Tag: šuns priežiūra

Paskelbta

Kad nuo šuns lojimo nesišiauštų plaukai

Šuns-lojimas
Būna, kad šeimininkams daug džiaugsmo teikiantis šuo kartais tampa kaimynų galvos skausmu. Jie skundžiasi, kad namuose ar kieme vienas paliktas augintinis visą dieną ar net naktį loja. Dėl to nemalonumų  gali turėti šunų augintojai. Įvairiose internetinėse diskusijų erdvėse žmonės bando išsiaiškinti, kaip išspręsti tokias problemas. „Priešais mus name gyvenantys kaimynai turi nestabilios psichikos šunį, kuris loja 2/3 paros. Žiemos sezono metu visų langai uždaryti, todėl nieko nesigirdi. Tik prasideda šiltesnės dienos, jų langai atlapoti nuolatos, nes rūko namie, ir mes neišvengiamai turim klausytis nuolatinio šuns lojimo. Aš jau nebežinau, ką daryti, nes tas šuo loja nuo bet kokio garso. Ir nesvarbu, ar vidurnaktis, ar ankstyvas rytas, ar vakaras. Kitaip tariant, poilsio ir ramybės nėra“.
Kalta nepriežiūra. Pavargęs šuo yra laimingas šuo, todėl reikėtų jį nuvarginti. Jeigu šeimininkas ryte šunį pavedžioja penkias minutes ir palieka jį namuose, jis gali kaukti ilgai. Reikia iškrauti šunį, žaisti su juo ir kuo daugiau su juo užsiimti, tuomet, tikėtina, kad šuo vienas namuose tikrai mažiau los ir kauks. Taip pat šuniui reikia duoti pastovios veiklos, nes noras kaukti ir loti kyla tuomet, kai prasideda nerimas, šuo pamato, kad šeimininkas išėjo. Tada jis gali kaukti labai ilgai. Reikėtų duoti jam užsiėmimą namuose. Dažnai būna veiksmingas toks būdas: yra tokie žaislai šunims, kur į vidų galima pridėti šuns maisto. Tuomet šuo negauna pusryčių dubenėlyje, o tuos pusryčius šeimininkas sukiša į žaislą. Šuo negauna maisto šiaip nemokamai ir jeigu jį graužia kelias valandas, pavargsta, išsimiega, prabunda, jeigu dar vis liko kaulo, vėl turi užsiėmimą. 
Tačiau yra daug šunų su negalia. Ne visi gyvūnai vienodai stabilūs. Daug šunų yra nestabilios nervų sistemos. Kai kurie šunys negali būti vieni, paniškai to bijo, be to, šuo yra socialus gyvūnas, todėl natūralu, kad jis bijo. 
Kai kurie šeimininkai, norėdami išvengti nepageidaujamo šuns lojimo, naudoja specialius antkaklius, kurie šuniui sulojus, skleidžia nemalonias vibracijas. Tačiau specialistai tokius dalykus vertina skeptiškai. Tai šuniui gali kelti skausmą, geriau naudoti motyvaciją ir skatinimą. Šuo kaukia ne iš malonumo, tai yra nerimo požymis, tai jau yra stresas šuniui. Šuns-lojimasTodėl veržti elektrinį antkaklį yra blogai, yra draugiškesni vibruojantys antkakliai, kurie skleidžia nemalonius jausmus gyvūnui, tačiau jie veikia bausmės principu. Kaukimas nėra problema, tai yra pasekmė, problema yra stresas. Tie antkakliai nepanaikina problemos, o dar ją suaktyvina, nes šuo patiria dar didesnį stresą. Būna, kad šuo tuomet tyli, jis gali nekaukti, bet problema neišnyksta ir kai žmogus po kurio laiko nuima antkaklį, šuo lygiai taip pat kaukia ir netgi gali problemų atsirasti kitur, šuo gali tapti jautresnis aplinkai, bijoti, būti agresyvus. Tačiau yra vienas draugiškesnis būdas, kuris veikia paskatinimo principu:  Šuniui dedamas antkaklis, kuris reaguoja į lojimą ir kabinamas indelis su maistu. Jeigu šuo suloja, antkaklis sureaguoja, bet niekas nevyksta, kai šuo nutyla, po kelių sekundžių išmetamas skanėstas, šuo gauna paskatinimą už tylą, o ne bausmę už lojimą. Jeigu šuo tyli, jam yra išmetami skanėstai, jis reaguoja, yra užsiėmęs ir jų laukia. Tokiu būdu jis ir neloja, ir patiria geras emocijas.
 A. de Sent Egziuperi rašė, kad esame atsakingi už tuos, ką prisijaukinome. Jeigu mes imame šunį, turime suteikti jam galimybes. Turime turėti laiko, kada jį pavedžioti. Jeigu mes jį nuvarginsime, suteiksime jam galimybę palakstyti, jis namuose miegos.

Šaltinis:delfi.lt

Paskelbta

9 patarimai, kaip prailginti augintinio gyvenimą


Kas augina šunį sutiks, kad jis šeimos dalis. Todėl netekę mylimo augintinio, gedime ne mažiau nei atsisveikinę su brangiu žmogumi. Tinkamai prižiūrint gyvūną, jo gyvenimą galima bent šiek tiek prailginti!

Šuns priežiūra1. Laikyti namie. Namie laikomi gyvūnai gyvena keliais metais ilgiau nei tie, kurie dienas leidžia lauke. Lauke kyla didesnė traumų tikimybė, pavojus peršalti, užsikrėsti įvairiomis infekcijomis. Žinoma, kai kurių šunų, nuolat laikyti namie nepavyks. Tačiau juos vedant į lauką būtina imtis visų saugumo priemonių: vedžioti tik su pavadėliu, antsnukiu ir būtina nepamiršti priemonių nuo erkių.

2. Stebėti svorį. Neretai šeimininkai per daug lepina augintinį, tas nėra blogas, tačiau tai neturi tapti įpročiu. Antraip gyvūnas pradės tukti. Augintiniams kaip ir žmonėms antsvoris labai pavojingas. Jis gali sukelti kvėpavimo takų problemų, sąnarių skausmų, didina kraujospūdį, riziką susirgti cukriniu diabetu ir kt.
 
3. Sterilizuoti. Jeigu neketinate gyvūno veisti, jį reikėtų sterilizuoti. Taip  išvengsite nepageidaujamų palikuonių, bet ir kai kurių ligų, dėl kurių augintinis gali netekti gyvybės. Patelėms sumažės tikimybė susirgti pūlingu gimdos uždegimu ir pieno liaukų vėžiu, o patinai bus apsaugoti nuo prostatos ligų. Be to, sterilizuoti augintiniai bus ramesni, nejaus streso dėl slopinamo poreikio poruotis. 

4. Reguliariai lankytis pas veterinarą. Augintinį būtina reguliariai vesti pas specialistą. Įprastai užtenka vieno karto per metus, tačiau jei šuo senas, pas veterinarą reikėtų apsilankyti bent kartą per pusmetį. Jei augintinio sveikata kelia įtarimų, derėtų tuoj pat apsilankyti pas specialistą. Ignoruojamos ligos gali sukelti daug rimtų komplikacijų, o jas išgydyti bus sunku.


5. Prižiūrėti dantis. Reguliarus augintinių dantų valymas gali prailginti jų gyvenimą net 2–4 m. Svarbu įsidėmėti, kad šuns dantų negalima valyti žmonėms skirtomis priemonėmis. Kasdienis dantų valymas nėra būtinas, tačiau kai ant dantų pradės formuotis apnašos, jas reikia nuvalyti. Laiku to nepadarius, pradės formuotis dantų akmenys. Juos specialiais įrankiais galės nugrandyti tik veterinarijos specialistas. Dantų akmenų padės išvengti ne tik jų valymas, bet ir specialūs kramtalai. Jeigu nesirūpinama gyvūno nasrų higiena, kyla įvairių dantenų infekcijų, kurios gali išplisti ir į kitas organizmo vietas.

6. Priversti sportuoti. Aktyvi veikla stiprina ne tik žmonių, bet ir gyvūnų imunitetą. Todėl svarbu, kad augintinis nors šiek tiek pajudėtų. Šunys, turėtų bent savaitgaliais arba vakarais ilgiau pasivaikščioti gryname ore, o šeiminininkai netingėti pamėtyti pagalio ar sugalvoti kitą žaidimą, priversiantį daugiau judėti. 

7. Dresuoti. Dresuotas gyvūnas paklūsta šeimininkui, todėl šis jį gali apsaugoti nuo įvairių pavojų. 

8. Skirti pakankamai dėmesio. Šuniui būtina draugija ir bendravimas. Todėl augintiniui reikia skirti pakankami dėmesio, antraip jis jaus stresą, o šis – vienas didžiausių geros sveikatos priešų. Jeigu namie esate retas svečias, derėtų įsigyti dar vieną augintinį. Taip jie galės bendrauti vienas su kitu ir nesijaus pamiršti bei vieniši.

9. Šerti kokybišku ėdalu. Visavertis ėdalas užtikrina, kad gyvūnas gaus visas jam būtinas medžiagas. Žinoma, jį reikia parinkti ne tik pagal kokybę, bet ir gyvūno amžių, gyvenimo būdą, sveikatos būklę ir kt. Jeigu ėdalas bus prastas, gali ne tik trūkti maistingųjų medžiagų, bet ir sutrikti virškinimas bei organizmo veikla.

 

Šaltinis: delfii.lt
  

Paskelbta

20 svarbių faktų, kurių šunų mylėtojai neturi niekada pamiršti

Nepyk, kad aš šokinėju iš laimės, kai tu grįžti namo:

voljeras_12

Aš gyvenu tik 10-15 metų. Tu esi tai, kas kas daro mano laiką maloniu. Man sunku kai tu tiesiog nueini.

Duok man laiko suprasti ko tu iš manęs nori

voljeras_09

Aš ne visada viską suprantu iš pirmo karto, bet aš tikrai stengiuosi.

Pasitikėk manimi

voljeras_10

Aš pasitikiu tavimi, tad man būtina, jog ir tu pasitikėtum manimi.

Nebūk piktas ant manęs per ilgai. Ir prašau – neužrakink manęs, kad mane nubaustum

voljeras_19

Tu turi draugus ir šeimos narius, su kuriais pramogauji ir linksminiesi, o aš turiu tik tave.

Pasikviesk mane į vidų, kai oras yra labai prastas

Kieme nėra nei oro kondicionieriaus, nei šildytuvo. Tau nebūtina man leisti gulėti ant sofos, tačiau nedidelis kampas virtuvėje yra kur kas geriau, nei miegoti ant sniego.

Kalbėk su manimi

voljeras_14

Be abejo mes nekalbame ta pačia kalba, tačiau tavo balsas praskaidrina man visą dieną.

Paguosk mane, kai aš išsigandęs

Scared puppy

Tu žinai kur kas daugiau nei aš apie garsus, keistus žmones, naujas vietas. Man reikia žinoti, kad tu mane apsaugosi nuo to. Aš visada jaučiuosi saugiau, kai esu su tavimi.

Žinok, kad aš niekada nepamiršiu kaip tu mane prižiūrėdavai

Leisk man suprasti, jog žmonės yra meilė, o ne skausmas. Ir niekada neleisk man to pamiršti.

Pavedžiok mane

voljeras_13

Gamtos vaizdai, garsai ir kvapai yra vienas didžiausių malonumų mano gyvenime. Man nerūpi ar męs žaisime, ar vaikščiosime, ar sėdėsime po medžiu, aš tenoriu tai patirti kartu su tavimi.

Leisk man susipažinti su naujais draugais

voljeras_03

Pristatyk mane kitiems šunims, katės ar didesniems gyvūnams. Mes galime ir nebūtinai labai gerai sutarti, bet turėjimas draugų, kurie atrodo ir kvepia panašiai kaip aš, daro mano gyvenimą spalvingesniu.

Duok man kartais skanėstą

voljeras_04

Maistas yra vienas didžiausių malonumų mano gyvenime. Aš suprantu, jog tu nori, kad aš būčiau sveikas, todėl nesidalini savo maistu. Bet sausainis kai aš buvau geras garantuotai privers mano uodegą vizginti smarkiau.

Prašau nemušk manęs

Aš turiu dantis, kurie traiško kaulus, bet vietoj to, apdovanoju tave šlapiais bučiniais. Kaip aš renkuosi tavęs neužgauti, lygiai taip pat pasirink neužgauti manęs.

Suprask, kada man reikia pabūti vienam

voljeras_05

Nors aš tave myliu labiau už viską pasaulyje, tačiau kartais ir aš nenoriu žaisti ar prisiglausti. Nesupyk, jei karštomis vasaros dienomis aš pasirinksiu miegoti ant šaltų plytelių, o ne tavo lovoje, ir suprask, kad su metais aš vis mažiau noriu žaisti.

Parodyk man savo pasaulį

voljeras_02

Namai ir kiemas gali būti vienintelės vietos, kurias aš esu matęs, nebent tu pasiimsi mane kartu. Kelionė į gyvūnų prekių parduotuvę, parką, ar net pasivažinėjimas automobiliu man yra neįprasta. Nekantrauju pamatyti ką tu man nori parodyti.

Išmokyk mane naujų dalykų

voljeras_01

Naujų triukų mokymasis palaiko mano smegenis aktyvias, bet svarbiausia, tai suteikia man progą padaryti tau įspūdį. Man patinka rodyti triukus savo draugams, žiūrėti į tave ir matyti kaip tu manimi didžiuojiesi.

Kartais leisk man pabūti purvinu

voljeras_06

Tavo pasaulis yra viduje, tačiau maniškis gamtoje. Kartais aš atrandu purvo, arba žuvimi smirdinčią balą. Suprantu, kad nenori kasdiena plauti manęs ir mano daiktų, bet kol tai yra saugu, leisk man kartais grįžti prie mano laukinės prigimties.

Liesk mane

voljeras_20

Niekas neprivers mane pasijausti labiau mylimu, nei tavo skirtas laikas pakasyti man ausį, pilvą ar tą tašką nugaroje, kurio aš pats negaliu pasiekti. Aš nesuprantu tavo žodžių, tačiau aš puikiai suprantu jausmus, kurie slepiasi po apkabinimu.

Atkreipk dėmesį, jei aš nepanašus į save patį

voljeras_18

Gali atrodyti, kad aš tingus ar užsispyręs, tačiau gali būti ir kad aš blogai jaučiuosi. Aš negaliu suteikti pagalbos pats sau, tad man reikia, kad tu mane prižiūrėtum

Mylėk mane seną taip pat, kaip mylėjai, kai buvau jaunas

voljeras_15

Galbūt aš jau nebe tas mažas, gražus šunytis, koks buvau seniau, tačiau aš tave myliu lygiai taip pat stipriai, kaip mylėjau tada. Prašau pasirūpink manimi.

Palydėk mane į mano paskutinę kelionę

voljeras_11

Paskelbta

Kaip prižiūrėti šunis žiemą?

Šuo žiemą

Lietuvoje, turėdami keturis metų laikus, galime pasidžiaugti skirtingomis orų sąlygomis. Žiemą šalčio problemą tenka spręsti ne tik žmonėms, bet ir nepamiršti pasirūpinti turimais keturkojais draugais.

Šuo žiemą


Šaltį šunys toleruoja skirtingai

Šaltas žiemos oras sukelia daug rūpesčių šunų savininkams, todėl reikėtų žinoti keletą dalykų, kurie padės jūsų keturkojui draugui gerai jaustis lauke net ir spustelėjus žvarbiam šaltukui. Visų pirma, šunys šaltį toleruoja ne vienodai, tai priklauso nuo kelių faktorių: kailio storio, kūno riebalų atsargų, aktyvumo lygio ir augintinio sveikatos būklės.
 Ilgaplaukiai ir storo kailio šunys geriau toleruoja šalčio poveikį, tačiau smarkus šaltis ir jiems kelia pavojų. Trumpaplaukiai šunys šalčiui ypač jautrūs, jie pirmiausia pajunta vėstančią oro temperatūrą, nes jų kailis mažiau apsaugo nuo šalčio. Šaltis yra pavojingesnis ir trumpų kojų šunims, nes kyla grėsmė, kad jų kūnas liesis su šaltu žemės paviršiumi ar sniegu. Dėl išvardytų priežasčių šunų auginimo ekspertai rekomenduoja žiemos periodu sutrumpinti pasivaikščiojimo su augintiniu trukmę, kad šis būtų apsaugotas nuo žalingo šalčio poveikio.
Būkite ypač atsargūs, kai vaikščiosite ar žaisite su savo šunimi šalia užšalusių ežerų, upių ar tvenkinių. Jūsų šuo gali paslysti arba šokti ir rimtai susižeisti atsitrenkęs į kietą ledą, o esant nepakankamai tvirtam ledui, įlūžti į vandens telkinį.

Šuns svajonė žiemą – šilta būda ir jaukus guolis

Jeigu jūsų šuo laikomas lauke, voljere, tinkama būda tokiam augintiniui yra būtina. Ji turėtų būti apšildyta, apsaugota nuo skersvėjų ir lietaus, joje reikėtų įrengti šiltą, minkštą ir sausą guolį, kuris reguliariai būtų keičiamas, sukuriant sausą ir šiltą aplinką. Landa ar durys į būdą turi būti išdėstytos atokiau nuo vyraujančių vėjų. 

Esant ypač dideliems speigams šunis iš voljerų patariama perkelti į patalpas. Įsitikinimas, kad šunys dėl apsauginių kailio savybių yra atsparesni šalčiui, deja, nėra teisingas. Šunys yra jautrūs nušalimams ir hipotermijai, todėl esant labai žemai temperatūrai nepatartina jų palikti ilgą laiką lauke.
Jei šuo laikomas namuose, reikėtų pasižiūrėti, kad ant plytelių ar grindų, nepadengtų kilimu, būtų padėta šilta antklodė ar pagalvėlė, kur šuo galėtų miegoti. Šios vietos dėl skersvėjo namuose gali būti labai šaltos.

Sniego šuo

Kailio ir letenų priežiūra šaltuoju periodu

Žiemos metu ypatingai prižiūrėkite savo šuns kailį. Gerai iššukuotas kailis tinkamai apsaugo šunį nuo šalčio. Ilgaplaukiams šunims derėtų palikti plaukų perteklių aplink letenų pirštus ir pėdutes, nes taip lengviau pašalinsite sniegą nuo letenų, bus mažesnė tikimybė, kad šuo gali jas pašalti.
Akmens druska, naudojama tirpdyti ledui ant šaligatvių, gali dirginti šuns pėdutes, jų oda gali suragėti. Būtina visada grįžus iš lauko nuplauti ir nusausinti šuns letenas, jei jos suskeldėjusios, reikėtų patepti riebiu kremu, specialiu vazelinu arba žuvų taukais. Druska graužia ne tik šunų pėdutes, bet ir nagus, o labiausiai tarpupirščius. Jų pažeidimai gali sukelti uždegimus.

Kaip šerti šunis žiemą?

Pasak šunų mitybos ekspertės, „Canis major“ produkto vadovės Ivetos Šikšniuvienės, žiemos periodu šunų šeimininkai lauke laikomus šunis turėtų šerti kaloringesniu ėdalu ir duoti didesnę jo porciją nei įprastai. Žiemą šunys būdami lauke išeikvoja daugiau energijos organizmui šildyti.šuo ir sniegas

„Jei šuo laikomas lauke arba pasivaikščiojimų ir treniruočių metu praleidžia daug laiko jame, jam reikia daugiau energijos, kad išlaikytų normalią savo kūno temperatūrą. Papildomų kalorijų, reikalingų šuniui, suma gali skirsis nuo 10 proc. iki 90 proc. nuo įprastos kalorijų normos. Siekiant nustatyti, kiek papildomų kalorijų jūsų šuniui reikia žiemą, atkreipkite dėmesį į keletą faktorių: šuns svorį, dydį, plauko ilgį, poodinių riebalų kiekį, šuns amžių, jo sveikatos būklę, fizinį aktyvumą, faktinę lauko temperatūrą ir šuns fizinį aktyvumą“, – sakė I. Šikšniuvienė.

Pagyvenusių ir artritu sergančių šunų priežiūra

Žiemą ypatingos priežiūros reikia pagyvenusiems šunims ir tiems, kurių sąnariai pažeisti artrito. Dėl šalčio jų sąnariai gali labai sustingti, todėl jiems pasidaro sunkiau vaikščioti nei įprastai. Po pasivaikščiojimo lauke tokiems šunims nereikėtų iš karto liepti lipti laiptais, nes tai gali sukelti sąnarių skausmus. Be to senyviems ir artritu sergantiems šunims šiltas guolis gerai apšildytoje patalpoje yra gyvybiškai būtinas.
Pasirūpinkite savo šunimis žiemą, kad šis metų laikas jiems nebūtų toks atšiaurus. Juk neveltui sakoma, kad meilė ir rūpestis, atiduotas geriausiam žmogaus draugui, grįžta su kaupu.

 

Šaltinis: grynas.delfi.lt

Paskelbta

Naujagimis šuniukas – reikiama priežiūra pirmas savaites

Mažas šuniukas ant rankų

Pirmas kelias gyvenimo savaites šuniuko pagrindiniai užsiėmimai yra maitinimasis, šilumos palaikymas ir socialinių įgūdžių vystymasis. Dažniausiai tuo laiku šeimininkai tiesiog stebi, kaip šuniukų mama suteikia visą reikiamą rūpestį mažyliais. Tačiau, jei atsitiko taip, kad šuniukas buvo atskirtas nuo mamos, arba mama atsisakė savo jauniklių, o galbūt neteko pieno, visą reikiamą priežiūrą tenka prisiimti šeimininkui.

Kaip maitinti naujagimį šuniuką?

Kalės pienas suteikia šuniukams viską, ko reikia pirmas 4 gyvenimo savaites. Jeigu rūpinatės pamestinuku arba mama negali pasirūpinti mažyliu, pasikonsultuokite su veterinaru kaip tinkamai buteliuku maitinti naujagimius, nes juos galima lengvai sužeisti tai darant neteisingai. Naujagimius teks maitinti parduodamu šuns pieno pakaitalu. Rekomenduojama naudoti tik specialų mišinį, nes karvės ar kito gyvūno pienas gali sukelti viduriavimą. Mažylius reikės maitinti buteliuku arba švirkštu kelias savaites kasdien kas kelias valandas.

Kaip dažnai šuniukas turėtų valgyti?

Pirmą gyvenimo savaitę šuniukai paprastai žinda mažiausias kas dvi valandas. Jiems vystantis ir augant, laiko tarpai tarp maitinimųsi didėja. Maždaug keturių savaičių amžiaus, šuniukai jau gali pereiti nuo žindymo į įprastą maitinimąsi. Pareinant prie įprasto ėdalo, aukštos kokybės jauniems šuniukams skirto sauso ėdalo granulės gali būti sudrėkinamos šiltu vandeniu ir pieno pakaitalu iki košės konsistencijos. Tokį maistą reikėtų patiekti keletą kartų per dieną. Pieno pakaitalo kiekis turi būti laipsniškai mažinamas maiste, kol šuniukai galiausiai pradės ėsti sausas granules (7-8 savaičių amžiaus). Susikurkite maitinimo tvarkaraštį, atitinkantį šuniukų vystymosi poreikius.

Kiek turėtų sverti naujagimis?

Vidutinis ką tik gimusio šuniuko svoris priklauso nuo veislės. Per pirmas gyvenimo savaites, šuniuko svoris gali padvigubėti arba išaugti net trigubai. Laikoma normalu priaugti nuo 10% iki 15% ką tik gimusio šuniuko svorio kasdien. Šuniukai, kurie nepriauga svorio šiose ribose pačioje gyvenimo pradžioje, gali neišgyventi.

Ar galiu laikyti tokį mažą šuniuką rankose?

Pirmas dvi gyvenimo savaites šuniukus reikėtų laikyti ant rankų kuo mažiau. Šuniukais reikėtų rūpintis, laikymu rankose stengiantis nesukelti nerimo jų motinai. Jei auginate šuniukus be motinos, laikykite juos rankose pirmas dvi savaites tik tiek, kiek būtina, juos šildant, palaikant švarą ir maitinant.

Pasirūpinkite šuniukų šiluma šiuo trapiu metu. Tam galite naudoti reguliuojamą šildomą pagalvėlę/ guolį arba į rankšluostį susuktą butelį su karštu vandeniu, taip pat tinka specialios pūslės. Sulaukus trečios gyvenimo savaitės, bandykite neilgą laiką švelniai laikyti rankose šuniukus kelis kartus per dieną. Šiuo metu pradeda reikštis šuniukų matymo ir girdėjimo įgūdžiai, pradeda vystytis dantys, be to tai svarbus socializacijai laikotarpis. Neleiskite vaikams liesti šuniukų be suaugusiųjų priežiūros mažiausiai iki tol, kol jiems sueis trys savaitės.

Kaip mokyti šuniukus atlikti gamtinius reikalus?

Per pirmas kelias gyvenimo savaites šuniukai nesugeba šlapintis ir tuštintis savarankiškai. Šuniukų motina instinktyviai stimuliuoja naujagimius tuštintis laižant. Jei auginate šuniukus be motinos, jums reikės simuliuoti šį laižymą, tačiau liežuvį galite pakeisti ir kitomis priemonėmis 🙂

Sudrėkinkite gabaliuką minkštos medžiagos ar marlės šiltu vandeniu ir švelniai masažuokite analinės angos ir šlapinimosi sritis po maitinimų. Šiluma, tekstūra ir judesiai simuliuoja kalės liežuvį. Tai daryti gyvybiškai būtina. Šuniukai pradeda patys tuštintis maždaug trijų-keturių savaičių amžiaus.

Kada šuniukus reikėtų pirmą kartą parodyti veterinarui?

Jei šuniukai sveiki, dauguma veterinarų rekomenduoja pirma standartinių skiepų vakcina pasirūpinti šešių savaičių amžiaus. Apsauga nuo kirminų ir sveikatos patikrinimas gali būti atliekami nuo mažens. Tačiau skubiai kreiptis į veterinarą būtina, jei pastebite bet kurį iš šių simptomų:

  • Apetito praradimas.
  • Svorio nepriaugimas.
  • Vėmimas.
  • Viduriavimas.
  • Sunkus kvėpavimas.
  • Kosėjimas, šnopavimas, šniokštimas.
  • Nesiliaujantis cypimas.
  • Pabalę dantenos.
  • Ašarojimas.
  • Tekėjimas iš nosies.
  • Neusgebėjimas tuštintis.

 

Šaltinis:
bone.lt
Paskelbta

Šuns pirkimas, auginimas ir maitinimas

 

valgantys suniukai

Šuns pirkimas

Perkant šunį derėtų žinoti:
  • kad patinai yra stambesni, stipresni ir piktesni nei kalės;
  • jei norėsite, kad jūsų šuo dalyvautų parodose, reikia būtinai pirkti veislinį šunį;
  • geriausia įsigyti mažą šuniuką ir patiems jį užsiauginti.
 

Šuns auginimas.

Šunis reikia tinkamai prižiūrėti, maitinti ir auginti. Šunį reikia vedžioti su trumpu pavadėliu arba antsnukiu specialiose aikštelėse dažniausiai nuo 7 iki 23h. Jei šuo suaugęs, jis turi būti vedžiojamas bent 2 kartus per dieną, o jei mažiukas – ne rečiau kaip 4 kartus. Pasivaikščiojimai su mažu šunimi turėtų būti ne trumpesni kaip po 1h.  Bute šuo turi turėti nuolatinę ramią   vietą, kad jis niekam nekliūtų ir nebūtų nuolat trikdomas. Nereikėtų šuniui skirti vietos skersvėjyje, prie šildymo prietaisų, tamsioje patalpoje. Šuniui paklojamas kilimėlis, kuris kasdien purtomas, valomas šepečiu, vėdinamas ir kartkarčiais plaunamas. Nykštukiniams, šilumą mėgstantiems šunims, reikalingas minkštas šiltas paklotas.Jei šunio savininkas turi sodybinį sklypą, šunį gali laikyti:
  • palaidą gerai aptvertoje aikštelėje;
  • pririštą prie slankiojančios grandinės;
  • pririštą prie stabiliai pritvirtintos grandinės;
  • voljere.
Geriausiai šunį laikyti voljere su būda. Durys turi atsidaryti į vidų. Būda turi būti satoma taip, kad šuo nuo jos negalėtų peršokti per tvorą. Žiemą į būdą dedamas šienas arba drožlės, kad šuniui nebūtų šalta miegoti ant žemės.  Dulkės, nešvarumai, pleiskanos iš kailio iššukuojamos šepečiu; ilgaplaukiai šunys, be to, dar šukuojami ir retomis šukomis. Pavasarį ir rudenį, kai šunys šeriasi, kasdien iššukuojami iškritę plaukai. Plovikliais šuo plaunamas ne dažniau kaip kartą per pusmetį. Geriausiai plauti vaikų muilo putomis arba vaikų šampūnu.
 

Šuns brendimas.

Šunys lytiškai subręsta 8-10 mėnesių. Tada kalės pradeda rujoti. Jos rujoja 2 kartus per metus po 20-30 dienų. Fiziškai subrendusios(maždaug 2 metų amžiaus) kalės sudergiamos 10-15 dieną nuo rujos pradžios. Nėštumas trunka vidutiniškai 58-65 dienas. Stambiųjų veislių šunys paprastai atsiveda 5-8(kartais iki 12), nykštukinių veislių- 2-4 aklus, kurčius, bedančius šuniukus. Jie pradeda girdėti 5-8, praregi 10-14, dantys jiems prasikala 20-30 dieną.Iš pradžių šuniukai maitinasi tik motinos pienu.
 

Šunų maitinimas.

Šunys maitinami 1-2 kartus per dieną, sergantys ir sulysę – 3 kartus. Geriausias maistas- poskystės įvairių kruopų košės, virtos kaulų sultinyje ir ataušintos iki 30-40 laipsnių. Mėsą ir jūrų žuvis geriau duoti žalias, dideliais gabalais, upių žuvis reikia apvirti. Daržovės, šakniavaisiai, žalumynai, kaip priedas prie kito maisto,duodami žali arba virti. Šunims naudingi ir įvairūs pieno produktai, kiaušiniai(1-2 kartus per savaitę), džiūvėsiai iš rupių miltų duonos. Kaulai papildo pagrindinį maistą; juose yra šunims reikalingų mineralinių medžiagų. Kaulų duodama paėdus, nedaug ir tik žalių. Šuniui galima duoti ir švarių maisto atliekų. Šuniui skirtoje vietoje visada turi būti indas su švariu vandeniu.
 
 
Šaltinis: 
nrrr.blogas.lt

 

Paskelbta

Šunų priežiūra

 

Grazus suo

 

  • Jeigu šuo peršlapo nuo lietaus ar sniego, sausai nušluostykime jį rankšluosčiu.
    Šiltą vietą prie krosnies ar židinio šuo susiras pats. Toks nušluostymas apsaugo nuo peršalimo geriau negu drabužis.
  • Tarp šuns pirštų ir pado prilipusius žemių gurvuolius, akmenukus ir panašius daiktus privalome tuojau pašalinti, kaip ir ledo gabalėlius.
    Šie svetimkūniai sukelia šuniui daug skausmo. Ilgaplaukiams šunims reikia iškirpti plaukus iš tarpupirščių, tada rečiau susidarys gurvuoliai. Šią procedūrą, žinoma, reikia nuolat kartoti, kad smailūs, greit augantys plaukai nepratrintų pirštų vidinėse dalyse žaizdų.
  • Šuns užaugusius ilgus nagus reikia trumpinti.
    Dažniausiai nagus trumpinti reikia per mažai judantiems šunims, nes jų nagai per mažai nusidėvi. Trumpinti galima tik labai atsargiai dilde, nes ir naguose yra kraujo indų. Geriau būtų, kad šitą darbą atliktų specialistas. Retai pasitaiko šunų, kurių nagai būna trapūs. Tokius nagus reikia tepti aliejumi.
  • Jeigu tarp šuns dantų įstrigo kaulo nuolauža ar kitas svetimkūnis, reikia jį kuo greičiau pašalinti.
    Jeigu taip atsitiko, matome – šuo neramus, jis pražiojęs nasrus, snukį trina priekinėmis letenomis, arba palenktą į šoną galvą trina į žemę. Šunį reikia pražiodinti, viena ranka suėmus už viršutinio, antrąja – už apatinio žandikaulio ir, pakėlus lūpas, užčiuopti, kur kaulo nuolauža. Jeigu tai nepavyktų, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jokiu būdu svetimkūnių negalima plėšti per jėgą replėmis ar kitais daiktais.
  • Šuns dantims jokios priežiūros nereikia.
    Deramai šeriamo šuns dantys savaime išsivalo. Jeigu susidaro gelsvas apnašas, jį reikėtų nuvalyti minkštu dantų šepetėliu ir trinta kreida arba valgomąja druska. Dantims žalingi saldumynai. Dantis nesunku pažeisti, jeigu šuns mokymui pasitelkiami akmenys arba jis žaidžia su akmenimis. Be išlygų turime pripratinti savo šunį, kad šeimininkui jis leistų nuolat apžiūrėti jo dantis.
  • Iš šuns akių ištekantį sekretą nuvalome minkšta šluoste ir drungnu vandeniu.
    Šuniui valyti akis jo paties ausimis yra klaidinga ir nehigieniška. Jeigu šuns akys ašaroja, įlašinkime akių lašų, gavę jų iš veterinarijos gydytojo ar vaistinės. Dabar teigiama, kad boro rūgšties tirpalas netinka, dažnai vartojant jį galima tik žalos pridaryti. Skersvėjis, ypač pomėgis iškišti galvą pro važiuojančio automobilio langą, sukelia šuniui akių uždegimus.
  • Iš šunų ausų kriauklelių turime išrinkti parazitus.
    Ausų raukšlėse ir kriauklelėse gali būti parazitų, utėlių. Tuomet ausis iššluostome spiritu sumirkytu vatos tamponu, o paskui sausu vatos tamponu įtriname specialius miltelius, naikinančius parazitus.
  • Jeigu šuo turi barzdą, ji turėtų būti plaunama šiltu vandeniu po kiekvieno šėrimo.
    Ant barzdos plaukų prikibę išdžiūvusio maisto likučiai ne tik negražiai atrodo – jie gali pasidaryti ir odos infekcijos židiniais.
  • Šuo sausai apšvarinamas specialia pudra.
    Specialiose parduotuvėse būna kailio pudros. Ja galima nuvalyti šunį. Po kelių minučių pudrą išvalome šepečiu. Toks sausas valymas pašalina didžiausius nešvarumus bei kailio kvapą, ir šuns nereikia maudyti. Reikia žiūrėti, kad pudros nepakliūtų į akis bei ausis.
  • Jaunas šuniukas jautrus drėgmei ir šalčiui, todėl geriau jo nemaudyti pirmuosius metus.
    Jeigu jis kartais itin išsipurvina, prausiame jį po dušu arba nušluostome minkšta kempine drungnomis šampūno putomis, labai kruopščiai jį perplauname bei gerai nudžioviname.
  • Jeigu šuo „išsikvėpino”, tai privalome jį išmaudyti.
    Daugelis šunų, ypač taksai, turi nelemtą polinkį voliotis išmatose. Tikriausiai tai pirmykštis instinktas, kad medžiojant grobį būtų „permuštas” savo kūno kvapas. Jeigu taip atsitinka, privalu šunį gerai išmaudyti ir, reikalui esant, taip pat ir jo galvą nuvalyti drėgnu rankšluostuku, tik neliesti akių ir ausų.
  • Išmaudytas šuo bent dvi valandas turi būti šiltame kambaryje.
    Per tą laiką šuo visiškai išdžiūva. Be to, tada jo neperpučia skersvėjis. Jeigu lauke blogas oras, šuns galite ir ilgiau neleisti į lauką.
  • Išmaudyto šuns kailį reikia gerai nušluostyti frotiniu rankšluosčiu. Šluostyti, kol jis pasidarys sausas.
    Lygiai taip pat gerai, o gal net ir geriau džiovinti plaukų džiovintuvu, jeigu šuo pakenčia jo ūžimą ir aparato nesibaido.
  • Maudant šunį, vanduo turi būti maždaug 35 laipsnių šilumos ir vos siekti šuns papilvę.
    Galvą paliekame sausą, ausis užkemšame vatos gabalėliais, ir saugome, kad muiluotas vanduo nepakliūtų į akis. Kūną prausiame geru muilu arba švelniu šampūnu. Ant kūno iš viršaus pilame iš indo švarų vandenį ir tuo pačiu metu ranka triname kailį.
  • Reikia žiūrėti, kad šuo negulėtų per šiltai ir per minkštai.
    Minkšta pagalvė lepina odą, daro šunį jautrų šalčiui, lėtina kailio šėrimąsi, dėl to gali atsirasti net praplikimų. Panašių pasekmių būna ir tada, kai šuo laikomas per šiltoje patalpoje arba kai jis didesnę laiko dalį praleidžia prie krosnies, šildytuvo, židinio.
  • Šuns kirpimas – specialisto darbas.
    Kai kurių veislių šunis, visų pirma pudelius, reikia nuolat apkirpti. Stilius ir būdas priklauso nuo mados. Žinoma, galima ir pačiam to išmokti, bet šunų kirpėjai turi ne tik patyrimo, bet ir reikalingų priemonių, tad geriau kreiptis į juos.
  • Kai kurių veislių šunys, ypač terjerai ir šnauceriai, turi būti apkerpami.
    Nereikalingi plaukai pašalinami specialiomis šukomis. Kirpimo galima ir pačiam išmokti, bet geriau susirasti specialistą.
  • Šuns ausų priežiūra -svarbi higienos dalis.
    Ausis geriausiai valyti vata apvyniotu pagaliuku, bet venkime per giliai įsiskverbti į ausies angą, kad jos nesužeistume. Vata suvilgoma vaikišku aliejumi. Jeigu ausies angoje vis būna sieros ir šias apnašas nelengva pašalinti arba po valymo jų vėl greitai atsiranda, patarimo prašykime pas veterinarijos gydytoją.
  • Ilgaplaukiai šunys nešukuojami tik valomi šepečiu.
    Jei vienoje ar kitoje vietoje plaukai susivėlė sruogomis ar į veltinį, tas vietas reikia atsargiai pirštais išnarplioti. Išimtis -seteriai ir spanieliai: jų tankiai sugulusių plaukų šukuoti nereikia. Ausų, uodegos galo, užpakalinės kūno dalies plaukus reikia rūpestingai, švelniai sušukuoti.
  • Šuns kailio priežiūros procedūras reikėtų atlikti kasdien.
    Tvarkyti kailį reikia jau ir jauniems šuniukams. Pradėti reikia labai atsargiai, vengtina per didelė prievarta. Jeigu šuo leidžiasi prižiūrimas, jį pagiriame ir apdovanojame. Tada jis greit įpras prie šios būtinos procedūros. Mažus ar vidutinio dydžio šunis užkeliame ant stato ir tada atliekame jų kailio priežiūrą.

 

Šaltinis:
esunys.lt