną ir kartu su juo miegi vienoje lovoje, puiku, bet tai nereiškia, kad ir kiti to nori – kai kuriems žmonėms nemalonu maudytis kartu su šunimis, jau nekalbant apie grėsmę sveikatai“, – teigė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė.

Tarp žmonių bėgiojantys ir besimaudantys šunys gali sukelti alergiją, į paplūdimį atnešti erkių, apseilėti ir taip platinti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. V. Pečkauskienė priminė, jog karštis neigiamai veikia ne tik žmogaus, bet ir gyvūno savijautą. Šuo gali tapti irzlus, apkandžioti aplinkinius.

Rūpestingi šeimininkai paprastai nepamiršta savo augintinių paskiepyti, tad grėsmė užsikrėsti pasiutlige pajūryje – nedidelė. Kur kas didesnė tikimybė užsikrėsti toksokaroze – pavojinga liga, kuri plinta per šunų ir kačių išmatas. Nesurinktos jos lieka smėlyje, o vėjas užterštą smėlį išpusto po didesnę teritoriją, taip išnešiodamas ir ligos sukėlėjus.

Nori pliažo gyvūnams

Aplinkos tarša – pagrindinis sveikatos specialistų argumentas kovojant su pastangomis Klaipėdoje įrengti specialų pliažą šunų mylėtojams. Diskusijos apie tai, kad būtina skirti zoną, kurioje žmonės galėtų netrukdomai atsivesti keturkojus, kyla kiekvieną vasarą. Tačiau miesto valdžia kategoriškai atsisakė pritarti šiam siūlymui, atsižvelgdama į medikų rekomendacijas.

„Yra žmonių, kurie namie laiko tigrus, bet jų į pliažą kažkodėl nesiveda. Paplūdimys skirtas žmonėms, o gyvūnai turi turėti savo vietą“, – įsitikinusi V. Pečkauskienė.

Vedžioti šunis pajūryje draudžia galiojančios higienos normos. Pernai vasarą Klaipėdos miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros komisija kreipėsi į Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybių vadovus, siūlydama bendru raštu kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad higienos norma būtų pakeista, bet pritarimo nesulaukė.

Tačiau komisijos pirmininkė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Natalja Istomina nežada nuleisti rankų. „Vokietijos, Danijos paplūdimiuose yra specialiai pažymėtos vietos, kur galima atsivesti gyvūnus, tad kodėl negali būti ir pas mus? Kažkam baisu, kad teršia aplinką, bet juk į pliažus užsuka ir laukinių gyvūnų – šernų, paukščių, jie taip pat teršia“, – priminė N. Istomina. Šunų pliažo idėjos šalininkai neabejoja, kad gyvūnų mylėtojai į pajūrį savo augintinius vesis ir toliau, juk vasara, visų nubausti nėra galimybių, tad esą anksčiau ar vėliau vis vien teks grįžti prie šio klausimo.

Pažeidėjai tikisi išsisukti

Uostamiesčio valdžia kol kas regi tik vieną būdą, kaip sudrausminti šunų augintojus – gąsdinti juos baudomis. Jau visą mėnesį Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kartu su policijos pareigūnais rengia kontrolinius reidus miesto paplūdimiuose. Melnragės ir Girulių pliažuose dviem asmenims jau surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirtos minimalios baudos – po 10 litų, kitiems skirti įspėjimai. Trečiadienį tikrintojai stebėjo Smiltynės paplūdimį.

„Žmonės žino, kad šunis vestis į pliažą draudžiama, tačiau tikisi, kad jų nepastebės, kad liks nenubausti“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus specialistė Rasutė Paulikienė.

Vedžioti šunis pajūryje draudžia ir miesto tvarkymo taisyklės. Baudos už jų nesilaikymą siekia nuo 10 iki 200 litų.

Šaltinis: lrytas.lt

Baudos už gyvūnų laikymą butuose – neteisėtos

Šuo žaidžia su padanga
 
Savo butuose laikyti naminius gyvūnus norintys, tačiau kaimynų pritarimo nesulaukiantys daugiabučių gyventojai gali lengviau atsikvėpti. Kauno miesto apylinkės teismas išaiškino, jog už gyvūnų laikymą bute be kaimynų sutikimo savivaldybės skiriamos baudos yra neteisėtos.
Viename iš P.Plechavičiaus gatvėje stovinčių daugiabučių gyvenančios Gražinos Prekšaitienės auginami du šunys tapo nesutarimų su viena kaimyne priežastimi. Nors dydžiu neišsiskiriantis jorkšyro terjeras ir už jį ne ką didesnis šitsu veislės šunelis moters namuose gyvena nebe pirmus metus, kaimynei iš žemiau esančio aukšto gyvūnų skleidžiamas triukšmas užkliuvo tik šių metų pavasarį.
 

Lojimą girdi nuolat

„Kaimynė ėmė rašyti skundus policijai ir administracinei savivaldybės komisijai“, – guodėsi G.Prekšaitienė.
Reaguodama į pasipylusius skundus, kaunietė pradėjo rinkti parašais patvirtintus kaimynų sutikimus. Savivaldybės tarybos patvirtintos Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės numato, jog pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima gavus raštišką sutikimą iš kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis bei grindimis. Nepaisant to, G.Prekšaitienė surinko beveik 80 kaimynų parašų.
„Tačiau, kaip paaiškėjo, jie visi negalioja, jeigu nėra tos vienos kaimynės parašo. O ji piktybiškai neduoda sutikimo ir tik rašo skundus. Galima sakyti, taip šantažuoja mus. Įdomiausia tai, jog šalia gyvenanti kaimynė šuniukų lojimo negirdi. O ta, kuri gyvena po mumis, girdi. Tiesa, lojimą ji girdėjo ir tuomet, kai šunis beveik mėnesiui buvome išvežę į kaimą“, – stebėjosi šunų šeimininkė.
 

Pagrasino šunis atimti

Nesukalbamos kaimynės skundai netruko virsti baudomis. Iš pradžių Kauno miesto savivaldybės administracinė komisija už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą G.Prekšaitienei skyrė 20 Lt, o vėliau – ir 400 Lt dydžio baudą. Pasak moters, jai buvo pagrasinta, kad trečią kartą vietoj baudos gali būti paskirta jos augintinių konfiskacija.
Po šių grasinimų kaunietės kantrybė trūko – birželio pradžioje ji Kauno miesto apylinkės teismui įteikė prašymą išaiškinti Gyvūnų laikymo taisyklių pagrįstumą ir jai skirtų baudų teisėtumą. Išnagrinėjęs prašymą, teismas konstatavo, kad savivaldybės, skirdamos baudas už gyvūno laikymą bute be kaimyno sutikimo, pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, nes šios baudos prieštarauja tiek šalies Konstitucijai, tiek Civiliniam kodeksui. Šia Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintos G.Prekšaitienei skirtos baudos.
„Nors pati taisyklė tiesiogiai neriboja asmens teisės įsigyti ir laikyti gyvūną, tačiau sukuria situaciją, kurioje norintis įsigyti ir laikyti gyvūną asmuo tampa priklausomas nuo kaimyno malonės. Todėl bet kokie savivaldybės draudimai turi būti logiški ir teisėti, o ne sukurti neturint jokio pagrįstumo ir aiškumo“, – tvirtina gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė.
 

Reikės politikų įsikišimo

Nors Kauno miesto apylinkės teismas išaiškino, kad baudos už minėtus pažeidimus skiriamos neteisėtai, Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės galioja kaip ir galiojusios.
„Galiausiai taip išeina, kad laikyti savo šuniukų vis tiek negaliu. Aš turiu kreiptis į teismą, kuris man gali leisti laikyti gyvūnus ir be kaimynės sutikimo. Ar dėl to kreipsiuosi į teismą, dar nežinau“, – pečiais gūžtelėjo G.Prekšaitienė.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Jūratė Baranauskienė pareiškė, kad ji ir jos kolegos tik vadovaujasi politikų patvirtintomis taisyklėmis: „Šioje vietoje reikėtų keisti tarybos sprendimą.“
J.Baranauskienės teigimu, naujoji miesto valdžia planuoja steigti specialią komisiją, kuri turėtų teikti Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių pataisas. Pasak Miesto tvarkymo skyriaus specialistės, ji sulaukia nemažai kauniečių skundų ne tik dėl piktybiškų kaimynų, tačiau ir dėl draudimo žaliuosiuose plotuose vedžioti šunis.
 
Šaltinis:
15min.lt