Nepalikit šuns automobilyje vasarą

Šuniukas mašinoje

Veterinarai įspėja: „Vos minutė ir gyvo šuns mašinoje nerasite“

Lietuvą užplūdę svilinantys karščiai gena žmones į gamtą, prie vandens telkinių, o kartu su jais dažnai vyksta ir keturkojai šeimos nariai. Vis tik neretai nutinka taip, kad kelionės metu neatsakingi gyvūnų šeimininkai „trumpam“ nubėga į parduotuvę, manydami, kad gyvūnas automobilyje palauks, o per kelias minutes jam nieko neatsitiks. Veterinarijos gydytojai Vaida Valašimaitė bei Gintaras Sudikas mano kitaip: „Nei praviri langai, nei pavėsis neišgelbės jūsų keturkojo. Tokią  karštą vasarą vos viena kita minutė ir grįžę gyvo šuns automobilyje neberasite“.

Šuniukas mašinoje

Kaip automobilyje vežti gyvūną?

Tiek šunims, tiek katėms ar kitiems gyvūnams kelionės metu šeimininkai turi užtikrinti saugumą. Tad veterinarijos klinikos „Vetvila“ vadovas G.Sudikas visų pirma rekomendavo kelionę su augintiniu pradėti anksti ryte ar vakarop, kai saulė nebėra tokia kaitri.

Jei gyvūnai automobilio salone laisvai vaikštinės, staigaus stabdymo metu gali sunkiai sužaloti tiek save, tiek žmones. Todėl kates geriausia vežti transportavimo krepšiuose, o šunis – grotelėmis atitvertoje automobilio bagažinėje arba pririštus specialiais saugos diržais. 

Neretai mažų veislių šuniukus žmonės vežasi pasisodinę ant kelių. Dar blogiau, jei tai daro pats vairuotojas. „Vaidos veterinarijos klinikos“ įkūrėja Vaida Valašimaitė retoriškai klausė: „Jei šuo nukris po kojomis, prie pedalų – minsite ant šuns ir stabdysite mašiną? Ar vis gi nestabdysite ir rėšitės į priešais esantį stulpą ar kitą automobilį?“

Taigi, kates geriau vežti krepšiuose, kurie yra pakankamai atviri. Taip augintiniui nebus baisu ar nejauku. Žinoma, gyvūnus pratinti prie kelionių reikia nuo mažens, taip bus geriau ir gyvūnui, ir jo šeimininkui. 

Jei katė negali išbūti ramiai, anot V.Valašimaitės, galima naudoti specialius feromoninius purškiklius. Kates jie veikia raminančiai, malšina stresą, suteikia saugumo jausmą. 

Kalbėdama apie pavojų sveikatai kelionės metu, veterinarė akcentavo, kad nors žmonėms smagu matyti, kaip šuo iškiša galvą pro pravertą važiuojančio automobilio langą ir lekuoja, vis tik tai yra tiesus kelias akių bei ausų uždegimo link. „Jokiu būdų to negalima leisti daryti. Vėjas pučia tiesiai į ausis, o šeimininkai leidžia kišti galvą pro langą net ir po maudynių vandens telkinyje“, – sakė veterinarė.

Veterinarijos gydytojas G.Sudikas teigė, kad nuo karščio vasarą automobilyje važiuojant galima saugotis pravėrus langą ar įjungus kondicionierių. Taip pat galima gyvūną apšlakstyti vandeniu, sudrėkinti šuns antkaklį (jei naudojami sintetiniai). Jei įmanoma, langą, pro kurį daugiausia plieskia saulė, uždengti.

Tačiau, jei automobilio salone įjungtas kondicionierius, tai gali greitai susargdinti šunį – lygiai taip pat, kaip ir žmogų. „Nemažai šunų šeimininkai atveda su peršalimo simptomais – sloga ir kosuliu. Ir tai tik dėl to, kad važinėjo automobilyje, kuriame pilnu pajėgumu veikė kondicionierius“, – pasakojo V.Valašimaitė, pridurdama, kad geriausia prevencija nuo peršalimo – vengti kardinalių temperatūrų skirtumų. 

Būtiniausios priemonės kelyje

Paklausus, kokie pagrindiniai reikmenys, būtini kelionės su augintiniu metu, specialistai paminėjo pavadėlį, transportavimo krepšį, šviežią geriamąjį vandenį ir dubenėlį.  „Ilgesnėje kelionėje galima rinktis specialius gyvūnams skirtus gėrimų priedus su elektrolitais, kurie apsaugos nuo dehidratacijos“, – sakė G.Sudikas.

Tam, kad būtų patogiau, galima pasiimti ir specialų išlankstomą indą, kuris idealiai pasitarnauja kelyje ir neužima papildomos vietos. 

Pasiimkite ir šuns ar katės mėgiamus žaislus, higienos, priežiūros priemones, ėdalą. 

Kelionės metu pravers ir rankšluostis: sušlapusį šunį galėsite išdžiovinti, o perkaitusiam keturkojui tai bus puiki atgaiva. Tad jei šuo perkaito, sušlapinkite rankšluostį, pavėsyje patieskite jį ant žemės ir ant jo paguldykite šunį. Tačiau nedėkite rankšluosčio ant šuns – taip šuo neatsivėsins, o tik sušus. 

Prieš kelionę V.Valašimaitė patarė nešerti nei kačių, nei šunų. Išvengsite papildomų problemų dėl pykinimo, viduriavimo ar kitų virškinimo problemų.

Svarbu atsiminti, kad išlipant iš mašinos, būtina pririšti šunį prie pavadėlio, kad palaidas keturkojis pats nešoktų ir neišlėktų į gatvę. „Labai daug nelaimingų atsitikimų įvyksta netikėtose vietose“, – sakė V.Valašimaitė. 

Blogos savijautos požymiai

Pirmieji požymiai, kad nuo per didelio karščio gyvūnui blogėja savijauta – intensyvus lekavimas, dusulio priepuoliai, seilėjimasis, vėmimas, tamsiai rausvas liežuvis, išsiplėtę akių vyzdžiai, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, sąmonės netekimas. Sustokite, duokite vandens ir nuveskite šunį pailsėti į pavėsį. Tačiau jokiu būdu neduokite labai šalto vandens ar juo labiau – ledų. Stipriai įkaitęs gyvūnas akimirksniu persišaldys gerklę. 

Paguldę keturkojį pavėsyje ant drėgno rankšluosčio, suvilgykite pėdutes ir papilvę. Jei esate prie vandens telkinio, leiskite išsimaudyti, jei vanduo nėra labai šaltas. 

Veterinarijos gydytojo G.Sudiko teigimu, didžiausias pavojus perkaisti automobilyje – trumpasniukams šunims: „Atidžiai prižiūrėkite mopsus, bokserius, buldogus, šuningas kales, nutukusius, senus šunis“. Nuo per didelio karščio juos gali ištikti ir širdies priepuolis.

Kad automobilio salone gyvūnui nebūtų per karšta, praverkite vieną iš galinių durelių langų, tačiau nesudarykite skersvėjo. Į saloną plūstantis oras neleis keturkojo organizmui stipriai įkaisti.

Ir, žinoma, jokiu būdu nepalikite savo augintinio uždaryto automobilyje vieno, net jei langai yra atidaryti ir automobilis stovi pavėsyje. „Vieni žmonės parodos metu paliko savo čiau čiau veislės šunį automobilyje. Žinoma, šuo nugaišo“, – pasakojo V.Valašimaitė. Jei negalite vestis šuns su savimi, palikite šunį pririštą pavėsyje lauke, ar paprašykite, kad bendrakeleiviai su juo pabūtų. 

Jei būklė negerėja ar jei pamatavus gyvūno kūno temperatūrą ji aukštesnė nei 40 laipsnių, būtina skubi veterinaro pagalba.

Šaltinis: lrytas.lt

Vasara, pliažas, šuo

Šuo paplūdimys pliažas

Paplūdimys – ne vien žmonių, bet ir jų augintinių poilsio vieta vasarą. Tai atkakliai bando įrodyti poilsiautojai, į pajūrį vis dažniau atsivedantys ir savo mylimus keturkojus. Besipliuškenant bangose išvysti greta kyšančią šuns galvą jau įprasta, ant smėlio tįsančias gauruotas letenas – taip pat.

Šuo paplūdimys pliažas

Vestis naminius gyvūnus į paplūdimius mūsų šalyje griežtai draudžiama. Apie tai perspėja pliažų prieigose pastatyti specialūs ženklai. Tačiau jie šunų mylėtojų nedrausmina taip, kaip baudos. Tuo įsitikino tikrintojai, kiekvieną savaitę rengiantys kontrolinius reidus Klaipėdos paplūdimiuose.

Melnragės ir Girulių pliažuose tarp besiilsinčių žmonių dažnai matyti ir čia pat lakstantys jų augintiniai. Šunys kartu ne tik deginasi, žaidžia, bet ir maudosi jūroje. Toks vaizdas džiugina ne visus.

Karštis veikia ir šunis

„Labai sunku išmokyti žmogų elgtis žmoniškai. Jeigu myli gyvūną ir kartu su juo miegi vienoje lovoje, puiku, bet tai nereiškia, kad ir kiti to nori – kai kuriems žmonėms nemalonu maudytis kartu su šunimis, jau nekalbant apie grėsmę sveikatai“, – teigė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė.

Tarp žmonių bėgiojantys ir besimaudantys šunys gali sukelti alergiją, į paplūdimį atnešti erkių, apseilėti ir taip platinti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. V. Pečkauskienė priminė, jog karštis neigiamai veikia ne tik žmogaus, bet ir gyvūno savijautą. Šuo gali tapti irzlus, apkandžioti aplinkinius.

Rūpestingi šeimininkai paprastai nepamiršta savo augintinių paskiepyti, tad grėsmė užsikrėsti pasiutlige pajūryje – nedidelė. Kur kas didesnė tikimybė užsikrėsti toksokaroze – pavojinga liga, kuri plinta per šunų ir kačių išmatas. Nesurinktos jos lieka smėlyje, o vėjas užterštą smėlį išpusto po didesnę teritoriją, taip išnešiodamas ir ligos sukėlėjus.

Nori pliažo gyvūnams

Aplinkos tarša – pagrindinis sveikatos specialistų argumentas kovojant su pastangomis Klaipėdoje įrengti specialų pliažą šunų mylėtojams. Diskusijos apie tai, kad būtina skirti zoną, kurioje žmonės galėtų netrukdomai atsivesti keturkojus, kyla kiekvieną vasarą. Tačiau miesto valdžia kategoriškai atsisakė pritarti šiam siūlymui, atsižvelgdama į medikų rekomendacijas.

„Yra žmonių, kurie namie laiko tigrus, bet jų į pliažą kažkodėl nesiveda. Paplūdimys skirtas žmonėms, o gyvūnai turi turėti savo vietą“, – įsitikinusi V. Pečkauskienė.

Vedžioti šunis pajūryje draudžia galiojančios higienos normos. Pernai vasarą Klaipėdos miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros komisija kreipėsi į Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybių vadovus, siūlydama bendru raštu kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad higienos norma būtų pakeista, bet pritarimo nesulaukė.

Tačiau komisijos pirmininkė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Natalja Istomina nežada nuleisti rankų. „Vokietijos, Danijos paplūdimiuose yra specialiai pažymėtos vietos, kur galima atsivesti gyvūnus, tad kodėl negali būti ir pas mus? Kažkam baisu, kad teršia aplinką, bet juk į pliažus užsuka ir laukinių gyvūnų – šernų, paukščių, jie taip pat teršia“, – priminė N. Istomina. Šunų pliažo idėjos šalininkai neabejoja, kad gyvūnų mylėtojai į pajūrį savo augintinius vesis ir toliau, juk vasara, visų nubausti nėra galimybių, tad esą anksčiau ar vėliau vis vien teks grįžti prie šio klausimo.

Pažeidėjai tikisi išsisukti

Uostamiesčio valdžia kol kas regi tik vieną būdą, kaip sudrausminti šunų augintojus – gąsdinti juos baudomis. Jau visą mėnesį Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kartu su policijos pareigūnais rengia kontrolinius reidus miesto paplūdimiuose. Melnragės ir Girulių pliažuose dviem asmenims jau surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirtos minimalios baudos – po 10 litų, kitiems skirti įspėjimai. Trečiadienį tikrintojai stebėjo Smiltynės paplūdimį.

„Žmonės žino, kad šunis vestis į pliažą draudžiama, tačiau tikisi, kad jų nepastebės, kad liks nenubausti“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus specialistė Rasutė Paulikienė.

Vedžioti šunis pajūryje draudžia ir miesto tvarkymo taisyklės. Baudos už jų nesilaikymą siekia nuo 10 iki 200 litų.

Šaltinis: lrytas.lt