Panevėžio rajono keturkojai lengviau atsikvėps. Naujos taisyklės

Suo ir zmogus

Panevėžio rajono savivaldybė patvirtino naujas gyvūnų laikymo taisykles. Jos įsigalios nuo rugpjūčio 25 dienos ir pakeis jau dešimtmetį galiojančias senąsias.

Suo ir zmogus

Pokyčiai

Taisyklėse numatytos keturios didesnės naujovės. Numatyti pakitimai keturkojų augintojams kelia diskusijų.

Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Naulickienė sako, kad nebelieka šunų registracijos.

Taip pat nebereikės kaimynų sutikimo norint bute ar individualiame name, kuriame gyvena ne viena šeima, – auginti šunį ar katę. Iki šiol reikėjo raštiško sutikimo.

Taisyklėse nebeliko ir draudimo vedžioti šunį su antsnukiu – užtenka tik pavadėlio.

Dar viena nemenkų diskusijų kelianti naujovė yra minimalaus ploto gyvūnams nustatymas.
Pavyzdžiui, norint laikyti katę minimalus plotas turės būti ne mažesnis nei keturi kvadratiniai metrai.
„Dėl plotų gali kilti problemų. Jau daug kas kritikuoja tą lentelę“, –  teigė V. Naulickienė.
Pasak jos, tvarkos aprašas buvo parengtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir juo vadovaujantis kuriamos gyvūnų laikymo taisyklės.
Kitos savivaldybės tuo aprašu irgi vadovavosi. Tikimasi, kad apie naujoves bus dar kalbama, nes yra neaiškumų.
Taisykles privalo pakeisti visos šalies savivaldybės. Agresyvių šunų, kaip ir beglobių gyvūnų, laikymo tvarka rajone kol kas neparengta. Tai turėtų būti padaryta artimiausiu metu.

Mieste netrukus taip pat bus keičiamos gyvūnų globos taisyklės. Jos turi būti vienodos visoje Lietuvoje.

Šiek tiek palengvina

Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė sako, kad taisyklės – tiek dar rengiamos miesto, tiek jau patvirtintos rajono – nėra blogos.
„Norėtųsi, kad būtų daugiau palengvinimų, bet ir dabar nėra blogai“, – kalbėjo R. Liberienė.
Pavyzdžiui, šunis rajone bus galima vedžioti tik su pavadėliu, bet be antsnukio. Mieste tik socializuoti šunys galės būti be antsnukio. Tiesa, pavadėlio reikės.
Gyvūnų globos draugijos vadovės manymu, rajone galėtų būti kitaip sprendžiamas vienkiemiuose  auginamų keturkojų laikymas.
R. Liberienės teigimu, vienkiemiai paprastai užima didelius plotus ir ne kiekvienas gyventojas gali užtverti tvorą. Rišti šunį prie būdos – ne išeitis. Pagal Europos Sąjungos taisykles tai laikoma gyvūno kankinimu.
Nustatytą minimalų plotą gyvūnams ji vadina visiška nesąmone.
„Norint dviejų kambarių bute laikyti du šunis, reikėtų patiems išeiti gyventi į laiptinę“, – stebėjosi R. Liberienė.
Pasak gyvūnų globos draugijos vadovės, šunų ir kačių nebereikės registruoti. Jos žiniomis, nei miesto, nei rajono taisyklėse tai nėra įtraukta, kalbama, kad ši funkcija gali būti perduota Žemės ūkio ministerijai.

Daiva SAVICKIENĖ
Šaltinis: sekundė.lt

Gyvūnų laikymo taisyklės Panevėžio raj.

PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės 
tarybos 2003-09-04 5 šaukimo 5 
posėdžio sprendimu Nr. T-191
 

GYVŪNŲ LAIKYMO PANEVĖŽIO RAJONE TAISYKLĖS 

 

1. ŠUNŲ IR KAČIŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
1.1.Panevėžio rajone leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus gyvūnus pagal šias taisykles.
1.2.Draudžiama šunis laikyti mokyklų bendrabučiuose.
1.3.Daugiabučio namo viename bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną kate. arba du šunis arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus. Gyvūnų globos, Kinologų, Felinologų draugijos ir kitos įregistruotos gyvūnų globos organizacijos gali teikti savivaldybei rekomendacijas dėl gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose.
1.4.Laikyti šunis, kates privačiame name ar bute, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
1.5.Iš buto šunį būtina vesti tik su pavadėliu ir antsnukiu.
1.6.Vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami tik su pavadėliu ir antsnukiu. Specialiai įrengtose aikštelėse galima vedžioti ir be pavadėlio, bet su antsnukiu. Jei nėra specialiai įrengtos aikštelės, šunis tuštintis galima išvesti tik savo namo teritorijoje arba nuošaliose, mažai žmonių lankomose vietose. Visais atvejais (šuo išvestas tuštintis, pasivaikščioti ar vedžiojamas viešose vietose) šuns savininkas arba jį vedžiojantis asmuo turi turėti maišelį ir kastuvėlį išmatoms surinkti.
1.7.Savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai būtų švarūs, sutvarkyti taip, kad nebūtų purvinamos laiptinės, koridoriai.
1.8.Sarginiai šunys laikomi įmonių, įstaigų ir organizacijų teritorijose bei kituose objektuose, gavus Panevėžio apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.
1.9.Sodininkų bendrijose, vienkiemiuose, prie bendrų ūkinių pastatų ir kitose individualiose valdose leidžiama laikyti šunis tik pririštus arba uždarytus voljere. Individualiose valdose laikomų šunų ir kačių skaičius neribojamas.
1.10.Uždaroje savininko valdoje, iš kurios šunys negali pabėgti, jie gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti skambutis šeimininkui iškviesti ir perspėjamasis ženklas : baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis. Nakties metu ženklas turi būti matomas (apšviestas).
1.11.Uždarų rakinamų patalpų (sandėlių, fermų, šiltnamių, ūkinių pastatų, įvairios paskirties vagonėlių ir kt.) vidaus apsaugai šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos – be perspėjimo lentelių. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertų specifinių objektų (be perspėjimo lentelių) saugojimo vietose. Už įsibrovėlių sužalojimą šunų savininkai neatsako.
1.12.Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis, kaip gynybos priemonę.
1.13. Keliaudamas su šunimi arba jį vedžiodamas viešoje vietoje, savininkas arba kitas įpareigotas asmuo privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą (sertifikatą), kuriame nurodyta sveikatos būklė ir skiepai. Šuo turi nešioti žetoną arba tatuiruotę.
1.14.Maršrutiniais autobusais ir taksi leidžiama vežti šunis (turint registracijos pažymėjimą ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą) su antsnukiais ir pavadėliais, o kates – specialiuose narveliuose, kuprinėse ar krepšiuose.
1.15.Savininkai privalo garantuoti, kad šunys nekeltų, triukšmo nuo 23,00 iki 7,00 vai.
 

2. ŠUNŲ IR KAČIŲ LAIKYMO SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

 
2.1.Šunų ir kačių savininkai privalo laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad šie gyvūnai nedarytų žalos kitiems gyventojams bei aplinkai.
2.2.Šuniui ar katei priteršus koridorių, laiptinę, balkoną, kitas namo bendro naudojimo vietas, taip pat bendrą kiemą, gatvę, jų savininkai privalo nedelsiant išvalyti. Neišvalęs šeimininkas atsako administracine tvarka.
2.3.Draudžiama šunis vedžiotis žmonių susibūrimo vietose, mokyklų ir darželių teritorijose, vaikų žaidimo aikštelėse, pliažuose, sporto aikštynuose ir tose vietose, kur yra draudžiamieji ženklai ir lentelės, išskyrus akluosius su šunimis vedliais ir renginiuose su gyvūnais. Draudžiama lankytis su šunimis, katėmis parduotuvėse, viešojo maitinimo ir aptarnavimo įstaigose, turgavietėse ir kt, išleisti vienus Šunis į laiptines, kiemus ir kitas bendrojo naudojimo vietas (nepriklausomai nuo to, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų).
2.4.Draudžiama šunis ir kates laikyti parduotuvėse( išskyrus gyvūnų parduotuves), mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo įstaigose, namų laiptinėse, rūsiuose, balkonuose ir kitose bendro naudojimo patalpose (išskyrus 1.11 dalies atveju).
2.5.Draudžiama kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iŠ vaikų žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą šunų ir kačių išmatomis, vesti šunis ir kates ten tuštintis.
2.6.Draudžiama maudyti šunis ir kates pliažuose, poilsiavietėse ir kitose žmonių maudymosi vietose.
 

3. ŠUNŲ IR KAČIŲ LAIKYMO VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 
3.1.Visi šunys ir katės (nepriklausomai nuo veislės) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės . Vaistus nuo kirmėlių suaugusiems šunims ir katėms reikia skirti du kartus per metus, prieaugliui iki pusės metų – vieną kartą per mėnesį. Pageidautina šunis kasmet skiepyti nuo maro , infekcinio hepatito, gastroenterito, leptospirozės, o katės – nuo joms specifinių ligų. Skiepijimo ir vaistų nuo kirmėlių skyrimo laiką ir vietą nustato Panevėžio apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
3.2.Visi šunys ir katės pirmą kartą skiepijami nuo pasiutligės, suėjus 3 mėnesiams.
3.3.Draudžiama parduoti šunis ir kates tam nenumatytose viešose vietose. Parduoti galima tik su Valstybinės veterinarijos tarnybos pažymėjimu (sertifikatu), kuriame nurodyta sveikatos būklė ir skiepai.
3.4.Jei šuo ar katė apkandžiojo žmones, gyvulius, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti Valstybinei veterinarijos tarnybai. Kiekvienu atveju šuniui ar katei būtina taikyti 10 parų karantiną. Be to, šuns ar katės savininkas privalo atlyginti padarytą žalą žmonių sveikatai, gydymo ir profilaktikos išlaidas įstatymų nustatyta tvarka.
3.5.Jei neskiepyti, valkataujantys šunys ar katės apkandžiojo žmogų ar gyvulį, būtina pranešti apskrities Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar visuomeniniam sveikatos centrui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimu būtina gyvūną karantinuoti 10 parų.
3.6.Vežant gyvūnus į užsienį, Pasienio tarnybai reikia pateikti gyvūno sveikatos pažymėjimą atitinkantį tarptautinius reikalavimus.
3.7.Jei šuo ar katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti lavoną ir parnešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
3.8.Atvežę šunį ar kate. iš kitų valstybių, savininkai privalo trijų dienų laikotarpiu informuoti Valstybiną maisto ir veterinarijos tarnybą ir vykdyti jos reikalavimus.
4. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA
4.1.Aikštelės šunims vedžioti įrengiamos gyvenamųjų namų kvartaluose, miško parkuose, neužstatytuose žemės plotuose kaimų ar gyvenviečių teritorijose, atsižvelgiant į registruotų šunų skaičių ir daugumos gyventojų pageidavimą.
4.2.Aptvertose žolės ar kietos dangos aikštelėse turi būti pastatytas inventorius: suolai, urnos kačių, šunų išmatoms supilti.
4.3.Įrengtos aikštelės žymimos užrašu "Aikštelė šunims vedžioti" arba apvaliu ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas balto šuns siluetas.
4.4.Aikštelės turi būti dezinfekuojamos, išmatos išvežamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
4.5.Aikštelėse leidžiama vedžioti tik sveikus ir paskiepytus nuo pasiutligės šunis.
4.6.Aikšteles įrengia ir jas prižiūri (jei nevalo patys gyventojai (šunų savininkai) seniūnijos
 

5. ŠUNŲ REGISTRACIJA IR APSKAITA

 
5.1.Vyresnius kaip 4 mėn. šunis savininkai privalo užregistruoti seniūnijose. Šunys turi būti perregistruoti kiekvienais metais ir daromos žymos registracijos pažymėjime.
5.2.Šunis privaloma registruoti, nepriklausomai nuo to, ar jie registruoti klubuose ir kitose visuomeninėse organizacijose.
5.3.Šunys registruojami specialiuose žurnaluose. Kiekvienam savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas.
5.4.Neregistruotus šunis rajone laikyti draudžiama.
 

6. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMO IR KARANTINAVIMO TARNYBŲ DARBO TVARKA

 
6.1.Benamiais šunimis ir katėmis laikomi tie, kurie yra be šeimininko, valkatauja daugiabučių namų kiemuose, gatvėse, rūsiuose, mokyklų, vaikų darželių teritorijose, parke, miestelių ar kaimo aikštėse.
6.2.Seniūnijos sudaro sutartis su įmone ar tarnyba, turinčia teisę, užsiimti benamių gyvūnų gaudymu. Visi sugauti gyvūnai turi būti registruojami.
6.3.Draudžiama naikinti benamius gyvūnus, naudojant šaunamąjį ginklą (galima naudoti tik pistoletą su migdomosiomis ampulėmis), nuodus, kuokas ir kitus brutalius įrankius. Benamių gyvūnų gaudymo tarnybos darbuotojai yra atsakingi už grynaveislių šuns, katės sunaikinimą ir gali būti patraukti atsakomybėn.
6.4.Sugautiems benamiams neveisliniams šunims ir katėms taikomas 3 parą karantinas, po to jie perduodami Panevėžio gyvūnų globos draugijai ar kitai įmonei, tarnybai, užsiimančiai tokia veikla, kuri sprendžia apie tolesnį gyvūnų likimą.
6.5. Pagavus grynaveislį šunį, jei yra antkaklis su žetonu ar tatuiruote, pranešti savininkui, kuris turi sumokėti įmonei ar tarnybai už šuns laikymą ir priežiūrą, Jei savininko adresas nežinomas, gyvūną laikyti 3 paras, o po to pranešti Panevėžio gyvūnų globos draugijai ar kitai įmonei, tarnybai, užsiimančiai tokia veikla, kuri sprendžia apie tolesnį šuns likimą.
 

7. NAMINIŲ GYVULIŲ, PAUKŠČIŲ, KITŲ ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
7.1.Naminius gyvulius ir paukščius Ramygalos m., gyvenviečių ir kaimų teritorijose leidžiama laikyti tik individualiose valdose,
7.2.Laikant naminius gyvulius ir paukščius pagal šių taisyklių 7.1. dalį, tvartuose ir mėšlidėse turi būti kieta grindų danga ir srutų surinkimo duobės. Tvartuose turi būti švara, surinktą mėšlą reikia išvežti ar kompostuoti.
 

8. GYVŪNŲ LAIKYMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 
8.1.Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
8.2.Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai ir turtui.
8.3.Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi nekenksmingomis sąlygomis.
8.4.Parenkant gyvūnų auginimo ir laikymo sąlygas, būtina atsižvelgti į gyvūnų rūšis ir veislės ypatumus.
8.5.Gyvūno savininkas privalo vadovautis Gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymu, nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat laikymo sąlygomis ir įrenginiais.
8.6.Agresyvūs šunys gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos.
8.7.Juridiniai ir fiziniai asmenys gali gaudyti ir jaukinti laukinius gyvūnus, tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos.
8.8.Minimalūs higieniniai atstumai tarp gyvūnų laikymo vietos ir pastatų, kitų įrenginių :
8.8.1. Nuo gyvenamojo namo iki:
a) tvarto naminių gyvulių, paukščių ir šunų laikymo vietos -10 m.;
b) mėšlidės, mėšlo kompostavimo vietos – 20 m.;
c) šunų vedžiojimo aikštelės – 20 m.;
d) nuotekų surinkimo rezervuaro – 15 m.; .
e) šachtinio šulinio – 7 m.
8.8.2. Nuo tvarto, naminių gyvulių, paukščių ir šunų laikymo vietos iki:
a) nuotekų surinkimo rezervuaro – 3m.;
b) šachtinio šulinio – 25 m.;
c) vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą – 15 m.
8.8.3. Nuo mėšlidės, mėšlo kompostavimo vietos iki:
a) šachtinio šulinio – 25 m.;
b) vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą-15 m.;
 

9. AGRESYVIŲ ŠUNŲ REGISTRAVIMAS

 
9.1. Vartojamos sąvokos:
9.1.1.Agresyvaus šuns registravimas – duomenų apie agresyvų šunį bei jo savininką fiksavimas Agresyvių šunų registravimo žurnale.
9.1.2.Agresyvaus šuns perleidimas – daiktinių teisių į agresyvų šunį perėjimas kitam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
9.1.3.Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme vartojamas sąvokas.
9.2.Asmuo, turintis leidimą laikyti agresyvų šunį (toliau – leidimas), privalo per nustatytą terminą j į užregistruoti: per 5 darbo dienas – įvežęs agresyvų šunį į Lietuvos Respubliką; per 3 kalendorines dienas – įsigijęs skiepytą agresyvų šunį Lietuvos Respublikoje; per 1 mėnesį – įsigijęs neskiepytą agresyvų šunį Lietuvos Respublikoje.
9.3.Pagrindiniai agresyvių šunų registravimo uždaviniai:
9.3.1.atsakingo už agresyvaus šuns padarytą žalą asmens nustatymas;
9.3.2.beglobių agresyvių šunų daugėjimo prevencija;
9.3.3.bendra žmonių ir gyvulių ligų kontrolė.
9.4. Agresyvių šunų registravimo žurnale fiksuojami šuns duomenys:
9.4.1.individualus agresyvaus šuns identifikavimo numeris, suteiktas pagal Agresyvių šunų identifikavimo tvarką;
9.4.2.veislė;
9.4.3.lytis;
9.4.4.gimimo data;
9.4.5.įsigijimo data;
9.4.6.vardas.
9.5. Registravimo žurnale fiksuojami savininko duomenys:
9.5.1.fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, nuolatinė gyvenamoji vieta arba šuns laikymo vieta, telefono numeris, leidimo laikyti agresyvų šunį numeris;
9.5.2.juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, telefono numeris, šuns laikymo vieta, leidimo laikyti agresyvų šunį numeris;
9.6.Registravimo žurnale fiksuojama agresyvaus šuns dingimo (pabėgimo ar vagystės) bei atgavimo data.
9.7.Turintis leidimą laikyti agresyvų šunį asmuo, kreipdamasis į savo gyvenamosios vietos ar agresyvaus šuns laikymo vietos seniūniją dėl agresyvaus šuns registravimo, jai pateikia agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu agresyvaus šuns identifikavimo numeriu.
9.8. "Agresyvaus šuns šeimininko gyvenamosios ar agresyvaus šuns laikymo vietos seniūnija:
9.8.1.nustačiusi, kad besikreipiantis asmuo turi leidimą laikyti agresyvų šunį bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu agresyvaus šuns identifikavimo numeriu, taisyklių 9 punkte nustatytus duomenis įrašo Agresyvių šunų registravimo žurnale;
9.8.2.agresyvaus šuns paskiepij imo (vakcinavimo) pažymėj ime įrašo agresyvaus šuns registracijos Agresyvių šunų registravimo žurnale numerį.
9.9. Asmens duomenys, nurodyti taisyklių 5.2.1. punkte tvarkomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
 

10.AGRESYVAUS ŠUNS SAVININKO PASIKEITIMO, AGRESYVAUS ŠUNS NETEKIMO (NUGAIŠIMO AR NUMARINIMO) BEI DINGIMO (PABĖGIMO AR VAGYSTĖS) REGISTRAVIMAS

 
10.1.Asmuo, perleidęs agresyvų šunį, per 3 kalendorines dienas po agresyvaus šuns perleidimo pateikia seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį, informaciją apie agresyvaus šuns savininko pasikeitimą. Seniūnija panaikina to agresyvaus šuns registraciją Agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns vakcinavimo pažymėjime.
10.2.Asmuo, nustatyta tvarka įsigijęs agresyvų šunį, kreipiasi į savo gyvenamosios ar agresyvaus šuns laikymo vietos seniūniją, kuri atlieka taisyklių 9.8 punkte nustatytus veiksmus.
10.3.Agresyvaus šuns savininkas per 3 kalendorines dienas nuo agresyvaus šuns netekimo (nugaišimo ar numarinimo) dienos apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį. Seniūnija panaikina to agresyvaus šuns registraciją Agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime.
10.4.Agresyvaus šuns savininkas per 3 kalendorines dienas nuo agresyvaus šuns dingimo (pabėgimo ar vagystės) apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį. Seniūnija Agresyvų šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime įrašo agresyvaus šuns dingimo datą.
10.5.Agresyvaus šuns savininkas, atgavęs šunį, per 3 kalendorines dienas apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį. Seniūnija Agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime įrašo agresyvaus šuns atgavimo datą.
 

11.AGRESYVIŲ ŠUNŲ PAĖMIMAS IR REALIZAVIMAS

 
11.1. Vartoj amos sąvokos:
11.1.1. Agresyvaus šuns realizavimas – tai agresyvaus šuns perleidimas kitam asmeniui
nuosavybės ar patikėjimo teise. 1 L. 1.2. Agresyvaus šuns paėmimas – tai laikinas arba visiškas atsakingo asmens teisės
disponuoti agresyviu šunimi apribojimas.
11.1.3.Kinologas ekspertas – tai asmuo, turintis Lietuvos kinologų draugijos išduotą kinologijos teisėjo pažymėjimą.
11.1.4.Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme vartojamos sąvokos.
11.2. Seniūnijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai agresyvius šunis gali paimti, esant šiems pagrindams:
11.2.1.agresyvaus šuns savininkas (toliau -Savininkas) neturi išduoto leidimo įsigyti, laikyti, veisti ir prekiauti agresyviais šunimis (toliau – Leidimas);
11.2.2.savininkas įrašomas į sveikatos priežiūros įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
11.2.3.savininkas nuteisiamas už tyčinį smurtinį nusikaltimą;
11.2.4.savininkas gyvena kartu su asmeniu, įrašytu į sveikatos priežiūros įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos arba teistu už tyčinį nusikaltimą, kuriam teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
11.2.5.sustabdytas Leidimo galiojimas, kol išnyks leidimo sustabdymo pagrindai;
11.2.6.panaikintas Leidimas;
11.2.7.mirus Savininkui, kol įpėdiniui bus išduotas Leidimas;
11.2.8.mirus Savininkui, o įpėdiniui nepriėmus palikimo arba įpėdiniui atsisakyta išduoti Leidimą;
11.2.9. pažeidus Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles;
11.2.10.kai agresyvus šuo netenka savininko globos;
11.2.11.kai specialiai ugdomas agresyvaus šuns žiaurumas (žiauriai elgiantis su gyvūnu, pjudant kitus gyvūnus ar naudojant juos agresyviam šuniui testuoti, dalyvaujant organizuotuose šunų pjautynėse).
11.3. Esant 11.2.1.-11.2.4. ir 11.2.5. – 11.2.11 punktuose numatytiems pagrindimams Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos pareigūnas praneša raštu rajono savivaldybei. Atsiradus
11.2.7 ir 11.2.8 punktuose numatytiems pagrindimams, rajono savivaldybę raštu privalo informuoti įpėdinis.
11.4.Seniūnija, gavusi tokį pranešimą, organizuoja informacijos patikrinimą ir priima sprendimą sustabdyti Savininkui išduoto Leidimo galiojimą bei nustato terminą pažeidimams pašalinti. Nesant galimybės pašalinti priežastis, draudžiančias laikyti agresyvų šunį, arba jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, arba jeigu per vienerius metus Savininkas pakartotinai pažeidžia Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles ar Agresyvių šunų registravimo taisykles, Leidimas panaikinamas.
11.5.Jeigu Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnui pareikalavus, Savininkas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių šuns veislę, ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad šuo gali būti priskiriamas vienai iš agresyvių šunų veislių, tuo tikslu šuo pateikiamas apžiūrėti kinologui ekspertui, kuris nustato, kokiai šunų veislei ar jos mišrūnui priskiriamas šuo. Suo gali buri apžiūrimas tiesiogiai dalyvaujant kinologui ekspertui, taip pat gali būti nufotografuotas ar nufilmuotas ir vėliau medžiaga pateikiama kinologui ekspertui. Atlikus apžiūrą, surašomas šuns apžiūros aktas.
11.6.Agresyvaus šuns paėmimą vykdo seniūnija, tuo tikslu gali būti pasitelkiami ir kitų Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai.
11.7.Paimtas agresyvus šuo perduodamas Beglobių gyvūnų karantino tarnybai arba kitai įmonei, turinčiai licenciją verstis tokio pobūdžio ūkine veikla, arba visuomeninei gyvūnų globos organizacijai (toliau – Gyvūnų priežiūros įmonė), išimtinais atvejais gali būti perduodamas kitam sutinkančiam jį priimti asmeniui, turinčiam Leidimą ir sąlygas laikyti agresyvius šunis.
11.8.Dėl šuns paėmimo surašomas paėmimo ir perdavimo aktas, kuriame turi būti nurodomas teisės aktas, kuriuo vadovaujantis priimamas agresyvus šuo, vieta, laikas, šuns požymiai bei šuns patalpinimo vieta. Aktą pasirašo dalyvaujantys asmenys ir jis surašomas trims egzemplioriais, iš kurių vienas įteikiamas Savininkui, kitas perduodamas Gyvūnų priežiūros įmonei arba asmeniui, kuris priima agresyvų šunį, o trečiasis lieka paėmimą atlikusiam pareigūnui.
11.9.Jeigu atsakingas asmuo, po to, kai jam buvo panaikintas Leidimas, ir toliau tęsia veiklą bei nesiima priemonių pašalinti priežastis, draudžiančias jam laikyti agresyvų šunį, arba atsisako savanoriškai tokį šunį realizuoti, seniūnijos pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl Savininko teisės disponuoti agresyviu šunimi apribojimo ir šuns priverstinio realizavimo.
 

12. BEPRIEŽTŪRIAI IR PASIKLYDĘ AGRESYVŪS ŠUNYS

 
12.1.Asmuo, sulaikąs bepriežiūrį ar pasiklydusį agresyvų šunį, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam šunį. Jei jam nežinomas šuns savininkas ar jo adresas, jis privalo per tris dienas apie šuns sulaikymą, pranešti policijai ar seniūnijai.
12.2.Policija ar seniūnija imasi priemonių agresyvaus šuns savininkui surasti. Ieškojimo laiku perduoda šunį išlaikyti Gyvūnų priežiūros įmonei. Nesant savivaldybėje tokios įmonės, agresyvus šuo paliekamas jį sulaikiusiam asmeniui, o jam atsisakius – kitam asmeniui, turinčiam sąlygas ir Leidimą laikyti agresyvius šunis.
12.3.Jeigu per dvi savaites nuo agresyvaus šuns perdavimo išlaikyti dienos Savininkas paaiškėja, agresyvus šuo grąžinamas Savininkui. Šis privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaikymo išlaidas.
12.4.Jeigu per nurodytą laiką Savininkas nepaaiškėja, jis netenka nuosavybės teisės į šunį. Šiuo atveju agresyvus šuo neatlygintinai tenka jį išlaikiusiam asmeniui nuosavybės teise, jeigu jis atsisako, tuomet šuo perduodamas artimiausiai Gyvūnų priežiūros įmonei numarinti.
12.5.Jei dėl Savininko kaltės agresyviam šuniui gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo Savininko priklausančių aplinkybių, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priežiūrą atliekančių institucijų pareigūnai turi teisę, kreiptis į teismą, kad šis priimtų sprendimą dėl agresyvaus šuns likimo.
 

13. ATSAKOMYBĖ

 
13.1. Savivaldybės policijos pareigūnai, seniūnijos, UAB "Krekenavos komunalinis ūkis", Savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyriaus darbuotojai, vyr. specialistas, atsakingas už gamtos apsaugą, Panevėžio apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, namų savininkų bendrijos kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių.
13.2. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

 

Gyvūnų laikymo taisyklės Panevėžio m.

PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 
2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 1-20-8
 
 

GYVŪNŲ GLOBOS, LAIKYMO IR NAUDOJIMO PANEVĖŽIO MIESTE

T A I S Y K L Ė S

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
1. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 „Dėl Agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo“ ir 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.242 „Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių”, Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-341\19 „Dėl gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose normos“, Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 4-165 „Dėl Gyvūnų vežimo taisyklių“. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. I V-217 „Dėl Agresyvių šunų registravimo taisyklių bei asmenų, laikančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17d. įsakymu Nr. IV-219/B1-548 „Dėl Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklių patvirtinimo“. 
2. Taisyklės nustato fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo neigiamų poveikių ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.
3. Taisyklėse išdėstyti reikalavimai bitynams, naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, pavojingų gyvūnų, agresyvių šunų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo, benamių gyvūnų gaudymo ir karantino, gyvūnų registravimo, apskaitos, rinkliavos už registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose reikalavimai, gyvūnų vežimo tvarka, atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą ir kt.
4. Šių taisyklių Panevėžio mieste privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
5. Taisyklės gali būti papildomos, keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius bei kitus specifinius klausimus.
 

II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS

 
6. Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
7. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
8. Naminiai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti ) gyvūnai.
9. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.
10. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami gyvūnai, laikomi žmonių estetiniams, auklėjimo ir mokymo poreikiams tenkinti. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
11. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
12. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai daryti jiems įtaką. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
13. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
14. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai:
14.1. Kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai:
14.1.1. amerikiečių pitbulterjeras;
14.1.2. bandogas (amerikiečių mastifas).
14.2. Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai:
14.2.1. amerikiečių Stafordšyro terjeras;
14.2.2. Stafordšyro bulterjeras;
14.2.3. amerikiečių buldogas;
14.2.4. Argentinos dogas;
14.2.5. Fila Brasileiro (brazilų mastifas); 
14.2.6. kangalas (turkų aviganis);
14.2.7. Kaukazo aviganis;
14.2.8. Pietų Rusijos aviganis.
15. Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi gyvūnais.
16. Agresyvaus šuns laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso žmonių ir gyvūnų saugumo užtikrinimas.
17. Voljeras – aptverta teritorija šunims laikyti.
18. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.
19. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.
20. Naudingas ir nekenksmingas elgesys su gyvūnais (gyvūnų globa) – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.
21. Gyvūno laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ir diskomfortas.
22. Gyvūno savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų ( laikantis agresyvius šunis 18 metų), fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.
23. Daugiabutis gyvenamasis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.
24. Gyvūno vedimas – trumpalaikis gyvūno vedimas iš vienos vietos į kitą.
25. Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas nustatytoje vietoje.
26. Bitynas – vieną epizootinį vienetą sudarančios bičių šeimos.
 

III. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

 
27. Draudžiama:
27.1. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;
27.2. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius, organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais, mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant);
27.3. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros norint juo atsikratyti, laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte ir šiose taisyklėse;
27.4. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
27.5. vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo (sertifikato) gyvūnams vežti;
27.6. teritorijos apsaugai naudoti priemones, žalojančias gyvūnus;
27.7. šunis vedžioti žmonių susibūrimo vietose, mokyklų ir darželių teritorijose, vaikų žaidimo aikštelėse, kapinėse, sporto aikštynuose ir tose vietose, kur yra draudžiamieji ženklai ir lentelės, išskyrus akluosius su šunimis vedliais. Draudžiama lankytis su šunimis, katėmis parduotuvėse, viešojo maitinimo ir aptarnavimo įstaigose, turgavietėse ir kt., išleisti vienus šunis į laiptines, kiemus (nepriklausomai, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų), laikyti šunis, kates mokyklų bendrabučiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose;
27.8. kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą kačių ir šunų išmatomis, vesti šunis ir kates ten tuštintis, maudyti šunis ir kates pliažuose, poilsiavietėse ir kitose specialiai įrengtose žmonėms maudytis vietose;
27.9. įvežti į Lietuvos Respubliką kovinius šunis ir jų mišrūnus, juos veisti;
27.10. naikinti benamius gyvūnus naudojant šaunamąjį ginklą (galima naudoti tik pistoletą su migdomosiomis ampulėmis), nuodus, kuokas ir kitus brutalius įrankius;
27.11. laikyti ūkinės paskirties gyvūnus (gyvulius, paukščius) ir balandžius miesto centre, apribotame Nemuno (nuo Pušaloto g. sankryžos), Ramygalos, Beržų, Velžio k., J.Biliūno, Elektronikos ir S.Kerbedžio (iki Pušaloto g. sankryžos) gatvėmis.
27.12. naminius ūkinės paskirties gyvūnus laikyti gyvenamosiose patalpose, ganyti parkuose, skveruose, pliažuose, pakelėse ir kitose bendrosios paskirties teritorijose; 
27.13. visuomenės informavimo priemonėse skleisti informaciją apie antihumanišką elgesį su gyvūnais; 
27.14. parduoti šunis ir kates tam nenumatytose vietose.
 

IV. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
28. Panevėžio mieste leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus gyvūnus pagal šias taisykles.
29. Daugiabučio namo bute savininkui arba nuomininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų ,kol jiems sueis 4 mėnesiai, vadas. 
30. Laikyti šunis leidžiama:
30.1. gyvenamajame name, kur gyvena kelios šeimos ir šuo laikomas bendrame kieme, turint raštišką visų name gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą;
30.2. butuose, kur gyvena kelios šeimos, turint bendraturčių sutikimą.
31. Iš buto ar privačios valdos šunį būtina vesti ir jį vedžioti su pavadėliu bei antsnukiu, turėti gyvūno registracijos ir skiepų pažymėjimus.
32. Specialiai įrengtose aikštelėse šunis galima vedžioti be pavadėlio, bet su antsnukiu (be antsnukio, jei nėra kitų šunų). Jei nėra specialiai įrengtos aikštelės, Savivaldybės priskirtose prižiūrėti namo teritorijos ribose, kiemuose daugiabučio namo bendrijos sprendimu gali būti skirta teritorijos dalis šunims vedžioti. Už skirtosios teritorijos tvarką ir švarą atsakinga bendrija.
33. Visais atvejais (gyvūnas išvestas tuštintis, pasivaikščioti ar vedžiojamas viešose vietose) gyvūno savininkas arba vedžiojantis asmuo privalo turi turėti priemones išmatoms surinkti ir jas rinkti. Surinktas išmatas turi išmesti į artimiausią šiukšlių konteinerį ar šiukšlių dėžę. 
34. Pasinaudoti liftu galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, tuo metu esantys lifte, arba jei liftas yra tuščias.
35. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai būtų švarūs ir neterštų laiptinių, liftų, koridorių. 
36. Agresyvūs šunys laikomi, gavus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą. 
37. Sodininkų bendrijose ir individualiose atvirose valdose leidžiama laikyti šunis, tik pririštus arba uždarytus voljere. Agresyvius šunis – pririštus ar uždarytus ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora aptvertuose voljeruose.
38. Kai šuo laikomas nepririštas uždaroje valdoje, iš kurios negali pabėgti, ar pririštas ant tako, prie įėjimo į valdą turi būti skambutis šeimininkui iškviesti ir perspėjamasis ženklas: baltas 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodo šuns galvos profilis. Nakties metu ženklas turi būti matomas (apšviestas).
39. Uždarų rakinamų patalpų (sandėlių, traukinių, vagonų, įvairios paskirties vagonėlių, šiltnamių, ūkinių pastatų ir kt.) vidaus apsaugai šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos gali būti be perspėjimo lentelių. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertų specifinių objektų (be perspėjimo lentelių) saugojimo vietose. Už įsibrovėlių sužalojimą šunų savininkai neatsako.
40. Gyvūnų vežimas: 
40.1. gyvūnai turi būti vežami laikantis gyvūnų vežimo taisyklių; 
40.2. gyvūnus privaloma vežti pritaikytomis ir tinkamomis tai gyvūno rūšiai transporto priemonėmis; 
40.3. skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai; 
40.4. visuomeninėse miesto transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti laikantis Keleivių ir bagažo vežimo ir šių taisyklių; 
40.5. gyvūnų išvežimo iš Lietuvos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 
41. Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti kiti asmenys turi teisę panaudoti šunis kaip gynybos priemonę. 
42. Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 1 m nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.
43. Naminius gyvūnus miesto teritorijoje leidžiama laikyti tik individualiose valdose.
44. Tvartuose ir mėšlidėse turi būti kieta grindų danga ir srutų surinkimo duobės. Jos turi būti sandarios ir pripildytos ne daugiau kaip 2/3 tūrio, valomos ir dezinfekuojamos. Surinktą mėšlą galima kaupti uždarose patalpose iki1 m3 tūrio, būtina jį išvežti ir dezinfekuoti patalpas. Miesto teritorijoje draudžiama naudoti srutas dirvai tręšti, mėšlu patręštą dirvą reikia tuoj pat sukasti.
45. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, įrengimai, loviai, ėdžios ir kt. turi būti švarūs ir dezinfekuoti. Mėšlas, srutos, nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad neliktų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses ar graužikus. Teritoriją privaloma valyti kasdien, patalpoje ir aplink ją reguliariai atlikti deratizaciją, dezinsekciją, dezinfekciją“. 
46. Valdoje, kur yra keli savininkai ir kiemas bendras, galima laikyti ūkinės paskirties gyvūnus tik gavus visų čia gyvenančių pilnamečių sutikimą.
 

V. ŠUNŲ IR KAČIŲ LAIKYMO SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

 
47. Šunų ir kačių savininkai privalo laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų gyvūnai nedarytų žalos kitiems gyventojams ir aplinkai.
48. Šuniui ar katei priteršus koridorių, liftą, balkoną, kitas namo bendro naudojimo vietas, taip pat kiemą, gatvę, jų savininkai privalo nedelsdami išvalyti. 
49. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus tik tiems, kurie turi atitinkamą leidimą.
50. Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys Savivaldybės išduotą leidimą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą. Leidimai įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti išduodami, sustabdomi ir panaikinami laikantis leidimų išdavimo tvarkos reikalavimų.
51. Agresyvaus šuns paėmimas ir realizavimas vykdomas vadovaujantis Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 
 

VI. GYVŪNŲ LAIKYMO VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 
52. Visi šunys ir katės (nepriklausomai nuo veislės) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės, pirmą kartą skiepijami suėjus 3 mėnesiams.
53. Jei šuo ar katė apkandžiojo žmogų, reikia kreiptis į medicinos įstaigą ar policiją arba pranešti Visuomenės sveikatos centrui. Jei buvo apkandžiotas šuo ar katė, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją“. 
54. Norint vežti gyvūnus į užsienį, reikia kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą“.
55. Jei šuo ar katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti kūną ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.
56. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti paženklinti. Šiuo klausimu reikia kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą“. 
57. Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima ūkininkų turguje, specializuotuose parduotuvėse, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose. 
58. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos nuskausminus. 
 

VII. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

 
59. Aikštelės šunims vedžioti įrengiamos gyvenamųjų namų kvartaluose, želdynuose, miško parkuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į registruotų šunų skaičių ir daugumos gyventojų pageidavimą. Vietas aikštelėms parenka ir projektus joms įrengti užsako Panevėžio miesto savivaldybė.
60. Aptvertose žolės ar kietos dangos aikštelėse turi būti pastatytas inventorius: suolai, urnos kačių, šunų išmatoms supilti.
61. Aikštelės turi būti dezinfekuojamos, išmatos išvežamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
62. Aikštelėse leidžiama vedžioti tik sveikus ir paskiepytus nuo pasiutligės šunis.
63. Aikšteles įrengia ir jas prižiūri AB „Panevėžio specialus autotransportas“.
64. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Aikštelė šunims vedžioti“ arba apvaliu ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas balto šuns siluetas.
 

VIII. ŠUNŲ IR KAČIŲ REGISTRAVIMAS IR APSKAITA

 
65. Rinkliava už šunų ir kačių registravimą nustatyta pagal Panevėžio miesto tarybos 2000-12-13 sprendimu Nr.12-5 patvirtintus vietinės rinkliavos nuostatus. 
66. Gyvūnus registruoja, mokesčius renka ir apskaitą tvarko:
66.1. AB „Panevėžio butų ūkis” butų ūkio tarnybos, UAB „Panevėžio būstas” daugiabučiuose namuose, kuriuos prižiūri ir administruoja pagal sutartis;
66.2. AB „Panevėžio specialus autotransportas”- visais kitais šiose taisyklėse nenumatytais atvejais. 
66.3. Sodininkai, laikantys gyvūnus (naminius gyvulius) sodų bendrijose, esančiose miesto teritorijoje, privalo laikytis šių taisyklių reikalavimų
66.4. Agresyvių šunų savininkai, turintys leidimus įsigyti, laikyti, veisti agresyvius šunis ir prekiauti jais, privalo juos registruoti tose įmonėse, kuriose yra registruojami visi gyvūnai. 
67. Gyvūnus registruojančios organizacijos tvarko gyvūnų registracijos apskaitos žurnalus ir teikia informaciją Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriui, du kartus per metus (pasibaigus pusmečiams, 10 d. laikotarpiu) .
68. Pirmą kartą registruojant gyvūną savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas ir nustatytos formos žetonas.
69. Agresyvūs šunys registruojami Panevėžio miesto savivaldybėje vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
70. Daugiabučių namų ir privačių valdų savininkai, nuolat laikantys vyresnius kaip 4 mėnesių gyvūnus (šunis, kates), per 30 dienų privalo nustatyta tvarka juos įregistruoti. Registracijos galiojimo laikas – vieni metai. Pasibaigus šiam terminui, gyvūnai perregistruojami.
 

IX. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMO IR KARANTINAVIMO TARNYBŲ DARBO TVARKA

 
71. Benamių gyvūnų gaudymo ir karantinavimo tarnyba, kuri yra AB „Panevėžio specialus autotransportas“ padalinys, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi sanitarijos ir higienos reikalavimų. Visi sugauti gyvūnai turi būti registruojami.
72. Jei šuo yra su antkakliu, žetonu ar tatuiruote, AB „Panevėžio specialus autotransportas” privalo pranešti savininkui, kuris turi sumokėti nustatytą mokestį bendrovei už šuns sugavimą, laikymą ir priežiūrą.
73. Jei pagaunamas grynaveislis šuo, o savininko adresas nežinomas, reikia pranešti Lietuvos kinologų draugijos klubui, pagautą gyvūną laikyti 5 paras, o po 5 parų pranešti Gyvūnų globos namams ir neatsiradus savininkui užmigdyti. 
74. Sugautiems benamiams neveisliniams šunims ir katėms taikomas 3 parų karantinas, esant galimybei reikia pranešti Gyvūnų globos namams, po to užmigdyti.
75. Savininkas, neturintis galimybių prižiūrėti gyvūnus, privalo juos atiduoti į Gyvūnų globos namus arba AB „Panevėžio specialus autotransportas”.
76.Jeigu įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose atsiranda benamių gyvūnų, privaloma juos surinkti ir priduoti ar padėti surinkti benamius gyvūnus surenkančiai organizacijai. Tose patalpose turi būti atlikta profilaktinė dezinsekcija, deratizacija, dezinfekcija.
 

X. GYVŪNŲ LAIKYMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 
77. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės viešajai rimčiai vakaro ir nakties metu, žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų 
78. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai ir turtui.
79. Parenkant gyvūnų auginimo ir laikymo sąlygas būtina atsižvelgti į gyvūnų rūšies ir veislės ypatumus.
80. Gyvūno savininkas privalo vadovautis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo sąlygomis ir įrenginiais.
81. Minimalūs higieniniai atstumai tarp gyvūnų laikymo vietos ir pastatų, kitų įrenginių:
81.1. nuo gyvenamojo namo iki: 
81.1.1. tvarto, naminių gyvulių, paukščių ir šunų laikymo vietos 15 m;
81.1.2. mėšlidės, kompostavimo, šunų vedžiojimo aikštelės 20 m;
81.2. nuo tvarto, naminių gyvulių, paukščių ir šunų laikymo vietos iki:
81.2.1. kanalizuojamo vandens rezervuaro 3 m;
81.2.2. šachtinio šulinio 25 m;
81.2.3. vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą 15 m;
81.3. nuo mėšlidės, kompostavimo aikštelės iki:
81.3.1. šachtinio šulinio 25 m;
81.3.2. vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą 15 m.
 

XI. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, LAIKYMAS IR JAUKINIMAS

 
82. Reikalavimai bitynams:
82. 1. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda apskričių, miestų, rajonų teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
82. 2. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
82. 3. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklų „Atsargiai bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.
 82. 4. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susietus su avilių atidarymu, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių susierzinimo atidarius avilius.
82. 5. Bitynai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarinių reikalavimų.
82. 6. Atstumai nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti – ne mažiau kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora apsodintas gyvatvore ne žemesne nei 2 m aukščio.
82. 7. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį;
82. 8. Sodų bendrijose, gyvenamosiose vietovėse:
82. 8. 1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;
82. 8. 2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės – ne mažiau kaip 10 m;
82. 8. 3. atstumas nuo vieškelio – ne mažiau kaip 20 m;
82. 8. 4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos – ne mažiau kaip 5 m.;
82. 8. 5. jei nesilaikoma 82.8.1 punkto reikalavimų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas, laikyti toje teritorijoje bites;
82. 8. 6. jei nesilaikoma 82. 8. 2 ir 82. 8. 3 punktų reikalavimų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;
82. 8. 7. jei nesilaikoma 82. 8. 4. punkto reikalavimų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
82. 9. Reikalavimai vežiojamam bitynui:
82. 9. 1. atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų ne mažiau kaip 50m;
82. 9.2. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.
82. 10. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
82. 11. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.
82.12. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
82.13. Šias taisykles pažeidę bičių savininkai (laikytojai), nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
83. Juridiniai ar fiziniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus, tik gavę Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą ir laikydamiesi šio departamento nustatytos tvarkos.
84. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, – globojami pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.
 

XII. VISUOMENĖS ŠVIETIMAS

 
85. Visuomenės švietimą gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo klausimais organizuoja mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos, Gyvūnų globos draugija ar kitos visuomeninės gyvūnų globos organizacijos, veterinarijos tarnybos, Panevėžio miesto savivaldybė, Lietuvos kinologų draugijos klubai, visuomenės informavimo priemonės, Jaunųjų gamtininkų centras.
 

XII. KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ

 
86. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius, Viešosios policijos Prevencijos skyriais, AB „Panevėžio specialus autotransportas”, AB „Panevėžio butų ūkis”, UAB „Panevėžio būstas” ir kitos gyvenamuosius namus eksploatuojančios įmonės, gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai prižiūri, kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių.
87. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90, 109 ir 110 straipsnius.

Gyvūnų laikymo taisyklės Kauno raj.

 

PATVIRTINTA
Kauno rajono savivaldybės tarybos
2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 58
(Kauno rajono savivaldybės tarybos
2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. TS-206
redakcija)
 

GYVŪNŲ LAIKYMO KAUNO RAJONE TAISYKLĖS

 

GYVŪNŲ AUGINIMAS, LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
1. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, priežiūra ir laikymo sąlygomis.
2. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.
3. Kauno rajono miesteliuose, gyvenvietėse, kaimo vietovėse leidžiama laikyti gyvūnus, kurie turi būti auginami, naudojami ir laikomi tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos ir šių taisyklių reikalavimai. 
3.1. Agresyvius šunis (pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles) įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus.
3.2. Leidimai neišduodami asmenims:
3.2.1. jaunesniems nei 18 metų;
3.2.2. nepateikusiems pažymos apie atitinkamos mokymo programos, kurią tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, išklausymą;
3.2.3. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
3.2.4. teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
3.2.5. gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais 3.2.3 ir 3.2.4 punktuose.
 4. Ūkinės paskirties gyvūnai palaidi gali būti laikomi tik uždaroje savininko valdoje. Atviroje savininko valdoje ūkinės paskirties gyvūnai laikomi taip, kad nepadarytų žalos greta esančių valdų savininkų nuosavybei, nesužalotų žmonių. Už savo valdų ribų ūkinės paskirties gyvūnai vedami tik su pavadžiu. 
5. Sarginiai šunys gali būti laikomi įmonių, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, ir kt. objektuose taip, kad nekeltų grėsmės lankytojams, o prie teritorijos turi būti įspėjamasis ženklas.
6. Atviroje savininko valdoje, kolektyviniuose soduose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus arba palaidus aptvertuose voljeruose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 1,5 m.
7. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas: baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis. Už asmenų, įsibrovusių į uždarą savininko valdą, apkandžiojimą, jei yra perspėjamasis ženklas, savininkas neatsako.
8. Sandėliuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kitose rakinamose patalpose šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos – be perspėjimo lentelių.
9. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertose saugojimo vietose: traukinių platformų, atvirų sandėlių, gyvūnų laikymo teritorijose ir pan.
10. Gyvūno savininkas, valdos sargas ar įpareigotas asmuo turi teisę naudotis šunimis kaip gynybos priemone vagystės, smurto, ginkluoto užpuolimo metu.
11. Gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučiuose namuose, skaičių nustato specialūs teisės aktai, kuriuos tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
12. Norint laikyti šunį ar katę daugiabučiame gyvenamajame name reikia turėti raštišką tos aikštelės visų kaimyninių butų, besiribojančių sienomis, lubomis ir grindimis su gyvūnus laikančių gyventojų butais (kambariais) savininkų raštišką sutikimą arba raštišką daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos leidimą.
13. Daugiabučiuose namuose:
13.1. nuo 24 val. iki 6 val. gyvūnai neturi kelti triukšmo. Priešingu atveju, klausimus dėl jų tolesnio laikymo sprendžia seniūnija;
13.2. be specialaus Aplinkos ministerijos leidimo draudžiama laikyti ne kambarinius paukščius, nuodingus roplius, vabzdžius, plėšriuosius žvėris;
13.3. iš buto į laiptinę, koridorių ir iki išėjimo iš namo šunis būtina vesti tik su pavadėliu, o nuo 5 mėnesių – ir su antsnukiu. Maži dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedami be antsnukio arba nešami ant rankų;
13.4. kačių savininkai pasivaikščiojimui turi vestis pavadėliu arba neštis ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse;
13.5. įvedant ar įnešant šunis ir kates į namą, jie turi būti sutvarkyti taip, kad neterštų purvu laiptinių, liftų, aplinkinių asmenų.
14. Vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, registracijos žetonu, o nuo 5 mėn. – ir su antsnukiu. Išlaikę dresūros egzaminą šunys, kurių savininkai turi atitinkamas pažymas, gali būti vedžiojami be pavadėlio, bet su antsnukiu. Maži dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedžiojami be antsnukio.
14.1. Gyventojai, laikantys bites, privalo laikytis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos bitininkų sąjungos patvirtintų reikalavimų bitynams:
14.1.1. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda apskričių, miestų, rajonų teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
14.1.2. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
14.1.3. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės". Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.
14.1.4. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, kai atidaromi aviliai, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo.
14.1.5. Bitynai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarinių reikalavimų.
14.1.6.Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, – ne mažiau kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora ir apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio.
14.1.7. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.
14.1.8. Sodų bendrijose, gyvenamosiose vietovėse leidžiama:
14.1.8.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;
14.1.8.2. atstumas nuo tako – ne mažiau kaip 10 m; 
14.1.8.3. atstumas nuo vieškelio – ne mažiau kaip 20 m;
14.1.8.4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos – ne mažiau kaip 5 m;
14.1.8.5. jei nesilaikoma 14.1.8.1 punkto rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites;
14.1.8.6. jei nesilaikoma 14.1.8.2 ir 14.1.8.3 punktų rekomendacijų, bitynas turi būti 
aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;
14.1.8.7. jei nesilaikoma 14.1.8.4. punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais 
atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
14.1.9. Reikalavimai vežiojamajam bitynui:
14.1.9.1. atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų ne mažiau kaip 50 m;
14.1.9.2. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.
14.1.10. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
14.1.11. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.
14.1.12. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais reikalavimais ir kitais teisės aktais.
14.1.13. Šiuos reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai), nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
 

SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

 
15. Gyvūnų savininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir garantuoti, kad gyvūnai nedarytų žalos gyventojams ir aplinkai. 
15.1. Gyvūnus galima vedžioti tam skirtose aikštelėse arba nuošalesnėse, mažiau žmonių lankomose vietose.
15.2. Priteršus gyvūnui koridorių, liftą, balkoną, kitas bendro naudojimo vietas (kiemą, gatvę), gyvūno savininkas privalo nedelsiant išvalyti.
16. Vežti, parduoti ir pirkti gyvūnus, galima tik su veterinarijos gydytojo išduotu “Gyvūno sveikatos pažymėjimu”. 
16.1. Gyvūnai gali būti vežami tik jiems pritaikytose talpose, įrengimuose ir specialiai parengtu transportu, vadovaujantis Gyvūnų vežimo taisyklėmis. Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai šeriami ir girdomi.
16.2. Visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo taisykles (specialiuose narveliuose, pintinėse, kuprinėse).
16.3. Juridiniai ar fiziniai asmenys, besiverčiantys tarptautiniu gyvūnų vežimu, veždami juos per Kauno rajono teritoriją, privalo turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas licencijas (leidimus) ir leistas šiai paskirčiai naudoti transporto priemones.
17. Visi gyvūnai turi būti tiriami dėl užkrečiamųjų ligų ir skiepijami nuo jų, vadovaujantis Veterinarijos reikalavimais kiekvienai gyvūnų rūšiai. Asmenys, atsisakę skiepyti savo gyvūnus nuo pasiutligės, baudžiami pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą, Administracinių teisių pažeidimo kodekso 42, 43 ir 110 straipsnius.
17.1. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas turi pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Visuomeniniam sveikatos centrui, o gyvūną izoliuoti ir vykdyti šių institucijų nurodymus.
17.2. Įvežti iš kitų valstybių gyvūnai turi būti karantinuojami, atliekant reikalingus veterinarinius tyrimus.
17.3. Susirgus gyvūnui, gyvūno savininkas privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, o jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
18. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai, turintys licencijas. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas, išskyrus atvejus, kai reikia nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
 

GYVŪNŲ NAUDOJIMAS, REGISTRAVIMAS

 
19. Skerdyklose ūkinės paskirties gyvūnai turi būti skerdžiami pagal Valstybinės veterinarijos tarnybos patvirtintas Gyvūnų apsaugos jų skerdimo metų taisykles.
20. Prekiauti naminiais ir dekoratyviniais gyvūnais leidžiama rajono Savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūno savininko privačioje valdoje, laikantis prekybos naminiais gyvūnais reikalavimų.
21. Juridiniai ir fiziniai asmenys gaudyti, laikyti, jaukinti laukinius gyvūnus, rinkti zoologines kolekcijas gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą.
22. Gyvūnų naudojimą bandymams kontroliuoja Vyriausybės įgaliota Lietuvos laboratorinių gyvūnų naudojimo etikos komisija prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
22.1. Laboratorinių gyvūnų veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patvirtinti reikalavimai.
23. Juridiniai asmenys, sudarę sutartį su Kauno rajono savivaldybės administracija, gali gaudyti ir laikyti benamius ir beglobius gyvūnus prieglaudos namuose.
23.1. Prieglaudoje benamiai gyvūnai turi būti registruojami žurnale. Jeigu pagaunami beglobiai gyvūnai, segintys antkaklį su adresu, turi būti pranešama gyvūno savininkui per 3 paras.
23.2. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo sumokėti rajono Tarybos sprendimu nustatytą mokestį, o jei to nepadaro – gyvūnas siūlomas kitiems arba atliekama jo eutanazija (užmigdymas).
24. Vyriausybei įvedus visuotinę gyvūnų registraciją, visi šunų ir kačių savininkai, taip pat įmonės, įstaigos ir kitos organizacijos, turinčios sarginius ir tarnybinius šunis, privalės registruoti laikomus gyvūnus ir mokėti nustatyto dydžio mokestį. 
24.1. Veislinius šunis registruoja Lietuvos kinologų draugijos Kauno kinologų klubai.
24.2. Neveislinių šunų ir kačių registraciją atlieka organizacija, laimėjusi konkursą ir sudariusi sutartį su Kauno rajono savivaldybe.
24.3. Nuo mokesčio už gyvūnų registraciją atleidžiami visų grupių invalidai, vieniši pensininkai, asmenys, turintys policijos, krašto apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, žmonių gelbėjimo tarnybų pažymėjimus apie šunų reikalingumą tų tarnybų veiklai.
25. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą. 
26. Leidžiama steigti gyvūnų prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas gyvūnus aptarnaujančias įstaigas suderinus su rajono Savivaldybe, Visuomenės sveikatos centru, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Kauno regiono aplinkosaugos departamentu.
 

DRAUDŽIAMA

 
27. Šios taisyklės draudžia:
27.1. Gyvūnus mušti, kankinti, laikyti be maisto ir vandens, išvaryti iš namų, padaryti juos benamiais.
27.2. Organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais.
27.3. Gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti.
27.4. Mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat baudžiant.
27.5. Numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, taikyti metodus ar vartoti vaistus, kurių padariniai negali būti kontroliuojami.
27.6. Treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius.
27.7. Vartoti natūralias gyvūnų galimybes skatinančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių vartojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
27.8. Vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios tam yra nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai vežti, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo gyvūnams vežti.
27.9. Laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte, gyvūnų laikymo taisyklėse, kituose teisiniuose aktuose.
27.10. Pririšti gyvulius prie kelio taip, kad jie galėtų į kelią išeiti.
27.11. Laidoti gyvūnus ne savininko valdose arba ne specialiai tam skirtose vietose.
27.12. Fiziniams ir juridiniams asmenims, savo valdų apsaugai taikyti priemones, tyčia žalojančias gyvūnus;.
27.13. Gyvenamųjų daugiabučių namų valdoje ir gyvenamose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
27.14. Šaudyti šunis, kates ir kitus gyvūnus (išskyrus laukinių gyvūnų medžioklę, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai ir Medžioklės taisyklės, kurias tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos) koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti ir tuos atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę ir kitu būdu neįmanoma to sutrukdyti.
27.15. Laikyti šunis bendrabučiuose, kur yra bendra virtuvė.
27.16. Gyvūnus vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose, vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, vesti į seniūnijos patalpas, parduotuvę, viešojo maitinimo įstaigas, kirpyklas, turgavietes ir kitas bendro naudojimo patalpas bei išleisti gyvūnus vienus į laiptines, bendro naudojimo balkonus.
27.17. Gyvūnus laikyti parduotuvėse, mėsos ir kulinarijos gamybos cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo įstaigose, bendro naudojimo koridoriuose ir balkonuose. Išimties tvarka leidžiama gyvūnus laikyti mokyklose, lopšeliuose, darželiuose, sanatorijose turint specialius leidimus, suderintus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos centru ir Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriumi.
27.18. Gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimų smėlio dėžių, bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, taip pat vesti gyvūnus į jas tuštintis.
27.19. Visuomenės informavimo priemonėse skleisti antihumanišką elgesį su gyvūnais.
 

ATSAKOMYBĖ

 
28. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi visiškai atlyginti jiems priklausančių gyvūnų padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.
28.1. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų bei šių taisyklių, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.
28.2. Agresyvius šunis Savivaldybė ar Vyriausybės įgaliotos institucijos gali paimti:
28.2.1. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį;
28.2.2. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, kol išnyks leidimo sustabdymo pagrindai;
28.2.3. mirus šuns savininkui, kol jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį;
28.2.4. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą;
28.2.5. kai atsiranda savininkui teistumas ar jis įrašomas į sveikatos priežiūros įskaitą dėl psichinės ligos, alkoholizmo ir narkomanijos;
28.2.6. paimti agresyvūs šunys realizuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
29. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 42, 43, 49, 89, 90, 103, 109, 110 ir 161 straipsnius, Civilinį kodeksą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka.
30. Vyriausybės įpareigoti vykdyti Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priežiūrą atitinkami pareigūnai turi teisę:
30.1. Įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai.
30.2. Turint teismo sprendimą įeiti į butą, kuriame yra nesilaikoma Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių.
30.3. Teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti atsakomybėn už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo, Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių reikalavimų pažeidimus ar nevykdymą.
30.4. Teikti Apylinkės teismui ieškinio pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jeigu dėl savininko kaltės gyvūnui ar gyvūnams gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūrų ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.
30.5. Reikalauti iš gyvūnų savininkų paaiškinimų gyvūnų apsaugos ir laikymo klausimais.

Gyvūnų laikymo taisyklės Klaipėdos raj.

PATVIRTINTA
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
2009-11-   sprendimu Nr. T11-
 

GYVŪNŲ GLOBOS, LAIKYMO IR PRIEŽIŪROS KLAIPĖDOS RAJONE TAISYKLĖS

 
 

I. TAIKYMO SRITIS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 
1. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, higienos bei sanitarijos, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantinavimo reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius Klaipėdos rajono poreikius, tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, veiklą bei kitus specifinius klausimus.
2. Taisyklės galioja tik Klaipėdos rajone, išskyrus sodų bendrijas, kurių vidaus tvarką nustato  bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Jas privalo vykdyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
3. Gyvūnai – visų rūšių gyvūnai, taip pat laukiniai gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
4. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
5. Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
6. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbui ir kitiems tikslams.
7. Dekoratyviniai (kompanijos) gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, gamtininkų stotyse.
8. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
9. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
10. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
11. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai ar turtui. Jų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
12. Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.
13. Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi.
14. Bičių avilys – bičių šeimai gyventi tinkamas būstas.
15. Bičių šeima – Apis mellifera bitės (bitės darbininkės, bitė motinėlė, tranai), gyvenančios viename bičių avilyje.
16. Bitynas – vieną epizodinį vienetą sudarančios bičių šeimos.
17. Bitininkas – bičių laikymu bei priežiūra ir bitininkystės produktų tvarkymu užsiimantis fizinis arba juridinis asmuo.
18. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnai.
19. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.
20. Gyvūnų laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.
21. Gyvūnų globa – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną (arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių) – prieglobsčio suteikimas, rūpinimasis sveikata ir gerove.
22. Gyvūno savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų, agresyvių veislių šunims – 18 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.
23. Savininko valda – žemės plotas, kurį užima gyvenamasis pastatas (namas) ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.), t.y. privatinės arba valstybinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas arba žemėnauda.
24. Uždara valda – gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos arba ne žemesne nei 1,5 m aukščio tvora aptvertas žemės sklypas.
25. Atvira valda – neaptvertas gyvūno savininko žemės sklypas.
26. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.
27. Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos.
28. Patalpos – gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, nustatyta tvarka įregistruotos Registrų centre.
29. Rakinamos patalpos – patalpos su vidiniu ir/ar išoriniu užraktu (butai, gyvenamieji namai, sandėliukai, šiltnamiai, ūkiniai pastatai, garažai ir kt.).
30. Gyvenamojo fondo administratoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, administruojantys gyvenamąjį fondą (seniūnijos, uždarosios akcinės bendrovės, administruojančios gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos).
31. Administravimas – bendrijos pirmininko visi atliekami veiksmai, būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti.
32. Gyvūnų ženklinimas – registruoto ir skiepyto gyvūno žymėjimas išorinio ženklinimo žymekliu.
33. Gyvūno tapatybės nustatymas – paženklinto gyvūno ir jo savininko nustatymas pagal gyvūno išorinio ženklinimo žymeklį.
34. Gyvūnų globos namai – objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai.
35. Voljeras – aptverta teritorija šunims laikyti.
36. Gaišena – dėl senatvės, ligos, nelaimingo atsitikimo nugaišusio ir nugaišinto (eutanazuoto) gyvūno augintinio kūnas.
37. Gyvūnai augintiniai – šunys, katės, graužikai, driežai, gyvatės, vėžliai, varlės, žuvys ir paukščiai, laikomi estetiniams ar bendravimo poreikiams tenkinti.
38. Epizootija – infekcinės gyvūnų ligos išplitimas tam tikru laiku ūkyje arba didesniame plote.
 

II. BAUDŽIAMI VEIKSMAI SU GYVŪNAIS

 
39. Draudžiama:
39.1. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;
39.2. gyvūną skandinti, smaugti arba užkasti, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
39.3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
39.4. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;
39.5. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros norint juo atsikratyti;
39.6. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;
39.7. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
39.8. vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo (sertifikato) vežti gyvūnus; 
39.9.    mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant);
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 3 str.
39.10. laikyti neregistruotus gyvūnus. Gyvūnai privalo būti užregistruojami iki jiems sueis 4 mėnesiai;
39.11. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti jam susirgus veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti;
39.12. naudoti benamius gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus;
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.223 “Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 51 – 1974)
39.13. leisti gyvūnams laisvai bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, ikimokyklinių įstaigų teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles.
39.14. išleisti vienus šunis ir kates į laiptines, kiemus ir kitas bendro naudojimo vietas;
39.15. laikyti gyvūnus maisto produktų gamybos ir prekybos įmonėse, viešojo maitinimo įstaigose, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose;
39.16. prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių;
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.223 “Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 51 – 1974)
39.17. visuomenės informavimo priemonėse skleisti antihumanišką elgesį su gyvūnais;
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 18 str. 2 d.
39.18. daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose, rūsiuose) laikyti ir bendrosios paskirties teritorijose (skveruose, parkuose, pakelėse, miesto miškuose ir kitose) ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą;
39.19. pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui.
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 77.2 p.
 

III. GYVŪNŲ LAIKYMAS DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE IR PRIVAČIOSE VALDOSE

 
40. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių reikalavimų, jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 17 str.
41. Gyvūnų savininkai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui. Žala atlyginama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.5 str.
42. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik  pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos. 6 str.
43. Laboratorinių gyvūnų veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės. 14 str. 4 dalis.
44. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai neterštų laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų, o priteršus – ekskrementus išvalyti.
45. Savininko atviroje valdoje gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti statomi  taip, kad gyvūnas neprieitų arčiau kaip 1,5 m iki kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus. 
Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „ Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“.
46. Uždaroje valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus)  turi būti įspėjamasis ženklas – baltas ne trumpesnių kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas – “Nepririštas šuo”. Už asmenų, įsibrovusių į uždarą savininko valdą, apkandžiojimą, jei yra įspėjamasis ženklas, savininkas neatsako.
47. Užrakintose patalpose šunys gali būti laikomi palaidi, o prie patalpų nereikia įrengti įspėjamųjų ženklų. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 242 “Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 56 – 2289) 22  ir 23 p.
48. Daugiabučio namo buto savininkas ar nuomininkas savo bute turi teisę laikyti šunį ir katę, arba du šunis, arba dvi kates, tik turint raštišką savo ir gretimoje laiptinėje gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki keturių mėnesių amžiaus. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 4-341/19 “Dėl įsakymu patvirtintų “Gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučių namų butuose, normų” keitimo” (Žin., 1999, Nr. 108-3171)
49. Laikyti gyvūnus (šunis, kates ir šeškus) bute, name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
50. Laikyti daugiau šunų ir kačių leidžiama gyvūnų savininkams, pateikusiems gyvūnų globos, kinologų draugijų rekomendacijas ir gavusiems Savivaldybės leidimą. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 4-341/19 “Dėl įsakymu patvirtintų “Gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučių namų butuose, normų” keitimo” (Žin., 1999, Nr. 108-3171)
51. Sarginiai šunys įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi tik pririšti ne arčiau kaip 15 m nuo gyvenamųjų namų. Prie teritorijos turi būti įspėjamasis ženklas. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomi šunys nekeltų grėsmės lankytojams ir netrikdytų viešosios rimties.
52. Iš buto į laiptinę išvedamas šuo turi būti su pavadėliu ir antsnukiu.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 242 “Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 56 – 2289) 19 p.
53. Viešose vietose (gatvėse, parkuose, prie gyvenamųjų namų) šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais ir antsnukiais. Gargždų ir Priekulės miestuose šunys privalo turėti ir registracijos žetonus pritvirtintus prie antkaklių. Maži dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedžiojami be antsnukių. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams. Jei yra žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 metro. Jeigu viešoje vietoje šunys arba katės yra be savininkų, gyvūnai laikomi benamiais. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 242 “Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 56 – 2289) 19 ir 20 p.
54. Gyvūno (šuns, katės, šeško) savininkas privalo turėti gyvūno registravimo pažymėjimą ir jo pasą (Gargždų ir Priekulės miestuose).
55. Draudžiama gyvūnų priežiūrai imti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, leisti gyvūnams tuštintis vaikų žaidimui skirtose smėlio dėžėse.
56. Gyvūno savininkas privalo turėti specialų maišelį gyvūno ekskrementams surinkti.
57. Gyvenamojo fondo administratoriai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis, gali pasitvirtinti gyvūnų laikymo tvarkos aprašą (instrukciją) daugiabučiuose namuose, visuotinio daugiabučio namo gyventojų susirinkimo metu, kai šiam aprašui pritaria 2/3 susirinkime dalyvavusių gyventojų. 
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 56-1639).
58. Balandžiai gali būti laikomi tik tam tikslui pritaikytose patalpose turint raštišką pilnamečių kaimynų sutikimą. Draudžiama juos laikyti daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose ir kiemuose.
 

IV. AGRESYVIŲ IR PAVOJINGŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
59. Agresyvių šunų veislių sąrašas:
59.1. kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai:
59.1.1. amerikiečių pitbulterjeras;
59.1.2. bandogas (amerikiečių mastifas).
59.2. Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai:
59.2.1. amerikiečių Stafordšyro terjeras;
59.2.2. Stafordšyro bulterjeras;
59.2.3. amerikiečių buldogas;
59.2.4. Argentinos dogas; 
59.2.5. Fila Brasileiro (brazilų mastifas);
59.2.6. kangalas (turkų aviganis);
59.2.7. Kaukazo aviganis; 
59.2.8. Pietų Rusijos aviganis.
 Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 117 “Dėl agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 32-1241)
60. Pavojingi gyvūnai, agresyvūs šunys laikomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.
61. Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys savivaldybės išduotus leidimus. Leidimus išduoda Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo. Leidimų išdavimų tvarka tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
62. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus.
63. Atsakingas asmuo privalo turėti agresyvaus šuns registracijos dokumentą ir paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu identifikavimo numeriu.
 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1V-217 “Dėl agresyvių šunų registravimo taisyklių bei asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 62-2838)
64. Visi agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai turi būti identifikuoti mikroprocesoriumi arba tatuiruote.
65. Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima, gyvenant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
66. Atvirose atskirų privačių statinių valdose agresyvūs šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne žemesniuose kaip 2 m aukščio aptvertuose voljeruose.
67. Uždaroje atsakingo asmens valdoje šunys gali būti nepririšti, jeigu valda aptverta ne žemesne negu 2 m tvora, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas. Ženklas – baltas ne trumpesnių kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas – “Nepririštas šuo”. Ženklas turi būti gerai matomas tiek dienos, tiek nakties metu. 
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 242 “Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 56 – 2289) 22 p.
68. Uždarose rakinamose patalpose: butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose agresyvūs šunys apsaugai gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų. 23 p.
69. Atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. 18 p.
70. Agresyvius šunis galima vedžioti tik šunų vedžiojimui skirtose aikštelėse. Laiptinėse, koridoriuose, viešose vietose agresyvūs šunys turi būti vedami tik su pavadėliu ir antsnukiu. 
19 p. ir 26 p
71. Draudžiama vežti agresyvius šunis visuomeninėmis transporto priemonėmis. 25 p.
72. Agresyvius šunis gali dresuoti tik asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotą leidimą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą. 27 p.
73. Jei agresyvus šuo apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar kitus gyvūnus, apie tai atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti teritoriniam visuomenės sveikatos centrui, policijos komisariatui bei teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. 30 p.
74. Kiekvienu atveju atsakingas asmuo, kurio agresyvus šuo apkandžiojo kitus gyvūnus ar žmones, apkandžiojusį šunį turi izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti. 31 p.
75. Savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti ir realizuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. 1V-219/B1-548 „ Dėl agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklių patvirtinimo“ ( Žin., 2003, Nr. 62-2839)
 

V. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ IR PAUKŠČIŲ LAIKYMAS

 
76. Klaipėdos rajone ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskirose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriuose gyvena viena šeima (esant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) tik specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose arba specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų tik esant kaimynų sutikimui .
77. Pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti įrengti teisės aktų nustatyta tvarka.
78. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus.
79. Klaipėdos rajone ūkinės paskirties gyvūnai gali būti ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose.
80. Mėšlas turi būti tvarkomas vadovaujantis LR aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 “Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo”.
81. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą. 
Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr.2-15; 1999, Nr.90-2639; 2000, Nr.61-1804) 16 ¹  3 d.
82. Ūkinės paskirties gyvūnų laikytojai užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos sanitarijos ir ūkinių priemonių: ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo ir nepriviliotų musių arba graužikų.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.223 “Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 51 – 1974)
83. Gyvulių laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami turi pranešti Klaipėdos apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir privačiam veterinarijos gydytojui  ir imtis būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.
Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr.2-15; 1999, Nr.90-2639; 2000, Nr.61-1804) 16 str. 1 d.
84. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias. 
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 15 str.
 

VI. REIKALAVIMAI BITYNAMS

 
85. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda  teritorinė valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.
86. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
87. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.
88. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susietus su avilių atidarymu, turi būti raštu įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
89. Bitynai turi būti prižiūrimi laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų  reikalavimų.
90. Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, turi būti ne mažesnis kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora (apsodintas gyvatvore ne žemesne nei 2 m aukščio).
91. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.
92. Kaimo gyvenamosiose vietovėse:
92.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;
92.2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės – ne mažesnis kaip 10 m;
92.3. atstumas nuo vieškelio – ne mažesnis kaip 20 m;
92.4. atstumas nuo kito savininko žemės sklypo ribos – ne mažesnis kaip 5 m;
92.5. jei nesilaikoma  92.1 punkto rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites;
92.6. jei nesilaikoma 92.2 ir 92.3 punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tankia tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;
92.7. jei nesilaikoma 92.4 punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
93. Reikalavimai vežiojamam bitynui:
93.1. atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų turi būti  ne mažesnis kaip 50 m;
93.2. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.
94. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
95. Be šeimininko spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.
96. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
97. Šias taisykles pažeidę bičių savininkai (laikytojai) nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.   
Žemės ūkio ministerijos raštas savivaldybėms 2006-06-22, Nr. 2D-11(11.23)-3120 „Dėl gyvūnų laikymo taisyklių papildymo“.
 

VII. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, LAIKYMAS IR JAUKINIMAS

 
98. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jos nustatytos tvarkos.
99. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, – globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 12 str.
 

VIII. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

 
100. Visi gyvūnai turi būti tiriami dėl infekcinių susirgimų, skiepijami nuo užkrečiamų ligų, vadovaujantis veterinariniais reikalavimais kiekvienai gyvūnų rūšiai. 
101. Gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai (šunys, katės, šeškai), kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunims ir katėms nuo 3 mėnesių amžiaus privaloma vakcinacija nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis ir šeškus  kasmet vakcinuoti nuo maro, infekcinio hepatito, parvovirusinio enterito, leptospirozės, kvėpavimo ligų, sukeliamų šunų paragripo virusų. Rekomenduojama kates kasmet vakcinuoti nuo plaučių panleukopenijos, kalicivirozės, virusinio rinotracheito. Gyvūno savininkas privalo turėti bei įgaliotam pareigūnui pareikalavus pateikti gyvūno vakcinavimo pažymėjimą.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007-05-11 įsakymas Nr. B1- 463 „ Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 55-2165) IV skyriaus nuostatos.
102. Jei į gydymosi įstaigą kreipėsi žmonės apkandžioti ar apdraskyti gyvūnų , gydymo įstaiga nedelsiant turi pranešti Klaipėdos apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Gyvūnų karantino sąlygas nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
103. Gyvūnui nugaišus dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir pranešti teritorinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
104. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Gyvūnui susirgus, savininkas privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų paskirtas reikiamas gydymas. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 10 str.
105. Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima tik specializuotose parduotuvėse ar turgavietėse (kurių vidaus tvarkos taisyklėse tai numatyta), laikantis Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos direktoriaus patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose. 
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 8 str.
106. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus teritorinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.
107. Skersti gyvūnus ne skerdyklose galima tik leidus teritorinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr.2-15; 1999, Nr.90-2639; 2000, Nr.61-1804)
 

IX. GYVŪNŲ VEŽIMAS

 
108. Gyvūnus juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vežti, laikantis 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas, iš dalies keičiančio Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97. 
109. Gyvūnus galima vežti tik specialiai paruoštu transportu. Ilgesnio vežimo metu jie turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.
110. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.
111. Ūkinės paskirties gyvūnus išvežti iš Lietuvos Respublikos arba įvežti į Lietuvos Respubliką leidžiama tik per Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus pasienio postus, kuriuose yra sąlygos vežti gyvus gyvūnus atskira eile ir pasienio veterinarijos punktai.
112. Juridiniai ir fiziniai asmenys gabenantys gyvūnus toliau nei 65 km., privalo turėti trumpų kelionių gyvūnų vežėjų leidimus, o ilgiau negu 8 val. ilgų kelionių leidimus bei transporto priemonių pažymėjimus. Šiuos leidimus išduoda teritorinės maisto ir veterinarijos tarnybos. 
113.Vežti gyvūnus viešojo transporto priemonėmis leidžiama tik specialiuose narveliuose, pintinėse. 
114. Draudžiama vežti gyvūną be dokumentų. Dokumente turi būti nurodyta gyvūno sveikatos būklė ir skiepai.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. B1-136 „ Dėl gyvūnų vežėjų leidimų išdavimo tvarkos aprašo ir vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“(Žin., 2007, Nr. 16-610) ir 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas, iš dalies keičiančio Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97. 
 

X. ŠUNŲ VEDŽIOJIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

 
115. Šunų vedžiojimo aikštelės turi būti įrengtos Gargždų ir Priekulės miestuose. Jos įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į registruotų šunų skaičių. Šios aikštelės skirtos šunims vedžioti, dresuoti, laisvai lakstyti.
116. Prie įrengtų aikštelių turi būti pakabintas užrašas “Šunų vedžiojimo aikštelė” arba apvalus ženklas, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
117. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, turi būti pažymėtos užrašu “Šunis vedžioti draudžiama” arba apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš ženklo kairiosios pusės viršaus į dešiniosios pusės apačią.
118. Šunų vedžiojimo aikštelėse turi būti: urnos šiukšlėms, suolai, dėžės su smėlio atsargomis bei sandariai uždaromos talpos šunų ekskrementams supilti.
119. Aikštelės turi būti prižiūrimos laikantis sanitarinių higienos reikalavimų ir teritorijų priežiūros taisyklių. Tamsiu paros metu apšviestos.
120. Aikštelės, smėlio dėžės (duobės), urnos ekskrementams turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Privaloma sutartis su urnas, aikšteles dezinfekuojančia ir prižiūrinčia įmone.
121. Už aikštelių įrengimą atsako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, jų priežiūrą vykdo seniūnijų seniūnai.
122. Daugiabučio namo bendrijos spendimu savivaldybės priskirtose prižiūrėti namo teritorijos ribose, kiemuose turi būti skirta teritorijos dalis šunims vedžioti (fiziologiniams poreikiams tenkinti). Už paskirtos teritorijos tvarką ir švarą atsakinga bendrija. Skirtoje aikštelėje turi būti urna kačių, šunų ekskrementams išmesti, ,,žymėjimosi'' stulpeliai. Aikštelės ir ekskrementų urnos turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
 

XI. ŠUNŲ IR KAČIŲ BEI ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS

 
123. Gyvūnų savininkai privalo užregistruoti laikomus šunis, kates ir šeškus. Gyvūnai (šunys, katės ir šeškai) turi būti registruojami nuo 4 mėnesių amžiaus, o naujai įsigyti – per 30 dienų nuo jų įsigijimo.
124. Klaipėdos rajono teritorijoje visi laikomi veisliniai ir neveisliniai šunys ir katės bei šeškai registruojami seniūnijose.
125. Už gyvūnų registraciją, registracijos mokesčio rinkimo organizavimą atsakingi seniūnai.
126.Gyvūnų savininkai, gyvenantys Gargždų ir Priekulės miestuose, moka nustatyto dydžio mokestį: už šunį – 6 Lt, už katę – 3 Lt už šešką – 3 Lt. 
127. Gyvūno (šuns, katės, šeško) savininkas privalo turėti gyvūno registravimo pažymėjimą ir jo pasą (Gargždų ir Priekulės miestuose).
128. Gyvūnų registruotojas privalo:
128.1. įrašyti gyvūną Registracijos žurnale;
128.2. išduoti gyvūno savininkui Gargždų ir Priekulės miestuose registracijos pasą ir žetoną (žymeklį);
128.3. supažindinti su Klaipėdos rajono gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros taisyklėmis;
128.4. registruojant gyvūną pareikalauti veterinarijos gydytojo pažymos apie gyvūno paskiepijimą nuo pasiutligės ;
128.5. rinkti vienkartinį mokestį už registraciją Gargždų ir Priekulės miestuose;
128.6. išrašyti mokesčio kvitą už gyvūno registraciją ir gautus pinigus tą pačią dieną įnešti į seniūnijos kasą;
128.7. pervesti surinktus pinigus už gyvūnų registraciją kartą per mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai;
128.8. priimti netekusių gyvūnų (šunų, kačių ir šeškų) savininkų pareiškimus ir išbraukti gyvūną iš registracijos žurnalo;
128.9. kontroliuoti, kad visi gyvūnai, esantys seniūnijos teritorijoje, būtų įregistruoti;
128.10. organizuoti šunų vedžiojimo aikštelių Gargždų ir Priekulės miestuose (jeigu būtina ir miesteliuose) priežiūrą. 
129. Registruojamo gyvūno savininkas privalo:
129.1. užpildyti registracijos kortelę, kurioje nurodo savo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį, gyvūno rūšį, veislę, spalvą, vardą (Gargždų ir Priekulės miestuose);
129.2. sumokėti registracijos mokestį (Gargždų ir Priekulės miestuose);
129.3. pateikti veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno skiepus nuo pasiutligės;
129.4. pritvirtinti prie gyvūno antkaklio žetoną (Gargždų ir Priekulės miestuose);
129.5. pranešti registruotojui apie gyvūno vadą ir tolimesnį jos likimą (laikys patys ar parduos).
130. Surinkti mokesčiai gali būti panaudojami:
130.1. gyvūnų pasų ir žetonų įsigijimui;
130.2. šunų vedžiojimo aikštelių įrengimui ir priežiūrai.
131. Gautų pajamų apskaitą ir naudojimą kontroliuoja savivaldybės kontrolierius.
132. Asmuo, laikantis gyvūnus komerciniams tikslams, turi įregistruoti individualią įmonę.
133. Nuo gyvūnų registravimo mokesčio atleidžiami darbingo amžiaus neįgalieji, pensininkai, asmenys, turintys policijos, krašto ir priešgaisrinės apsaugos, žmonių gelbėjimo tarnybų pažymas apie šunų reikalingumą tų tarnybų veiklai.
134. Ūkinės paskirties gyvūnų registravimas ir identifikavimas turi būti vykdomas laikantis gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
135. Už gyvūnų (šunų, kačių, šeškų) registracijos kontrolę atsako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti asmenys.
 

XII. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA, KARANTINAVIMAS, NAIKINIMAS IR UTILIZAVIMAS

 
136. Jeigu viešoje vietoje šalia gyvūno nėra šeimininko, gyvūnas laikomas benamiu.
137. Benamių gyvūnų gaudymą organizuoja seniūnijos.
138. Benamių gyvūnų gaudymu, globa, karantinavimu, numarinimu bei naminių atiduodamų gyvūnų surinkimu gali užsiimti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys licencijas šiai veiklai.
139.  Paslaugų kokybės kontrolę atlieka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyrius.
140. Draudžiama naikinti benamius gyvūnus jų nesugavus, naudojant šaunamąjį ginklą, kuokas ir kitą brutalią įrangą, išskyrus atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti bei esant epizootijos pavojui, bet tik laikantis veterinarinių sanitarijos reikalavimų.
141. Jei pagaunamas gyvūnas (šuo ar katė), kurio savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, žetoną su adresu ar kodu, tatuiruotę ir pan.), Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojas privalo pranešti gyvūno savininkui, užregistruodamas tai žurnale, kuriame turi pasirašyti ir gyvūno savininkas, atsiimdamas gyvūną. 
142. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti galiojančius registracijos dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę, ir sumokėti už jo sugavimą, laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį. Jei gyvūnas nebuvo iki šiol užregistruotas, savininkas privalo gyvūną pirmiausiai užregistruoti ir tik tada jį atsiimti. 
143. Kai pagaunamas šuo ar katė, kurio savininko identifikuoti neįmanoma, pagautasis gyvūnas laikomas dešimt parų. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar asmuo, norintis priglausti gyvūną, Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku. 
144. Draudžiama benamius gyvūnus naudoti tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus. 
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 16 str. 3d.
145. Draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose.
146. Už neleistiną benamių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir benamių gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose benamiai gyvūnai laikomi ir veisiami.
 

XIII. GYVŪNŲ AUGINTINIŲ GAIŠENŲ TVARKYMAS

 
147. Už gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymą atsakingas teritorijos, kurioje rasta gaišena savininkas. Klaipėdos rajono vietinės reikšmės keliuose bei viešosiose vietose gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymą organizuoja seniūnijos.
148. Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymu gali užsiimti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys licencijas šiai veiklai.
149.  Paslaugų kokybės kontrolę atlieka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyrius.
150. Jei gyvūnų augintinių gaišenų savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, žetoną su adresu ar kodu, tatuiruotę ir pan.), įmonės vykdančios gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymą darbuotojas privalo pranešti gyvūno savininkui. Savininkai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymu. Jei nesutinkama atlyginti žalą, išlaidos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
 

XIV. TAISYKLIŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS

 
151. Šių taisyklių kontrolę pagal savo kompetenciją vykdo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiasis inspektorius, Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausias specialistas – ekologas, vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, seniūnijų seniūnai, valstybinės veterinarijos priežiūros pareigūnai.
152. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.
153. Šių taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai turi teisę:
153.1. įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur laikomi gyvūnai;
153.2. įeiti į butą, turint teismo sprendimą ar buto savininko sutikimą, jei nesilaikoma šių taisyklių;
153.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos klausimais;
153.4. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo, naudojimo reikalavimų pažeidimus;
153.5. įteikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.
154. Gyvūnų savininkai, pažeidę Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros taisykles Klaipėdos rajone, baudžiami administracine tvarka pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753) 19 str.

 
PATVIRTINTA
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
2006-06-29 sprendimu Nr. T11-181
 

AGRESYVIŲ ŠUNŲ REGISTRAVIMO KLAIPĖDOS RAJONE TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
1. Agresyvių šunų registravimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja Klaipėdos rajono teritorijoje laikomų agresyvių šunų registravimo tvarką.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (1997-11-06 Nr. VIII-500), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl agresyvių šunų registravimo taisyklių bei asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programos patvirtinimo“ (2003-06-17 Nr. 1V-217), Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklių, patvirtintų 2006 m. sausio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-13, nuostatomis bei kitais teisės aktais.
3. Šiame apraše vartojamos sąvokos:
3.1. agresyvaus šuns registravimas – duomenų apie agresyvų šunį bei jo savininką fiksavimas Agresyvių šunų registravimo žurnale;
3.2. agresyvaus šuns perleidimas – daiktinių teisių į  agresyvų šunį  perėjimas kitam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka;
3.3. kitos šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme (1997-11-06 Nr. VIII-500) vartojamas sąvokas.
4. Pagrindiniai agresyvių šunų registravimo uždaviniai:
4.1. atsakingo  už  agresyvaus  šuns  padarytą  žalą asmens nustatymas;
4.2. beglobių agresyvių šunų daugėjimo prevencija;
4.3. bendra žmonių ir gyvulių ligų kontrolė.
 

II. AGRESYVIŲ ŠUNŲ REGISTRAVIMAS

 
5. Klaipėdos rajono gyventojai, laikantys agresyvų šunį Klaipėdos rajono teritorijoje, privalo jį užregistruoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriuje.
6. Kitų savivaldybių gyventojai, laikantys agresyvų šunį Klaipėdos rajono teritorijoje, gali jį užregistruoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriuje.
7. Asmuo, turintis leidimą laikyti agresyvų šunį, privalo per nustatytą terminą jį užregistruoti: per 5 darbo dienas – įvežęs agresyvų šunį į Lietuvos Respubliką; per 3 kalendorines dienas – įsigijęs skiepytą agresyvų šunį Lietuvos Respublikoje, per 1 mėnesį – įsigijęs neskiepytą agresyvų šunį Lietuvos Respublikoje.
8. Agresyvių šunų savininkai moka nustatyto dydžio registracijos mokestį.
9. Agresyvių šunų savininkai privalo kasmet perregistruoti savo gyvūnus. Perregistruojant rinkliava neimama.
10. Už agresyvių šunų registraciją atsakingas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyrius.
11. Agresyvių šunų registruotojas privalo:
12. registruojant gyvūną pareikalauti agresyvaus šuns savininką pateikti kvitą, įrodantį, kad savininkas sumokėjo vietinės rinkliavos mokestį už šuns registravimą;
12.1. įrašyti agresyvų šunį į agresyvių šunų registracijos žurnalą;
12.2. supažindinti su Klaipėdos rajono gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros taisyklėmis;
12.3. registruojant gyvūną pareikalauti agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimo su įrašytu agresyvaus šuns identifikavimo numeriu ir leidimo laikyti agresyvų šunį;
12.4. agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime įrašyti agresyvaus šuns registracijos agresyvių šunų registravimo žurnale numerį;
12.5. priimti netekusių agresyvių šunų savininkų pareiškimus ir išbraukti gyvūną iš registracijos žurnalo;
13. Registruojamo agresyvaus šuns savininkas privalo:
13.1. pateikti asmens identifikavimo dokumentą su gyvenamosios vietos deklaracija;
13.2. pateikti pažymą, kurioje nurodyta, kad šuo paskiepytas ir turi identifikavimo numerį;
13.3. pateikti leidimą agresyviam šuniui įsigyti ir laikyti;
13.4. sumokėti registracijos mokestį ir pateikti registruotojui kvitą, įrodantį, kad savininkas sumokėjo vietinės rinkliavos mokestį už šuns registravimą.
14. Vietinės rinkliavos mokestį už šuns registravimą sumokėti banke. (Mokesčio gavėjas: Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188729161, atsiskaitomoji sąskaita LT227300010038166832, AB bankas „Hansabankas“. Įmokos kodas 5870).
15. Agresyvių šunų registravimo žurnale fiksuojami duomenys:
15.1. Agresyvaus šuns duomenys:
15.1.1. individualus agresyvaus šuns identifikavimo numeris, suteiktas pagal agresyvių šunų identifikavimo tvarką;
15.1.2. lytis;
15.1.3. gimimo data;
15.1.4. įsigijimo data;
15.1.5. vardas;
15.1.6. agresyvaus šuns laikymo vieta.
15.2. Agresyvaus šuns savininko duomenys:
15.2.1. fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, nuolatinė gyvenamoji vieta, telefono numeris, leidimo laikyti agresyvų šunį numeris;
15.2.2. juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, telefono numeris, leidimo laikyti agresyvų šunį numeris;
15.3. Agresyvaus šuns dingimo (pabėgimo  ar  vagystės) bei atgavimo data.
16. Surinkti mokesčiai gali būti panaudojami:
16.1. šunų vedžiojimo aikštelių įrengimui ir priežiūrai.
17. Gautų pajamų apskaitą ir naudojimą kontroliuoja savivaldybės kontrolierius.
 

III. AGRESYVAUS ŠUNS SAVININKO PASIKEITIMO, AGRESYVAUS ŠUNS NETEKIMO (NUGAIŠIMO AR NUMARINIMO) BEI DINGIMO (PABĖGIMO AR VAGYSTĖS) REGISTRAVIMAS

 
18. Asmuo, perleidęs agresyvų šunį, per 3 kalendorines dienas po agresyvaus šuns perleidimo  raštu pateikia savivaldybei, įregistravusiai agresyvų šunį, informaciją apie agresyvaus šuns savininko pasikeitimą. Savivaldybė panaikina to agresyvaus šuns registraciją agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns vakcinavimo pažymėjime. Naujas savininkas perėmęs agresyvų šunį užsiregistruoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriuje šio tvarkos aprašo II skyriaus nustatyta tvarka.
19. Agresyvaus šuns savininkas per 3 kalendorines dienas nuo agresyvaus šuns netekimo (nugaišimo ar numarinimo) dienos apie tai raštu praneša Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriui. Savivaldybė panaikina to agresyvaus šuns registraciją agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime.
20. Agresyvaus šuns savininkas per 3 kalendorines dienas nuo agresyvaus šuns dingimo (pabėgimo ar vagystės) apie tai raštu praneša Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriui. Savivaldybė agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime įrašo agresyvaus šuns dingimo datą.
21. Agresyvaus šuns savininkas, atgavęs šunį, per 3 kalendorines dienas apie tai praneša Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyriui. Savivaldybė agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime įrašo agresyvaus šuns atgavimo datą.
 

IV. ATSAKOMYBĖ PAŽEIDUS APRAŠĄ

 
22. Šio aprašo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 
23. Šio aprašo įgyvendinimo priežiūrą pagal savo kompetenciją vykdo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir plėtros skyrius, savivaldybės kontrolierius.

 

Gyvūnų laikymo taisyklės Klaipėdos m.

DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO KLAIPĖDOS MIESTE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 
2010 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-373
Klaipėda
 
 
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290, Nr. 137-5379; 2009, Nr. 77-3165; 2010, Nr. 25-1177, Nr. 51-2480, Nr. 86-4525) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2001, Nr. 99-3521) 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 2.2 papunkčiu, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
 
1. Patvirtinti Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisykles (pridedama).
 
2. Pavesti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti leidimų, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti, išdavimą.
 
3. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1-408 „Dėl Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių patvirtinimo“.
 
4. Skelbti apie šį sprendimą vietinėje spaudoje ir visą sprendimo tekstą – Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje.
 
 
Savivaldybės meras  Rimantas Taraškevičius
 
 
PATVIRTINTA 
Klaipėdos miesto savivaldybės 
tarybos 2010 m. gruodžio 23 d.
sprendimu Nr. T2-373
 
 

GYVŪNŲ LAIKYMO KLAIPĖDOS MIESTE TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
1. Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklės (toliau – taisyklės) galioja Klaipėdos miesto administracinėje teritorijoje (toliau – Klaipėda). Taisyklių reikalavimai privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantiems gyvūnus Klaipėdoje arba laikinai į ją atvykusiems kartu su savo augintiniais. Taisyklėse numatyti naminių, ūkinių gyvūnų priežiūros, higienos, sanitarijos, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo, karantino, humaniško elgesio su gyvūnais, žmonių saugumo užtikrinimo reikalavimai bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. 
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme. 
 

II. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

 
3. Draudžiama:
3.1 žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. 
3.2. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;
3.3. naudoti gyvūnus kaip taikinius;
3.4. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;
3.5. mokyti ir dresuoti gyvūnus nuolat juos baudžiant;
3.6. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros;
3.7. laikyti bute daugiau nei vieną suaugusį šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates ir šuniukų arba kačiukų vadas iki keturių mėnesių;
3.8. laikyti šunis ir kates bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie yra be bendrų virtuvių, arba jeigu jų vidaus taisyklėse numatyta kitaip);
3.9. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto ir vandens, kankinti;
3.10. gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių, smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį, vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;
3.11. leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose ir skveruose (išskyrus įrengtose vedžiojimo aikštelėse) bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu „Šunis vedžioti draudžiama“ (apvalus 25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį); 
3.12. vestis į liftą gyvūnus, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės;
3.13. vestis gyvūnus į maisto prekių parduotuves, mėsos gaminių, kulinarijos cechus, viešojo maitinimo įstaigas;
3.14. šunis, kates ir kitus gyvūnus vestis į valstybines įstaigas ir viešąsias paslaugas teikiančių įmonių patalpas, parduotuves, turgavietes, viešojo maitinimo įstaigas (išskyrus specializuotą veiklą vykdančias);
3.15. prekiauti gyvūnais tam nenumatytose vietose;
3.16. vedžioti ir maudyti gyvūnus paplūdimiuose vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.);
3.17. daugiabučiame name laikyti ūkinius, laukinius ir pavojingus gyvūnus; 
3.18. gyvūnus, taip pat šunis ir kates, išleisti vienus į daugiabučio namo bendro naudojimo patalpas, laiptines, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jis su pavadėliu, antsnukiu, ar be jų;
3.19. išskyrus taisyklių 20 punkte nurodytas Klaipėdos dalis laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus.
 

III. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
4. Gyvūnus Klaipėdos mieste leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų.
5. Agresyvių veislių šunys gali būti laikomi tik laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių ir tik turint leidimus agresyvius šunis įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti. Agresyvių šunų veislių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. IV-217. 
6. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
7. Viešose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu (atsižvelgiant į veislės eksterjero ypatumus). Šunys neturi kelti grėsmės aplinkiniams, greta esant pašaliniams žmonėms pavadėlis turi būti laikomas taip, kad būtų ne ilgesnis nei 1 m ilgio.
8. Gyvūnui priteršus viešoje vietoje, gyvūną vedantis, vedžiojantis, važnyčiojantis, ar juo jojantis asmuo turi surinkti ekskrementus.
9. Laikyti šunis, kates bute, privačiame name kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
10. Daugiabučio namo laiptinėse, bendro naudojimosi koridoriuose, viešose vietose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialioje taroje, ant rankų arba vedami laikant pavadėlį taip, kad būtų ne ilgesnis nei 1 m, su antsnukiu (atsižvelgiant į veislės eksterjero ypatumus). Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės ar išgąsčio aplinkiniams žmonėms bei gyvūnams.
11. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau įėjimas į valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti uždarytas, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie įėjimo turi būti pakabintas aiškus ir bet kuriuo paros metu gerai matomas perspėjamasis ženklas ar užrašas apie laikomą šunį.
12. Gyvūno savininkas, atsakingiems pareigūnams paprašius, privalo pateikti gyvūno registracijos, vakcinacijos, rinkliavų mokėjimo, identifikavimo dokumentus.
13. Pasimetus gyvūnui, gyvūno savininkas privalo apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai (įmonei, pasirašiusiai sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl gyvūnų gaudymo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugos teikimo) arba registratoriui (įmonei, pasirašiusiai sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl gyvūnų registravimo paslaugos teikimo).
14. Asmuo, sulaikęs pasimetusį, priklydusį naminį gyvūną, privalo pranešti gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną; jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, per tris paras turi pranešti apie gyvūno sulaikymą bendruoju pagalbos telefonu 112, Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai arba registratoriui. Tarnybos darbuotojai pagal implantuotą mikroschemą ar išorinio ženklinimo žymeklį privalo nustatyti gyvūno savininką ir jam nedelsdami pranešti apie surastą gyvūną.
15. Gyvūno savininkas, negalintis toliau prižiūrėti ir rūpintis gyvūnu, privalo jį atiduoti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gyvūnui suras naują šeimininką, o nesuradusi, atliks gyvūno eutanaziją.
16. Visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti laikantis Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių. 
17. Fiziniai ir juridiniai asmenys atlygina jiems priklausančių gyvūnų padarytą žalą įstatymų numatyta tvarka.
 

IV. ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS

 
18. Savininkai ar atsakingi asmenys privalo registruoti ir identifikuoti turimus ūkinius gyvūnus ir jų laikymo vietas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 ,,Dėl Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“.
19. Ūkiniai gyvūnai gali būti ganomi tik nuosavoje ar nuomojamoje žemės ūkio paskirties žemėje, laikomi pagal projektinę paskirtį įteisintuose pastatuose (tvartuose) Tauralaukio, Šaulių, Paupių, Rimkų, Žardės, Labrenciškių, Kalotės gyvenamuosiuose rajonuose. 
20. Bitynai turi laikytis nustatytų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 1 punktu patvirtintų Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų.
 

V. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 
21. Gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai (šunys, katės, šeškai ir kt.) kasmet turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės. Registratoriai perduoda Klaipėdos miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai registruotų gyvūnų sąrašus, o ši, tirdama gautą informaciją apie gyvūnų gerovės pažeidimą arba žmonių apkandžiojimą, kontroliuoja, ar gyvūnai yra suvakcinuoti.
22. Jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar gyvūną, savininkas apie tai nedelsdamas turi informuoti teritorinį Visuomenės sveikatos centrą ir Klaipėdos miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokį gyvūną savininkas privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas.
23. Nugaišus gyvūnui, gyvūno savininkas apie tai praneša Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri nemokamai paima gaišeną ir išveža.
24. Renginiai, kuriuose dalyvauja gyvūnai, gali būti organizuojami tik gavus Maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą (esant nepalankiai epizootinei situacijai, jis neišduodamas).
 

VI. ŠUNŲ IR KAČIŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS

 
25. Gyvūnų šeimininkai privalo identifikuoti, registruoti šunis ir kates pagal gyvenamąją vietą (informacija apie registracijos vietas skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje).
26. Gyvūnai augintiniai (katės, šunys) turi būti ženklinami mikroschemomis ar išorinio ženklinimo žymekliu. Registravimo ir ženklinimo duomenys kaupiami gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje.
27. Gyvūnų registravimo ir vietinės rinkliavos rinkimo (mokėjimo) tvarką nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.
 

VIII. ATSAKOMYBĖ IR KONTROLĖ

 
28. Už šių taisyklių pažeidimus taikomos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnyje.
39. Šių taisyklių laikymąsi kontroliuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius ir jo įgalioti pareigūnai, taip pat policijos pareigūnai.

Gyvūnų laikymo taisyklės Alytaus m.

 

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA 

 SPRENDIMAS 

 DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO ALYTAUS MIESTE TAISYKLIŲ IR LEIDIMŲ ĮSIGYTI, LAIKYTI, VEISTI, DRESUOTI AGRESYVIUS ŠUNIS IR PREKIAUTI JAIS ALYTAUS MIESTE IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠO 

 
 
 2009 m. gegužės 28 d. Nr. T-127 
Alytus
 
 
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 91-2832) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728), Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintu Agresyvių šunų veislių sąrašu (Žin., 2002, Nr. 32-1241) ir 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintomis Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklėmis (Žin., 2002, Nr. 56-2289), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. IV-217 patvirtintomis Agresyvių šunų registravimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-175/14 „Dėl gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučių namų butuose, normų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 61-2029), Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005-03-18 įsakymu Nr. B1-180 „Dėl bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1266), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2006-06-22 raštą Nr. 2D-(11.23)-3120 „Dėl Gyvūnų laikymo taisyklių papildymo“, Alytaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
 
1. Tvirtinti:
 
1.1. Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisykles (pridedama).
 
1.2. Leidimų įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir prekiauti jais Alytaus mieste išdavimo tvarkos aprašą (pridedama).
 
2. Pripažinti netekusiu galios Alytaus miesto tarybos 2000-02-24 sprendimą „Dėl Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklių tvirtinimo“.
 
 
 
Savivaldybės meras Česlovas Daugėla 
 
 PATVIRTINTA
 Alytaus miesto savivaldybės tarybos
 2009 m. gegužės 28 d.
 sprendimu Nr. T-127
 

GYVŪNŲ LAIKYMO ALYTAUS MIESTE TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
 1. Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklės (toliau – taisyklės) galioja Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, laikantiems gyvūnus.
 2. Šios taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, savininkų ir kitų asmenų teises, pareigas ir interesus.
 3. Taisyklėse numatyti naminių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos bei veterinarijos, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. 
 Numatyti ūkinės paskirties gyvūnų leidimų išdavimo ir laikymo reikalavimai.
 4. Visas kitas šiose taisyklėse nenumatytas sąlygas nustato Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, su juo susiję teisės aktai, Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai, savivaldybės mero potvarkiai ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai.
 5. Taisyklės, pasikeitus teisės aktams, gali būti taisomos, tikslinamos ar papildomos.
 

III. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SAVOKOS

 
 6. Gyvūno savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.
 7. Savininko valda – gyvūno savininko gyvenamasis ar gamybai skirtas ir juridiškai įteisintas žemės plotas.
 8. Uždara valda – gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos ir ne žemesne nei 1,5 m aukščio tvora aptvertas žemės sklypas, iš kurio negali prasiskverbti gyvūnas.
 9. Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
 10. Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
 11. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.
 12. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirti ir laukiniai gyvūnai, laikomi akvariumuose, terariumuose ir gamtininkų stotyse.
 13. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
 14. Beglobiai – gyvūnai, šalia kurių nėra savininko.
 15. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba – įmonė, pasirašiusi su Alytaus miesto savivaldybės administracija sutartį dėl benamių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, naikinimo ir utilizavimo.
 16. Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektams saugoti.
 17. Atvira valda – neaptvertas gyvūno savininko žemės sklypas.
 18. Gyvūnų globos namai – valstybinės veterinarijos priežiūros objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai.
 19. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ar netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.
 20. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai.
 21. Agresyvaus šuns laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso žmonių ir kitų gyvūnų saugumo užtikrinimas.
 22. Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.
 23. Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
 24. Karantinas – sanitarinės priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai.
 25. Ženklinimas – gyvūnų žymėjimas implantuojant integrinį grandyną (mikroschema) po gyvūno oda.
 26. Voljeras – inžinerinis statinys ar teritorija, aptverta tvora, sienomis arba vieliniu tinklu, kurioje gyvūnai gali laisvai judėti, atitinkanti jų etologinius ir fiziologinius poreikius.
 

III. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
 27. Gyvūnus Alytaus mieste leidžiama laikyti tik laikantis šių taisyklių reikalavimų.
 28. Leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus žvėris, roplius, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
 29. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose nebūtų palikti be priežiūros (išskyrus tam tikrais ženklais nurodytas vietas, prie parduotuvių ir pan.), laikomi jiems skirtuose narveliuose, šunys nebūtų palaidi.
 30. Gyvūnai turi būti auginami, šeriami ir laikomi taip, kad jų gyvenimo sąlygos atitiktų gyvūno rūšies bei veislės ypatumus.
 31. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeis kitų gyvūnų.
 32. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui įstatymų nustatyta tvarka.
 33. Savininkai, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti.
 34. Privačiose valdose ir saugomose įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose gyvūnų laikymo statiniai (kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų) įrengiami ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Šį atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą. Prie teritorijos turi būti įspėjamasis ženklas. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomas šuo nekeltų grėsmės lankytojams.
 35. Atvirose savininkų valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose.
 36. Jeigu privačioje valdoje, kuri ribojasi su fizinių ar juridinių asmenų teritorija (privačia valda), yra palaidas šuo, šuns savininkas privalo gauti šios teritorijos (privačios valdos) savininkų ar administratorių raštiškus sutikimus.
 37. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas – baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas „Palaidas šuo“). Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, ir tiek naktį. Kai laikomas agresyvus šuo, valda turi būti aptverta ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora.
 38. Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo ženklų.
 39. Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis kaip gynybos priemonę.
 40. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti vykdančių specialius valstybės pavedimus, savivaldybės, vet. tarnybos, antstolių, policijos pareigūnų ir inžinerinių komunikacijų priežiūrą atliekančių tarnybų darbuotojų (šilumos tiekimo, vandentiekio, dujų, elektros tinklų) saugumą.
 41. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai viešose vietose nebūtų palikti be priežiūros, laikomi jiems skirtose narveliuose, šunys nebūtų palaidi.
 42. Šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, esant pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Maži dekoratyvinių veislių šunys (japonų chinai, pekinai ir kt., kurių aukštis 26 – 28 cm) ir kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jeigu šalia šunų ir kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiai.
 43. Visuomeninėse miesto transporto priemonėse leidžiama vežti šunis, kates ir kitus ne žemės ūkio paskirties gyvūnus pagal galiojančias Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patvirtintas Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles.
 44. Šuns, katės savininkas, atsakingiems pareigūnams pareikalavus, privalo pateikti gyvūno vakcinacijos, o laikant agresyvų šunį ar jų mišrūną – ir registracijos dokumentus.
 

IV. GYVŪNŲ LAIKYMAS DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE

 
 45. Daugiabučių namų butų savininkas ar nuomininkas savo bute turi teisę laikyti vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 3 mėnesių amžiaus.
 46. Šunų ar kačių savininkas, laikantis gyvūnus daugiabučiame name, turi turėti raštišką sutikimą tų butų (ar patalpų) savininkų, su kurių butų (ar patalpų) sienomis, grindimis ar lubomis ribojasi butas (ar patalpos), kuriose laikomas gyvūnas.
 47. Daugiabučių namų butų ir individualiųjų namų savininkai bei jų nuomininkai turi užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir viešosios rimties.
 48. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai neterštų laiptinių, liftų, kitų bendrojo naudojimo patalpų, o priteršus – ekskrementus išvalyti.
 49. Savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu.
 50. Iš buto į namo laiptinę ar koridorių ir iki namo lauko durų visus šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus 42 punkte nurodytas išimtis.
V. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNAI IR PAUKŠČIAI
 51. Ūkinės paskirties naminiai gyvūnai – arkliai, galvijai, kiaulės, avys, ožkos, įvairūs paukščiai ir kt. laikomi tik savininko nuosavoje uždaroje valdoje gavus leidimą laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
 52. Leidimus laikyti ūkinės paskirties gyvūnus pagal šių taisyklių reikalavimus išduoda Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu sudaryta Leidimų laikyti ūkinės paskirties gyvūnus išdavimo komisija, sudaryta iš savivaldybės administracijos, Visuomenės sveikatos centro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų.
 53. Jeigu valdoje gyvena kelios šeimos, šiuos gyvūnus galima laikyti tik gavus raštišką visų pilnamečių asmenų sutikimą.
 54. Leidimas išduodamas konkrečiai gyvūnų rūšiai ir kiekiui. Pasikeitus nors vienai šių sąlygų, leidimas išduodamas iš naujo.
 55. Leidimas panaikinamas, jei nesilaikoma šių taisyklių reikalavimų.
 56. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses arba graužikus.
 57. Mėšlas gali būti kaupiamas iki 1 m³ uždarose patalpose. Srutos tvarkomos kaip ir kitos nuotekos.
 

VI. BITYNAI

 
 58. Ūkinės paskirties naminiai gyvūnai bitės yra sąlyginai pavojingos žmonėms ir gyvūnams. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą.
 59. Bičių laikytojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, laikantis arba prižiūrintis nors vieną bičių šeimą (avilį su bitėmis) arba išnuomojantis savo teritoriją bitėms laikyti. Bitynai – tai vietos, kuriose išdėstomi aviliai su bičių šeimomis.
 60. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
 61. Bityno atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, turi būti ne mažesnis kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora ar apsodintas gyvatvore, ne žemesne nei 2 m aukščio.
 62. Gyvenamose vietovėse:
 62.1. galima laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;
 62.2. bičių avilio atstumas nuo tako, kuriuo vaikšto žmonės, – ne mažesnis kaip 10 m;
 62.3. bičių avilio atstumas nuo vieškelio, – ne mažesnis kaip 20 m;
 62.4. bičių avilio atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos, – ne mažesnis kaip 5 m;
 62.5. jei neatitinka 62.1 punkte nurodytų rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites;
 62.6. jei neatitinka 62.2 ir 62.3 punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio;
 62.7. jei nesilaikoma 62.4 punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
 63. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.
 64. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
 65. Draudžiama laikyti bites daugiabučių namų kiemuose.
 66. Šiuos reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai), nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais reikalavimais ir kitais teisės aktais.
 

VII. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

 
 67. Šios taisyklės draudžia:
 67.1. Gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti.
 67.2. Be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos.
 67.3. Treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius.
 67.4. Laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte.
 67.5. Mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat juos baudžiant.
 67.6. Nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti.
 67.7. Vedžioti arba leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose, taip pat vesti gyvūnus į vaistines, parduotuves, viešojo maitinimo įstaigas, kirpyklas, gydymo įstaigas, išleisti vienus į laiptines, bendrojo naudojimo patalpas (neatsižvelgiant į tai, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jo). Ši nuostata netaikoma specialiųjų tarnybų tarnybiniams šunims ir šunims aklųjų vedliams.
 67.8. Šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose, balkonuose bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu „Šunis vedžioti draudžiama“ (apvalus 25 cm skersmens skritulys, kurio fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį).
 67.9. Laikyti ūkinės paskirties gyvūnus daugiabučių namų valdose ir gyvenamosiose patalpose.
 67.10. Ganyti ūkinės paskirties gyvūnus skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose.
 67.11. Naudoti srutas dirvai tręšti miesto teritorijoje.
 67.12. Kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų smėlio dėžių ir į jas išpilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, taip pat vesti kates ir šunis tuštintis į vaikų žaidimo vietas ir smėlio dėžes.
 67.13. Šunis ir kates laikyti bendrabučiuose, kurių gyventojai naudojasi juose esančiomis bendromis virtuvėmis, tualetais, voniomis.
 67.14. Laikyti įvairius gyvūnus ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose.
 67.15. Į paplūdimius vesti šunis ir kitus gyvūnus.
 67.16. Šaudyti šunis, kates ar kitus gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti ir atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti.
 67.17. Vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais.
 67.18. Veisti ir dresuoti kovinius šunis.
 67.19. Šerti gyvūnus viešosiose ir bendrojo naudojimo vietose.
 67.20. Organizuoti gyvūnų kovas su gyvūnais.
 67.21. Vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra nepritaikytos arba netinka tai gyvūno rūšiai.
 67.22. Gyvūnų gaišenas išmesti į šiukšlių konteinerius.
VIII. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI
 68. Visi gyventojų, įstaigų bei organizacijų laikomi šunys, katės ir kiti gyvūnai turi būti kasmet vakcinuojami nuo pasiutligės ir kitų ligų (vakcinacija nuo pasiutliges šunims ir katėms privaloma, vakcinacija nuo kitų ligų rekomenduojama).
 69. Jei gyvūnai apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
 70. Asmenys, radę dėl nežinomų priežasčių nugaišusį gyvūną, turi pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.
 71. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
 

IX. BEGLOBIŲ (BENAMIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS

 
 72. Benamių (beglobių) gyvūnų gaudymu bei karantinu rūpinasi Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba. Šios tarnybos darbą koordinuoja Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius.
 73. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojai yra atsakingi už šuns, katės ar kito gyvūno sunaikinimą ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn, jei nesilaiko karantino reikalavimų.
 74. Jei pagaunamas šuo ar katė, kurio savininką įmanoma nustatyti, Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojai privalo iš karto pranešti gyvūno savininkui ir registratoriui.
 75. Jei savininkas nežinomas, pagautieji gyvūnai Gyvūnų globos namuose laikomi 11 parų, jei gyvūnas įtariamas sergantis pasiutlige – 14 parų. Per tą laikotarpį šios tarnybos darbuotojai apie gyvūną privalo paskelbti, jog ieškomas savininkas.
 

X. TERITORIJOS ŠUNIMS VEDŽIOTI

 
 76. Šunis galima vedžioti tik šunims vedžioti skirtose teritorijose bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose.
 77. Teritorijos žymimos užrašu „Teritorija šunims vedžioti“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
 78. Teritorijose draudžiama vedžioti nepaskiepytus nuo pasiutligės, taip pat sergančius arba įtariamus sergant užkrečiamomis ligomis šunis.
 79. Už teritorijų nustatymą ir jų priežiūrą atsako Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius.
 

XI. AGRESYVIŲ ŠUNŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI

 
 80. Agresyvų šunį ir jų mišrūną įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti gali tik asmenys, turintys Alytaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą.
 81. Agresyviems šunims ir jų mišrūnams Alytaus mieste laikyti leidimus išduoda Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius pagal patvirtintą Leidimų įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti Alytaus mieste išdavimo tvarkos aprašą. Leidimas laikyti šunis gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių agresyvių šunų įvežimą, įsigijimą, laikymą, veisimą, dresavimą ir prekybą jais, ir šių taisyklių reikalavimų.
 82. Leidžiama įsigyti, laikyti, vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus (amerikiečių pitbulterjerus, bandogus (amerikiečių mastifus). Draudžiama veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti.
 

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 
 83. Šių taisyklių kontrolę vykdo įgalioti Alytaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Alytaus miesto aplinkos apsaugos agentūros, Alytaus miesto visuomenės sveikatos centro, Alytaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų kontroliuojančių valstybės institucijų pareigūnai.
 84. Už šių taisyklių nesilaikymą, be leidimo įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir prekiauti agresyvius šunis, asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas.
______________________________
 
 PATVIRTINTA
 Alytaus miesto savivaldybės tarybos
 2009 m. gegužės 28 d.
 sprendimu Nr. T-127
 

LEIDIMŲ ĮSIGYTI, LAIKYTI, VEISTI, DRESUOTI AGRESYVIUS ŠUNIS IR PREKIAUTI JAIS ALYTAUS MIESTE IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
 1. Leidimų įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jų mišrūnus ar jais prekiauti išdavimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808; 2001, Nr. 99-3521; 2003, Nr. 74-3418; 2004, Nr. 25-753) ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 56-2289) patvirtintomis Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, dresavimo ir prekybos jais taisyklėmis.
 2. Aprašo tikslas – nustatyti leidimų įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jų mišrūnus, kurių veislės nurodytos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 2002, Nr. 32-1241) patvirtintame Agresyvių šunų veislių sąraše, ir jais prekiauti Alytaus mieste išdavimo tvarką.
 3. Aprašas galioja tik Alytaus mieste.
 4. Aprašo privalo laikytis visi juridiniai ir fiziniai asmenys.
 5. Aprašą įgyvendina ir jo priežiūrą vykdo Alytaus miesto savivaldybės administracija.
 6. Leidimas įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti (toliau – leidimas) – dokumentas, suteikiantis juridiniams ir fiziniams asmenims teisę įsigyti, laikyti, dresuoti, veisti agresyvius šunis ir jais prekiauti Alytaus mieste. Asmenys, norintys dresuoti agresyvius šunis, turi turėti ir Lietuvos kinologų draugijos išduotą dresuotojo pažymėjimą.
 7. Leidimai išduodami juridiniams ir fiziniams (ne jaunesniems nei 18 metų) asmenims.
 8. Leidimus juridiniams ir fiziniams asmenims, pateikusiems 10 ar 11 punktuose nurodytus dokumentus, išduoda Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
 9. Apraše vartojamos sąvokos:
 Agresyvaus šuns laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso žmonių ir kitų gyvūnų saugumo užtikrinimas.
 Agresyvūs šunys – Agresyvių šunų veislių sąraše nurodytų veislių šunys bei jų mišrūnai.
 Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža agresyvius šunis, prekiauja ar kitaip rūpinasi šiais šunimis.
 

II. LEIDIMUI GAUTI REIKALINGI DOKUMENTAI

 
 10. Juridinis asmuo, norintis gauti leidimą, savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui pateikia:
 10.1. prašymą (pasirašytą juridinio asmens vadovo), kuriame nurodoma: juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono numeris; už agresyvaus šuns priežiūrą atsakingo asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris;
 10.2. juridinio asmens įregistravimo pažymėjimo kopiją;
 10.3. pažymos, kad už agresyvaus šuns priežiūrą atsakingas asmuo yra išklausęs asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programą, kopiją;
 10.4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymą, kad už agresyvaus šuns priežiūrą atsakingas asmuo neteistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
 10.5. pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad už agresyvaus šuns priežiūrą atsakingas asmuo nėra įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos.
 11. Fizinis asmuo, norintis gauti leidimą, savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui pateikia:
 11.1. prašymą, kuriame nurodomas asmens vardas, pavardė, kodas, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris. Pateiktiems duomenims sutikrinti asmuo pateikia asmens pasą arba asmens tapatybės kortelę;
 11.2. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą kopiją;
 11.3. pažymos, kad asmuo yra išklausęs asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programą, kopiją;
 11.4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymas, kad asmuo ir su juo gyvenantys asmenys neteisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas;
 11.5. pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pažymas, kad asmuo ir su juo gyvenantys asmenys, nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos.
 12. Juridinių asmenų pateiktų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos juridinio asmens antspaudu ir vadovo parašu, o fizinio asmens – fizinio asmens parašu.
 13. Registruojant gyvūną būtina pateikti VMVT patvirtintos formos Gyvūno vakcinavimo nuo pasiutligės pažymėjimo kopiją, kurioje nurodyta gyvūno identifikavimo numeris (implantuoto integrinio grandyno – mikroschemos numeris) bei paskiepyto gyvūno nuo pasiutligės data.
 14. Už leidimui gauti pateiktų duomenų ir dokumentų teisingumą atsako juos pateikęs asmuo.
 15. Asmenų duomenys, nurodyti jų pateiktuose dokumentuose, tvarkomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2000, Nr. 64-1924) nustatyta tvarka.
 

III. LEIDIMO IŠDAVIMAS

 
 16. Leidimai neišduodami asmenims:
 16.1. jaunesniems nei 18 metų;
 16.2. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
 16.3. teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, kuriems teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
 16.4. nepateikusiems pažymos, kad asmuo yra išklausęs asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programą;
 16.5. gyvūnas nėra skiepytas nuo pasiutligės ar praėjo daugiau nei 3 mėnesiai nuo datos, kai būtinas kartotinas skiepijimas ir nėra identifikuotas;
 16.6. gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais 16.2 ir 16.3 punktuose.
 17. Asmeniui, pateikusiam 10 ar 11 punktuose nurodytus dokumentus, leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įgaliotas asmuo.
 18. Leidime nurodoma:
 18.1. leidimo pavadinimas;
 18.2. juridinio asmens pavadinimas (fizinio asmens vardas, pavardė);
 18.3. juridinio (fizinio) asmens kodas;
 18.4. juridinio asmens buveinės (fizinio asmens gyvenamosios vietos) adresas;
 18.5. leidimo numeris;
 18.6. identifikavimo numeris;
 18.7. leidimo išdavimo data.
 19. Leidimą pasirašo ir antspaudu tvirtina savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
 20. Leidimas išduodamas per penkias darbo dienas nuo visų dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos.
 21. Leidimų išdavimo registravimo žurnale fiksuojami šie duomenys:
 21.1. leidimo numeris;
 21.2. juridinio asmens pavadinimas (fizinio asmens vardas, pavardė);
 21.3. juridinio (fizinio) asmens kodas;
 21.4. juridinio asmens buveinės (fizinio asmens gyvenamosios vietos) adresas;
 21.5. juridinio (fizinio) asmens telefono numeris;
 21.6. leidimo išdavimo data.
 22. Asmuo, gavęs leidimą, pasirašo leidimų išdavimo registravimo žurnale.
 23. Leidimo įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti formą ir leidimų išdavimo registravimo žurnalo formą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
 24. Asmeniui, praradusiam leidimą ir apie tai paskelbusiam Alytaus miesto dienraštyje bei raštu informavusiam savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį, išduodamas leidimo dublikatas.
 

IV. LEIDIMŲ GALIOJIMO SUSTABDYMAS IR GALIOJIMO PANAIKINIMAS

 
 25. Asmeniui, pažeidusiam Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles, Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisykles ir šio aprašo reikalavimus (pagal kontroliuojančių institucijų gautus raštiškus pranešimus), savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu leidimo galiojimas sustabdomas ir nustatomas terminas pažeidimams pašalinti.
 26. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas raštu informuoja asmenį apie leidimo galiojimo sustabdymą ir nustatytą terminą pažeidimams pašalinti.
 27. Asmuo, pašalinęs pažeidimus, apie tai raštu informuoja savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį.
 28. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo patikrina, ar asmuo pašalino pažeidimus. Asmeniui, pašalinusiam pažeidimus, savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu panaikinamas leidimo galiojimo sustabdymas.
 29. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas raštu informuoja asmenį apie leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimą.
 30. Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu:
 30.1. asmuo per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų;
 30.2. asmuo per vienerius metus du kartus pažeidžia Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių ir šio aprašo reikalavimus (pagal kontroliuojančių institucijų gautus raštiškus pranešimus);
 30.3. buvo nustatyta, kad asmuo leidimui gauti pateikė neteisingus duomenis ar suklastotus dokumentus.
 31. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas raštu informuoja asmenį apie leidimo galiojimo panaikinimą.
 32. Asmuo, gavęs raštą apie leidimo galiojimo panaikinimą, per 5 darbo dienas grąžina leidimą savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui.
 

VI. ATSAKOMYBĖ

 
 33. Aprašo reikalavimus pažeidę fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 
 34. Asmenys, turintys agresyvius šunis, privalo per 60 dienų nuo aprašo įsigaliojimo dienos nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo gavimo.
 

 

Gyvūnų laikymo taisyklės Elektrėnų m.

PATVIRTINTA
 Elektrėnų savivaldybės tarybos
 2004 m. rugpjūčio 11 d. 
 sprendimu Nr.TS-169
 
 

GYVŪNŲ LAIKYMO TAISYKLĖS

 

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
     1.Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, jų privalo laikytis visi fiziniai bei juridiniai asmenys.
     2. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos, higienos bei veterinarijos reikalavimai, aikštelių šunims vedžioti įrengimo, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. 
     3. Taisyklėse nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka ir atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. 
 

II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 
     4. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
     5. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
     6. Beglobiai šunys – palaidi, be savo šeimininkų viešose vietose esantys šunys. 
     7. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
     8. Gyvūnai – visų rūšių gyvūnai, taip pat laukiniai gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
     9. Gyvūno laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas. 
     10. Gyvūno savininkas – kiekvienas sulaukęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat arba laikinai augina gyvūną.
     11. Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą. 
     12. Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.
     13. Gyvūnų laikymo vieta – patalpa, aptverta teritorija, vandens telkinys, kuriuose laikomas gyvulys arba gyvūnas. 
     14. Gyvūnų globa – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.
     15. Gyvūno šeimininkas – gyvūno savininkas arba globėjas.
     16. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos. 
     17. Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
     18. Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami arba atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
     19. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
     20. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus. 
     21. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
     22. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
     23. Pavojingi šunys – šunys, kurie dėl savo veislės savybių arba specialaus apmokymo ir dresavimo kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui.
     24. Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.
     25. Savininko valda – gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.). 
     26. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namų saugojimui, darbo ir kitiems tikslams. 
     27. Uždara savininko patalpa – rakinama gyvenama patalpa, sandėlis, įvairios paskirties vagonėlis, ūkinis pastatas ir kt.
     28. Uždara savininko valda – gyvenamosios ir ūkinės paskirties patalpos, taip pat ne mažiau kaip 1,5 m aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų tvora ir kt. aptvertas žemės plotas, iš kurio valdos negali prasiskverbti gyvūnas.
     29. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.
 

III. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
     30. Gyvūnus leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų. 
     31. Gyvūnų savininku gali būti kiekvienas fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų, arba juridinis asmuo. 
     32. Daugiabučiuose namuose leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties naminius gyvūnus, išskyrus pavojingus gyvūnus, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai. 
     33. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos.
     34. Leidimus įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti, prekiauti jais, laikyti palaidus specialiai apmokytus šunis aptvertose saugojimo vietose (atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.), agresyvius šunis ir kitus pavojingus gyvūnus išduoda Elektrėnų savivaldybės administracija, vadovaudamasi Elektrėnų savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos išvada. Į komisijos sudėtį įeina Elektrėnų savivaldybės administracijos, Elektrėnų policijos komisariato, Trakų visuomenės sveikatos ir specialistų tobulinimo centro, Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Ši komisija taip pat nagrinėja ir konfliktus dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros.
     35. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. 
     36. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui įstatymų nustatyta tvarka. 
     37. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus. 
     38. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas ir patalpas. 
     39. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias. 
     40. Fiziniai ir juridiniai asmenys rinkti zoologines kolekcijas gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jų nustatytos tvarkos. 
     41. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams, veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles. 
     42. Sodininkų bendrijų ir atvirose atskirų statinių valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio (agresyviems šunims – 1,8 m) aptvertuose voljeruose.
     43. Privačiose valdose ne ūkinės paskirties gyvūnų laikymo statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo ir projekto (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.
     44. Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 5 metrai nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų. 
     45. Uždaroje savininko valdoje, kurios tvora ne žemesnė kaip 1,5 m (agresyviems šunims ir pavojingiems – 1.8 m), šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas – baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas – „Palaidas šuo“). Nakties metu šis ženklas turi būti apšviestas. 
     46. Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo ženklų. 
     47. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertose saugojimo vietose (atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.) tik turint leidimą. Šis leidimas išduodamas pagal šių taisyklių 34 punktą.
     48. Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą. 
     49. Viešojoje vietoje šuo turi turėti registracijos žetoną.
     50. Jeigu viešojoje vietoje šalia šunų ir kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiais (su žetonais – beglobiais).
     51. Viešosiose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. 
     52. Iš buto į daugiabučio namo laiptinę, koridorių, kitas bendro naudojimo patalpas visus šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu.
     53. Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo, įsiveržimo į privačias valdas atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis, laikomus pagal šių taisyklių reikalavimus, kaip gynybos priemonę. 
     54. Daugiabučiuose namuose laikyti šunis, kates leidžiama turint raštišką laiptinės gyventojų sutikimą, o privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, – turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. 
     55. Konfliktines situacijas, kilusias dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo daugiabučiuose namuose, sprendžia komisija, sudaryta pagal šių taisyklių 34 punktą. 
     56. Kates jų savininkai turi išnešti ant rankų, specialiuose narveliuose, kuprinėse arba vesti su pavadėliu. 
     57. Gyvūnų savininkai, įvesdami į daugiabutį namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės ir kitos bendrojo naudojimo patalpos. 
     58. Daugiabučių namų butų savininkui arba nuomininkui leidžiama nuolat laikyti ne daugiau kaip du šunis, dvi kates ir vieną šuniukų arba kačiukų vadą iki 4 mėnesių amžiaus. Kitais atvejais būtina turėti leidimą, kuris išduodamas pagal šių taisyklių 34 punktą.
     59. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti vykdančių specialius pavedimus valstybės, savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų bei inžinerinių komunikacijų priežiūrą atliekančių tarnybų darbuotojų (policijos, antstolių, šilumos tiekimo, vandentiekio, dujų, elektros tinklų) saugumą.
     60. Gyvūnų savininkams draudžiama: 
     60.1. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti; 
     60.2. kenksmingai elgtis su gyvūnais (gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus); 
     60.3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius; 
     60.4. organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas arba kovas su gyvūnais; 
     60.5. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant); 
     60.6. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus; 
     60.7. šunis vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių – darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, paplūdimiuose ir masinio maudymosi vietose, skveruose, prie daugiabučių gyvenamųjų namų (jei yra šunų vedžiojimo aikštelė), žaliojoje vejoje, parkuose (išskyrus jų pakraščius arba ten įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles);
     60.8 lankytis su šunimis, katėmis, kitais gyvūnais maisto parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, kirpyklose ir kitose viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose (išskyrus specializuotas įstaigas, teikiančias gyvūnų priežiūros ir gydymo paslaugas) bei leisti šunis vienus į laiptines ir kitas daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpas (neatsižvelgiant į tai, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų); 
     60.9. šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose, balkonuose;
     60.10. išimties tvarka leidžiama šunis, kates ir kitus nepavojingus gyvūnus laikyti mokyklų, lopšelių – darželių, sanatorijų, pensionatų teritorijose turint leidimą, išduotą pagal šių taisyklių 34 punktą; 
     60.11. kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą kačių ir šunų ekskrementais, bei vesti šunis ir kates čia tuštintis; 
     60.12. daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus ir neregistruotus šunis. Buto savininkas arba nuomininkas, pasirašęs nuomos sutartį, yra atsakingas už bute laikomo šuns registravimą; 
     60.13. laikyti šunis ir kates bendrabučiuose ir bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose su bendra virtuve; 
     60.14. draudžiama vaikams iki 18 metų ir neblaiviems asmenims vesti ir vedžioti agresyvius šunis;
     60.15. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos; 
     60.16. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; 
     60.17. prekiauti gyvūnais viešosiose vietose ir turgavietėse, išskyrus turgavietes, kurių vidaus taisyklėse tai numatyta;
     60.18. maudyti gyvūnus paplūdimiuose, kuriuose tuo metu maudosi žmonės.
 

IV. AGRESYVIŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMAS, ĮSIGIJIMAS, LAIKYMAS, REGISTRAVIMAS, VEISIMAS, DRESAVIMAS, PREKYBA JAIS BEI JŲ PAĖMIMAS

 
     61. Agresyviems šunims priskiriami kovinių ir pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai: 
     61.1. Amerikiečių pitbulterjeras (kovinių šunų veislė); 
     61.2. Bandogas (amerikiečių mastifas) (kovinių šunų veislė);
     61.3. Amerikiečių Stafordšyro terjeras (pavojingų šunų veislė); 
     61.4. Stafordšyro bulterjeras (pavojingų šunų veislė); 
     61.5. Amerikiečių buldogas (pavojingų šunų veislė); 
     61.6. Argentinos dogas (pavojingų šunų veislė); 
     61.7. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas) (pavojingų šunų veislė); 
     61.8. Kangalas (Turkų aviganis) (pavojingų šunų veislė); 
     61.9. Kaukazo aviganis (pavojingų šunų veislė); 
     61.10.Pietų Rusijos aviganis (pavojingų šunų veislė). 
     62. Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Elektrėnų savivaldybės administracijos leidimus, išduotus pagal šių taisyklių 33 punktą. 
     63. Leidimai, nurodyti šių taisyklių 62 punkte, neišduodami asmenims:
     63.1. jaunesniems kaip 18 metų;
     63.2 įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
     63.3 teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
     63.4 nepateikusiems pažymos, kad jie yra išklausę atitinkamą mokymo programą, kurią tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;
     63.5 gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais šios dalies 63.2 ir 63.3. punktuose;
     64. Savivaldybė arba kitos įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti:
     64.1 kai atsiranda šių taisyklių 63.2. , 63.3. ir 63.5. punktuose numatyti pagrindai;
     64.2. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį;
     64.3. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, iki išnyks leidimo sustabdymo pagrindai;
     64.4. mirus šuns savininkui, iki jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį;
     64.5. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį.
     65. Paimti agresyvūs šunys realizuojami. Realizavus šunį, gauti pinigai, atskaičius realizavimo išlaidas, grąžinami šuns savininkui ar įpėdiniui (išskyrus atvejį, jeigu įpėdinis nepriėmė palikimo).
     66. Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje, nuosavoje, uždaroje (aptvertoje), užrakintoje valdoje ar uždaroje (aptvertoje) valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Gyvenant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
     67. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus.
     68. Draudžiama veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti. 
     69. Kovinius šunis, kovinių, pavojingų veislių šunų mišrūnus įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama. 
     70. Visi agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai turi būti identifikuoti tatuiruote arba mikroprocesoriumi. 
     71. Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys išduotą leidimą pagal šių taisyklių 34 punktą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą. 
     72. Dėl leidimų įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti sustabdymo ir panaikinimo nusprendžia komisija pagal šių taisyklių 34 punktą. 
     73. Agresyvūs šunys privalomai registruojami seniūnijose pagal gyvenamąją vietą.
     74. Registruodami agresyvius šunis, atsakingi asmenys pateikia išduotą pagal šių taisyklių 34 punktą leidimą įsigyti, laikyti, veisti ir prekiauti atitinkamais šunimis, įvežto agresyvaus šuns registracijos dokumentą (VRM) ir skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu identifikavimo numeriu, dokumentą, kuriame nurodyta šuns veislė ar jos mišrūnas, kovinių veislių šunų ir veterinaro pažymą apie gyvūno sterilizaciją ar kastraciją. Juridiniai asmenys turi nurodyti agresyvaus šuns laikymo vietą.
 

V. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS MIESTUOSE IR MIESTELIUOSE

 
     75. Miestuose ir miesteliuose ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskirose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriuose gyvena po vieną šeimą (esant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) arba specialiai ūkiniams gyvūnams laikyti pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų. 
     76. Miestuose ir miesteliuose ūkio pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti pastatyti ir statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 „Dėl miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92.
     77. Miestuose ir miesteliuose gyvuliai ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose.
     78. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus.
     79. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo savivaldybės prižiūrimose teritorijose. 
     80. Draudžiama daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose) ir bendrosios paskirties teritorijose laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą. 
     81. Draudžiama pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui. 
     82. Mėšlas kaupiamas uždarose patalpose iki 1 kub. m tūrio. Srutos renkamos į sandarią duobę, kuri pripildoma ne daugiau kaip 2/3 tūrio ir kas mėnesį išvaloma bei dezinfekuojama. Miestuose ir miesteliuose draudžiama naudoti srutas dirvą tręšti. 
     83. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.
     84. Ūkinės paskirties gyvūnų laikytojai užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos, sanitarijos ir ūkinių priemonių:
     84.1. ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses arba graužikus; 
     84.2. ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpose reguliariai turi būti atliekama deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija.
     85. Gyvulių laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša Elektrėnų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų. 
 

VI. GYVŪNŲ VEŽIMAS

 
     86. Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine veterinarijos tarnyba. 
     87. Draudžiama vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai.
     88. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai. 
     89. Gyvūnų išvežimo iš Lietuvos klausimus reglamentuoja Vyriausybė. 
     90. Visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti laikantis Keleivių ir bagažo vežimo ir šių taisyklių. Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepai.
     91. Agresyvius ir pavojingus šunis bei kitus pavojingus gyvūnus vežti visuomeniniu transportu draudžiama.
     92. Vežant gyvūnus, būtini šie veterinarijos dokumentai:
     92.1. šunims, katėms – tarptautinis skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimas;
     92.2 visiems gyvūnams – gyvūno sveikatos pažymėjimas (Forma Nr. 11).
 

VII. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS

 
     93. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos, o laikyti – vadovaudamiesi ir šiomis taisyklėmis. 
     94. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, – globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus. 
     95. Apie kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo atvejį būtina nedelsiant pranešti policijai, Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūrai ir seniūnui. Laukinių gyvūnų savininkai arba globėjai privalo savo lėšomis vykdyti šių įstaigų nurodymus dėl privalomo ištrūkusių gyvūnų sugavimo, jeigu juos būtina sugauti dėl kilusios grėsmės žmonių sveikatai arba jeigu Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nustato, jog yra hibridizacijos ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas. 
 

VIII. SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 
     96. Gyvūnų šeimininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų gyvūnai nedarytų žalos aplinkai. 
     97. Šunis galima vedžioti tik šunų vedžiojimui skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose. 
     98. Vedant šunis, kates ir kitus gyvūnus, vadeliojant arba jojant arkliais viešose vietose (gatvės, kiemai, skverai, parkai ir kt.) ir jiems priteršus, taip pat priteršus daugiabučių namų koridoriuose arba kitose bendrojo naudojimo vietose, visuomeninio transporto priemonėse, gyvūnų savininkai ar atsakingi asmenys privalo turėti reikiamas priemones ir nedelsiant surinkti bei išvalyti ekskrementus. Atsisakius tai padaryti, atsakingi asmenys atsako pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 ir 161 str. 
     99. Gyvūnai turi būti sveiki, patologiškai nesiseiliojantys. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais. 
     100. Visi šunys bei kiti gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, paravirusinio gastroenterito, taip pat atlikti dehelmentizaciją. Gyvūnų skiepijimų ir dehelmentizacijos tvarką nustato Elektrėnų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
     101. Už šunų skiepijimą moka jų savininkai pagal Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintus įkainius.
     102. Asmenys, atsisakę skiepyti šunis nuo pasiutligės, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo nustatyta tvarka yra traukiami administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 109 str.
     103. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas privalo pranešti Elektrėnų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, apkandžiojusį gyvūną izoliuoti 10 parų bei sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. 
     104. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, apie tai būtina pranešti Elektrėnų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. 
     105. Infekcinėmis ligomis sergančius šunis draudžiama vedžioti šunų vedžiojimo aikštelėse bei kitose viešose vietose. 
     106. Įsivežus šunis ar kates iš kitų valstybių, gyvūnų savininkai privalo apie tai informuoti Elektrėnų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokie gyvūnai turi būti karantinuojami. Karantino metu atliekami visi reikalingi veterinariniai tyrimai.
     107. Nustačius, kad gyvūnai serga užkrečiamąja liga, valstybinės veterinarijos įstaigos veterinarijos gydytojų nurodymu ligos židiniui likviduoti privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
 

IX. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

 
     108. Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose. Žemės plotas aikštelei skiriamas Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu.
     109. Aikštelės turi būti aptvertos, kietos arba žolės dangos. Jose įrengiami suolai, smėlio dėžė, urnos ekskrementams surinkti.
     110. Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai reikalingą minimalų inventorių. 
     111. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, o tamsiu paros metu – apšviestos. 
     112. Aikštelėse draudžiama vedžioti šunis, neskiepytus nuo pasiutligės, taip pat sergančius arba įtariamus sergant užkrečiamomis ligomis.
     113. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Aikštelė šunims vedžioti“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas. 
     114. Aikštelės ir smėlio su ekskrementais dėžės bei duobės turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, vasarą – kas 10 dienų. 
     115. Už aikštelių įrengimą ir jų priežiūrą atsako seniūnai. 
     116. Draudžiamos šunis vedžioti vietos gali būti pažymėtos užrašu „Vedžioti šunis draudžiama“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn, į ženklo dešinę dalį. 
 

X. REGISTRAVIMAS, APSKAITA IR MOKESČIAI

 
     117. Daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai privalo registruoti jų butuose laikomus šunis seniūnijose pagal gyvenamąją vietą ir gauti registracijos pažymėjimą, žetoną bei mokėti nustatyto dydžio rinkliavą. 
     118. Savanoriškai seniūnijose gali būti registruojami ir šunys, laikomi atskirose uždarose privačiose valdose, bei katės.
     119. Registruojami nuo 4 mėnesių amžiaus šunys, o naujai įsigyti – per 30 dienų nuo jų įsigijimo. 
     120. Daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai, kurių butuose laikomi šunys, privalo mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už šunų registravimą ir laikymą.
     121. Rinkliavos dydis, jos mokėjimo tvarka ir lengvatos nustatomos vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatuose, kuriuos tvirtina Elektrėnų savivaldybės taryba.
     122. Savanoriškai registruojant seniūnijose šunis arba kates, imamas mokestis už paslaugą, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Elektrėnų savivaldybės taryba.
     123. Registracijos pažymėjime privalomai įrašoma vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose arba mokesčio už šuns (katės) registravimo paslaugą sumokėjimo data, sumokėta suma, kuri patvirtinama patikrinusio mokėjimo dokumentą seniūnijos darbuotojo parašu ir seniūno antspaudu.
     124. Pametęs šuns registracijos dokumentus, savininkas privalo kreiptis į seniūniją, kur išduodamas registracijos pažymėjimo dublikatas. 
     125. Vietinė rinkliava už šunų registravimą ir laikymą sumokama vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 1 d.
     126. Vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose lėšomis disponuoja Elektrėnų savivaldybės taryba. 
     127. Naujai įsigijus šunį, kuris bus laikomas daugiabučiame name, per 30 dienų nuo jo įsigijimo reikia užregistruoti seniūnijoje ir sumokėti vietinę rinkliavą už einamuosius metus. 
     128. Daugiabučiuose namuose draudžiama laikyti neregistruotus šunis. Už bute laikomo šuns registravimą yra atsakingas buto savininkas arba nuomininkas, pasirašęs nuomos sutartį.
     129. Agresyvūs šunys privalomai registruojami seniūnijose pagal gyvenamąją vietą.
     130. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintai gyvūnų identifikavimo ir registravimo tvarkai, šių taisyklų 117, 118, 122, 123, 124 ir 127 punktai netenka galios, tuomet vadovaujamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta gyvūnų registravimo tvarka.
 

XI. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ KARANTINAVIMAS

 
     131. Benamių (beglobių) gyvūnų gaudymą ir karantinavimą organizuoja Elektrėnų savivaldybės administracija. 
     132. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) gyvūnus naudojant šaunamąjį ginklą arba brutalią įrangą. Beglobių gyvūnų karantino tarnybos darbuotojai yra atsakingi už šuns, katės ar kito gyvūno sunaikinimą ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn, jei nesilaiko karantino reikalavimų. 
     133. Jei pagaunami šunys, turintys registracijos žetoną, ar katės, turinčios antkaklį su adresu ar registracijos žetoną, beglobių gyvūnų karantino tarnybos darbuotojai privalo iš karto pranešti gyvūno savininkui. Šis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo sumokėti už šuns ar katės laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį. 
     134. Jei savininkas nežinomas, pagautieji gyvūnai Beglobių gyvūnų karantino tarnyboje laikomi 3 paras. Per tą laikotarpį šios tarnybos darbuotojai apie gyvūną privalo pranešti Lietuvos kinologų draugijai, Gyvūnų globos draugijai, kitais būdais paskelbti, jog ieškomas savininkas. Neatsiradus norinčių priglausti gyvūną ir praėjus nustatytam terminui, jis turi būti nustatyta tvarka numarinamas (užmigdomas). 
 

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 
     135. Šunų ir kačių apžiūrų, parodų, lauko bandymų, medžioklės, kinologinės krypties sportinių varžybų metu, vykdant policijos, priešgaisrinės apsaugos, stichinių nelaimių likvidavimo tarnybų užduotis, taikomi kiti veterinariniai, sanitarijos ir higienos reikalavimai. 
     136. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus raštišką Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos leidimą. 
     137. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šiuos gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą nustato įregistruoti nuostatai, suderinti su Trakų visuomenės sveikatos ir specialistų tobulinimo centru ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Elektrėnų savivaldybės administracija. 
     138. Gyvūnais galima prekiauti tik Elektrėnų savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūno savininko privačioje valdoje. 
     139. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam savininkui, paimti parduoti arba numarinti. 
     140. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą. 
     141. Už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymo priežiūrą atsakingi įgaliotų institucijų pareigūnai turi teisę: 
     141.1. įeiti į butą, tvartus, kitas patalpas ir teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą, jei nesilaikoma šių taisyklių reikalavimų ir kitų tesės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą ir priežiūrą;
     141.2. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų apsaugos klausimais; 
     141.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus; 
     141.4. įteikti apylinkės teismui ieškinio pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūnų savininko priklausančių aplinkybių.
     142. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; 
     143. Šių taisyklių kontrolę vykdo įgalioti Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojai, Elektrėnų savivaldybės policijos komisariato, Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūros, Trakų rajono visuomenės sveikatos ir specialistų tobulinimo centro, Elektrėnų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų kontroliuojančių valstybės institucijų pareigūnai

Gyvūnų laikymo taisyklės Kauno m.

PATVIRTINTA 
Kauno miesto savivaldybės tarybos
2005 m. gruodžio 1 d.
sprendimu Nr. T-622
 (Kauno miesto savivaldybės tarybos
2009 m. lapkričio 5 d.
 sprendimo Nr. T-595 redakcija)
 
 

GYVŪNŲ LAIKYMO KAUNO MIESTE TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
1. Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės (toliau – taisyklės) galioja Kauno mieste ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
2. Šios taisyklės netaikomos pavojingiems gyvūnams, kurie turi būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos, ir laboratoriniams gyvūnams, kurių veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės.
3. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808; 2001, Nr. 99-3521; 2003, Nr. 74-3418; 2004, Nr. 25-753);
3.2. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 164-5971);
3.3. Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 ( Žin., 2007, Nr. 75-2990); 
3.4. Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 519/449 (Žin., 2002, Nr. 100-4456; 2008, Nr. 6-227);
3.5. Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 56-2289);
3.6. Agresyvių šunų veislių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 2002, Nr. 32-1241);
3.7. Agresyvių šunų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-217 (Žin., 2003, Nr. 62-2838);
3.8. Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-219/B1-548 (Žin., 2003, Nr. 62-2839);
3.9. Prekybos naminiais gyvūnais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4-162 (Žin., 1999, Nr. 54-1757);
3.10. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (Žin., 2003, Nr. 60-2734; 2008, Nr. 120-4568);
3.11. Gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose, normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-341/19 (Žin., 1999, Nr. 108-3171).
 4. Taisyklės reglamentuoja gyvūnų laikymo, priežiūros, gydymo, skerdimo, numarinimo, vežimo, prekybos, ženklinimo, registravimo, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo, sanitarijos, higienos ir veterinarijos, taip pat beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir jų karantinavimo reikalavimus.
 5. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, struktūrą, veiklą ir kitus specifinius klausimus.
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Administravimas – administratoriaus arba bendrijos pirmininko atliekami visi veiksmai, būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti. 
Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Anestezija – dalinis arba visiškas jutimo netekimas. 
Aptvaras – aptverta teritorija gyvūnams laikyti.
Atsakingas asmuo – fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuriam gyvūno savininkas laikinai patikėjo gyvūno laikymą ir priežiūrą, arba į kurio priežiūrą gyvūnas pateko kitais būdais. Agresyvaus šuns savininkas gyvūno laikymą ir priežiūrą gali laikinai patikėti fiziniam asmeniui, sulaukusiam 18 metų.
Atvira savininko valda – neaptverta žemės savininko valda.
Beglobis gyvūnas – be savininko priežiūros paliktas gyvūnas.
Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
Bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kt. patalpos, kurios nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
Bitynas – vieną epizootinį vienetą sudarančios bičių šeimos.
Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.
Daugiabutis namas – trijų ar daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kt.
Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. 
Deratizacija – graužikų naikinimas.
Dezinsekcija – vabzdžių (musių, uodų ir kt.) naikinimas.
Eutanazija – neskausmingas gyvūno numarinimas.
Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
Gyvenamojo fondo administratoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, administruojantys gyvenamąjį fondą (uždarosios akcinės bendrovės, administruojančios gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos).
Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
Gyvūno kastravimas – gyvūno lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas arba jų hormoninės veiklos nuslopinimas.
Gyvūno laikymo vieta – gyvūnui laikyti pritaikyta vieta (narvas, aptvaras, namelis ir kitos vietos).
Gyvūno paėmimas – laikinas arba visiškas atsakingo asmens teisės disponuoti gyvūnu apribojimas.
Gyvūno perleidimas – daiktinių teisių į gyvūną perėjimas kitam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Gyvūno realizavimas – gyvūno perleidimas kitam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise.
Gyvūno registravimas – duomenų apie gyvūną ir jo savininką fiksavimas viename iš gyvūnų registravimo žurnalų.
Gyvūno savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Agresyvaus šuns savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 18 metų) ar juridinis asmuo, kuris turi Kauno miesto savivaldybės išduotą leidimą ir nuolat ar laikinai augina agresyvų šunį. 
Gyvūno sterilizavimas – gyvūno vaisingumo panaikinimas.
Gyvūno tapatybės nustatymas – gyvūno tapatybės nustatymas pagal tatuiruotės, ausų įsago, įdago arba standartinės elektroninės tapatybės nustatymo priemonės numerį arba kitu būdu.
Gyvūnų gaudymas – gyvūno laisvės suvaržymas naudojant specialias streso ar pavojaus gyvūnų sveikatai nesukeliančias gaudymo priemones arba jų nenaudojant.
Gyvūnų globa – asmens veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną – prieglobsčio suteikimas, rūpinimasis sveikata ir gerove.
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba – įmonė (įmonės), pasirašiusi (pasirašiusios) su Kauno miesto savivaldybės administracija sutartį (sutartis) dėl benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo, karantinavimo, naikinimo ir utilizavimo.
Gyvūnų globos namai – valstybinės veterinarijos priežiūros objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai.
Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje. 
Įgaliotasis veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, kompetentingos institucijos įgaliotas fiziniam ar juridiniam asmeniui teikti valstybinės veterinarijos priežiūros paslaugas.
Karantinas – priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai ar epizootijai.
Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, skandinant, užkasant, dusinant, nuodijant, marinant badu, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai žalingus gyvūnui veiksmus.
Koviniai šunys – kovoms išvestų veislių šunys ir jų mišrūnai.
Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai. Naminiai gyvūnai nepriskiriami ūkinės paskirties gyvūnams.
Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės gyvenimo sąlygos. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, cirke, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių laikinoje žmogaus priežiūroje atsiradę gyvūnai.
Patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ar sveikatai.
Registratorius – įmonė, pasirašiusi su Kauno miesto savivaldybės administracija sutartį dėl Kauno mieste laikomų gyvūnų registravimo ir vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir jų laikymą daugiabučiuose namuose rinkimo paslaugų teikimo.
Savininko valda – valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale įregistruoti žemės sklypas, gyvenamosios ar ūkinės paskirties pastatai.
Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais tikslais.
Uždara savininko valda – savininko valda, aptverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio vielinio tinklo, mūro, lentų tvora ir kt.
Voljeras – inžinerinis statinys ar teritorija, aptverta tvora, sienomis ar vieliniu tinklu, kurioje gyvūnai gali laisvai judėti, atitinkanti jų etologinius ir fiziologinius poreikius. Jo konstrukcija turi užtikrinti, kad gyvūnas nepabėgtų.
Ženklinimas – gyvūnų žymėjimas atliekant tatuiruotę arba implantuojant integrinį grandyną po gyvūno oda ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti gyvūnų ženklinimo būdai.
Ženklintojas – asmuo, turintis teisę verstis gyvūnų ženklinimo paslaugų teikimu.
Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ar netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.
 

II. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
 7. Gyvūnus Kauno mieste leidžiama laikyti tik laikantis šių taisyklių reikalavimų.
 8. Gyvūnus laikyti ar juos prižiūrėti gali kiekvienas 16 metų (agresyvius šunis – 18 metų) fizinis asmuo.
9. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis. 
 10. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. 
 11. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais.
 12. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala.
13. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas nekeltų triukšmo, viršijančio leidžiamus triukšmo ribinius dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme ir Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
14. Viešose vietose galima vedžioti tik sveikus gyvūnus.
15. Gyvūnus rekomenduojama vedžioti gyvūnams vedžioti skirtose aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose retai žmonių lankomose vietose.
16. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, turi būti pažymėtos ženklu „Vedžioti šunis draudžiama“ (25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į dešinę ženklo dalį).
17. Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros.
18. Jeigu viešoje vietoje šalia nėra gyvūno savininko arba atsakingo asmens, gyvūnas laikomas beglobiu.
19. Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui. 
20. Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai. Jeigu gyvūnas turi tatuiruotę, integrinį grandyną arba antkaklį su adresu, šios tarnybos darbuotojai turi nustatyti gyvūno savininką ir jam pranešti apie surastą gyvūną.
21. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo, negalintis prižiūrėti gyvūno ir rūpintis juo, gali jį parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti kitam asmeniui arba gali gyvūną atiduoti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gyvūnui suras naują savininką, o nesuradusi atliks gyvūno eutanaziją.
22. Vagystės, smurto, pagrobimo, ginkluoto užpuolimo atvejais gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo turi teisę panaudoti gyvūną kaip gynybos priemonę.
 23. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo pareigūnų pareikalavimu privalo pateikti gyvūno registravimo ir gyvūno skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimus.
24. Gyvūnai savininko valdoje laikomi laikantis šių reikalavimų:
 24.1. Savininkas arba atsakingas asmuo gyvūną gali laikyti savo nuosavoje valdoje arba gavęs raštišką nuosavos valdos savininko sutikimą. Savininko valdoje galima laikyti ūkinės paskirties (jeigu valda yra žemės ūkio paskirties žemėje) ir ne ūkinės paskirties gyvūnus (dekoratyvinius, naminius, pavojingus gyvūnus).
 24.2. Savininko valdoje gyvūnams laikyti skirti statiniai, kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų, įrengiami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Nurodytą atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.
 24.3. Savininko valdoje gyvūnas gali būti pririšamas ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyno pastatų. Šį atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.
24.4. Privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, gyvūną laikyti leidžiama tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
24.5. Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie vartų turi būti įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti, taip pat pakabintas perspėjamasis ženklas (baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas „Nepririštas šuo“). Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, tiek naktį. Kai laikomas agresyvus šuo, valda turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,8 m aukščio tvora.
 24.6. Atviroje savininko valdoje, sodininkų bendrijų atviruose soduose gyvūnai laikomi uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiuose ne žemesniuose kaip 2 m aukščio voljeruose.
 24.7. Sarginiai šunys miesto įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi voljeruose arba pririšti. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomas šuo nekeltų grėsmės lankytojams.
 24.8. Uždarose rakinamose patalpose (butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų.
24.9. Balandžiai gali būti laikomi tik savininko nuosavoje valdoje tam tikslui pritaikytose patalpose ir tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą. Draudžiama juos laikyti gyvenamųjų namų palėpėse, rūsiuose, balkonuose, gyvenamosiose patalpose.
25. Ūkinės paskirties gyvūnai laikomi laikantis šių reikalavimų:
 25.1. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik nuosavoje ar nuomojamoje žemės ūkio paskirties žemėje tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą ir tik pagal suderintą projektą įrengtuose ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose ūkiniuose pastatuose (tvartuose).
 25.2. Mėšlą galima kaupti uždarose iki 1 kub. m tūrio patalpose, nesudarant sąlygų nemalonių kvapų sklaidai aplinkoje. Mėšlas ir srutos turi būti tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“.
 25.3. Srutos turi būti surenkamos į sandarią srutų duobę, laikomos uždarius sandariais dangčiais ir išvežamos, kai pripildoma ne daugiau kaip 2/3 duobės tūrio. 
 25.4. Draudžiama nekompostuotais ekskrementais, srutomis, fekalijomis tręšti dirbamą žemę, daržus ar vaismedžius, užkasti juos namų valdų laisvuose plotuose ar vejose, taip pat valstybinėje žemėje.
 25.5. Teritorija, kurioje laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti valoma kasdien, periodiškai atliekant dezinsekciją ir deratizaciją.
 25.6. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos turi būti dezinfekuojamos, jose turi būti palaikoma švara ir naudojamos priemonės, neleidžiančios veistis musėms, graužikams ir kitiems ligų platintojams. 
26. Gyvūnai daugiabučiuose namuose laikomi laikantis šių reikalavimų:
 26.1. Bute leidžiama laikyti tik ne ūkinės paskirties ir nepavojingus gyvūnus (išskyrus agresyvius šunis).
 26.2. Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
 26.3. Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams.
 26.4. Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte. Klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas.
26.5. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo nedelsiant išvalyti ir sutvarkyti gyvūno priterštas vietas.
 26.6. Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
26.7. Pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą.
 26.8. Už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.
27. Asmuo gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus, vadovaudamasis Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėmis. 
 28. Laboratoriniams bandymams gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti gyvūnai. Gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 
 

III. SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 
 29. Gyvūnų savininkai arba atsakingi asmenys privalo laikytis sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimų. 
 30. Asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti.
 31. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą. 
32. Visi laikomi gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai – privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Jaunus šunis pirmą kartą skiepyti nuo pasiutligės rekomenduojama 3 mėnesių amžiaus. Registratorius registruotų gyvūnų sąrašus perduoda Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri kontroliuoja, kad gyvūnai būtų paskiepyti. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, privaloma atlikti dehelmintizaciją.
33. Teikti veterinarijos paslaugas gali tik veterinarijos gydytojai, turintys atitinkamą išsilavinimą ir licenciją dirbti tą darbą.
 34. Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Kauno visuomenės sveikatos centrui ir Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas arba atsakingas asmuo privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Jei toks gyvūnas karantinuojamas gyvūnų globos namuose, visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas arba atsakingas asmuo.
35. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo informuoti Kauno visuomenės sveikatos centrą ir Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo suteikti nukentėjusiam ar jį lydinčiam asmeniui būtiną informaciją apie gyvūną, jo savininką ir kitus reikiamus duomenis.
36. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti (atlikti eutanaziją) gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
37. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną gyvūno savininko arba atsakingo asmens bute ar valdoje ir apie tai skubiai pranešti Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui.
38. Kai nugaišta gyvūnas, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo apie tai per 3 darbo dienas praneša registratoriui ir gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gali už atitinkamą mokestį išvežti gaišeną utilizuoti.
 

IV. GYVŪNŲ GYDYMAS

 
39. Laikomi gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais.
40. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę veterinarijos gydytojai, turintys licenciją verstis veterinarine praktika. 
41. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos tik nuskausminus.
 

V. GYVŪNŲ SKERDIMAS IR NUMARINIMAS (EUTANAZIJA)

 
42. Ūkinės paskirties gyvūnai skerdžiami ir iki skerdimo laikomi, šeriami ir girdomi vadovaujantis Skerdžiamų arba žudomų gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 659 (Žin., 2002, Nr. 126-5747).
43. Skerdyklose gyvūnai turi būti apsvaiginami ir skerdžiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais būdais ir konkrečiai gyvūnų rūšiai pritaikytais instrumentais.
44. Gyvūnus apsvaiginti ir skersti skerdyklose turi teisę tik veterinarijos specialistų apmokyti asmenys.
45. Skersti (žudyti) gyvūnus pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo leidžiama tik turint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.
46. Gyvūnus numarinti (atlikti eutanaziją) gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
 

VI. GYVŪNŲ VEŽIMAS

 
47. Viešuoju miesto transportu galima vežti tik ne ūkinės paskirties sveikus gyvūnus. 
48. Gyvūnai vežami krepšiuose, pintinėse, narveliuose ir kt., kurių matmenys ne didesni kaip 60x40x20 cm. Krepšiuose ir pintinėse vežami šunys privalo būti su antsnukiais.
49. Krepšių, pintinių ir narvelių, kuriuose vežami gyvūnai, negalima dėti ant viešojo transporto priemonių sėdynių.
50. Asmuo, vežantis gyvūną, privalo:
 50.1. užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas;
 50.2. nedelsdamas išvalyti gyvūno priterštą vietą ir apie tai informuoti vairuotoją;
 50.3. turėti gyvūno registravimo pažymėjimą ir paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą.
51. Viešuoju transportu vežamas gyvūnas neturi trikdyti kitų keleivių. Jei vežamas gyvūnas trikdo keleivius ir jie yra nepatenkinti, asmuo su gyvūnu turi išlipti iš viešojo transporto priemonės artimiausioje stotelėje.
 

VII. PREKYBA GYVŪNAIS

 
52. Prekiauti ūkinės paskirties sveikais gyvūnais, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų, leidžiama turgavietėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų savininkų privačiose valdose. 
53. Prekiauti dekoratyviniais ir naminiais gyvūnais leidžiama turgavietėse, specializuotose gyvūnų parduotuvėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų parodų metu. 
54. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tik specializuotuose tokių šunų veislynuose. 
55. Asmenys, laikantys gyvūnus pelno tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą ir turėti reikiamus leidimus. Visos gyvūnų prekybos vietos (išskyrus gyvūnų savininkų privačias valdas) turi būti įrengtos laikantis higienos normų reikalavimų.
 

VIII. GYVŪNŲ ŽENKLINIMAS IR REGISTRAVIMAS 

 
56. Laikomi ūkinės paskirties gyvūnai privalo būti paženklinti ir užregistruoti vadovaujantis Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėmis.
57. Visi laikomi šunys ir katės turi būti paženklinti ir užregistruoti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
58. Už šunų ir kačių registravimą ir laikymą mokama Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta vietinė rinkliava.
 

IX. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA, KARANTINAVIMAS IR UTILIZAVIMAS

 
59. Benamius (beglobius) gyvūnus gaudo, karantinuoja, globoja, atlieka jų eutanaziją ir juos utilizuoja gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba.
60. Benamius (beglobius) gyvūnus pagal fizinių ar juridinių asmenų pranešimus gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba gaudo bet kuriuo paros metu, švenčių ar poilsio dienomis.
61. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininką įmanoma nustatyti, apie sugautą gyvūną gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša gyvūno savininkui. Jis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę.
62. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininko neįmanoma nustatyti, sugautasis gyvūnas laikomas 14 parų. Jei per tą laiką neatsiranda savininkas ar asmuo, norintis priglausti gyvūną, gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas numarinamas.
63. Apie sugautus gyvūnus, kurių savininkų neįmanoma nustatyti, skelbiama benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo, globos, karantinavimo ir utilizavimo paslaugas teikiančios įmonės interneto svetainėje.
64. Nugaišusius ar žuvusius gyvūnus pagal fizinių ar juridinių asmenų pranešimus gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba išveža ir utilizuoja.
65. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba yra atsakinga už naikintinų gyvūnų eutanaziją ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukta atsakomybėn, jei nesilaiko jų karantino termino.
66. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojai, atidavę globoti gyvūną naujam savininkui, turi pranešti registratoriui naujojo savininko ir gyvūno duomenis, taip pat informuoti naująjį savininką apie privalomą gyvūno registravimą.
67. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) gyvūnus nesilaikant šių taisyklių.
 

X. BENAMIŲ KAČIŲ POPULIACIJOS MAŽINIMAS (REGULIAVIMAS)

 
68. Benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą) gali organizuoti ir vykdyti juridinis asmuo, kuris vykdo gyvūnų globos ir priežiūros veiklą, laikydamasis šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
69. Benamių kačių populiacijos mažinimas (reguliavimas) vykdomas tokiais etapais:
69.1. benamių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų sugavimui;
69.2. benamių kačių sugavimas;
69.3. benamių kačių skiepijimas nuo pasiutligės;
69.4. benamių kačių sterilizavimas, kastravimas;
69.5. benamių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje jos buvo sugautos.
70. Juridinis asmuo, ketinantis vykdyti benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą), turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates. Kačių šėrimo vieta turi būti žmonių nelankoma ar mažai lankoma, kiek galima nuošalesnė, atokiau nuo gydymo, švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų.
71. Išrinkusi vietą, seniūnija surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą, asmens, kuris šers kates, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą (jei turi). Akte turi būti nurodyta, kad asmuo susipažino su benamių kačių populiacijos mažinimo (reguliavimo) reikalavimais, nurodytais šiose taisyklėse, įsipareigoja jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją juridiniam asmeniui, vykdančiam benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą). Aktą pasirašo seniūnas ir juridinis asmuo, kuris vykdys benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą). Prie akto pridedama kačių šėrimo vietos schema.
72. Benames kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė seniūnija. Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu (reguliavimu). Draudžiama šerti kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu (reguliavimu).
73. Asmuo, šeriantis kates, privalo nuolat prižiūrėti šėrimo vietą (valyti, tvarkyti, surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir ją sutvarkyti pasibaigus šėrimui.
74. Gaudant benames kates turi būti užtikrinta, kad jos patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jų sveikatai.
75. Benamių kačių skiepijimą, sterilizavimą ar kastravimą gali atlikti tik veterinarijos gydytojai, turintys veterinarinį išsilavinimą ir licenciją. Paskiepyta, sterilizuota ar kastruota katė prieš paleidimą turi būti pažymėta nukerpant vienos ausies kaušelio trečdalį.
76. Paskiepyta, sterilizuota ar kastruota katė paleidžiama toje pačioje vietoje, kurioje buvo sugauta. Asmenys, vykdantys benamių kačių populiacijos mažinimą, turi kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas, sterilizuotas ar kastruotas kates ir jų skaičių. Šią informaciją asmenys privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.
77. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ar kiti asmenys negali gaudyti pažymėtų benamių kačių, jei jos nekelia grėsmės kitiems gyvūnams, asmenims ar jų turtui. Tokias kates galima gaudyti tik tada, jei joms reikia suteikti veterinarinę pagalbą.
 

 XI. ŠUNŲ VEDŽIOJIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

 
78. Šunų vedžiojimo aikštelės (toliau – aikštelės) gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, parkų, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose.
79. Žemės sklypas aikštelei įrengti skiriamas teisės aktų nustatyta tvarka pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.
80. Aikštelių skaičius ir vietos priklauso nuo užregistruotų šunų skaičiaus. Už šunų vedžiojimo aikštelių ir specialių dėžių šunų išmatoms įrengimą ir jų priežiūrą atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius.
81. Aikštelės turi būti aptvertos, turėti kietą arba žolės dangą. Jose turi būti šiukšliadėžės, suolai, šunų išmatų dėžės, gali būti įrengtas šunų dresūros inventorius. 
82. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Šunų vedžiojimo aikštelė“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
83. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarijos ir higienos reikalavimus. Jos turi būti nuolat valomos. Aikštelės ir išmatų dėžės turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, vasarą – kas 10 dienų.
 

XII. ŠIŲ TAISYKLIŲ DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

 
84. Šios taisyklės draudžia:
 84.1. padaryti gyvūną benamiu;
 84.2. be pateisinamos priežasties gyvūną sužeisti, gąsdinti ar numarinti;
 84.3. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant, nušaunant (išskyrus atvejus, jei gyvūnas pasiutęs ir jo negalima pagauti, užpuolė ir nėra kito būdo apsiginti ar apginti kitą asmenį), užkasant, naudojant metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
 84.4. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
 84.5. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;
 84.6. mokyti ir dresuoti gyvūnus nuolat juos neigiamai skatinant (baudžiant);
84.7. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros;
84.8. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;
 84.9. laikyti gyvūną netinkamomis tai rūšiai sąlygomis;
 84.10. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiajam veterinarinės pagalbos, laikyti be ėdalo, vandens, kankinti;
 84.11. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesilaikant šiose taisyklėse nurodytų reikalavimų;
 84.12. laikyti šunis ir kates bendrabučiuose (išskyrus tuos bendrabučius, kurie yra be bendrų virtuvių arba jų vidaus taisyklėse numatyta kitaip);
 84.13. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
 84.14. naudoti šunis ir kates maistui;
 84.15. naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį, vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;
 84.16. vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštėse ir vietose, pažymėtose ženklu „Vedžioti šunis draudžiama“ (25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į dešinę ženklo dalį);
 84.17. vežti gyvūnus liftu, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės;
 84.18. laikyti gyvūnus parduotuvėse, turgavietėse, mėsos gaminių, kulinarijos cechuose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, mokyklų, lopšelių-darželių, sanatorijų, pensionatų teritorijose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, neturint Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto leidimo;
 84.19. prekiauti gyvūnais tam nenumatytose vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių;
 84.20. vedžioti ir maudyti gyvūnus paplūdimiuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d., išskyrus tam tikslui įrengtas vietas;
84.21. laikyti daugiabučiame name ūkinės paskirties ir pavojingus gyvūnus (išskyrus agresyvius šunis);
 84.22. vežti ūkinės paskirties gyvūnus viešuoju miesto transportu;
 84.23. vežti ne ūkinės paskirties gyvūnus viešuoju miesto transportu ne krepšiuose, pintinėse ar narveliuose;
 84.24. išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu, ar be jo;
 84.25. pririšti gyvūnus šalia gatvės taip, kad jie trukdytų eismui;
 84.26. ganyti ūkinės paskirties gyvūnus skveruose, parkuose, pakelėse, kitose bendrojo naudojimo teritorijose ar vietose; 
 84.27. naudoti srutas dirvai tręšti;
84.28. šaudyti gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti ir tik tais atvejais, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti;
84.29. skersti gyvūnus pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo neturint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimo;
 84.30. šerti gyvūnus daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose;
 84.31. nemokėti privalomos Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytos vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose.
 

XIII. BITYNAI

 
85. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda Kauno miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
86. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
87. Nuvežtas bitynas ar jo dalis prie medingųjų augalų turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai, bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir savininko duomenys.
88. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
89. Bityno savininkas turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintų veterinarijos reikalavimų.
90. Bityno atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami žmonių poilsiui ir sportui, gyvuliams girdyti, turi būti ne mažesnis kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora ar apsodintas gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m.
91. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.
92. Sodininkų bendrijų teritorijose ir kitose gyvenamosiose vietovėse:
92.1. galima laikyti ne daugiau kaip l bičių šeimą l are žemės;
92.2. atstumas tarp bičių avilio ir tako, kuriuo vaikščioja žmonės, turi būti ne mažesnis kaip 10 m;
92.3. atstumas tarp bičių avilio ir vieškelio turi būti ne mažesnis kaip 20 m;
92.4. atstumas tarp bičių avilio ir kito savininko žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
93. Jei bityno savininkas nesilaiko 92.1 punkte nurodyto reikalavimo, jis turi turėti visų besiribojančių žemės sklypų savininkų raštišką sutikimą. 
94. Jei bityno savininkas nesilaiko 92.2 ir 92.3 punktuose nurodytų reikalavimų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m.
95. Jei bityno savininkas nesilaiko 92.4 punkte nurodyto reikalavimo, jis turi turėti gretimų žemės sklypų savininkų raštišką sutikimą.
96. Vežiojamasis bitynas turi būti pastatomas ne arčiau kaip 50 m iki kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų.
97. Vežiojamojo bityno savininkas turi turėti medingųjų augalų sklypo savininko raštišką sutikimą.
98. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
99. Bešeimininkio bičių spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsniu.
100. Ginčai tarp asmenų sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
101. Šiuos reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai) nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savo noru arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
 

 XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 
 102. Gyvūnų parodos ir varžybos gali būti rengiamos tik turint Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Parodų ir varžybų organizatoriai į šią tarnybą turi kreiptis ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki renginio.
 103. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šių gyvūnų priežiūros įstaigas, suderinus su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi ar jo įgaliotu asmeniu ir Kauno miesto valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
 104. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti. 
 105. Už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių vykdymo priežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai turi teisę:
 105.1. įeiti į butą, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą, jei įtariama, kad nesilaikoma Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių; 
 105.2. reikalauti iš gyvūnų savininkų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos klausimais;
 105.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus;
 105.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.
 106. Šių taisyklių kontrolę, pasitelkę Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešąją policiją, Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, vykdo Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnyba.
 107. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ar juridiniai asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Gyvūnų laikymo taisyklės Vilniaus raj.

 PATVIRTINTA
                                                Vilniaus rajono savivaldybės tararybos
                                                2007-03-23 sprendimu Nr.T3-73
 
 

GYVŪNŲ LAIKYMO IR PRIEŽIŪROS VILNIAUS RAJONE TAISYKLĖS

 
 
 

I.  BENDROSIOS NUOSTATOS

 
      1. Gyvūnų laikymo Vilniaus rajone taisyklės (toliau taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 23 d. nutarimu Nr.325 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr.117 „Dėl agresyvių šunų veislių, sąrašo patvirtinimo“ ir 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.242 „Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių“, Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr.4-341/19 „Dėl gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose normos“.
      2. Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visi fiziniai bei juridiniai asmenys. 
      3. Taisyklės numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos, higienos bei veterinarijos reikalavimai, aikštelių šunims vedžioti įrengimo, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai.
      4. Taisyklėse nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka ir atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą.
 

II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS

 
       5. Gyvūnai – visų rūšių gyvūnai, taip pat laukiniai gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
       6. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
       7. Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
       8. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namų saugojimui, darbo ir kitiems tikslams. 
       9. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirti ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
       10. Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami arba atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
       11. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
       12. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriem s sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai. 
      13. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui. 
      14. Gyvūnų globa – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.
      15. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūnų mušimas, tyčinis žalojimas, spardimas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti  tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.
      16. Gyvūno laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.
      17. Gyvūno savininkas – kiekvienas ne jaunesnis kaip 16 metų fizinis arba juridinis asmuo, kuris nuolat arba laikinai augina gyvūną.
      18. Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
      19. Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje. 
      20. Gyvūnų laikymo vieta – patalpa, aptverta teritorija, vandens telkinys, kuriuose laikomas gyvulys arba gyvūnas. 
      21. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais. 
      22. Beglobiai gyvūnai – palaidi, be savo šeimininkų viešose vietose esantys naminiai gyvūnai.
      23. Pavojingi šunys – šunys, kurie dėl savo biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
      24. Koviniai šunys – kovoms išvestų veislių šunys ir jų mišrūnai.
      25. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 
      26. Agresyvaus šuns laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso žmonių ar kitų gyvūnų saugumo užtikrinimas.
      27. Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi.
      28. Karantino tarnyba – institucija, su kuria savivaldybės administracija sudaro sutartis su benamių gyvūnų gaudymo, karantino, naikinimo, globos, registravimo ir kitiems darbams atlikti.
      29. Daugiabutis gyvenamasis namas – ne mažiau kaip trijų butų gyvenamasis namas. 
      30. Savininko valda – gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).
      31. Agresyvaus šuns realizavimas – agresyvaus šuns perleidimas kitam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise.
      32. Agresyvaus šuns paėmimas – laikinas arba visiškas atsakingo asmens teisės disponuoti agresyviu šunimi apribojimas.
 

III.  DRAUDŽIAMI VEIKSMAI SU GYVŪNAIS

 
      33. Draudžiama:
      33.1. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną; 
      33.2. gyvūną skandinti, smaugti arba užkasti, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
      33.3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius; 
      33.4. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;
      33.5. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros norint juo atsikratyti; 
      33.6. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte; 
      33.7. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
      33.8. vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo (sertifikato) gyvūnams vežti.
      33.9. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant).
 

IV. GYVŪNŲ AUGINIMAS, LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
      34. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus. 
      35. Kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo įrengimais.
      36. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. 
      37. Leidimus agresyvių šunų ir kitų pavojingų gyvūnų įsigijimui, laikymui, veisimui, dresavimui, prekybai, palaidų specialiai apmokytų šunų laikymui aptvertose saugojimo vietose (atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.) išduoda Vilniaus rajono savivaldybės administracija pagal rajono savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos išvadą.  Į komisijos sudėtį  įeina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono policijos komisariato, visuomenės sveikatos centro, rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Ši komisija taip pat nagrinėja ir konfliktus dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros.
      38. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. Savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešėją rimtį. Gyvūnų savininkas atsako įstatymo nustatyta tvarka, jei kelių aplinkinių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūnų keliamo triukšmo. 
      39. Laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. 
      40. Daugiabučių namų butuose buto savininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus. Kitais atvejais būtina turėti leidimą, kuris išduodamas pagal šių taisyklių 37 punktą.
      41. Draudžiama laikyti gyvūnus bendrabučių tipo gyvenamosiose patalpose su bendra virtuve, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo ar butų balkonuose, parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose.
      42. Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.) turi būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimynini ų valdų savininkų raštiškus sutikimus. 
      43. Sodų bendrijose ir atvirose valdose prie atskirų statinių šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams saugiuose voljeruose. Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 5 metrai nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų. Agresyvūs šunys – pririšti ar uždaryti ne žemesne kaip 2 metrų aukščio tvora aptvertuose voljeruose.
      44. Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje, nuosavoje, uždaroje (aptvertoje), užrakintoje valdoje ar uždaroje (aptvertoje) valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Gyvenant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą. 
      45. Uždarose, aptvertose, užrakintose savininko valdose, kurių tvorų aukštis garantuoja aplinkinių saugumą (agresyviems šunims tvoros turi būti ne žemesnės nei 2 m, šunys gali būti nepririšti, o prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklo forma įvairi). Laikant nepririštus agresyvius šunis, ženklas turi būti baltas, ne trumpesniu kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 m pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas – „Nepririštas šuo“. Ženklai turi būti gerai matomi visą parą. Nakties metu ženklas turi būti apšviestas.
      46. Agresyvūs šunys gali būti laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose tik turint savivaldybės leidimą (taisyklių 37 punktas). Teritorijos savininkas (nuomininkas) turi laikytis taisyklių reikalavimų ir užtikrinti, kad laikomi šuny s nekeltų grėsmės ir nepakenktų lankytojams. 
      47. Uždarose (užrakintose) patalpose – butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt. šunys apsaugai gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų. 
      48. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti vykdančių specialius pavedimus valstybės, savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų bei inžinerinių komunikacijų priežiūrą atliekančių tarnybų darbuotojų (policijos, antstolių, šilumos tiekimo, vandentiekio, dujų, elektros tinklų) saugumą.
      49. Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą. Buto savininkas arba nuomininkas, pasirašęs nuomos sutartį, yra atsakingas už bute laikomo šuns registravimą. 
      50. Viešojoje vietoje esantis šuo turi turėti pritvirtintą (pvz. prie antkaklio) registracijos žetoną.
      51. Jeigu viešojoje vietoje šalia šunų ar kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiais (su žetonais – beglobiai).
      52. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.
      53. Gyvūnų savininkai privalo įstatymo nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, gyvybei, jų ir valstybės turtui.
      54. pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos. 
      55. Fiziniai ir juridiniai asmenys rinkti zoologines kolekcijas gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jų nustatytos tvarkos. 
      56. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.
 

V. GYVŪNŲ VEDIMAS, VEDŽIOJIMAS IR VEŽIMAS

 
      57. Laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan. ar vedami tik su pavadėliu, agresyvūs šunys – ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 m ir šunys vedami prie vedančiojo kojos. Šunys žmonių susibūrimo vietose (autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais.
     58. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad jų gyvūnai neterštų laiptinių ir liftų, o priteršus – išvalyti . 
     59. Šunis galima vedžioti šunims vedžioti skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose su pavadėliu. Šis reikalavimas netaikomas medžiokliniams šunims medžioklės metu. 
     60. Draudžiama vaikams iki 18 metų ir neblaiviems asmenims vesti ir vedžioti agresyvius šunis. 
     61. Savininkų ar kitų asmenų viešoje vietoje vedamas ar vedžiojamas šuo  turi būti su žetonu, liudijančiu gyvūno registraciją. 
     62. Draudžiama gyvūnus vedžioti masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, agresyvius šunis – ir prie gyvenamųjų namų žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šuns vedžiojimo aikšteles. Draudžiama gyvūnus vestis į valstybines institucijas, prekybos ir paslaugų įstaigas. 
     63. Draudžiama gyvūnus išleisti vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus, kiemus nepriklausomai nuo to, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų. 
     64. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, gali būti pažymėtos užrašu ,,Šunis vedžioti draudžiama" arba apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš ženklo kairiosios pusės viršaus į dešiniosios pusės apačią.
     65.Visuomeninėse transporto priemonėse (priemiestiniuose ir tarpmiestiniuose autobusuose, traukiniuose ir kt.) gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu kelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepai. 
     66. Nemokamai vežti gyvūnus keleivinio transporto vietiniais (miesto ir priemiesčio) maršrutais galima tik specialioje taroje: pintinėse, krepšiuose, narveliuose ir kt., neužimant atskiros sėdimos ar stovimos vietos. Gyvūnui užėmus sėdimą ar stovimą atskirą vietą, už ją privaloma nusipirkti visos vertės bilietą, transporto sėdynes, kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu. Gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti. Ne taroje vežamas šuo turi būti su antsnukiu ir pavadėliu. 
      67. Ūkinės paskirties gyvūnus ir agresyvius šunis draudžiama vežti visų rūšių keleiviniu transportu. 
      68. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su  Vilniaus apskrities Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
 

VI. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS MIESTUOSE IR MIESTELIUOSE

 
     69.  Miestuose ir miesteliuose ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi savininkų atskirose nuosavose uždarose valdose, uždarose valdose prie nuosavų namų, kuriuose gyvena po vieną šeimą (esant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) arba specialiai ūkinių gyvūnų laikymui pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų. 
      70. Miestuose ir miesteliuose ūkio pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti pastatyti ir statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 ,,Dėl miestų ir gyvenviečių sodybos''  RSN 151-92.
      71. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus.
      72. Miestuose ir miesteliuose gyvuliai ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose.
      73. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo savivaldybės prižiūrimose teritorijose.  
      74. Draudžiama daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose) ir bendrosios paskirties teritorijose laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą. 
     75. Draudžiama pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui.
     76. Mėšlas kaupiamas uždarose patalpose iki 1 kub. m tūrio. Srutos renkamos į sandarią duobę, kuri pripildoma ne daugiau kaip 2/3 tūrio ir kas mėnesį išvaloma bei dezinfekuojama. Miestuose ir miesteliuose draudžiama naudoti srutas dirvai tręšti. 
      77. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.
      78. Ūkinės paskirties gyvūnų laikytojai užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos sanitarijos ir ūkinių priemonių:
      78.1. ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo ir nepriviliotų  musių arba graužikų.
      78.2.  ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpose reguliariai turi būti atliekama deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija;
      79. Gyvulių laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša Vilniaus  rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.
 

VII. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS

 
   80. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos, o laikyti – vadovaujantis ir šiomis taisyklėmis. 
  81. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, – globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus. 
    82. Apie kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo atvejį būtina nedelsiant pranešti policijai ir Vilniaus  rajono aplinkos apsaugos agentūrai. Laukinių gyvūnų savininkai arba globėjai privalo savo lėšomis vykdyti šių įstaigų nurodymus dėl privalomo ištrūkusių gyvūnų sugavimo, jeigu juos būtina sugauti dėl kilusios grėsmės žmonių sveikatai arba jeigu Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nustato, jog yra hibridizacijos ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas.
 

VIII. SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

 
     83. Gyvūnų savininkai privalo laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnai nedarytų žalos gyventojų sveikatai, aplinkai, būtų sveiki, švarūs ir prižiūrėti. 
    84. Draudžiama gyvūnus maudyti paplūdimio maudyklėse.
    85.Gyvūnui priteršus koridorių, liftą, balkoną, kitas namo bendrojo naudojimo patalpas ar viešojo transporto priemones, viešojo naudojimo teritorijas (šaligatvius, takus, žaliąsias vejas ir kt.), jo savininkas ar už gyvūną atsakingas asmuo privalo nedelsdamas išvalyti priterštą vietą. 
    86. Savininkai, įvesdami į daugiabučius namus gyvūnus, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės ir kitos bendro naudojimo patalpos. 
    87. Draudžiama gyvūnų priežiūrai imti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, leisti gyvūnams tuštintis vaikų žaidimui skirtose smėlio dėžėse. 
    88. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės prižiūrimos pagal teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles. Aikštelės dezinfekuojamos, ekskrementų urnos išvežamos ir dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
 

IX. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

 
    89. Visi gyvūnai turi būti tiriami dėl infekcinių susirgimų, skiepijami nuo užkrečiamų ligų, vadovaujantis veterinariniais reikalavimais kiekvienai gyvūnų rūšiai. 
    90. Gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunims ir katėms nuo 3 mėnesių amžiaus privaloma vakcinacija nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, atlikti dehelmintizaciją. Gyvūno savininkas privalo turėti bei įgaliotam pareigūnui pareikalavus pateikti gyvūno vakcinavimo pažymėjimą. 
    91. Jei gyvūnas apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas nedelsdamas turi pranešti Vilniaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Visuomenės sveikatos centrui, už agresyvų šunį atsakingas asmuo – ir policijos komisariatui, o gyvūną izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti. Apkandžioti gyvūnai taip pat turi būti izoliuojami ir stebimi.
    92. Gyvūno izoliavimo, stebėjimo sąlygas ir laiką nustato Vilniaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o išlaidas apmoka savininkas, kurio gyvūnas apkandžiojo aplinkinius. 
    93. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir apie tai nedelsiant pranešti Vilniaus  apskrities maisto ir veterinarijos tarnybai. 
    94. Šalinant gyvūninės kilmės atliekas, vadovaujamasi Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymu. 
    95. Užkrečiamomis ligomis sergančius gyvūnus draudžiama leisti į sveikų gyvūnų laikymo vietas. 
    96. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos nuskausminus. Gyvūnui susirgus, savininkas privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų diagnozuotas susirgimas ir paskirtas reikiamas gydymas. 
    97. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas, išskyrus atvejus, kai reikia nutraukti sunkiai sergančio gyvūno kančias. 
    98. Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima specializuotose parduotuvėse ar turgavietėse (kurių vidaus tvarkos taisyklėse tai numatyta), laikantis Valstybinės veterinarinės tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose. 
    99. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.
 

X. BENAMIAI (BEGLOBIAI) GYVŪNAI

 
   100. Draudžiama gyvūną (šunį, katę) padaryti benamiu. 
   101. Gyvūnai laikomi benamiais, jeigu viešosiose vedžiojimo vietose, bendrojo naudojimo teritorijose  yra vieni be savininkų, atsakingų asmenų. 
   102. Draudžiama benamius gyvūnus naudoti tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus.
   103. Benamių gyvūnų gaudymą, karantinavimą ir naikinimą organizuoja Vilniaus apskrities savivaldybės administracija. 
   104. Draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose.
   105. Benamiams gyvūnams atsiradus įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose, privaloma juos surinkti ir perduoti ar padėti surinkti karantino tarnybai. Tose patalpose turi būti atlikta profilaktinė dezinsekcija, deratizacija, dezinfekcija. 
   106. Už neleistiną benamių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir benamių gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose benamiai gyvūnai laikomi ir veisiami. 
   107. Jei daugiabučiame gyvenamajame name neįkurta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ar nesudaryta jungtinės veiklos sutartis ir namo bendrojo naudojimo patalpose ar kieme gyvena ir veisiasi benamiai gyvūnai, tai benamių gyvūnų surinkimą, patalpų dezinsekciją, deratizaciją, dezinfekciją organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė. Už  surinktus benamius gyvūnus ir atliktus dezinsekcijos, deratizacijos, dezinfekcijos darbus namo gyventojai atsiskaito pagal pateiktą sąskaitą kartu mokėdami už kitas paslaugas.
   108. Fiziniai, juridiniai asmenys, suradę ir priglaudę benamį gyvūną, privalo apie tai pranešti ar pristatyti gyvūną karantino tarnybai. 
   109. Karantino tarnyba, gavusi informaciją apie rastą (pastebėtą) benamį gyvūną, turi jį paimti (sugauti), jei įmanoma, pagal gyvūno identifikavimo požymius nustatyti gyvūno savininką ir jį informuoti. Atsiimdamas gyvūną savininkas privalo sumokėti už jo laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį. Karantino tarnyba privalo visus priimtus, surinktus, sugautus benamius gyvūnus įrašyti į benamių gyvūnų apskaitos žurnalą. 
   110. Kai gyvūno savininko nustatyti neįmanoma, pagautas gyvūnas laikomas ne mažiau kaip 10 parų. Dėl ilgesnio laikymo termino nusprendžia  pati karantino tarnyba. Jei per 10 parų savininkas ar asmenys, norintys priglausti gyvūną, nerandami, karantino tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas gali būti numarinamas. Karantino tarnyba turi informuoti visuomenę apie pagautus gyvūnus, rūpintis, kad būtų atrasti gyvūnų savininkai ar gyvūnams surasti nauji savininkai. 
    111. Pasimetus gyvūnui, savininkas apie tai privalo pranešti karantino tarnybai. 
    112. Gyvūno savininkas, įtariamas gyvūną padaręs benamiu ir gavęs raštišką įspėjimą apie tai, privalo pateikti tai paneigiančią informaciją. Nepateikęs įspėjime prašomos informacijos, gyvūno savininkas vertinamas kaip gyvūną padaręs benamiu. 
    113. Jei savininkas nepraneša apie gyvūno dingimą ar, gavęs pranešimą apie rastą jo gyvūną, neatsiliepia, tai savininkas po 10 parų gyvūno laikymo karantino tarnyboje netenka nuosavybės teisių į gyvūną ir yra vertinamas gyvūną padaręs benamiu.
 

XI. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI  ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

 
    114. Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į užregistruotų šunų skaičių.  Žemės plotas aikštelei skiriamas Vilniaus  rajono savivaldybės tarybos sprendimu.
    115. Aikštelės turi būti aptvertos su kieta arba žolės danga. Jose įrengiami suolai, dėžė smėliui, urnos ekskrementams surinkti. Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai reikalingą minimalų inventorių.
    116. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, o tamsiu paros metu apšviestos.
   117. Aikštelėse draudžiama vedžioti šunis, neskiepytus nuo pasiutligės, taip pat sergančius arba įtariamus sergant užkrečiamomis ligomis.
   118. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu ,,Aikštelė šunims vedžioti" – ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas. 
   119. Aikštelės, smėlio dėžės (duobės), urnos ekskrementams  turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Privaloma sutartis su urnas, aikšteles dezinfekuojančia ir prižiūrinčia įmone.
   120. Už aikštelių įrengimą ir jų priežiūrą atsako seniūnijų seniūnai. 
   121. Daugiabučio namo bendrijos spendimu savivaldybės priskirtose prižiūrėti namo teritorijos ribose, kiemuose gali būti skirta teritorijos dalis šunims vedžioti. Už paskirtos teritorijos tvarką ir švarą atsakinga bendrija. Skirtoje aikštelėje turi būti urna kačių, šunų ekskrementams išmesti, ,,žymėjimosi'' stulpeliai. Aikštelės ir ekskrementų urnos turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
 

XII. AGRESYVIŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMAS, ĮSIGIJIMAS, LAIKYMAS, REGISTRAVIMAS, VEISIMAS, DRESAVIMAS, PREKYBA JAIS BEI JŲ PAĖMIMAS

 
    122. Agresyvių šunų veislių sąrašas. 
    122.1. Kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai: 
    122.1.1. Amerikiečių pitbulterjeras; 
    122.1.2. Bandogas (amerikiečių mastifas). 
    122.2. Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai: 
    122.2.1. Amerikiečių Stafordšyro terjeras;
    122.2.2. Stafordšyro bulterjeras; 
    122.2.3. Amerikiečių buldogas; 
    122.2.4. Argentinos dogas; 
    122.2.5. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas); 
    122.2.6. Kangalas (Turkų aviganis); 
    122.2.7. Kaukazo aviganis; 
    122.2.8. Pietų Rusijos aviganis.
    123. Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys savivaldybės išduotus leidimus pagal šių  taisyklų 37 punktą. 
    124.  Kovinius šunis, kovinių, pavojingų veislių šunų mišrūnus įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama. 
    125. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus. Draudžiama veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti.  
    126. Visi agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai turi būti identifikuoti mikroprocesoriumi arba tatuiruote. 
    127. Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą ir savivaldybės išduotą leidimą. Leidimai įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti išduodami, sustabdomi ir panaikinami pagal šiose taisyklėse nustatytą  tokių  leidimų išdavimo tvarką (XII skyrius). 
    128. Atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, ramybei, kitiems gyvūnams, nepažeis asmens teisių ir interesų. 
    129. Savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka: 
    129.1. kai atsiranda taisyklių 134.2, 134.3 ir 134.5 papunkčiuose numatyti pagrindai; 
    129.2. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį; 
    129.3. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, kol išnyks leidimo galiojimo sustabdymo pagrindai; 
    129.4. mirus šuns savininkui, kol jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį; 
    129.5. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį. 
    130. Šio straipsnio 129.1., 129.2. ir 129.5.  papunkčiuose numatytais atvejais paimti agresyvūs šunys realizuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
 

XIII. LEIDIMŲ   ĮSIGYTI, LAIKYTI, VEISTI, DRESUOTI AGRESYVIUS ŠUNIS AR JAIS PREKIAUTI,  IŠDAVIMO TVARKA

 
   131. Leidimai įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti (toliau – leidimai) išduodami, sustabdomi ir panaikinami pagal šių taisyklių 37 punktą. 
   132. Ne jaunesnis nei 18 metų asmuo, norintis gauti leidimą, privalo Vilniaus rajono administracijai pateikti tokius dokumentus: 
–  prašymą, kuriame privaloma nurodyti kartu gyvenančius asmenis, namų knygą; 
–  pažymas, kad atsakingas asmuo ir kartu su juo gyvenantys asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichinės ligos, nėra teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus, kad jų teistumas išnykęs ar panaikintas; 
–  pažymą apie atitinkamos mokymo programos, patvirtintos Vidaus reikalų ministerijos, išklausymą;
–  norintieji gauti leidimą dresuoti agresyvius šunis – ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą. 
    133. Juridiniams asmenims leidimai išduodami pateikus juridinio asmens valdymo organo sprendimą paskirti atsakingą asmenį už agresyvų šunį, ir atsakingo asmens dokumentus, nurodytus 132 punkte. 
   134. Leidimai neišduodami asmenims: 
   134.1. jaunesniems nei 18 metų; 
   134.2. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos; 
   134.3. teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, kuriems teistumas neišnykęs arba nepanaikintas; 
   134.4. nepateikusiems pažymos apie atitinkamos mokymo programos, kurią tvirtina VRM, išklausymą;
   134.5. gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais 2 ir 3 punktuose. 
   135. Leidimo galiojimas kasmet pratęsiamas patikrinus privalomus leidimui turėti dokumentus. Atsakingas asmuo, pasikeitus su juo kartu gyvenantiems asmenims, privalo per mėnesį pratęsti leidimo galiojimą. 
   136. Pažeidus taisyklių reikalavimus, leidimo galiojimas sustabdomas ir nustatomas terminas pažeidimams pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas arba per vienerius metus šios taisyklės pakartotinai pažeidžiamos, leidimas panaikinamas. 
   137.  Leidimas panaikinamas visais atvejais: 
   137.1. jei nustatoma, kad leidimui gauti buvo pateikti neteisingi duomenys ar suklastoti dokumentai; 
   137.2. jei leidimo galiojimo laikotarpiu atsakingas asmuo ar su juo kartu gyvenantys asmenys buvo įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos, teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jų teistumas neišnykęs ar nepanaikintas; 
   137.3. jei per metus nuo leidimo išdavimo datos atsakingas asmuo neįsigyja agresyvaus šuns. 
   138. Sustabdžius leidimo galiojimą ir įgaliotam pareigūnui nustačius, kad pažeidimų pašalinimo laikotarpiu atsakingas asmuo negali turėti agresyvaus šuns, agresyvus šuo atsakingo asmens rašytiniu nurodymu, patvirtintu įgalioto pareigūno, perduodamas prižiūrėti kitam leidimą turinčiam asmeniui ar karantino tarnybai. Atsakingas asmuo privalo karantino tarnybai sumokėti nustatytą mokestį už agresyvaus šuns laikymą ir priežiūrą. 
   139. Panaikinus leidimą ir per įgalioto pareigūno paskirtą terminą buvusiam atsakingam asmeniui nerealizavus agresyvaus šuns, agresyvus šuo paimamas ir realizuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 
   140. Leidimų išdavimas nemokamas.
 

XIV.  REGISTRAVIMAS, APSKAITA IR MOKESČIAI

 
   141. Daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai privalo seniūnijose pagal  gyvenamąją vietą registruoti jų butuose laikomus  šunis ir gauti registracijos pažymėjimą, žetoną bei mokėti nustatyto dydžio rinkliavą. 
  142. Savanoriškai seniūnijose gali būti registruojamos ir daugiabučių namų butuose laikomos katės bei atskirose uždarose privačiose valdose laikomi šunys ir (ar)  katės.
  143. Registruojami nuo 4 mėnesių amžiaus šunys, o naujai įsigyti – per 30 dienų nuo jų įsigijimo. 
  144. Daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai, kurių butuose laikomi šunys, privalo  mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už šunų registravimą ir laikymą.
  145. Rinkliavos dydis, jos mokėjimo tvarka ir lengvatos nustatomos vietinės rinkliavos nuostatuose už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose, kuriuos tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.
 146. Savanoriškai registruojant seniūnijose šunis arba kates, imamas mokestis už paslaugą, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vilniaus  rajono savivaldybės taryba.
 147. Registracijos pažymėjime privalomai įrašoma vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose arba mokesčio už šuns (katės) registravimo paslaugą sumokėjimo data ir sumokėta suma,  kuri patvirtinama patikrinusio mokėjimo dokumentą seniūnijos darbuotojo parašu ir seniūno antspaudu.
 148. Pametęs šuns registracijos dokumentus ir (ar) žetoną, savininkas privalo kreiptis į seniūniją, kur išduodamas registracijos pažymėjimo dublikatas ir naujas žetonas.  
 149.  Vietinė rinkliava už šunų registravimą ir (ar) laikymą sumokama vieną kartą per metus iki  kovo 1d.
 150. Vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose  lėšomis disponuoja Vilniaus  rajono savivaldybės taryba. 
 151. Naujai įsigijus šunį, kuris bus laikomas daugiabučiame name, gyvūnas per 30 dienų nuo jo įsigijimo turi būti užregistruojamas seniūnijoje ir sumokama vietinė rinkliava už einamus metus. 
 152. Daugiabučiuose namuose draudžiama laikyti neregistruotus šunis. Už bute laikomo šuns registravimą  yra atsakingas buto savininkas arba nuomininkas,  pasirašęs nuomos sutartį.
 153. Agresyvius šunis, nepriklausomai nuo statinio, kuriame jie laikomi,  tipo, privaloma registruoti seniūnijose pagal gyvenamąją vietą.
 154. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintai gyvūnų identifikavimo ir registravimo tvarkai, šių taisyklų 141, 142, 146, 147, 148, 151 punktai netenka galios, o vadovaujamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta gyvūnų registravimo tvarka.
 

REIKALAVIMAI BITYNAMS

 
  155. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda apskričių, miestų, rajonų teritorinės Valstybinės maisto ir  veterinarijos tarnybos.
  156. Įsigijus bityno pasą, ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
  157. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.
   158. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susijusius su avilių atidarymu, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
   159. Bitynai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarinių reikalavimų.
   160. Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti – ne mažiau kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora, apsodintas gyvatvore, ne žemesne nei 2 m aukščio.
   161. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.
   162. Sodų bendrijoje, gyvenamosiose vietovėse:
   162.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 žemės are;
   162.2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės – ne mažiau kaip 10 m;
    162.3. . atstumas nuo vieškelio – ne mažiau kaip 20 m;
    162.4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos – ne mažiau kaip 5 m;
    162.5. jei nesilaikoma 162.1. punkto rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų   kaimynų raštiškas sutikimas, laikyti toje teritorijoje bites;
    162.6. jei nesilaikoma 162.2 ir 162.3 punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;
    162.7. jei nesilaikoma 162.4. punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
    163. Reikalavimai vežiojamam bitynui:
    163.1.atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų ne mažiau kaip 50 m;
    163.2.bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.
    164. Reikalavimai bitynams  taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
    165. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.
    166. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais reikalavimais ir kitais teisės aktais.
    167. Šiuos reikalavimus pažeidę bičių savininkai (laikytojai) nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“
 

XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 
  168. Šunų ir kačių apžiūrų, parodų, lauko bandymų, medžioklės, kinologinės krypties sportinių varžybų metu, vykdant policijos, priešgaisrinės apsaugos, stichinių nelaimių likvidavimo tarnybų užduotis, taikomi kiti veterinariniai, sanitarijos ir higienos reikalavimai.
 169. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus raštišką Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos ir  Vilniaus  rajono savivaldybės administracijos leidimą.
 170. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šiuos gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą reglamentuoja įregistruoti nuostatai, suderinti su Vilniaus  visuomenės sveikatos centru, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Vilniaus  rajono savivaldybės administracija. 
 171. Gyvūnais galima prekiauti tik Vilniaus  rajono savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūno savininko privačioje valdoje. 
 172. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam savininkui, paimti parduoti arba numarinti. 
 173. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą. 
 174. Šių taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai, nurodyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse, turi teisę:
 174.1. įeiti į patalpas, teritorijas, kur laikomi gyvūnai; 
 174.2. įeiti į butą turėdami teismo sprendimą ar buto savininko (nuomininko) sutikimą, jei nesilaikoma šių taisyklių;
 174.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos  klausimais; 
 174.4. pateikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių; 
 174.5. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo, naudojimo reikalavimų pažeidimus; 
 174.6. pažeidėjams surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą ar skirti nuobaudą vietoje. 
 175. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 
 176. Fizinių ir juridinių asmenų teisės: 
 176.1. globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms, propaguoti gyvūnų globą; 
 176.2. reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys gyvūnams. 
 177. Fizinių ir juridinių asmenų pareigos:
 177.1. pagal išgales pasirūpinti sužeistais gyvūnais, pranešti apie juos kompetentingoms institucijoms; 
 177.2. gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui. 
 178. Šių taisyklių kontrolę vykdo įgalioti Vilniaus  rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, Vilniaus  rajono policijos komisariato, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento  Vilniaus rajono agentūros, Vilniaus  visuomenės sveikatos centro, Vilnius apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų kontroliuojančių valstybės institucijų pareigūnai.