Vasara, pliažas, šuo

Šuo paplūdimys pliažas

Paplūdimys – ne vien žmonių, bet ir jų augintinių poilsio vieta vasarą. Tai atkakliai bando įrodyti poilsiautojai, į pajūrį vis dažniau atsivedantys ir savo mylimus keturkojus. Besipliuškenant bangose išvysti greta kyšančią šuns galvą jau įprasta, ant smėlio tįsančias gauruotas letenas – taip pat.

Šuo paplūdimys pliažas

Vestis naminius gyvūnus į paplūdimius mūsų šalyje griežtai draudžiama. Apie tai perspėja pliažų prieigose pastatyti specialūs ženklai. Tačiau jie šunų mylėtojų nedrausmina taip, kaip baudos. Tuo įsitikino tikrintojai, kiekvieną savaitę rengiantys kontrolinius reidus Klaipėdos paplūdimiuose.

Melnragės ir Girulių pliažuose tarp besiilsinčių žmonių dažnai matyti ir čia pat lakstantys jų augintiniai. Šunys kartu ne tik deginasi, žaidžia, bet ir maudosi jūroje. Toks vaizdas džiugina ne visus.

Karštis veikia ir šunis

„Labai sunku išmokyti žmogų elgtis žmoniškai. Jeigu myli gyvūną ir kartu su juo miegi vienoje lovoje, puiku, bet tai nereiškia, kad ir kiti to nori – kai kuriems žmonėms nemalonu maudytis kartu su šunimis, jau nekalbant apie grėsmę sveikatai“, – teigė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė.

Tarp žmonių bėgiojantys ir besimaudantys šunys gali sukelti alergiją, į paplūdimį atnešti erkių, apseilėti ir taip platinti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. V. Pečkauskienė priminė, jog karštis neigiamai veikia ne tik žmogaus, bet ir gyvūno savijautą. Šuo gali tapti irzlus, apkandžioti aplinkinius.

Rūpestingi šeimininkai paprastai nepamiršta savo augintinių paskiepyti, tad grėsmė užsikrėsti pasiutlige pajūryje – nedidelė. Kur kas didesnė tikimybė užsikrėsti toksokaroze – pavojinga liga, kuri plinta per šunų ir kačių išmatas. Nesurinktos jos lieka smėlyje, o vėjas užterštą smėlį išpusto po didesnę teritoriją, taip išnešiodamas ir ligos sukėlėjus.

Nori pliažo gyvūnams

Aplinkos tarša – pagrindinis sveikatos specialistų argumentas kovojant su pastangomis Klaipėdoje įrengti specialų pliažą šunų mylėtojams. Diskusijos apie tai, kad būtina skirti zoną, kurioje žmonės galėtų netrukdomai atsivesti keturkojus, kyla kiekvieną vasarą. Tačiau miesto valdžia kategoriškai atsisakė pritarti šiam siūlymui, atsižvelgdama į medikų rekomendacijas.

„Yra žmonių, kurie namie laiko tigrus, bet jų į pliažą kažkodėl nesiveda. Paplūdimys skirtas žmonėms, o gyvūnai turi turėti savo vietą“, – įsitikinusi V. Pečkauskienė.

Vedžioti šunis pajūryje draudžia galiojančios higienos normos. Pernai vasarą Klaipėdos miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros komisija kreipėsi į Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybių vadovus, siūlydama bendru raštu kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad higienos norma būtų pakeista, bet pritarimo nesulaukė.

Tačiau komisijos pirmininkė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Natalja Istomina nežada nuleisti rankų. „Vokietijos, Danijos paplūdimiuose yra specialiai pažymėtos vietos, kur galima atsivesti gyvūnus, tad kodėl negali būti ir pas mus? Kažkam baisu, kad teršia aplinką, bet juk į pliažus užsuka ir laukinių gyvūnų – šernų, paukščių, jie taip pat teršia“, – priminė N. Istomina. Šunų pliažo idėjos šalininkai neabejoja, kad gyvūnų mylėtojai į pajūrį savo augintinius vesis ir toliau, juk vasara, visų nubausti nėra galimybių, tad esą anksčiau ar vėliau vis vien teks grįžti prie šio klausimo.

Pažeidėjai tikisi išsisukti

Uostamiesčio valdžia kol kas regi tik vieną būdą, kaip sudrausminti šunų augintojus – gąsdinti juos baudomis. Jau visą mėnesį Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kartu su policijos pareigūnais rengia kontrolinius reidus miesto paplūdimiuose. Melnragės ir Girulių pliažuose dviem asmenims jau surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirtos minimalios baudos – po 10 litų, kitiems skirti įspėjimai. Trečiadienį tikrintojai stebėjo Smiltynės paplūdimį.

„Žmonės žino, kad šunis vestis į pliažą draudžiama, tačiau tikisi, kad jų nepastebės, kad liks nenubausti“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus specialistė Rasutė Paulikienė.

Vedžioti šunis pajūryje draudžia ir miesto tvarkymo taisyklės. Baudos už jų nesilaikymą siekia nuo 10 iki 200 litų.

Šaltinis: lrytas.lt

Baudos už gyvūnų laikymą butuose – neteisėtos

Šuo žaidžia su padanga
 
Savo butuose laikyti naminius gyvūnus norintys, tačiau kaimynų pritarimo nesulaukiantys daugiabučių gyventojai gali lengviau atsikvėpti. Kauno miesto apylinkės teismas išaiškino, jog už gyvūnų laikymą bute be kaimynų sutikimo savivaldybės skiriamos baudos yra neteisėtos.
Viename iš P.Plechavičiaus gatvėje stovinčių daugiabučių gyvenančios Gražinos Prekšaitienės auginami du šunys tapo nesutarimų su viena kaimyne priežastimi. Nors dydžiu neišsiskiriantis jorkšyro terjeras ir už jį ne ką didesnis šitsu veislės šunelis moters namuose gyvena nebe pirmus metus, kaimynei iš žemiau esančio aukšto gyvūnų skleidžiamas triukšmas užkliuvo tik šių metų pavasarį.
 

Lojimą girdi nuolat

„Kaimynė ėmė rašyti skundus policijai ir administracinei savivaldybės komisijai“, – guodėsi G.Prekšaitienė.
Reaguodama į pasipylusius skundus, kaunietė pradėjo rinkti parašais patvirtintus kaimynų sutikimus. Savivaldybės tarybos patvirtintos Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės numato, jog pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima gavus raštišką sutikimą iš kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis bei grindimis. Nepaisant to, G.Prekšaitienė surinko beveik 80 kaimynų parašų.
„Tačiau, kaip paaiškėjo, jie visi negalioja, jeigu nėra tos vienos kaimynės parašo. O ji piktybiškai neduoda sutikimo ir tik rašo skundus. Galima sakyti, taip šantažuoja mus. Įdomiausia tai, jog šalia gyvenanti kaimynė šuniukų lojimo negirdi. O ta, kuri gyvena po mumis, girdi. Tiesa, lojimą ji girdėjo ir tuomet, kai šunis beveik mėnesiui buvome išvežę į kaimą“, – stebėjosi šunų šeimininkė.
 

Pagrasino šunis atimti

Nesukalbamos kaimynės skundai netruko virsti baudomis. Iš pradžių Kauno miesto savivaldybės administracinė komisija už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą G.Prekšaitienei skyrė 20 Lt, o vėliau – ir 400 Lt dydžio baudą. Pasak moters, jai buvo pagrasinta, kad trečią kartą vietoj baudos gali būti paskirta jos augintinių konfiskacija.
Po šių grasinimų kaunietės kantrybė trūko – birželio pradžioje ji Kauno miesto apylinkės teismui įteikė prašymą išaiškinti Gyvūnų laikymo taisyklių pagrįstumą ir jai skirtų baudų teisėtumą. Išnagrinėjęs prašymą, teismas konstatavo, kad savivaldybės, skirdamos baudas už gyvūno laikymą bute be kaimyno sutikimo, pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, nes šios baudos prieštarauja tiek šalies Konstitucijai, tiek Civiliniam kodeksui. Šia Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintos G.Prekšaitienei skirtos baudos.
„Nors pati taisyklė tiesiogiai neriboja asmens teisės įsigyti ir laikyti gyvūną, tačiau sukuria situaciją, kurioje norintis įsigyti ir laikyti gyvūną asmuo tampa priklausomas nuo kaimyno malonės. Todėl bet kokie savivaldybės draudimai turi būti logiški ir teisėti, o ne sukurti neturint jokio pagrįstumo ir aiškumo“, – tvirtina gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ direktorė Brigita Kymantaitė.
 

Reikės politikų įsikišimo

Nors Kauno miesto apylinkės teismas išaiškino, kad baudos už minėtus pažeidimus skiriamos neteisėtai, Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės galioja kaip ir galiojusios.
„Galiausiai taip išeina, kad laikyti savo šuniukų vis tiek negaliu. Aš turiu kreiptis į teismą, kuris man gali leisti laikyti gyvūnus ir be kaimynės sutikimo. Ar dėl to kreipsiuosi į teismą, dar nežinau“, – pečiais gūžtelėjo G.Prekšaitienė.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Jūratė Baranauskienė pareiškė, kad ji ir jos kolegos tik vadovaujasi politikų patvirtintomis taisyklėmis: „Šioje vietoje reikėtų keisti tarybos sprendimą.“
J.Baranauskienės teigimu, naujoji miesto valdžia planuoja steigti specialią komisiją, kuri turėtų teikti Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių pataisas. Pasak Miesto tvarkymo skyriaus specialistės, ji sulaukia nemažai kauniečių skundų ne tik dėl piktybiškų kaimynų, tačiau ir dėl draudimo žaliuosiuose plotuose vedžioti šunis.
 
Šaltinis:
15min.lt

Teismų praktika

 

Teismų praktika susijusi su šunų laikymu, priežiūra, atsakomybe.

 
Data: 2011-11-22
Rūšis: Administracinių teisės pažeidimų byla
Tipas: nuasmeninta nutartis
Teismas: Kelmės rajono apylinkės teismas
Teisėja: Vilma Raščiuvienė
 
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Linai Normantaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. G., 
nukentėjusiajam A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G. skundą dėl Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos nutarimo ir

Nustatė

R. G. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. patrauktas už tai, kad jis pažeidė gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010-04-27 sprendimu Nr. T-143, 6.8 punkto reikalavimą, nes R. G. gyvenamojo namo kieme jam priklausantis šuo įkando A. S. į ranką, tuo padarė žalą asmens sveikatai.
R. G. 2011 m. spalio 5 d. Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos nutarimu administracinėje byloje Nr. (12.2) AG-12 pripažintas kaltu pagal LR ATPK 110 str. 5 d. ir nubaustas 500 litų bauda. Nutarime konstatuota, kad jo Vokiečių aviganių veislės šuo, laikomas pririštas prie grandinės privačioje gyvenamojo namo teritorijoje, 2011 m. birželio 29 d. įkando į ranką A. S.. Privati R. G. teritorija aptverta, tačiau vartai buvo laikomi atviri ir ant kiemo vartų nebuvo pakabintas apie šunį įspėjantis ženklas, apie šunį įspėjantis ženklas kabojo ant voljero. Tuo R. G. pažeidė Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-143 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 6.8 punktą.
Skundą padavęs asmuo R. G. su nuobauda nesutinka, prašo ją panaikinti, administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jis paaiškino, kad jo Vokiečių aviganių veislės šuo 2011 m. birželio 29 d. buvo laikomas pririštas grandine prie būdos, kuri yra šalia voljero. Šuo lengvai gali patekti tiek į būdą, tiek į voljerą. Tuo metu, kai A. S. užėjo į jo namus, jis trumpam buvo išvykęs iš namų, vartai į jo namų kiemą buvo atviri. Ženklai apie tai, kad kieme yra šuo, buvo pakabinti ant kiemo vartų ir ant šuns voljero. Jis nepažeidė jokių šunų laikymo taisyklių, nes šuo kieme buvo pririštas prie grandinės, o ne palaidas. Jo namuose nėra įsteigta parduotuvė, žoliapjovėmis jis prekiauja turguose. Kitos dienos ryte jis ruošėsi vykti į turgų Radviliškyje, todėl žoliapjoves buvo išsidėstęs kieme, pasiruošęs pasikrauti į automobilį. Norėdamas jas apžiūrėti, jo įsitikinimu, A. S. turėjo paskambinti jam, o ne savavališkai jo nuosavame kieme ieškoti ir apžiūrinėti jam patinkančius daiktus.
Nukentėjusysis A. S. parodė, kad jis 2011 m. birželio 29 d. į R. G. priklausančio namo kiemą užjęs tikslu pasidomėti parduodamomis žoliapjovėmis. Kiemo vartai buvo atviri, kieme žmonių nesimatė. Ant kiemo vartų ženklų apie šuns buvimą kieme nebuvo, tačiau pro atvirus vartus įėjęs į R. G. kiemą aiškiai matė šuns voljerą, ant kuri buvo ženklas, informuojantis apie šį gyvūną. Voljere jis matė šunį, todėl buvo įsitikinęs, kad šuo uždarytas voljere ir drąsiai ėjo į kiemo gilumą, kur matė išdėliotas žoliapjoves. Šuo, pribėgęs prie jo, šoko ant jo, jis užsidengė galvą ranka, į kurią šuo ir įkando. Iš pradžių jis manęs, kad šuo palaidas, bet vėliau pastebėjo, kad jis pririštas prie grandinės. Jis įsitikinęs, kad toks šuns laikymas kelia pavojų bet kam, užėjusiam į R. G. kiemą, nes pamačius voljerą ir jame vaikščiojantį šunį, susidaro įspūdis, kad šuo uždarytas jame, o ne pririštas. Jo manymu, R. G. netinkamai laikė šunį, todėl jis pagrįstai nubaustas.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S. parodė, kad 2011 m. birželio 29 d. įspėjamųjų ženklų apie šunį ant R. G. priklausančio gyvenamojo namo kiemo vartų nebuvo, tokie ženklai atsirado po įvykio, t.y. šuns įkandimo A. S.. Tačiau pro vartus įėjus į kiemą aiškiai buvo matomas šuns voljeras ir ant jo esantis ženklas, įspėjantis, kad yra šuo.
R. G. skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad straipsnio pirmojoje dalyje – gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse ir antrojoje dalyje – agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas – padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Kadangi ATPK 110 straipsnio norma yra blanketinė, vertintinos Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-143 patvirtintos Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių nuostatos. Kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimą, visų pirma būtina nustatyti šių Taisyklių, kurios reglamentuoja šunų laikymo tvarką, pažeidimus.
ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Ginčo dėl to, kad R. G. šuo įkando į ranką A. S. nekyla, tokiu būdu, A. S. sužalojimo faktas yra akivaizdus. R. G. pripažintas kaltu pažeidęs Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8 punkto nuostatas, kurios numato, kad gyvūnų savininkai, gyvūnus prižiūrintys asmenys privalo užtikrinti, kad gyvūnas nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad R. G. šuo A. S. įkando R. G. priklausančiame kieme, būdamas pririštas grandine prie būdos, įėjęs į kiemą A. S. matė apie šunį įspėjantį ženklą, pritvirtintą prie voljero, matė šunį voljere. Jokių įrodymų, kad R. G. šuo būtų nusitraukęs nuo grandinės, palaidas pabėgęs iš voljero, laikomas pririštas ant netinkamo ilgio grandinės byloje nėra nustatyta, tokiais pažeidimais šuns savininkas nekaltinamas. Gyvūnų laikymo taisyklės nedraudžia laikyti šuns pririšto prie grandinės ir voljere. Toks šunų laikymas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir nekelia grėsmės aplinkiniams. Vertinant nukentėjusiojo elgesį, yra pagrindo manyti, kad jis, įėjęs į svetimą kiemą, matydamas įspėjamąjį ženklą apie kieme esantį šunį, buvo nepakankamai atidus ir apdairus eidamas pro šuns buvimo vietą, į svetimo kiemo gilumą. ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai yra nustatyta žala asmens sveikatai ar turtui, sukelta gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimu. Kadangi nėra duomenų, jog R. G. šuo buvo laikomas pažeidžiant šunų laikymo taisykles, todėl R. G. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį.
Kadangi nenustatyta, kokie papildomi galintys turėti reikšmės bylai įrodymai galėtų būti tiriami, todėl nėra pagrindo grąžinti iš naujo tirti bylos dėl papildomų aplinkybių tyrimo ir įrodymų surinkimo. Tik nustačius ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimo sudėtį, visų pirma Taisyklių pažeidimus, R. G. galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Visi byloje esantys neaiškumai vertintini patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju nenustačius Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių pažeidimo, nenustačius R. G. kaltės, nėra ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimo sudėties, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., teismas

Nutarė

R. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (12.2)AG-12, kuriuo R. G. pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį paskirta 500 Lt bauda, ir bylą nutraukti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Kelmės rajono apylinkės teismą.