Perkaitimas ir šilumos smūgis. Kiek jie pavojingi gyvūnui?

Vasara – puikus metų laikas. Bet tuo pačiu joje slypi ir nemažai pavojų. Ilgiau pabuvęs aukštos temperatūros aplinkoje gyvūnas gali patirti šilumos smūgį, išsekimą dėl šilumos poveikio ar karščio sukeltus raumenų spazmus. Katės lengviau ištveria aukštą aplinkos temperatūrą, nes yra šilumos mėgėjos. Jei reikia, jos pačios sugeba susirasti pavėsį po baldais, vonios kamputyje, koridoriaus spintoje. Šunims dideli karščiai daug pavojingesni. Metų metais veterinarijos klinikose vis nemažėja augintinių, gaištančių nuo šilumos smūgio. Ir tai yra jausmas, kurio pajausti turbūt nenorėtų niekas.

suo ir ventiliatorius

Didžiausią pavojų vasarą gyvūnams kelia šilumos smūgis. Jis pasireiškia kai kūno temperatūra pakyla per aukštai (virš 40 °C): dėl to „sustreikuoja“ nervų sistema, gyvūno organizmas pradeda išskirti medžiagas, aktyvinančias uždegiminius procesus (tai įprasta kūno reakcija į tokį dirgiklį) ir perkaitęs šuo ar katinas tampa vangus, mieguistas, lėtas, jo liežuvis ir dantenos stipriai parausta, akių vyzdžiai išsiplečia, gyvūnas smarkiai lekuoja, gali pradėti seilėtis, vemti, netekti sąmonės, pradėti traukuliuotis ar nugrimzti į komą.

Kūno temperatūra stipriai užkyla intensyviau padirbėjus raumenims, jei tuo pat metu nėra galimybės „atiduoti“ karštį dėl aukštos aplinkos temperatūros ir didelės drėgmės arba jei yra sutrikęs kvėpavimas. Paprasčiau pasakius: jei pasportavęs ar susijaudinęs gyvūnas negali atvėsinti savo organizmo pakankamai greitai.

Žmonės atsivėsina prakaituodami – karštą vasaros dieną tai akivaizdžiai matosi. Vieni prakaituoja daugiau, kiti mažiau, bet prakaituojame visi. Kodėl taip darosi? Prakaito išskyrimas – tai automatinis žmogaus kūno atsivėsinimo mechanizmas: liaukos išskiria šiltą drėgną prakaitą į odos paviršių, jis garuoja ir taip vėsina visą organizmą.

O kaip tai vyksta sukaitusių gyvūnų organizme? Šuns odos sandara kitokia nei žmogaus: joje beveik nėra prakaito liaukų (ar matėte kada šunį šlapiomis pažastimis?), taigi prakaituoti ir atsivėsinti visu odos paviršiumi jie negali. Pagrindinis būdas atsivėsinti – lekuoti burna ir kuo tankiau kvėpuoti: drėgna plaučių gleivinė pasitarnauja kaip drėgmę garinantis ir vėsinantis paviršius (panašiai, kaip žmogaus oda). Kai kurie žmonės mano, kad prakaito liaukų yra šuns liežuvyje. Jie klysta – taip nėra, didžioji dauguma prakaito liaukų išsidėstę kojų pagalvėlėse. Kūno karštį atiduoti į aplinką taip pat padeda išsiplėtusios liežuvio, snukio ir ausų kraujagyslės, kuriomis įkaitęs kraujas teka arti kūno paviršiaus (taigi, neišsigąskite, jei užkilus temperatūrai, gyvūno ausys taps raudonesnės, nei įprasta).

Kai visų atsivėsinimo būdų nebepakanka, gyvūno organizmas perkaista – atsiranda hipertermija (pernelyg aukšta kūno temperatūra) ir pasireiškia šilumos smūgis. O karštu oru taip atsitikti gali labai greitai – užtenka tik smarkiau pajudėti, intensyviau pažaisti ar pasėdėti įkaitusioje mašinoje. Gyvūno palikimas uždarame automobilyje kaitinant saulutei (netgi jei langai per kelis centimetrus praverti) – vasarą turbūt dažniausia šilumos smūgio priežastis.

Keli svarbūs patarimai, kaip apsaugoti šunį pakilus aplinkos temperatūrai:

1. Esant karščiams, reikia stengtis gyvūnus laikyti namuose, kuo vėsesnėje gerai vėdinamoje patalpoje. Svarbu riboti buvimą saulėje, ypač pietų metu. Neleiskite vaikams ilgai žaisti kieme su šunimi (užsižaidę su draugais, jie augintinį gali paprasčiausiai pamiršti).

2. Karštu oru šuo turi gauti kuo mažiau fizinio krūvio. Fiziniais pratimais siūlytina užsiimti tik anksti ryte ar vėlai vakare (vėsiausiu paros metu). Jeigu šuo pradeda stipriai lekuoti – nustokite daryti tai, kai darėte ir leiskite jam atsikvėpti bei atsivėsinti. Tegu pirmiau jis nustoja lekuoti, o jau tuomet galite tęsti žaidimus ar fizinius pratimus.

3. Negalima šuns palikti mašinoje – niekada ir jokiomis aplinkybėmis! Spiginant vasarinei saulutei stogas greitai stipriai įkaista, o parkavimo aikštelėse kaip taisyklė, medžių ir pavėsio būna retai. Per kelis centimetrus praverti langai tikrai nepadės. Važiuojate apsipirkti – palikite augintinį namuose.

4. Karštu oru būtina daug gerti. Svarbu sekti, ar šunys bei katės išgeria pakankamai vandens. Kad gyvūnai gertų daugiau, jiems duodamas vanduo visuomet turi būti šviežias, švarus ir vėsus, dubenėlį su vandeniu reikia statyti pavėsyje.

5. Dažniau maudykite šunis vėsiame vandenyje. Jei nėra galimybių nuvykti prie vandens telkinio, leiskite augintiniui pabraidyti šaltame vandenyje vonioje, ištrinkite drėgnu rankšluosčiu, suvilgykite galvą, sušlapinkite kailį. Labai šaltas vanduo, pavyzdžiui, miško šaltinio, taip pat pavojingas, juo galima tik apšlakstyti augintinį, bet maudytis šaltinyje rizikinga.

6. Jeigu oro temperatūra pasikeičia staiga, reikia leisti augintiniui aklimatizuotis. Dažniausiai karščio sukeliami sutrikimai pasitaiko pavasarį, kuomet gyvūno organizmas yra dar nepratęs prie aukštesnės temperatūros. Vykstant į karštesnio klimato šalis, laiko aklimatizuotis reikia tiek žmogui, tiek šuniui. Daug judėti reikia pradėti palaipsniui, po truputį ilginant fizinių pratimų trukmę. Tai ypač aktualu trumpasnukių veislių, vyresniems, turintiems antsvorio ar sergantiems širdies ar plaučių ligomis gyvūnams.

Jei Jūsų gyvūnas perkaito – tai tikrai rimta: nesuteikus pagalbos, jis nugaiš. Perkaitusį šunį būtina skubiai nunešti į pavėsį ar vėsią patalpą, guldyti ant vėsios žemės ar plytelių. Norint jį greičiau atvėsinti, galima įjungti ventiliatorių ar paguldyti prie praviro lango, apšlakstyti drungnu vandeniu, užkloti šlapiu rankšluosčiu, kad vėsa kuo greičiau pasiektų odą. Negalima duoti lakti iškart daug vandens, girdoma po truputį. Negalima ant kūno dėti ledo, nes jis sudirgins ir per daug atšaldys odą, gyvūnas gali peršalti. Ištikus šilumos smūgiui, gali sutrikti augintinio elgesys. Būkite atsargūs, kantrūs, atidūs, raminkite jį. Stebėkite augintinio savijautą, nepalikite vieno. Jei būklė negerėja ar jei pamatavus gyvūno kūno temperatūrą, ji yra aukštesnė, nei 40 °C būtina skubi veterinaro pagalba.

Niekada nesitiki, kad gali nutikti kas nors blogo. Tačiau pamiršti to negalima. Pasistenkite būti budrūs ir apsaugoti savo augintinius. Perkaitimas gali turėti skaudžias pasekmes.

Šaltinis: vetvila.lt

Leave a Reply

You have to agree to the comment policy.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.