Šunų priežiūra

 

Grazus suo

 

  • Jeigu šuo peršlapo nuo lietaus ar sniego, sausai nušluostykime jį rankšluosčiu.
    Šiltą vietą prie krosnies ar židinio šuo susiras pats. Toks nušluostymas apsaugo nuo peršalimo geriau negu drabužis.
  • Tarp šuns pirštų ir pado prilipusius žemių gurvuolius, akmenukus ir panašius daiktus privalome tuojau pašalinti, kaip ir ledo gabalėlius.
    Šie svetimkūniai sukelia šuniui daug skausmo. Ilgaplaukiams šunims reikia iškirpti plaukus iš tarpupirščių, tada rečiau susidarys gurvuoliai. Šią procedūrą, žinoma, reikia nuolat kartoti, kad smailūs, greit augantys plaukai nepratrintų pirštų vidinėse dalyse žaizdų.
  • Šuns užaugusius ilgus nagus reikia trumpinti.
    Dažniausiai nagus trumpinti reikia per mažai judantiems šunims, nes jų nagai per mažai nusidėvi. Trumpinti galima tik labai atsargiai dilde, nes ir naguose yra kraujo indų. Geriau būtų, kad šitą darbą atliktų specialistas. Retai pasitaiko šunų, kurių nagai būna trapūs. Tokius nagus reikia tepti aliejumi.
  • Jeigu tarp šuns dantų įstrigo kaulo nuolauža ar kitas svetimkūnis, reikia jį kuo greičiau pašalinti.
    Jeigu taip atsitiko, matome – šuo neramus, jis pražiojęs nasrus, snukį trina priekinėmis letenomis, arba palenktą į šoną galvą trina į žemę. Šunį reikia pražiodinti, viena ranka suėmus už viršutinio, antrąja – už apatinio žandikaulio ir, pakėlus lūpas, užčiuopti, kur kaulo nuolauža. Jeigu tai nepavyktų, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jokiu būdu svetimkūnių negalima plėšti per jėgą replėmis ar kitais daiktais.
  • Šuns dantims jokios priežiūros nereikia.
    Deramai šeriamo šuns dantys savaime išsivalo. Jeigu susidaro gelsvas apnašas, jį reikėtų nuvalyti minkštu dantų šepetėliu ir trinta kreida arba valgomąja druska. Dantims žalingi saldumynai. Dantis nesunku pažeisti, jeigu šuns mokymui pasitelkiami akmenys arba jis žaidžia su akmenimis. Be išlygų turime pripratinti savo šunį, kad šeimininkui jis leistų nuolat apžiūrėti jo dantis.
  • Iš šuns akių ištekantį sekretą nuvalome minkšta šluoste ir drungnu vandeniu.
    Šuniui valyti akis jo paties ausimis yra klaidinga ir nehigieniška. Jeigu šuns akys ašaroja, įlašinkime akių lašų, gavę jų iš veterinarijos gydytojo ar vaistinės. Dabar teigiama, kad boro rūgšties tirpalas netinka, dažnai vartojant jį galima tik žalos pridaryti. Skersvėjis, ypač pomėgis iškišti galvą pro važiuojančio automobilio langą, sukelia šuniui akių uždegimus.
  • Iš šunų ausų kriauklelių turime išrinkti parazitus.
    Ausų raukšlėse ir kriauklelėse gali būti parazitų, utėlių. Tuomet ausis iššluostome spiritu sumirkytu vatos tamponu, o paskui sausu vatos tamponu įtriname specialius miltelius, naikinančius parazitus.
  • Jeigu šuo turi barzdą, ji turėtų būti plaunama šiltu vandeniu po kiekvieno šėrimo.
    Ant barzdos plaukų prikibę išdžiūvusio maisto likučiai ne tik negražiai atrodo – jie gali pasidaryti ir odos infekcijos židiniais.
  • Šuo sausai apšvarinamas specialia pudra.
    Specialiose parduotuvėse būna kailio pudros. Ja galima nuvalyti šunį. Po kelių minučių pudrą išvalome šepečiu. Toks sausas valymas pašalina didžiausius nešvarumus bei kailio kvapą, ir šuns nereikia maudyti. Reikia žiūrėti, kad pudros nepakliūtų į akis bei ausis.
  • Jaunas šuniukas jautrus drėgmei ir šalčiui, todėl geriau jo nemaudyti pirmuosius metus.
    Jeigu jis kartais itin išsipurvina, prausiame jį po dušu arba nušluostome minkšta kempine drungnomis šampūno putomis, labai kruopščiai jį perplauname bei gerai nudžioviname.
  • Jeigu šuo „išsikvėpino”, tai privalome jį išmaudyti.
    Daugelis šunų, ypač taksai, turi nelemtą polinkį voliotis išmatose. Tikriausiai tai pirmykštis instinktas, kad medžiojant grobį būtų „permuštas” savo kūno kvapas. Jeigu taip atsitinka, privalu šunį gerai išmaudyti ir, reikalui esant, taip pat ir jo galvą nuvalyti drėgnu rankšluostuku, tik neliesti akių ir ausų.
  • Išmaudytas šuo bent dvi valandas turi būti šiltame kambaryje.
    Per tą laiką šuo visiškai išdžiūva. Be to, tada jo neperpučia skersvėjis. Jeigu lauke blogas oras, šuns galite ir ilgiau neleisti į lauką.
  • Išmaudyto šuns kailį reikia gerai nušluostyti frotiniu rankšluosčiu. Šluostyti, kol jis pasidarys sausas.
    Lygiai taip pat gerai, o gal net ir geriau džiovinti plaukų džiovintuvu, jeigu šuo pakenčia jo ūžimą ir aparato nesibaido.
  • Maudant šunį, vanduo turi būti maždaug 35 laipsnių šilumos ir vos siekti šuns papilvę.
    Galvą paliekame sausą, ausis užkemšame vatos gabalėliais, ir saugome, kad muiluotas vanduo nepakliūtų į akis. Kūną prausiame geru muilu arba švelniu šampūnu. Ant kūno iš viršaus pilame iš indo švarų vandenį ir tuo pačiu metu ranka triname kailį.
  • Reikia žiūrėti, kad šuo negulėtų per šiltai ir per minkštai.
    Minkšta pagalvė lepina odą, daro šunį jautrų šalčiui, lėtina kailio šėrimąsi, dėl to gali atsirasti net praplikimų. Panašių pasekmių būna ir tada, kai šuo laikomas per šiltoje patalpoje arba kai jis didesnę laiko dalį praleidžia prie krosnies, šildytuvo, židinio.
  • Šuns kirpimas – specialisto darbas.
    Kai kurių veislių šunis, visų pirma pudelius, reikia nuolat apkirpti. Stilius ir būdas priklauso nuo mados. Žinoma, galima ir pačiam to išmokti, bet šunų kirpėjai turi ne tik patyrimo, bet ir reikalingų priemonių, tad geriau kreiptis į juos.
  • Kai kurių veislių šunys, ypač terjerai ir šnauceriai, turi būti apkerpami.
    Nereikalingi plaukai pašalinami specialiomis šukomis. Kirpimo galima ir pačiam išmokti, bet geriau susirasti specialistą.
  • Šuns ausų priežiūra -svarbi higienos dalis.
    Ausis geriausiai valyti vata apvyniotu pagaliuku, bet venkime per giliai įsiskverbti į ausies angą, kad jos nesužeistume. Vata suvilgoma vaikišku aliejumi. Jeigu ausies angoje vis būna sieros ir šias apnašas nelengva pašalinti arba po valymo jų vėl greitai atsiranda, patarimo prašykime pas veterinarijos gydytoją.
  • Ilgaplaukiai šunys nešukuojami tik valomi šepečiu.
    Jei vienoje ar kitoje vietoje plaukai susivėlė sruogomis ar į veltinį, tas vietas reikia atsargiai pirštais išnarplioti. Išimtis -seteriai ir spanieliai: jų tankiai sugulusių plaukų šukuoti nereikia. Ausų, uodegos galo, užpakalinės kūno dalies plaukus reikia rūpestingai, švelniai sušukuoti.
  • Šuns kailio priežiūros procedūras reikėtų atlikti kasdien.
    Tvarkyti kailį reikia jau ir jauniems šuniukams. Pradėti reikia labai atsargiai, vengtina per didelė prievarta. Jeigu šuo leidžiasi prižiūrimas, jį pagiriame ir apdovanojame. Tada jis greit įpras prie šios būtinos procedūros. Mažus ar vidutinio dydžio šunis užkeliame ant stato ir tada atliekame jų kailio priežiūrą.

 

Šaltinis:
esunys.lt

Leave a Reply

You have to agree to the comment policy.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.