Viskas apie šunis

 

Mielas suniukas

Šuo

 
Šuo (lot. Canis lupus familiaris) yra šuninių šeimos žinduolis, prijaukintas maždaug prieš 14 000–15 000 metų. Šiuo metu išvesta tūkstančiai šunų veislių, pasižyminčių stebinančia įvairove. Skirtingų veislių šunų ūgis siekia nuo kelių centimetrų iki beveik metro, kailio spalva gali būti nuo baltos iki juodos, įvairių rudų ir pilkų atspalvių. Šunys lengvai treniruojami.
 
Daugelyje šalių šunys dažniausiai laikomi kaip naminiai gyvūnėliai, nors įvairios šunų sporto rūšys leidžia jiems parodyti savo įgimtus sugebėjimus, o kai kurios šunų veislės iki šiol atlieka savo tradicines funkcijas – saugo avių ir galvijų bandas, taip pat naudojami tokiuose darbuose kaip narkotikų ar sprogmenų paieška.
 
Pagal Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) klasifikaciją šunų veislės skirstomos į 10 grupių:
 
   1. Piemenų šunys (avišuniai, bandšuniai, galvijų sargšuniai)
   2. Pinčeriai, šnauceriai, molosai, mastifai ir šveicarų zenenhundai
   3. Terjerai (ilgakojai terjerai, trumpakojai, buldogiškieji, nykštukiniai terjerai, juodieji terjerai)
   4. Taksai
   5. Špicai (arktiniai ir kinkomieji šunys, Skandinavijos sarginiai špicai, Europos špicai, primityvieji špicai)
   6. Skalikai
   7. Pointeriai (Europos pointeriai, prancūzų brakai, seteriai ir pointeriai)
   8. Spanieliai ir retriveriai (retriveriai, spanieliai, vandenšuniai)
   9. Kambariniai šunys (bišonai, pudeliai, belgų grifonai, beplaukiai šunys, Tibeto šunys, čihuahua, nykštukiniai anglų spanieliai, japonų činas ir pekinas, Europos nykštukiniai spanieliai, nykštukiniai mastifai)
  10. Kurtai (ilgaplaukiai, šiurkščiaplaukiai, lygiaplaukiai kurtai)
 
 

Prijaukinimo istorija

 
Šunys kilo iš tikrųjų vilkų, kurie Europoje pasirodė maždaug prieš milijoną metų, Amerikos žemynuose – maždaug 700 000 metų vėliau. Seniausi rasti šuns palaikai – apie 14 000 metų senumo Vokietijoje, taip pat 13 500 metų senumo Izraelyje. Šunys tikriausiai buvo pirmieji prijaukinti gyvūnai, gali būti, kad jie nepriklausomai prijaukinti keliuose regionuose, tačiau genetiniai tyrimai rodo, kad visi šunys kilę iš euroazijietiškos veislės, taip pat ir gyvenę Amerikoje iki europiečių atvykimo. Manoma, kad anksčiausiai prijaukinti šunys – dabartinių laukinių Australijos dingo šunų protėviai.
 
Lietuvoje šunys kaip naminiai gyvūnai atrandami nuo pat ledynmečio pabaigos.
 
Šaltiniai:
wikipedia.org
dearpets.net

Nusikaltėlių pėdsakais

 

VSAT nuotr. Tarnybinis suo Samo
 
Savaitgalį pasienyje su Baltarusija sulaikyti du sienos pažeidėjai. Vieno jų pėdsakais tarnybinis vokiečių aviganis Samo Vilniaus rajono mišku sekė net 4 kilometrus, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Sekmadienį VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos patruliai Vilniaus rajone aptiko galimo sienos su Baltarusija pažeidimo požymius – ant kontrolinės juostos buvo užšluoti žmogaus palikti pėdsakai. VSAT pareigūnai įtarė, kad pažeidėjo ateita iš Baltarusijos.
Paieškai buvo pasitelktas septynerių metų vokiečių aviganis Samo. Jam duota komanda sekti pėdsakais. Samo juos nesunkiai užuodė ir pasieniečius sparčiai pradėjo vesti šiose vietose augančiu mišku.
Keturkojis pasieniečių pagalbininkas pažeidėją vijosi net 4 kilometrus, kol netoli Vilniaus rajono Dekaniškių kaimu buvo užkluptas vyras. Samo savo elgesiu davė suprasti, kad tai jo pėdsakais jis sekė nuo sienos linijos. VSAT pareigūnai sulaikė šį 45-erių Vilniaus rajono gyventoją. Jis teisinosi sieną su Baltarusija pažeidęs grybaudamas.
VSAT Vilniaus rinktinėje dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po apklausos sekmadienį įtariamas pažeidėjas buvo paleistas. Jam įteiktas šaukimas pirmadienį vėl atvykti į Vilniaus rinktinę.
Dar vieną įtariamą sienos pažeidėją, Rusijos pilietį, šeštadienį sulaikė VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos pasieniečiai. Netoli prie pat sienos su Baltarusija esančio Medininkų kaimo jiems įkliuvo įtartinas vyras. Sulaikytasis turėjo 50-mečio Rusijos piliečio pasą, kuriame nebuvo nei vizos, nei sienos kirtimo spaudų. Įtariama, kad šis užsienietis nelegaliai pateko iš Baltarusijos.
Ir šiuo atveju dėl neteisėto sienos perėjimo VSAT Vilniaus rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sulaikytąjį pasieniečiai uždarė į areštinę.
 
 
Šaltinis:
15min.lt

Šunų priežiūra

 

Grazus suo

 

  • Jeigu šuo peršlapo nuo lietaus ar sniego, sausai nušluostykime jį rankšluosčiu.
    Šiltą vietą prie krosnies ar židinio šuo susiras pats. Toks nušluostymas apsaugo nuo peršalimo geriau negu drabužis.
  • Tarp šuns pirštų ir pado prilipusius žemių gurvuolius, akmenukus ir panašius daiktus privalome tuojau pašalinti, kaip ir ledo gabalėlius.
    Šie svetimkūniai sukelia šuniui daug skausmo. Ilgaplaukiams šunims reikia iškirpti plaukus iš tarpupirščių, tada rečiau susidarys gurvuoliai. Šią procedūrą, žinoma, reikia nuolat kartoti, kad smailūs, greit augantys plaukai nepratrintų pirštų vidinėse dalyse žaizdų.
  • Šuns užaugusius ilgus nagus reikia trumpinti.
    Dažniausiai nagus trumpinti reikia per mažai judantiems šunims, nes jų nagai per mažai nusidėvi. Trumpinti galima tik labai atsargiai dilde, nes ir naguose yra kraujo indų. Geriau būtų, kad šitą darbą atliktų specialistas. Retai pasitaiko šunų, kurių nagai būna trapūs. Tokius nagus reikia tepti aliejumi.
  • Jeigu tarp šuns dantų įstrigo kaulo nuolauža ar kitas svetimkūnis, reikia jį kuo greičiau pašalinti.
    Jeigu taip atsitiko, matome – šuo neramus, jis pražiojęs nasrus, snukį trina priekinėmis letenomis, arba palenktą į šoną galvą trina į žemę. Šunį reikia pražiodinti, viena ranka suėmus už viršutinio, antrąja – už apatinio žandikaulio ir, pakėlus lūpas, užčiuopti, kur kaulo nuolauža. Jeigu tai nepavyktų, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jokiu būdu svetimkūnių negalima plėšti per jėgą replėmis ar kitais daiktais.
  • Šuns dantims jokios priežiūros nereikia.
    Deramai šeriamo šuns dantys savaime išsivalo. Jeigu susidaro gelsvas apnašas, jį reikėtų nuvalyti minkštu dantų šepetėliu ir trinta kreida arba valgomąja druska. Dantims žalingi saldumynai. Dantis nesunku pažeisti, jeigu šuns mokymui pasitelkiami akmenys arba jis žaidžia su akmenimis. Be išlygų turime pripratinti savo šunį, kad šeimininkui jis leistų nuolat apžiūrėti jo dantis.
  • Iš šuns akių ištekantį sekretą nuvalome minkšta šluoste ir drungnu vandeniu.
    Šuniui valyti akis jo paties ausimis yra klaidinga ir nehigieniška. Jeigu šuns akys ašaroja, įlašinkime akių lašų, gavę jų iš veterinarijos gydytojo ar vaistinės. Dabar teigiama, kad boro rūgšties tirpalas netinka, dažnai vartojant jį galima tik žalos pridaryti. Skersvėjis, ypač pomėgis iškišti galvą pro važiuojančio automobilio langą, sukelia šuniui akių uždegimus.
  • Iš šunų ausų kriauklelių turime išrinkti parazitus.
    Ausų raukšlėse ir kriauklelėse gali būti parazitų, utėlių. Tuomet ausis iššluostome spiritu sumirkytu vatos tamponu, o paskui sausu vatos tamponu įtriname specialius miltelius, naikinančius parazitus.
  • Jeigu šuo turi barzdą, ji turėtų būti plaunama šiltu vandeniu po kiekvieno šėrimo.
    Ant barzdos plaukų prikibę išdžiūvusio maisto likučiai ne tik negražiai atrodo – jie gali pasidaryti ir odos infekcijos židiniais.
  • Šuo sausai apšvarinamas specialia pudra.
    Specialiose parduotuvėse būna kailio pudros. Ja galima nuvalyti šunį. Po kelių minučių pudrą išvalome šepečiu. Toks sausas valymas pašalina didžiausius nešvarumus bei kailio kvapą, ir šuns nereikia maudyti. Reikia žiūrėti, kad pudros nepakliūtų į akis bei ausis.
  • Jaunas šuniukas jautrus drėgmei ir šalčiui, todėl geriau jo nemaudyti pirmuosius metus.
    Jeigu jis kartais itin išsipurvina, prausiame jį po dušu arba nušluostome minkšta kempine drungnomis šampūno putomis, labai kruopščiai jį perplauname bei gerai nudžioviname.
  • Jeigu šuo „išsikvėpino”, tai privalome jį išmaudyti.
    Daugelis šunų, ypač taksai, turi nelemtą polinkį voliotis išmatose. Tikriausiai tai pirmykštis instinktas, kad medžiojant grobį būtų „permuštas” savo kūno kvapas. Jeigu taip atsitinka, privalu šunį gerai išmaudyti ir, reikalui esant, taip pat ir jo galvą nuvalyti drėgnu rankšluostuku, tik neliesti akių ir ausų.
  • Išmaudytas šuo bent dvi valandas turi būti šiltame kambaryje.
    Per tą laiką šuo visiškai išdžiūva. Be to, tada jo neperpučia skersvėjis. Jeigu lauke blogas oras, šuns galite ir ilgiau neleisti į lauką.
  • Išmaudyto šuns kailį reikia gerai nušluostyti frotiniu rankšluosčiu. Šluostyti, kol jis pasidarys sausas.
    Lygiai taip pat gerai, o gal net ir geriau džiovinti plaukų džiovintuvu, jeigu šuo pakenčia jo ūžimą ir aparato nesibaido.
  • Maudant šunį, vanduo turi būti maždaug 35 laipsnių šilumos ir vos siekti šuns papilvę.
    Galvą paliekame sausą, ausis užkemšame vatos gabalėliais, ir saugome, kad muiluotas vanduo nepakliūtų į akis. Kūną prausiame geru muilu arba švelniu šampūnu. Ant kūno iš viršaus pilame iš indo švarų vandenį ir tuo pačiu metu ranka triname kailį.
  • Reikia žiūrėti, kad šuo negulėtų per šiltai ir per minkštai.
    Minkšta pagalvė lepina odą, daro šunį jautrų šalčiui, lėtina kailio šėrimąsi, dėl to gali atsirasti net praplikimų. Panašių pasekmių būna ir tada, kai šuo laikomas per šiltoje patalpoje arba kai jis didesnę laiko dalį praleidžia prie krosnies, šildytuvo, židinio.
  • Šuns kirpimas – specialisto darbas.
    Kai kurių veislių šunis, visų pirma pudelius, reikia nuolat apkirpti. Stilius ir būdas priklauso nuo mados. Žinoma, galima ir pačiam to išmokti, bet šunų kirpėjai turi ne tik patyrimo, bet ir reikalingų priemonių, tad geriau kreiptis į juos.
  • Kai kurių veislių šunys, ypač terjerai ir šnauceriai, turi būti apkerpami.
    Nereikalingi plaukai pašalinami specialiomis šukomis. Kirpimo galima ir pačiam išmokti, bet geriau susirasti specialistą.
  • Šuns ausų priežiūra -svarbi higienos dalis.
    Ausis geriausiai valyti vata apvyniotu pagaliuku, bet venkime per giliai įsiskverbti į ausies angą, kad jos nesužeistume. Vata suvilgoma vaikišku aliejumi. Jeigu ausies angoje vis būna sieros ir šias apnašas nelengva pašalinti arba po valymo jų vėl greitai atsiranda, patarimo prašykime pas veterinarijos gydytoją.
  • Ilgaplaukiai šunys nešukuojami tik valomi šepečiu.
    Jei vienoje ar kitoje vietoje plaukai susivėlė sruogomis ar į veltinį, tas vietas reikia atsargiai pirštais išnarplioti. Išimtis -seteriai ir spanieliai: jų tankiai sugulusių plaukų šukuoti nereikia. Ausų, uodegos galo, užpakalinės kūno dalies plaukus reikia rūpestingai, švelniai sušukuoti.
  • Šuns kailio priežiūros procedūras reikėtų atlikti kasdien.
    Tvarkyti kailį reikia jau ir jauniems šuniukams. Pradėti reikia labai atsargiai, vengtina per didelė prievarta. Jeigu šuo leidžiasi prižiūrimas, jį pagiriame ir apdovanojame. Tada jis greit įpras prie šios būtinos procedūros. Mažus ar vidutinio dydžio šunis užkeliame ant stato ir tada atliekame jų kailio priežiūrą.

 

Šaltinis:
esunys.lt

Kur galima vestis šunį. Draugiškiausios vietos

Pristatome Jums šunims draugiškas kavines, barus, parduotuves ir kitas vietas Lietuvoje, kur šeimininkai gali vestis kartu su savimi savo augintinius ir visiškai nesijaudinti, kad kas nors piktai pasižiūrės ar išvarys!

 

Šuo prie stalo

 

ŠUNIMS DRAUGIŠKOS VIETOS

– Vero cafe
– Coffee Inn 
– Studio9
– Piano Man
– Cozy
– Briusly
– Coco restobar
– Gringo
– Rene 
– InVino
– Portobello 
– Tamsta
– Cafe de Paris
– The Kitchen
– Balti drambliai
– Presto
– Vyninė Blusynė
– Vyninė TAPPO D`ORO
– Debut Cafe
– La Boheme
– ŠMC lauko kavinė
– Alaus namai
– Therry kepyklėlė
– Burbulio vyninė
– Pink Milkshake
– Čili picerija (lauke)
– CanCan picerija (lauke)
– Forto dvaras (Šiaurės miestelyje)
– Šnekutis
– Lietuvos Geležinkelių traukiniai (2 klasės vagonai)
– Jalta 
– Kinų restoranas (prie VCUP)
– Submarinas
– De Vita viešbutis Druskininkuose
– Kybynlar (Trakai)
– Transilvanija
– Wok to Walk
– Tores (lauke)
– Kavinė Gabi (lauke)
– Obuolio respublika (lauke)
– Trys pušelės (lauke)
– Saint Germain vyninė
– Pas Juozapą
– Restoranas Lūja
– Vinchenso prie Baltojo tilto
– Kika (Šiaurės miestelyje)
– Yakata (lauke)
– Latte room
– Artistai
– California
 
 
Šaltinis:
dreaminblog.tumblr.com

 

 

Penki maisto produktai, pavojingi jūsų augintiniui

 

Suo prie stalo
 
Naminių augintinių savininkai gerai žino, kaip sunku atsilaikyti prieš gardaus kąsnelio prašančias keturkojo draugo akis, tačiau yra tokių maisto produktų, kurių duoti nevalia. Žmogaus skrandžiui įprasti produktai gali būti labai pavojingi jūsų augintinio sveikatai.
 

1. Kramtomoji guma ir mėtiniai saldainiai

Kramtomosios gumos tikriausiai joks šeimininkas savo augintiniui neduotų, bet keturkojis draugas gali ją suryti paslapčiomis. Daugumos kramtomųjų gumų ir mėtinių saldainių sudėtyje yra ksilitolio, dirbtinio saldiklio, kuris pavojingas šunims. Patekęs į skrandį ksilitolis staigiai sumažina cukraus kiekį kraujyje. Jei surijęs kramtomą gumą ar mėtinį saldainį jūsų šuo vemia, sutrinka jo koordinacija, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarą.
 

2. Šokoladas ir kava

Šokolade yra kofeino ir teobromino – abi stimuliuojančios medžiagos pavojingos ir net nuodingos šunims. Paprastai jūsų augintiniui nieko nenutiks, jei jis nugvelbs šokoladinį sausainį ar įmerks liežuvį į jūsų rytinę kavą, bet didelį šokolado ar kavos kiekiai gali sukelti vėmimą, viduriavimą, raumenų traukulius ir net mirtį.
 

3. Vynuogės ir razinos

Vynuogės ir razinos gali pakenkti jūsų augintinio kepenims, todėl šio sveiko ir nekaloringo užkandžio, tinkančio savo mityba besirūpinantiems žmonėms, šunims duoti nereikėtų. Apsinuodijimo vynuogėmis ir razinomis simptomai: vėmimas, viduriavimas ir mieguistumas.
 

4. Avokadai

Avokadai nuodingi šunims ir katėms. Jie sukelia vėmimą ir viduriavimą, tad nesusigundykite pavaišinti savo augintinio šiuo egzotišku vaisiumi.
 

5. Česnakas ir svogūnai

Česnakas ir svogūnai pavojingi jūsų augintiniui, net jei jie kepti ar virti. Juose yra cheminių medžiagų, kurios pažeidžia šunų ir kačių raudonąsias kraujo ląsteles. Pažeistos ląstelės nebesugeba pernešti deguonies, todėl augintinis gali susirgti anemija.
 
 
Šaltinis:
alfa.lt

Kinijoje išgelbėti šimtai šunų, turėjusių tapti restoranų lankytojų užkandžiais

 

Šuo narveŠunys, kurie turėjo būti patiekti kaip patiekalai Kinijos restoranuose, buvo išgelbėti, kai gyvūnus vežantį sunkvežimį perėmė gyvūnų teisių aktyvistai.
Sunkvežimiu buvo vežami 505 šunys, kurie buvo uždaryti į 156 mažus narvus, rašo dailymail.co.uk.
Deja, nepavyko išgelbėti visų šunų. Dėl labai blogų laikymo sąlygų keletas iš jų nugaišo.
„Narve buvo sutalpinta po septynis ar net aštuonis gyvūnus. Mums plyšo širdys matant tokį reginį“, – sakė vienas gyvūnų teisių aktyvistas.
Savanoriai padėjo išlaisvinti gyvūnus iš narvų ir visą naktį maitino, prižiūrėjo juos.
Gyvūnų priežiūros departamentas nustatė, kad šunų gabenimas buvo teisėtas. Žmogus, kuris organizavo gyvūnų gabenimą, turėjo licenciją transportavimui, tad policija negalėjo imtis jokių veiksmų, nors žinojo, kad gyvūnai bus patiekiami kaip patiekalai restoranuose.
„Mes negalime sustabdyti žmonių, valgančių šunis, nes neturime gyvūnų apsaugos įstatymo. Mes tikimės, kad vyriausybė sustabdys galimybę žmonėms iš šunų daryti verslą“, – sakė kitas žmogaus teisių aktyvistas.
Kad konfliktas būtų išspręstas, privatus gyvūnų gelbėjimo centras nupirko visus šunis, kurių vertė yra 60 tūkst. juanių (daugiau nei 23 tūkst. litų).
Šunimis, kol atsiras nauji šeimininkai, rūpinasi savanoriai.
 
Šaltinis:
15min.lt