Be agresijos ir prievartos

mokymas

Tikriausiai daugeliui teko susidurti su augintinio nepaklusnumu: sakai, kad negalima, o jis uodega vizgina ir toliau savo daro, o jei nori suduot pasislepia.

Tai kaip gi sudrausmint šuniuką :

1. kai jis nemoka paklusnumo komandų;
2. šeimininkas mano, kad neišmokytas komandų šuo turėtų suprasti kas jam sakoma;
3. šuo mušamas slepiasi.

Normalu, jog šuns, neišmokius paklusnumo komandų, jis į jas nereaguoja. Galima būtų palyginti su naujagimiu. Priežastis viena – ir kūdikis, ir jaunas šuo to padaryti negali, nes NEMOKA ir nėra pilnai protiškai ir fiziškai SUBRENDĘ. Ir kūdikio tėvams, ir šuns augintojams tenka kantriai užsiimti auklėjimu, mokymu, kol žmogus ir šuo gali brandžiai sureaguoti į tai, ko iš jų prašoma.  Šuniui šis laikotarpis trumpesnis nei žmogui – protinė branda pasiekiama apie 12 – 18 mėn., priklausomai nuo veislės. Tad, jei iš 8 mėn. nieko nemokyto šuns tikėsimės, jog jis pakvietus ateis pas Jus visada 100%, garantuojame, jog to tikrai nepadarys. Ir ne dėl savo kaprizų, užsispyrimo, dominavimo, o dėl paprasto dalyko – jis to padaryti dar nemoka. Ką daryti tuo atveju? Mokyti!

Šuo žmogaus žodžius supranta labai paprastai: a) bijo žodžių – įspėjimų, po kurių seka agresyvus šeimininko elgesys, b) vengia žodžių – bausmių, kurių metu šuo skriaudžiamas, c) su džiaugsmu sutinka žodžius – paskatinimus, kurie tampa skatinantys savaime, jei po jų pavaišiname šunį skanėstu ar leidžiame jam daryti ką nors malonaus. Iš tikrųjų ne tiek žodžiai, kiek žmogaus emocijos veikia šuns elgesį ir formuoja jo tolimesnio gyvenimo įgūdžius. Galite sakyti ir pikčiausiai, ir prašyti gražiausiai – komandos neveiks, jei nepereisite MOKYMOSI etapo. Jei jį pereisite, nereikės net susimastyti apie “drausminimą”, “baudimą” ir kitus pasenusius mokymo būdus. 2012 m. FCI IPO čempionato (šunų paklusnumo sporto) laimėtojas Mario Verslijpe yra sakęs savo 2010 m. interviu, jog šuns bausmė gali būti pritaikoma tada, kai šuo būna išmokęs komandą, bet jos neįvykdo. Tačiau jis patikslina: “jei šuo mokomas ir šeimininkas su juo turi gerą ryšį, dažniausiai bausmės neprireikia; bausmės panaudojimas yra labai subtilus, tarsi uogos uždėjimas ant torto”.

Ką darote Jūs mušdami šunį? Vienintelį darbą – jį žalojate. Neperduodate jokio mokymo, tik agresyviai elgiatės su šunimi. Tokia santykių su šunimi pradžia gali peraugti į nuolatinį gyvūno stresą ir į dar stiprėjančius problematinio elgesio simptomus: agresiją, klinikinį nerimą ar į širdies susirgimus . Sustokite ir pradėkite mąstyti apie tai, ką darote.

Šiuolaikinė dresūros metodika kilusi iš JAV. Ji kalba apie užimtumo didinimą, o ne apie šuns “drausminimą”. Treniruotėse mokoma šeimininkus, kaip principingai ir kantriai reikia auklėti ir mokyti šunis, kaip su jais užsiimti, kaip mokyti įvairių praktiškų komandų panaudojant maistą ir žaislą. Jei Jus mokino apie šuns mokymą “suduodant”, nedelsiant kreipkitės į profesionalų specialistą ir jis Jums padės išspręsti problemas be agresijos ir be prievartos.

Šaltinis: reksas.lt

Erkės

Šuns erkėsBundanti gamta žadina  išalkusias erkes, kurių,  dabar galima aptikti faktiškai bet kur. Dėl augintiniams įsisiurbusių erkių į kliniką žmonės pradeda kreiptis, kai kurį laiką lauke laikosi teigiama temperatūra. 
Veterinarai pataria, pasivaikščiojimams su šunimis nesirinkti tokių vietų, kuriose veša tankūs krūmynai, aukšta žolė, vertėtų vengti paežerių, pelkėtų vietovių, upių pakrančių, nes ten, kur drėgna, erkių būna kur kas daugiau. Įvairias ligas platinančių erkių dažniau pasitaiko ten, kur lankosi žmonės ir jų augintiniai.  Atokiame miške erkių taip pat gali būti daug, tačiau mažesnė tikimybė, kad jos bus užsikrėtusios.
 Net ir trumpas, 10–15 minučių, pasivaikščiojimas miškinga ar pelkėta vietove gali baigtis liūdnai, – šuniui gali įsisiurbti dešimtys erkių. Šių mirtį nešančių voragyvių išvengti faktiškai neįmanoma. Tai patvirtina atvejai, kai erkės ant augintinio užropoja net ir daugiabučių namų kieme, vaikštinėjant po žemą žolę. Tad po kiekvieno pasivaikščiojimo lauke reiktų  atidžiai apžiūrėti savo augintinį ir patikrinkite, ar jo kailyje nėra erkių.
Veterinarai pataria, kad apsaugos nuo erkių priemonių nereikėtų pirkti ne veterinarijos klinikose ar vaistinėse. Kai kurie prekybininkai neturi leidimo pardavinėti vaistinius preparatus, todėl jų parduodamos priemonės nuo parazitų dažnai būna pagamintos  augaliniu pagrindu. Tokie preparatai neveiksmingi arba veikia nepakankamai.
Jei vienu metu įsisega daugiau erkių, būtina atlikti kraujo tyrimus dėl erkių platinamų ligų dar prieš sulaukiant jų požymių. Jei tyrimai buvo neigiami, po dviejų savaičių procedūrą reikėtų atlikti dar kartą. Jei rezultatai teigiami, būtina nedelsiant pradėti gydymą.
Nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, antkakliai su veikliosiomis vaistinėmis medžiagomis, purškalai, skiedžiamos ampulės, iš kurių gaminami tirpalai. Taip pat naudojami biologiškai įkrauti bei ultragarsiniai pakabučiai.
Antkaklio ir lašų nepatartina naudoti vienu metu. Kartu su lašais ar antkakliu galima naudoti purškiamuosius preparatus, kaip papildomą apsaugos priemonę. Su užlašinamosiomis priemonėmis ir antkakliais galima naudoti pakabučius.
Priemonės, saugančios nuo erkių, nėra kenksmingos gyvūnams. Vis dėlto mažiausią poveikį organizmui daro biologiškai įkrauti ar ultragarsiniai pakabučiai, nes jie nepatenka į gyvūno organizmą. Biologiškai įkrauto pakabučio poveikis nėra toks efektyvus kaip užlašinamųjų tirpalų ar antkaklių. 
Jei Jūsų šuniukui įsisiurbė erkė,  jokiu būdu negalima tepti aliejais ar trinti druska, kad ji pati išlįstų. Ją reikia stipriai suimti ir lengvai traukiant išsukti prieš laikrodžio rodyklę.  Erkei ištraukti galima naudoti specialius įrankius, kuriais lengva suimti ir išsukti įsisiurbusią erkę. Įkandimo vietą reikia dezinfekuoti vandenilio peroksidu arba antiseptiniu tirpalu ir jodu. Ištrauktą erkę būtina sutraiškyti arba sudeginti. Įsisiurbus erkei šunys gali užsikrėsti babezioze, erlichioze, Laimo liga, borelioze, encefalitu. Dažniausiai pasitaiko babeziozė ir erlichiozė. Gyvūnas užsikrečia, kai įsisiurbusi erkė su seilėmis į kraują paskleidžia ligą sukeliantį užkratą.
Pirmieji simptomai gali pasireikšti po įsisiurbimo praėjus kelioms valandoms arba tik kelioms savaitėms, kartais – net mėnesiams. 
Pagrindiniai sergančio gyvūno požymiai: apatija, apetito nebuvimas, liūdesys, pakilusi temperatūra (normali temperatūra – 38–39 laipsniai Celsijaus), vėmimas, viduriavimas, traukuliai, šlubavimas. Tačiau svarbiausias ir dažniausiai pasireiškiantis požymis – tamsus šlapimas: nuo rusvai oranžinės iki kavos rudumo spalvos.
Žmogus nuo šuns, susirgusio dėl erkės įkandimo, užsikrėsti negali. Pavojingos tik pačios erkės, kurios įsisiurbusios platina ligas.

 

Šaltinis: lrytas.lt

Turi problemų dėl kraujospūdžio? Draugauk su šunimi

kraujo spaudimasMokslininkai padarė išvadas, kad laisvalaikio leidimas kartu su keturkoju augintiniu gali reikšmingai sumažinti jo šeimininko kraujo spaudimą. 
Tyrime dalyvavo 50 metų ir vyresni šunų šeimininkai, turintys polinkį į lengvą hipertenziją. Rezultatai parodė, kad šalia esant keturkojui augintiniui, jo šeimininko kraujo spaudimas yra žemesnis. Todėl mokslininkai padarė išvadas, kad šuns laikymas vyresnio amžiaus žmonėms gali būti veiksminga priemonė, siekiant sumažinti hipertenzijos vystymąsi. 
Tyrimo dalyvių kraujo spaudimas tris mėnesius kasdien buvo matuojamas kas 20 minučių nedideliu, nepatogumų nesukeliančiu, prietaisu, kurį dalyviai nešiojo kasdien. Tokiu būdu atliktas tyrimas, kurio apibendrinimui buvo naudojami trijų dienų rezultatai, leido mokslininkams įvardinti, ir kokie papildomi veiksniai turi įtakos kraujo spaudimui. Tarp jų minimi fizinis aktyvumas ir nuotaika. Rezultatai parodė, kad šuns buvimas turi įtakos mažesniam sistoliniam (didžiausias spaudimas širdies susitraukimo metu) ir diastoliniam (žemiausias spaudimas, kai širdis atsipalaiduoja) kraujospūdžiui.

 

Šaltinis: delfi.lt
 

Apsaugokime augintinį nuo odos vėžio


Šuns odos vėžysNe tik žmonės, bet ir šunys gali susirgti odos vėžiu, kurį sukelia pavojingi saulės spinduliai. Nors apie šunų  odos vėžį bei jo priežastis kalbama mažai, tai dažna jų liga.

Pasak specialistų naujausi statistikos duomenys rodo, kad 33 proc. visų šunims atsirandančių auglių susidaro būtent odoje, trečdalis jų yra piktybiniai. 
Dažnai žiūrėdami į saulėje besišildančius augintinius, šeimininkai jais grožisi nežinodami apie galimą pavojų. Ne visiems gyvūnams galima daug laiko praleisti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Šunų veilės, kurių oda ir spalva yra šviesi, o kailis retas, pavyzdžiui baltos spalvos bokseriai, pitbulterjerai, Italijos kurtai,  yra labiausiai pažeidžiami saulės.  Pavojingiausi yra tie spinduliai, kurie atsispindi nuo paviršių ir yra nukreipiami į gyvūnų pilvuką, kurį dengia daug retesnis kailis, o oda šioje srityje yra labai jautri. Stipriausias atspindys susidaro paplūdimyje ar ant šaligatvio be šešėlių.
Specialistai siūlo naudingų patarimų, kaip apsaugoti šviesaus kailio gyvūnų odą:
· Neveskite šuns į lauką per pietus, nes tada saulės spinduliai yra stipriausi. Saulėtomis vasaros dienomis šunį vedžiokite anksti ryte ir vakare, kai saulė leidžiasi.
· Jei jūsų šuo mėgsta šildytis prieš saulutę namuose, apgalvokite galimybę užklijuoti langus specialia plėvele, kuri apsaugo nuo ultravioletinių spindulių.
· Nekirpkite trumpai šuns vasarą, nes kailis yra natūrali odos apsauga nuo saulės spindulių.
· Jei ketinate leisti dieną paplūdimyje su šunimi, augintinio pilvuką reiktų ištepti specialiai šunims pritaikytu kremu nuo saulės.
· Kiekvieną mėnesį apžiūrėkite augintinį. Jei pastebėsite negyjančių žaizdų, mazgelių arba pasikeitusios odos zonų, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

 

Šaltinis: Alfa.lt

Bučiniai

Bučinys
Pasirodo šuo ir jogurtas turi daug bendro. Arizonos universiteto (JAV) mokslininkai, atlikę tyrimus sužinojo, kad bakterijos, esančios ant šuns snukio turi tokį patį poveikį žmogaus organizmui, kaip ir probiotikai.
Mūsų organizmas turi apie 500 rūšių bakterijų – vienos iš jų geros, kitos blogos, tačiau tinkamas jų balansas – geros imuninės sistemos pagrindas. Metams bėgant, gerųjų bakterijų mūsų organizme ima mažėti, o tai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę žmogaus būseną.
Mokslininkai teigia, kad leisdami šuniui dažniau jus laižyti, savo organizmą papildote gerosiomis bakterijomis.
Eksperimente dalyvavo vyresni nei 50 metų žmonės. Jie buvo įpareigoti tris mėnesius auginti šuniuką iš prieglaudos. Kiekvieną mėnesį buvo tikrinamas gerųjų bakterijų kiekis eksperimento dalyvių organizme, bendra fizinė ir psichologinė savijauta bei imuniteto stiprumas. Taip pat buvo tikrinama ir šunų organizmo būklė.
Paaiškėjo, kad artimas kontaktas su šunimi veikia mus ir po oda.
Mokslininkai įsitikino, kad šuns perduodamos gerosios bakterijos veikia taip pat, kaip ir jogurtas arba probiotikai. Į mūsų organizmus patekusios šunų bakterijos atlieka nepaprastai svarbia funkciją, nuo kurios priklauso tiek fizinė, tiek psichinė sveikata, o ypač – bėgant žmogaus amžiui. Pasibaigus tyrimui eksperimente dalyvavę žmonės ir šunys taip ir liko gyventi drauge.

 

Šaltinis: lrytas.lt

Blogas augintinio burnos ertmės kvapas


Dantų priežiūraSuaugę šunys burnos ertmėje turi net 42 dantis. Mažų veislių šunims iki 5 kg kūno svorio ir brachiocefalinio tipo šunims (pekinai, mopsai, prancūzų buldogai, anglų buldogai) dantų ligos pasireiškia daug anksčiau negu kitų veislių šunims, tačiau laiku nepasirūpinus augintinio burnos higiena, susirgimai gali pasireikšti bet kuriai šunų veislei. Blogas kvapas ir pakitusi augintinio dantų spalva – rimtas įspėjimas apie artėjančias arba jau esamas burnos ertmės ligas (problemas), viena iš pavojingiausių – periodontitas. Periodontitas yra dažniausiai paplitusi augintinių burnos ertmės liga. Vienintelis būdas išvengti ligos yra profilaktinė dantų apnašų prevencija bei jų šalinimas.Periodontitu vadinama liga, kuomet besikaupdamos bakterinės dantų apnašos pažeidžia ne tik dantis, bet ir dantenas – dantų šaknis ir net kaulą, prie kurio tvirtinasi danties šaknis. Besikaupdamos bakterinės dantų apnašos sukelia uždegiminę reakciją, vadinamą gingivitu (dantenų uždegimu). Dantenos parausta, patinsta, atsiranda nemalonus burnos ertmės kvapas. Tai yra pirminis požymis, kai jau vertėtų susirūpinti, norint išvengti didesnių pasekmių, tokių kaip dantų praradimas. Nesiimant jokių priemonių, dantų apnašos mineralizuojasi į akmenis, stumia dantenas, formuoja dantenų kišenę ir toliau besivystančios bakterijos sukelia danties kaulo ir žandikaulio tirpimą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad 80% vyresnių nei 6 metų šunys jau turi vidutinius arba sunkius periodontito sukeltus pažeidimus. Esant pažengusiam periodontitui ir išplitus infekcijai, šį procesą sunku sustabdyti –  gali išsivystyti komplikacijos, tokios kaip: dantų praradimas ir vidaus organų pažeidimai dėl išplitusios infekcijos.  Apnašos labiau linkusios formuotis tiems šunims, kurie yra šeriami minkštu maistu. Todėl gyvūno racioną rekomenduojama praturtinti kietu ir jo veislei skirtu maistu, kurio dydis ir forma yra sukurti taip, jog šalintų apnašas. Šiuo metu yra labai didelis efektyvių priemonių pasirinkimas burnos higienai palaikyti, tokių kaip: purškalai, milteliai, geliai, skanėstai ir panašiai. Dėl priemonės pasirinkimo augintiniui patartina konsultuotis su veterinarijos gydytoju. Taigi, jeigu pastebėjote, kad iš augintinio burnos sklinda nemalonus kvapas, pakito dantų spalva, paraudusios dantenos arba kliba dantys, suskubkite kreiptis į savo veterinarijos gydytoją. Apžiūrėjus Jūsų augintinio dantukus, veterinarijos gydytojas tinkamai parinks sprendimo būdą, kaip tinkamiausiai būtų galima pasirūpinti augintinio sveikata.

 

Šaltinis:ANGLIJA.today

Skūpus moka du kartus arba, kodėl pigus „veislinis“ šuo po savaitės nebejuda?


veisliniaiJorkšyro terjerai, haskiai, Džeko Raselo terjerai, Maltos bišonai, samojedai – visos šios šunų veislės madingos ir geidžiamos Lietuvoje. Nusprendus auginti tokį šunelį iš didelio džiaugsmo įtarimų nesukelia perpus mažesnė „veislinio“ šuns kaina bei pardavėjo pasiūlymas susitikti prekybos centre ar kitoje viešoje vietoje.Kodėl? Kad pirkėjui būtų patogiau, o iš tiesų tam, kad nematytumėte, kokiomis sąlygomis auga šie šuniukai, arba kad jie ką tik krovininiu automobiliu atkeliavo iš kaimyninių šalių. Savaitė kita – ir internete skelbiami nebe tokie gražūs vaizdai: galvos nebepakeliantis vos poros mėnesių jorkšyro terjeras veterinarės kabinete, laistomas naujosios šeimininkės ašaromis. Vis dar gausu žmonių, palaikančių nelegalius gyvūnų veisimo verslus, vien todėl, kad tokiu būdu veislinį šunį galima įsigyti pigiau.  Nieko bloga neįtariantys gyvūnų mylėtojai pakliūna į veisėjų spąstus – gyvūnas nugaišta kančiose, o veisėjo ir pėdos būna atšalę, telefonas, tradiciškai – išjungtas. Pasitaiko ir sėkmingesnių atvejų – samojedas išauga į ne tokį pūkuotą ir veislės standartų neatitinkantį, tačiau bent jau gyvą augintinį, Maltos bišonas – į kudlotą mišrūną.  Žmones reikia šviesti, o gyvūnų veisimo taisykles – griežtinti kaip įmanoma greičiau. Ir ne vien todėl, kad piniginėse būtų išsaugoti apgautųjų pinigai. Neretai siekiant pasipelnyti veisiami gyvūnai parduodami sergantys arba užauga agresyvūs.Kinologai  pataria veisėjams atsiųsti vadinamąją šuns perdavimo sutartį. Tokiame dokumente neatsispindi kaina, už kurią parduotas šuo, tačiau aiškiai įrašoma, kas yra naujasis šuns šeimininkas. Kadangi šunims šiuo metu implantuojamos specialios mikroschemos, augintiniui pasimetus tampa daug lengviau rasti jo šeimininką. Rekomenduojama atsakingai rinktis veislinį šunį – aplankyti parodas, konsultuotis su šios veislės šunų augintojais, išsiaiškinti, kokių veislynų yra Lietuvoje. Dokumentai turi būti duodami su gyvūnu, o ne vėliau (atsakingas veisėjas parduoda savo išveistus gyvūnus tik su dokumentais). Nereikia tikėti mitais, kad perkant gyvūną su kilmės dokumentais, reikės daug mokėti už dokumentus.Patariama ieškant augintinio apžiūrėti abu šuniuko tėvus (kalę ir patiną) ir sąlygas kuriose jie yra laikomi. Svarbu su šiais šunimis pabendrauti, įvertinti jų socializacijos lygį, nes nuo to gali priklausyti būsimo augintinio psichinė būklė. Taip pat šeimininkų reikia prašyti tėvų ir šuniuko kilmės dokumentų bei sveikatos testavimo sertifikatų (atsakingi veisėjai turėtų juos turėti). Beje, dokumentai arba yra, arba ne, jie negali „būti padaryti“.Nereiktų žiūrėti į pinigus. Reiktų žmones šviesti šioje srityje, nes kai kas nors perka šunį iš neaišku kur, tie daugintojai yra remiami. Manote, sutaupysite 500 ar 1000 litų? Vėliau gali atsirasti tokių sveikatos problemų, kurių gydymas kainuos gerokai daugiau. Turbūt žmonės mano, kad šuns dokumentas – tai toks popierius, kuris nieko nekeičia. Nepamirškime, kad kiekviena veislė turi tam tikrų genetinių problemų. Pavyzdžiui, visi šunys trumpais snukučiais – ši cu, mopsai, pekinai – dažnai turi širdies problemų, taip pat reikia atidžiai apžiūrėti, kaip išsivysčiusios šių šunelių šnervės, – pataria veterinarai. Būtina tikrinti, ar neašaroja akys, ar ausytėse nėra uždegimo, kaip atrodo šnervės, ar nėra odos erkučių. Tai nėra veislei būdinga išvaizda ir negalavimai, kaip gali tvirtinti pardavėjai. Maži šuniukai gali turėti kelio girnelės laisvumo problemą. Tuomet tokiam šuniui reikės operacijos – anksčiau ar vėliau, nes jis pradės šlubuoti, patirs skausmą. Tokia operacija vienai kojai kainuoja 700- 800 litų, o šuo užpakalinių kojų turi dvi. Dideli šunys gali turėti problemų su klubo sąnariu – šios operacijos kaina prasideda nuo 1000 litų. Ir suaugę šunys, net po operacijos negali taip judėti, kaip anksčiau. Taigi jei galvojate, kad labai sutaupėte, įsigydami pigesnį šunį, paskaičiuokite, kiek gali tekti sumokėti už jo gydymą.Vienintelis dalykas, ką galime padaryti, tai nepirkti keturkojų iš nepatikimų veisėjų. Jei žmogus neturi šuns dokumentų, kyla klausimas, kokiu tikslu jis tuos šunelius veisė? Ar žinojo, kur juos dės?Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė B. Kymantaitė yra girdėjusi oficialiai nepatvirtintą informaciją, jog Londone Lietuva įvardijama kaip viena stambiausių nelegalių ir neregistruotų šuniukų tiekėjų. 

Šaltinis: delfi.lt

Renkamės šunį?

atsakingai rinktis
 Šuo – geriausias keturkojis žmogaus draugas. Žmonės besirinkdami šunį ne visada apsvarsto ar galės jam skirti pakankamai dėmesio ir laiko, tad šunys išmetami į gatvę arba atsiduria gyvūnų prieglaudose. Šunį reiktų rinktis atsakingai, atsižvelgus į savo įpročius bei poreikius. Juk šuo gali tapti vienu iš labiausiai gyvenimą praturtinančių dalykų. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, jei augintinio įsigijimui skiriama pakankamai laiko ir dėmesio. Dažnai gyvūnai įsigyjami spontaniškai dėl to, kad atrodo mieli arba pagal tuo metu populiarią veislę. Tokio neapgalvoto sprendimo pasekmės – augintinis atiduodamas į gyvūnų prieglaudą, nes nepakanka laiko, lėšų ar kantrybės. Geriausia augintinį rinktis iš atsakingai savo veiklą vykdančių veislynų arba, jei nėra svarbi veislė, gyvūnų prieglaudų. Tokiu būdu skatinamos tinkamai dirbančios įstaigos ir kartu užkertamas kelias žiauriam elgesiui su keturkojais bei mažinamas benamių gyvūnų skaičių šalyje. 

Šaltinis: delfi.lt

Neglostykite galvos svetimam šuniui

šuns galvaGavus šeimininko leidimą paglostyti, būtina šuniui duoti pauostyti rankas ir tuomet atsargiai glostyti kaklą, šonus, nugarą, jokiu būdu ne galvą. Rankos virš galvos šuniui yra grėsmė. Kitas dalykas, kurio negalima daryti, – staigiai prieiti ir pasilenkti taip, kad galva atsidurtų prie šuniuko snukio, – tai irgi pavojinga. Taip pat labai pavojinga situacija, kai svetimi žmonės prišoka prie šuns ir jį apkabina. Šuniui tai yra nemalonu, jis gali pasisukti ir kąsti. Lygiai taip pat nemaloni situacija, kai šuo nusisukęs, o vaikas ar suaugęs žmogus jį paliečia. Kai palieti šunį iš galo, jis linkęs suktis ir kąsti. Čia suveikia instinktai, net ir labai dresuotas šuo pavojingoje situacijoje remsis instinktais. Taip pat yra nepatariama spoksoti šuniui į akis, gyvūnas tai gali suprasti kaip grėsmę. Jei žmogus jaudinasi ar baiminasi, keturkojis jaučia jo adrenaliną, tačiau normalios psichikos ir neprovokuojamas šuo pulti neturėtų. Nutinka situacijų, kai prie žmonių pribėga nepažįstamas šuo be šeimininko. Svarbiausia nesutrikti, o pasitelkti paprastas elgesio gudrybes.Yra toks pasakymas, kad turėtum sustingti ir būti kaip medis. Jei esi atsiklaupęs ir tavo galvos lygmenyje yra šuns galva, tai mažiausiai ką reikia daryti, tai sustingti. Visų pirma reikėtų atsistoti stabiliai ant dviejų kojų, kad jei šuo vis dėlto šoks, žmogus liktų stovėti ir šuo jo nenuverstų. Jeigu žmogus vis dėlto stovi ir pribėga šuo, dažniausiai šuniui objektas yra įdomus apie 60 sekundžių. Kas įdomiausia – jei turite daiktų prie savęs, galite jam parodyti ir numesti – tai gali būti kad ir akmenukas. Kai šuo auklėtas, jis yra socializuotas, draugiškas, tad neturėtų kąsti nei iš šio, nei iš to. 

Šaltinis: 15min.lt

Kad nuo šuns lojimo nesišiauštų plaukai

Šuns-lojimas
Būna, kad šeimininkams daug džiaugsmo teikiantis šuo kartais tampa kaimynų galvos skausmu. Jie skundžiasi, kad namuose ar kieme vienas paliktas augintinis visą dieną ar net naktį loja. Dėl to nemalonumų  gali turėti šunų augintojai. Įvairiose internetinėse diskusijų erdvėse žmonės bando išsiaiškinti, kaip išspręsti tokias problemas. „Priešais mus name gyvenantys kaimynai turi nestabilios psichikos šunį, kuris loja 2/3 paros. Žiemos sezono metu visų langai uždaryti, todėl nieko nesigirdi. Tik prasideda šiltesnės dienos, jų langai atlapoti nuolatos, nes rūko namie, ir mes neišvengiamai turim klausytis nuolatinio šuns lojimo. Aš jau nebežinau, ką daryti, nes tas šuo loja nuo bet kokio garso. Ir nesvarbu, ar vidurnaktis, ar ankstyvas rytas, ar vakaras. Kitaip tariant, poilsio ir ramybės nėra“.
Kalta nepriežiūra. Pavargęs šuo yra laimingas šuo, todėl reikėtų jį nuvarginti. Jeigu šeimininkas ryte šunį pavedžioja penkias minutes ir palieka jį namuose, jis gali kaukti ilgai. Reikia iškrauti šunį, žaisti su juo ir kuo daugiau su juo užsiimti, tuomet, tikėtina, kad šuo vienas namuose tikrai mažiau los ir kauks. Taip pat šuniui reikia duoti pastovios veiklos, nes noras kaukti ir loti kyla tuomet, kai prasideda nerimas, šuo pamato, kad šeimininkas išėjo. Tada jis gali kaukti labai ilgai. Reikėtų duoti jam užsiėmimą namuose. Dažnai būna veiksmingas toks būdas: yra tokie žaislai šunims, kur į vidų galima pridėti šuns maisto. Tuomet šuo negauna pusryčių dubenėlyje, o tuos pusryčius šeimininkas sukiša į žaislą. Šuo negauna maisto šiaip nemokamai ir jeigu jį graužia kelias valandas, pavargsta, išsimiega, prabunda, jeigu dar vis liko kaulo, vėl turi užsiėmimą. 
Tačiau yra daug šunų su negalia. Ne visi gyvūnai vienodai stabilūs. Daug šunų yra nestabilios nervų sistemos. Kai kurie šunys negali būti vieni, paniškai to bijo, be to, šuo yra socialus gyvūnas, todėl natūralu, kad jis bijo. 
Kai kurie šeimininkai, norėdami išvengti nepageidaujamo šuns lojimo, naudoja specialius antkaklius, kurie šuniui sulojus, skleidžia nemalonias vibracijas. Tačiau specialistai tokius dalykus vertina skeptiškai. Tai šuniui gali kelti skausmą, geriau naudoti motyvaciją ir skatinimą. Šuo kaukia ne iš malonumo, tai yra nerimo požymis, tai jau yra stresas šuniui. Šuns-lojimasTodėl veržti elektrinį antkaklį yra blogai, yra draugiškesni vibruojantys antkakliai, kurie skleidžia nemalonius jausmus gyvūnui, tačiau jie veikia bausmės principu. Kaukimas nėra problema, tai yra pasekmė, problema yra stresas. Tie antkakliai nepanaikina problemos, o dar ją suaktyvina, nes šuo patiria dar didesnį stresą. Būna, kad šuo tuomet tyli, jis gali nekaukti, bet problema neišnyksta ir kai žmogus po kurio laiko nuima antkaklį, šuo lygiai taip pat kaukia ir netgi gali problemų atsirasti kitur, šuo gali tapti jautresnis aplinkai, bijoti, būti agresyvus. Tačiau yra vienas draugiškesnis būdas, kuris veikia paskatinimo principu:  Šuniui dedamas antkaklis, kuris reaguoja į lojimą ir kabinamas indelis su maistu. Jeigu šuo suloja, antkaklis sureaguoja, bet niekas nevyksta, kai šuo nutyla, po kelių sekundžių išmetamas skanėstas, šuo gauna paskatinimą už tylą, o ne bausmę už lojimą. Jeigu šuo tyli, jam yra išmetami skanėstai, jis reaguoja, yra užsiėmęs ir jų laukia. Tokiu būdu jis ir neloja, ir patiria geras emocijas.
 A. de Sent Egziuperi rašė, kad esame atsakingi už tuos, ką prisijaukinome. Jeigu mes imame šunį, turime suteikti jam galimybes. Turime turėti laiko, kada jį pavedžioti. Jeigu mes jį nuvarginsime, suteiksime jam galimybę palakstyti, jis namuose miegos.

Šaltinis:delfi.lt