Jorkšyro terjerai, haskiai, Džeko Raselo terjerai, Maltos bišonai, samojedai – visos šios šunų veislės madingos ir geidžiamos Lietuvoje. Nusprendus auginti tokį šunelį iš didelio džiaugsmo įtarimų nesukelia perpus mažesnė „veislinio“ šuns kaina bei pardavėjo pasiūlymas susitikti prekybos centre ar kitoje viešoje vietoje.Kodėl? Kad pirkėjui būtų patogiau, o iš tiesų tam, kad nematytumėte, kokiomis sąlygomis auga šie šuniukai, arba kad jie ką tik krovininiu automobiliu atkeliavo iš kaimyninių šalių. Savaitė kita – ir internete skelbiami nebe tokie gražūs vaizdai: galvos nebepakeliantis vos poros mėnesių jorkšyro terjeras veterinarės kabinete, laistomas naujosios šeimininkės ašaromis. Vis dar gausu žmonių, palaikančių nelegalius gyvūnų veisimo verslus, vien todėl, kad tokiu būdu veislinį šunį galima įsigyti pigiau. Nieko bloga neįtariantys gyvūnų mylėtojai pakliūna į veisėjų spąstus – gyvūnas nugaišta kančiose, o veisėjo ir pėdos būna atšalę, telefonas, tradiciškai – išjungtas. Pasitaiko ir sėkmingesnių atvejų – samojedas išauga į ne tokį pūkuotą ir veislės standartų neatitinkantį, tačiau bent jau gyvą augintinį, Maltos bišonas – į kudlotą mišrūną. Žmones reikia šviesti, o gyvūnų veisimo taisykles – griežtinti kaip įmanoma greičiau. Ir ne vien todėl, kad piniginėse būtų išsaugoti apgautųjų pinigai. Neretai siekiant pasipelnyti veisiami gyvūnai parduodami sergantys arba užauga agresyvūs.Kinologai pataria veisėjams atsiųsti vadinamąją šuns perdavimo sutartį. Tokiame dokumente neatsispindi kaina, už kurią parduotas šuo, tačiau aiškiai įrašoma, kas yra naujasis šuns šeimininkas. Kadangi šunims šiuo metu implantuojamos specialios mikroschemos, augintiniui pasimetus tampa daug lengviau rasti jo šeimininką. Rekomenduojama atsakingai rinktis veislinį šunį – aplankyti parodas, konsultuotis su šios veislės šunų augintojais, išsiaiškinti, kokių veislynų yra Lietuvoje. Dokumentai turi būti duodami su gyvūnu, o ne vėliau (atsakingas veisėjas parduoda savo išveistus gyvūnus tik su dokumentais). Nereikia tikėti mitais, kad perkant gyvūną su kilmės dokumentais, reikės daug mokėti už dokumentus.Patariama ieškant augintinio apžiūrėti abu šuniuko tėvus (kalę ir patiną) ir sąlygas kuriose jie yra laikomi. Svarbu su šiais šunimis pabendrauti, įvertinti jų socializacijos lygį, nes nuo to gali priklausyti būsimo augintinio psichinė būklė. Taip pat šeimininkų reikia prašyti tėvų ir šuniuko kilmės dokumentų bei sveikatos testavimo sertifikatų (atsakingi veisėjai turėtų juos turėti). Beje, dokumentai arba yra, arba ne, jie negali „būti padaryti“.Nereiktų žiūrėti į pinigus. Reiktų žmones šviesti šioje srityje, nes kai kas nors perka šunį iš neaišku kur, tie daugintojai yra remiami. Manote, sutaupysite 500 ar 1000 litų? Vėliau gali atsirasti tokių sveikatos problemų, kurių gydymas kainuos gerokai daugiau. Turbūt žmonės mano, kad šuns dokumentas – tai toks popierius, kuris nieko nekeičia. Nepamirškime, kad kiekviena veislė turi tam tikrų genetinių problemų. Pavyzdžiui, visi šunys trumpais snukučiais – ši cu, mopsai, pekinai – dažnai turi širdies problemų, taip pat reikia atidžiai apžiūrėti, kaip išsivysčiusios šių šunelių šnervės, – pataria veterinarai. Būtina tikrinti, ar neašaroja akys, ar ausytėse nėra uždegimo, kaip atrodo šnervės, ar nėra odos erkučių. Tai nėra veislei būdinga išvaizda ir negalavimai, kaip gali tvirtinti pardavėjai. Maži šuniukai gali turėti kelio girnelės laisvumo problemą. Tuomet tokiam šuniui reikės operacijos – anksčiau ar vėliau, nes jis pradės šlubuoti, patirs skausmą. Tokia operacija vienai kojai kainuoja 700- 800 litų, o šuo užpakalinių kojų turi dvi. Dideli šunys gali turėti problemų su klubo sąnariu – šios operacijos kaina prasideda nuo 1000 litų. Ir suaugę šunys, net po operacijos negali taip judėti, kaip anksčiau. Taigi jei galvojate, kad labai sutaupėte, įsigydami pigesnį šunį, paskaičiuokite, kiek gali tekti sumokėti už jo gydymą.Vienintelis dalykas, ką galime padaryti, tai nepirkti keturkojų iš nepatikimų veisėjų. Jei žmogus neturi šuns dokumentų, kyla klausimas, kokiu tikslu jis tuos šunelius veisė? Ar žinojo, kur juos dės?Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė B. Kymantaitė yra girdėjusi oficialiai nepatvirtintą informaciją, jog Londone Lietuva įvardijama kaip viena stambiausių nelegalių ir neregistruotų šuniukų tiekėjų.
Šaltinis: delfi.lt