Voljeras EU | Voljerai ir būdos

2016-02-172016-02-17

Ką geriau rinktis – kalytę ar patiną

Dilema: kas geriau, kalytė ar patinėlis? Net ir patyrę šunų augintojai nesutaria šiuo klausimu. Taigi, ką pasirinkti?
Vienareikšmiško atsakymo nėra, nes . Bet tam tikrų bendrų bruožų tiek vienai, tiek kitai lyčiai galima surasti. Patinai, ypač didžiųjų veislių, dažniau būna pasitikintys savimi, ryžtingesni, ištvermingesni. Jie dažniau negu kalės įsivelia į pjautynes ir susipjauna aršiau, skausmingiau, na, bet reikia pripažinti, kad jie stambesni, masyvesni, gražesni už kales. Neretai ilgaplaukių veislių patinų kailis būna tankesnis, ilgesnis ir efektyvesnis nei kalyčių. Patinai yra prieraišesni. Kartais, jie atrodo labai nesavarankiški,tokie, kurie neišgyventų likę vieni be šeimininkų. Kita vertus patinai dažniau mėgsta dominuoti ir kas kiek laiko pabando užimti aukščiausią hierarchijos laiptelį šeimoje – jeigu jiems nepavyksta, nes šeimininkas yra ne mažiau „kietas“, tenkinasi ir ta vieta šeimoje, kurią jiems numatė šeimininkai.
Kalės. Yra paplitusi nuomonė, kad kalės yra švelnesnės už patinus, tačiau praktika rodo kitką. Kai šeri iš rankos savo šunis, patinas maistą paima švelniai, o kalė, jeigu jos nesudrausmintume, griebtų mėsos gabalą kartu su jūsų ranka. Dar vienas pastebėjimas: jeigu nusikalsta patinas (nuo stalo nukniaukia kokį nors kąsnį) jo nusikaltimą išduoda visa povyza: jis nuleidžia galvą, „susimažina“ ir tampa vienu dideliu kaltės kamuoliu. Tą patį iškrėtusi kalė tupi oriai, o paklausta ar kartais ne ji nušvilpė sumuštinį, primerkia akis ir vizgindama uodegą stengiasi kuo ilgiau išlaikyti žvilgsnį „akis į akį“. Todėl peršasi išvada: kalės yra gudresnės ir mažiau nuolankios. Dar galima daryti išvadą, kad jos emociškai intelektualesnės už priešingos lyties atstovus. Fiziškai kalės yra mažiau patrauklios už patinus. Jos šiek tiek smulkesnės, mažesnės, subtilesnės, žodžiu, mažiau gražios lyginant su patinais. Už ir prieš Dažniausiai pirmasis šeimos šuo būna patinas, nes niekada nelaikę gyvūnų žmonės bijo kalyčių rujos. Iš tiesų, jeigu neketinate dalyvauti parodose ir tapti šunų veisėju, kalytės rujos gali gąsdinti. Priklausomai nuo veislės ir individualių organizmo savybių, kalė gali rujoti maždaug kartą per metus, kas pusmetį ar kas keturis mėnesius, o pati ruja trunka apie tris savaites Nors tik kelios dienos būna vaisingos, nuo rujos pradžios iki pabaigos kalė tampa mažiau paklusni, „apkursta“ ir nenoriai vykdo šeimininko paliepimus. Tai laikas, kurį reikia tiesiog išlaukti ir išvesti kalę tik su pavadėliu neilgiems pasivaikščiojimams. Patino privalumas tas, kad jis neatsives nepageidaujamų šuniukų, tačiau jis turi puikią uoslę ir užuos netoliese rujojančią kalę. Tuo metu gali prasčiau ėsti, sublogti, kaukti, bandyti pabėgti per pasivaikščiojimą. Kalė seksualiai aktyvi būna tik tuomet, kai rujoja, o patinas visuomet pasirengęs kergti. Tad neretai sudėtingiau laikyti patiną (ypač jeigu jo libido yra stipriai išreikštas), nei kalę, kurią kartą, du per metus reikia pasaugoti. Kalę laikyti patogiau, nes jeigu rytais labai trūksta laiko (visiems juk pasitaiko pramiegoti) kalę pakanka išvesti minutei kitai. Ji kartą pasišlapina, pasituština ir galima pėdinti namo. Na, o patinas žymi teritoriją ir šlapinasi po truputį. Jam reikia pakelti koją prie medžio, krūmo, stulpo ar automobilio rato (dar kaip tyčia kaimyno). Dažniausiai patinai šlapinasi bandydami nustatyti savo hierarchiją arba kai užuodžia kaimynystėje rujojančią kalę. Perspektyvos Jeigu planuojate su savo augintiniu dalyvauti parodose, bet apie pasirinktą veislę dar neturite sukaupęs viso žinių bagažo, perspektyviau pirkti kalytę. Kalė gali ir nebūti labai gero eksterjero, bet jeigu ji bus pakankamai gera, kad parodoje gautų įvertinimus „puikiai“ ar „labai gerai“, bus galima ją veisti, o sukaupus pakankamai žinių ir parinkus tinkamą patiną galima sulaukti tikrai aukšto lygio šuniukų. Apie patiną to pasakyti negalima. Parodoms ir veisimui skirtą patiną apskritai išsirinkti labai sunku – reikia žinoti iš kur pirkti, išmanyti visus veislės niuansus ir subtilybes, žinoti, kokių linijų patinai gali būti įdomūs tos pačios veislės kalių šeimininkams. Kad patinas būtų veisiamas, jis turi ne tik gauti parodose aukštus įvertinimus, bet reikia žinoti visą jo kilmę – kokios problemos yra jo mamos ir tėvo linijose, koks charakteris būdingas šioms linijoms, kokių savybių teoriškai galima tikėtis iš būsimų patino palikuonių. Neretai kalyčių kaina yra aukštesnė negu patinų.
Tai, ką rinktis? Atsakymo nėra. Jeigu manote, kad susitvarkysite su patino jėga ir noru dominuoti – rinkitės jį. Kalės tinka tiems, kurie mėgsta šiek tiek gudraujančius, labiau savarankiškus gyvūnus.

Šaltinis: delfi.lt

2016-02-132016-02-13

KANITERAPIJA: Ypatingas žmogaus ir šuns ryšys

Žmogus – sociali būtybė, kuriai būtinas bendravimas su aplinkiniais. Visi mes bendraujame skirtingai. Vieniems sunku užmegzti ryšį dėl savo charakterio bruožų, kitiems – dėl vienokios ar kitokios negalios, treti tiesiog turi per daug negatyvios socialinės patirties. Kai komunikuoti su kitu žmogumi atrodo neįgyvendinamas uždavinys, gal iš pradžių reiktų pabandyti užmegzti santykį su šunimi?
Kažkada mūsų protėviai prisijaukino keturkojį ir tuomet prasidėjo unikalus žmogaus-šuns ryšys. Šie gyvūnai puikiai suvokia žmonių elgseną: jie užuodžia mūsų kvapą, girdi mūsų judesius ir balso toną, atrodo, jog jie supranta kiekvieną mūsų gestą. Šuo puikiai bendrauja – panaudoja savo kūno kalbą, lojimą, inkštimą, net žvilgsnį, kad galėtų būti su žmogumi. Jiems patinka ir fizinis kontaktas: glostomi ir apkabinami jaučiasi saugiau, geriau, ir tuo pačiu atiduoda visą savo meilę, švelnumą bei energiją žmogui. Šuniui tiesiog patinka būti su žmogumi, tad šis gyvūnas puikiai tinka būti ne tik šeimos nariu, bet ir gali suteikti terapinį poveikį.
Terapija, kurioje dalyvauja šunys, vadinama kaniterapija. Medicinoje kaniterapija praktikuojama jau daugiau nei penkiasdešimt metų – teigiamas poveikis pacientams pastebėtas tiek slaugos namuose, tiek psichiatrijos departamentuose, tiek ligoninėse. Nors Lietuvoje kaniterapija tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius, kai kuriose šalyse dirbti terapinį darbą apmokytas šuo net įtraukiamas į medikų ar specialiojo lavinimo specialistų komandas (pvz. JAV).
Moksliniai tyrimai rodo, jog bendravimas su šunimi gali padėti žmogui išgyventi stresą, pagerinti žmonių, turinčių įvairių sutrikimų, funkcionavimą, pvz., padėti vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, autizmu, disleksija ir kt. Nustatyta, jog skaitymas šalia gulinčio šuns, gali pagerinti skaitymo gebėjimus. Pastebėta, jog jau pirmieji kaniterapijos užsiėmimai pagerina emocinę būseną, žmonės tampa atviresni aplinkai, aktyvesni bendruomenėje, prasideda pokyčiai socialiniame gyvenime, atsiranda pasitikėjimas savimi. Kaniterapija gali pagerinti kalbinę raišką, ekspresiją, netgi atmintį. Bendravimas su šunimi palaiko didesnį fizinį aktyvumą, suteikia ilgalaikės veiklos, motyvacijos, skatina imtis veiklos, o taip pat palengvina sunkius negalės simptomus, net gali padėti iš dalies įveikti nuolatinio apatiškumo būseną.
Sakoma, jog šuo – geriausias žmogaus draugas: jis supras ir neišduos, neįskaudins. Vien šuns įsigijimas suteikia naudą, tačiau reikia nepamiršti, jog tikroji kaniterapija galima tik su specialiai paruoštais šunimis ir specialistais, dirbančiais su jais, bei išmanančiais ne tik šuns savybes, nuotaikas ar dresūrą, tačiau taip pat ir žmogaus sutrikimus, kuriuos įvertinę geba parinkti tinkamą metodiką, numatyti užduotis, kelti realius tikslus, turėti tinkamas nuostatas neįgaliųjų atžvilgiu ir pan. Ir nors terapijoje gali dalyvauti ne kiekvienas šuo, tačiau kiekvienas šuo gali atrasti vietą jūsų širdyje ir tapti patikimiausiu draugu.
Norint sumažinti patiriamą stresą, patariama aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, pagerinti savo emocinę ir fizinę būklę, išsirinkti jūsų charakteriui tinkamą veislę ir džiauktis nauju šeimos nariu, na o jei reikia rimtesnės švelniakailių pagalbos – nepabijoti kreiptis į kaniterapijos centrus.

Šaltinis: delfi.lt

2016-02-012016-02-01

Laiku pagautos šunų nuotraukos

Kartais tiesiog nusišypso sėkmė būti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Taip pat ir su fotografija. Jūsų gerai nuotaikai keletas internete rastų nuotraukų, kurių autoriai tinkamu laiku pagavo tinkamą kadrą 🙂

Šaltinis: images.google.com

2016-01-132016-01-13

Kaip nepermokėti už gyvūno ženklinimą

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, kad mūsų šalyje laikomos katės, šunys ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschemomis ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Įkainiai, kuriuos taiko privatūs veterinarijos gydytojai už šias paslaugas nemaži.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, rekomenduoja veterinarijos paslaugų teikėjams nustatant paslaugų įkainius, neviršyti 15 eurų kainos. Gyvūnų šeimininkai taip pat turėtų neskubėti ir prieš pasirenkant, palyginti bent kelių privačių veterinarijos gydytojų teikiamas ženklinimo ir registravimo paslaugas ir jų įkainius. Renkantis reikėtų pasiteirauti, ar į galutinę kainą įskaičiuotos visos paslaugos (ženklinimas ir įregistravimas Gyvūnų augintinių registre bei pačių mikroschemų kaina), ar tik viena iš jų. VMVT specialistų paskaičiavimais, vieno gyvūno paženklinimas (įskaitant mikroschemos kainą) ir įregistravimas Gyvūnų augintinių registre preliminariai kainuoja apie 10 eurų., o didesnė kaina už gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą gali būti siejama tik su papildomomis paslaugomis, pavyzdžiui, – kai veterinarijos gydytojas atvyksta individualiai paženklinti gyvūną jo laikymo vietoje, suteikia paslaugas pasibaigus darbo valandoms, ar suteikiant dar ir kitas, papildomas veterinarijos paslaugas. Be to, galutinė kaina galėtų būti mažesnė, kai vienu metu ženklinami ar registruojami keli to paties asmens augintiniai, nes užpildžius prašymą dėl pirmojo gyvūno, kitiems naudojamas tas pats prašymo šablonas, keičiasi tik nedidelė duomenų dalis.
VMVT primena, kad visi iki 2015 m. gruodžio 31 d. atvesti gyvūnai augintiniai turi būti paženklinti ir įregistruoti iki 2017 m. balandžio 1 d. bet net vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui. Tai numatyta Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“.
Tai reiškia, kad šunų, kačių ar šeškų, atvestų po 2016 m. sausio 1 d., savininkai privalo kreiptis į veterinarijos paslaugų teikėjus per 4 mėn. nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitiems asmenims. O šunys, katės ir šeškai, paženklinti po 2016 m. sausio 1 d., turi būti užregistruoti Gyvūnų augintinių registre ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo jų paženklinimo mikroschema.
Gyvūnų ženklinimo mikroschemomis kainos paskaičiavimo pavyzdys:
0,25 (veterinarijos paslaugų teikėjo laiko, sugaišto vykdant ženklinimą) x 5,02 (valandinio veterinarijos gydytojo įkainio) x 1,25 (patiriamų administravimo išlaidų koeficientas) + 5 (mikroschemos kaina) = 6,57 Eur. Pavyzdinis gyvūnų įregistravimo Gyvūnų augintinių registre kainos paskaičiavimas: 0,5 (veterinarijos paslaugų teikėjo laiko, vykdant ženklinimą) x 5,02 (valandinio veterinarijos gydytojo įkainio) x 1,25 (patiriamų administravimo išlaidų koeficientas) = 3,13 Eur.
VMVT atkreipia dėmesį, kad nurodytas kainų paskaičiavimas yra pavyzdys, o galutinė kaina gali svyruoti, atsižvelgiant į skirtinguose Lietuvos regionuose taikomus veterinarinių paslaugų įkainius, veterinarijos paslaugų teikėjo darbo vietą (miesto centras, užmiestis ar kaimas) ir kt., tačiau ji neturėtų viršyti 15 Eur sumos.

Šaltinis: grynas.lt

2014-05-282014-05-28

Nepalikit šuns automobilyje vasarą

Veterinarai įspėja: „Vos minutė ir gyvo šuns mašinoje nerasite“

Lietuvą užplūdę svilinantys karščiai gena žmones į gamtą, prie vandens telkinių, o kartu su jais dažnai vyksta ir keturkojai šeimos nariai. Vis tik neretai nutinka taip, kad kelionės metu neatsakingi gyvūnų šeimininkai „trumpam“ nubėga į parduotuvę, manydami, kad gyvūnas automobilyje palauks, o per kelias minutes jam nieko neatsitiks. Veterinarijos gydytojai Vaida Valašimaitė bei Gintaras Sudikas mano kitaip: „Nei praviri langai, nei pavėsis neišgelbės jūsų keturkojo. Tokią karštą vasarą vos viena kita minutė ir grįžę gyvo šuns automobilyje neberasite“.

Kaip automobilyje vežti gyvūną?

Tiek šunims, tiek katėms ar kitiems gyvūnams kelionės metu šeimininkai turi užtikrinti saugumą. Tad veterinarijos klinikos „Vetvila“ vadovas G.Sudikas visų pirma rekomendavo kelionę su augintiniu pradėti anksti ryte ar vakarop, kai saulė nebėra tokia kaitri.

Jei gyvūnai automobilio salone laisvai vaikštinės, staigaus stabdymo metu gali sunkiai sužaloti tiek save, tiek žmones. Todėl kates geriausia vežti transportavimo krepšiuose, o šunis – grotelėmis atitvertoje automobilio bagažinėje arba pririštus specialiais saugos diržais.

Neretai mažų veislių šuniukus žmonės vežasi pasisodinę ant kelių. Dar blogiau, jei tai daro pats vairuotojas. „Vaidos veterinarijos klinikos“ įkūrėja Vaida Valašimaitė retoriškai klausė: „Jei šuo nukris po kojomis, prie pedalų – minsite ant šuns ir stabdysite mašiną? Ar vis gi nestabdysite ir rėšitės į priešais esantį stulpą ar kitą automobilį?“

Taigi, kates geriau vežti krepšiuose, kurie yra pakankamai atviri. Taip augintiniui nebus baisu ar nejauku. Žinoma, gyvūnus pratinti prie kelionių reikia nuo mažens, taip bus geriau ir gyvūnui, ir jo šeimininkui.

Jei katė negali išbūti ramiai, anot V.Valašimaitės, galima naudoti specialius feromoninius purškiklius. Kates jie veikia raminančiai, malšina stresą, suteikia saugumo jausmą.

Kalbėdama apie pavojų sveikatai kelionės metu, veterinarė akcentavo, kad nors žmonėms smagu matyti, kaip šuo iškiša galvą pro pravertą važiuojančio automobilio langą ir lekuoja, vis tik tai yra tiesus kelias akių bei ausų uždegimo link. „Jokiu būdų to negalima leisti daryti. Vėjas pučia tiesiai į ausis, o šeimininkai leidžia kišti galvą pro langą net ir po maudynių vandens telkinyje“, – sakė veterinarė.

Veterinarijos gydytojas G.Sudikas teigė, kad nuo karščio vasarą automobilyje važiuojant galima saugotis pravėrus langą ar įjungus kondicionierių. Taip pat galima gyvūną apšlakstyti vandeniu, sudrėkinti šuns antkaklį (jei naudojami sintetiniai). Jei įmanoma, langą, pro kurį daugiausia plieskia saulė, uždengti.

Tačiau, jei automobilio salone įjungtas kondicionierius, tai gali greitai susargdinti šunį – lygiai taip pat, kaip ir žmogų. „Nemažai šunų šeimininkai atveda su peršalimo simptomais – sloga ir kosuliu. Ir tai tik dėl to, kad važinėjo automobilyje, kuriame pilnu pajėgumu veikė kondicionierius“, – pasakojo V.Valašimaitė, pridurdama, kad geriausia prevencija nuo peršalimo – vengti kardinalių temperatūrų skirtumų.

Būtiniausios priemonės kelyje

Paklausus, kokie pagrindiniai reikmenys, būtini kelionės su augintiniu metu, specialistai paminėjo pavadėlį, transportavimo krepšį, šviežią geriamąjį vandenį ir dubenėlį. „Ilgesnėje kelionėje galima rinktis specialius gyvūnams skirtus gėrimų priedus su elektrolitais, kurie apsaugos nuo dehidratacijos“, – sakė G.Sudikas.

Tam, kad būtų patogiau, galima pasiimti ir specialų išlankstomą indą, kuris idealiai pasitarnauja kelyje ir neužima papildomos vietos.

Pasiimkite ir šuns ar katės mėgiamus žaislus, higienos, priežiūros priemones, ėdalą.

Kelionės metu pravers ir rankšluostis: sušlapusį šunį galėsite išdžiovinti, o perkaitusiam keturkojui tai bus puiki atgaiva. Tad jei šuo perkaito, sušlapinkite rankšluostį, pavėsyje patieskite jį ant žemės ir ant jo paguldykite šunį. Tačiau nedėkite rankšluosčio ant šuns – taip šuo neatsivėsins, o tik sušus.

Prieš kelionę V.Valašimaitė patarė nešerti nei kačių, nei šunų. Išvengsite papildomų problemų dėl pykinimo, viduriavimo ar kitų virškinimo problemų.

Svarbu atsiminti, kad išlipant iš mašinos, būtina pririšti šunį prie pavadėlio, kad palaidas keturkojis pats nešoktų ir neišlėktų į gatvę. „Labai daug nelaimingų atsitikimų įvyksta netikėtose vietose“, – sakė V.Valašimaitė.

Blogos savijautos požymiai

Pirmieji požymiai, kad nuo per didelio karščio gyvūnui blogėja savijauta – intensyvus lekavimas, dusulio priepuoliai, seilėjimasis, vėmimas, tamsiai rausvas liežuvis, išsiplėtę akių vyzdžiai, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, sąmonės netekimas. Sustokite, duokite vandens ir nuveskite šunį pailsėti į pavėsį. Tačiau jokiu būdu neduokite labai šalto vandens ar juo labiau – ledų. Stipriai įkaitęs gyvūnas akimirksniu persišaldys gerklę.

Paguldę keturkojį pavėsyje ant drėgno rankšluosčio, suvilgykite pėdutes ir papilvę. Jei esate prie vandens telkinio, leiskite išsimaudyti, jei vanduo nėra labai šaltas.

Veterinarijos gydytojo G.Sudiko teigimu, didžiausias pavojus perkaisti automobilyje – trumpasniukams šunims: „Atidžiai prižiūrėkite mopsus, bokserius, buldogus, šuningas kales, nutukusius, senus šunis“. Nuo per didelio karščio juos gali ištikti ir širdies priepuolis.

Kad automobilio salone gyvūnui nebūtų per karšta, praverkite vieną iš galinių durelių langų, tačiau nesudarykite skersvėjo. Į saloną plūstantis oras neleis keturkojo organizmui stipriai įkaisti.

Ir, žinoma, jokiu būdu nepalikite savo augintinio uždaryto automobilyje vieno, net jei langai yra atidaryti ir automobilis stovi pavėsyje. „Vieni žmonės parodos metu paliko savo čiau čiau veislės šunį automobilyje. Žinoma, šuo nugaišo“, – pasakojo V.Valašimaitė. Jei negalite vestis šuns su savimi, palikite šunį pririštą pavėsyje lauke, ar paprašykite, kad bendrakeleiviai su juo pabūtų.

Jei būklė negerėja ar jei pamatavus gyvūno kūno temperatūrą ji aukštesnė nei 40 laipsnių, būtina skubi veterinaro pagalba.

Šaltinis: lrytas.lt

2014-05-252014-05-25

Vasara, pliažas, šuo

Paplūdimys – ne vien žmonių, bet ir jų augintinių poilsio vieta vasarą. Tai atkakliai bando įrodyti poilsiautojai, į pajūrį vis dažniau atsivedantys ir savo mylimus keturkojus. Besipliuškenant bangose išvysti greta kyšančią šuns galvą jau įprasta, ant smėlio tįsančias gauruotas letenas – taip pat.

Vestis naminius gyvūnus į paplūdimius mūsų šalyje griežtai draudžiama. Apie tai perspėja pliažų prieigose pastatyti specialūs ženklai. Tačiau jie šunų mylėtojų nedrausmina taip, kaip baudos. Tuo įsitikino tikrintojai, kiekvieną savaitę rengiantys kontrolinius reidus Klaipėdos paplūdimiuose.

Melnragės ir Girulių pliažuose tarp besiilsinčių žmonių dažnai matyti ir čia pat lakstantys jų augintiniai. Šunys kartu ne tik deginasi, žaidžia, bet ir maudosi jūroje. Toks vaizdas džiugina ne visus.

Karštis veikia ir šunis

„Labai sunku išmokyti žmogų elgtis žmoniškai. Jeigu myli gyvūną ir kartu su juo miegi vienoje lovoje, puiku, bet tai nereiškia, kad ir kiti to nori – kai kuriems žmonėms nemalonu maudytis kartu su šunimis, jau nekalbant apie grėsmę sveikatai“, – teigė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė.

Tarp žmonių bėgiojantys ir besimaudantys šunys gali sukelti alergiją, į paplūdimį atnešti erkių, apseilėti ir taip platinti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. V. Pečkauskienė priminė, jog karštis neigiamai veikia ne tik žmogaus, bet ir gyvūno savijautą. Šuo gali tapti irzlus, apkandžioti aplinkinius.

Rūpestingi šeimininkai paprastai nepamiršta savo augintinių paskiepyti, tad grėsmė užsikrėsti pasiutlige pajūryje – nedidelė. Kur kas didesnė tikimybė užsikrėsti toksokaroze – pavojinga liga, kuri plinta per šunų ir kačių išmatas. Nesurinktos jos lieka smėlyje, o vėjas užterštą smėlį išpusto po didesnę teritoriją, taip išnešiodamas ir ligos sukėlėjus.

Nori pliažo gyvūnams

Aplinkos tarša – pagrindinis sveikatos specialistų argumentas kovojant su pastangomis Klaipėdoje įrengti specialų pliažą šunų mylėtojams. Diskusijos apie tai, kad būtina skirti zoną, kurioje žmonės galėtų netrukdomai atsivesti keturkojus, kyla kiekvieną vasarą. Tačiau miesto valdžia kategoriškai atsisakė pritarti šiam siūlymui, atsižvelgdama į medikų rekomendacijas.

„Yra žmonių, kurie namie laiko tigrus, bet jų į pliažą kažkodėl nesiveda. Paplūdimys skirtas žmonėms, o gyvūnai turi turėti savo vietą“, – įsitikinusi V. Pečkauskienė.

Vedžioti šunis pajūryje draudžia galiojančios higienos normos. Pernai vasarą Klaipėdos miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros komisija kreipėsi į Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybių vadovus, siūlydama bendru raštu kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad higienos norma būtų pakeista, bet pritarimo nesulaukė.

Tačiau komisijos pirmininkė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Natalja Istomina nežada nuleisti rankų. „Vokietijos, Danijos paplūdimiuose yra specialiai pažymėtos vietos, kur galima atsivesti gyvūnus, tad kodėl negali būti ir pas mus? Kažkam baisu, kad teršia aplinką, bet juk į pliažus užsuka ir laukinių gyvūnų – šernų, paukščių, jie taip pat teršia“, – priminė N. Istomina. Šunų pliažo idėjos šalininkai neabejoja, kad gyvūnų mylėtojai į pajūrį savo augintinius vesis ir toliau, juk vasara, visų nubausti nėra galimybių, tad esą anksčiau ar vėliau vis vien teks grįžti prie šio klausimo.

Pažeidėjai tikisi išsisukti

Uostamiesčio valdžia kol kas regi tik vieną būdą, kaip sudrausminti šunų augintojus – gąsdinti juos baudomis. Jau visą mėnesį Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kartu su policijos pareigūnais rengia kontrolinius reidus miesto paplūdimiuose. Melnragės ir Girulių pliažuose dviem asmenims jau surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirtos minimalios baudos – po 10 litų, kitiems skirti įspėjimai. Trečiadienį tikrintojai stebėjo Smiltynės paplūdimį.

„Žmonės žino, kad šunis vestis į pliažą draudžiama, tačiau tikisi, kad jų nepastebės, kad liks nenubausti“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus specialistė Rasutė Paulikienė.

Vedžioti šunis pajūryje draudžia ir miesto tvarkymo taisyklės. Baudos už jų nesilaikymą siekia nuo 10 iki 200 litų.

Šaltinis: lrytas.lt

2014-02-282014-03-18

Tyrimo išvada: retriveriai gali būti tokie pat agresyvūs kaip ir „pavojingos“ veislės

Vokietijoje, Hanoverio veterinarijos medicinos universiteto Gyvūnų gerovės ir elgesio institute atlikto šunų elgesio tyrimo metu nebuvo aptikta reikšmingų skirtumų lyginant auksaspalvių retriverių ir šešių šunų veislių, kurių veisimą ir laikymą reglamentuoja teisės aktai, agresyvaus elgesio netinkamose situacijose dažnį. Todėl prielaida, kad tam tikros šunų veislės yra itin pavojingos ir kad joms reikia kontrolės priemonių, negali būti etologiškai pagrįstos.

Neįtikėtinas rezultatas yra tai, kad auksaspalviai retriveriai ir anksčiau testuoti šunys daugiausia reagavo situacijose, kuriuose žmogus judėjo neįprastai. Abiejose grupėse baimė buvo pagrindinė elgesio priežastis. Todėl, norint išvengti nelaimingų atsitikimų, kai šunys sukandžioja žmones, reiktų stebėti šuns emocijas ir atkreipti dėmesį į dirgiklius, o ne šuns veislę. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad turėtų būti skiriama daugiau dėmesio šunų veisėjų ir šeimininkų švietimui, kad būtų užkirstas kelias minėtiems atsitikimams, o ne vėliau ieškoma būdų, kaip spręsti susijusias problemas.

Daugiau apie tyrimo metodologija ir rezultatus >> čia >>.

Šaltiniai:
http://gyvunuapsauga.lt/
http://www.journalvetbehavior.com

2014-02-272023-09-14

20 svarbių faktų, kurių šunų mylėtojai neturi niekada pamiršti

Nepyk, kad aš šokinėju iš laimės, kai tu grįžti namo:

Aš gyvenu tik 10-15 metų. Tu esi tai, kas kas daro mano laiką maloniu. Man sunku kai tu tiesiog nueini.

Duok man laiko suprasti ko tu iš manęs nori

Aš ne visada viską suprantu iš pirmo karto, bet aš tikrai stengiuosi.

Pasitikėk manimi

Aš pasitikiu tavimi, tad man būtina, jog ir tu pasitikėtum manimi.

Nebūk piktas ant manęs per ilgai. Ir prašau – neužrakink manęs, kad mane nubaustum

Tu turi draugus ir šeimos narius, su kuriais pramogauji ir linksminiesi, o aš turiu tik tave.

Pasikviesk mane į vidų, kai oras yra labai prastas

Kieme nėra nei oro kondicionieriaus, nei šildytuvo. Tau nebūtina man leisti gulėti ant sofos, tačiau nedidelis kampas virtuvėje yra kur kas geriau, nei miegoti ant sniego.

Kalbėk su manimi

Be abejo mes nekalbame ta pačia kalba, tačiau tavo balsas praskaidrina man visą dieną.

Paguosk mane, kai aš išsigandęs

Tu žinai kur kas daugiau nei aš apie garsus, keistus žmones, naujas vietas. Man reikia žinoti, kad tu mane apsaugosi nuo to. Aš visada jaučiuosi saugiau, kai esu su tavimi.

Žinok, kad aš niekada nepamiršiu kaip tu mane prižiūrėdavai

Leisk man suprasti, jog žmonės yra meilė, o ne skausmas. Ir niekada neleisk man to pamiršti.

Pavedžiok mane

Gamtos vaizdai, garsai ir kvapai yra vienas didžiausių malonumų mano gyvenime. Man nerūpi ar męs žaisime, ar vaikščiosime, ar sėdėsime po medžiu, aš tenoriu tai patirti kartu su tavimi.

Leisk man susipažinti su naujais draugais

Pristatyk mane kitiems šunims, katės ar didesniems gyvūnams. Mes galime ir nebūtinai labai gerai sutarti, bet turėjimas draugų, kurie atrodo ir kvepia panašiai kaip aš, daro mano gyvenimą spalvingesniu.

Duok man kartais skanėstą

Maistas yra vienas didžiausių malonumų mano gyvenime. Aš suprantu, jog tu nori, kad aš būčiau sveikas, todėl nesidalini savo maistu. Bet sausainis kai aš buvau geras garantuotai privers mano uodegą vizginti smarkiau.

Prašau nemušk manęs

Aš turiu dantis, kurie traiško kaulus, bet vietoj to, apdovanoju tave šlapiais bučiniais. Kaip aš renkuosi tavęs neužgauti, lygiai taip pat pasirink neužgauti manęs.

Suprask, kada man reikia pabūti vienam

Nors aš tave myliu labiau už viską pasaulyje, tačiau kartais ir aš nenoriu žaisti ar prisiglausti. Nesupyk, jei karštomis vasaros dienomis aš pasirinksiu miegoti ant šaltų plytelių, o ne tavo lovoje, ir suprask, kad su metais aš vis mažiau noriu žaisti.

Parodyk man savo pasaulį

Namai ir kiemas gali būti vienintelės vietos, kurias aš esu matęs, nebent tu pasiimsi mane kartu. Kelionė į gyvūnų prekių parduotuvę, parką, ar net pasivažinėjimas automobiliu man yra neįprasta. Nekantrauju pamatyti ką tu man nori parodyti.

Išmokyk mane naujų dalykų

Naujų triukų mokymasis palaiko mano smegenis aktyvias, bet svarbiausia, tai suteikia man progą padaryti tau įspūdį. Man patinka rodyti triukus savo draugams, žiūrėti į tave ir matyti kaip tu manimi didžiuojiesi.

Kartais leisk man pabūti purvinu

Tavo pasaulis yra viduje, tačiau maniškis gamtoje. Kartais aš atrandu purvo, arba žuvimi smirdinčią balą. Suprantu, kad nenori kasdiena plauti manęs ir mano daiktų, bet kol tai yra saugu, leisk man kartais grįžti prie mano laukinės prigimties.

Liesk mane

Niekas neprivers mane pasijausti labiau mylimu, nei tavo skirtas laikas pakasyti man ausį, pilvą ar tą tašką nugaroje, kurio aš pats negaliu pasiekti. Aš nesuprantu tavo žodžių, tačiau aš puikiai suprantu jausmus, kurie slepiasi po apkabinimu.

Atkreipk dėmesį, jei aš nepanašus į save patį

Gali atrodyti, kad aš tingus ar užsispyręs, tačiau gali būti ir kad aš blogai jaučiuosi. Aš negaliu suteikti pagalbos pats sau, tad man reikia, kad tu mane prižiūrėtum

Mylėk mane seną taip pat, kaip mylėjai, kai buvau jaunas

Galbūt aš jau nebe tas mažas, gražus šunytis, koks buvau seniau, tačiau aš tave myliu lygiai taip pat stipriai, kaip mylėjau tada. Prašau pasirūpink manimi.

Palydėk mane į mano paskutinę kelionę

2014-02-032014-02-03

Kaip prižiūrėti šunis žiemą?

Lietuvoje, turėdami keturis metų laikus, galime pasidžiaugti skirtingomis orų sąlygomis. Žiemą šalčio problemą tenka spręsti ne tik žmonėms, bet ir nepamiršti pasirūpinti turimais keturkojais draugais.

Šaltį šunys toleruoja skirtingai

Šaltas žiemos oras sukelia daug rūpesčių šunų savininkams, todėl reikėtų žinoti keletą dalykų, kurie padės jūsų keturkojui draugui gerai jaustis lauke net ir spustelėjus žvarbiam šaltukui. Visų pirma, šunys šaltį toleruoja ne vienodai, tai priklauso nuo kelių faktorių: kailio storio, kūno riebalų atsargų, aktyvumo lygio ir augintinio sveikatos būklės.
Ilgaplaukiai ir storo kailio šunys geriau toleruoja šalčio poveikį, tačiau smarkus šaltis ir jiems kelia pavojų. Trumpaplaukiai šunys šalčiui ypač jautrūs, jie pirmiausia pajunta vėstančią oro temperatūrą, nes jų kailis mažiau apsaugo nuo šalčio. Šaltis yra pavojingesnis ir trumpų kojų šunims, nes kyla grėsmė, kad jų kūnas liesis su šaltu žemės paviršiumi ar sniegu. Dėl išvardytų priežasčių šunų auginimo ekspertai rekomenduoja žiemos periodu sutrumpinti pasivaikščiojimo su augintiniu trukmę, kad šis būtų apsaugotas nuo žalingo šalčio poveikio.
Būkite ypač atsargūs, kai vaikščiosite ar žaisite su savo šunimi šalia užšalusių ežerų, upių ar tvenkinių. Jūsų šuo gali paslysti arba šokti ir rimtai susižeisti atsitrenkęs į kietą ledą, o esant nepakankamai tvirtam ledui, įlūžti į vandens telkinį.

Šuns svajonė žiemą – šilta būda ir jaukus guolis

Jeigu jūsų šuo laikomas lauke, voljere, tinkama būda tokiam augintiniui yra būtina. Ji turėtų būti apšildyta, apsaugota nuo skersvėjų ir lietaus, joje reikėtų įrengti šiltą, minkštą ir sausą guolį, kuris reguliariai būtų keičiamas, sukuriant sausą ir šiltą aplinką. Landa ar durys į būdą turi būti išdėstytos atokiau nuo vyraujančių vėjų.

Esant ypač dideliems speigams šunis iš voljerų patariama perkelti į patalpas. Įsitikinimas, kad šunys dėl apsauginių kailio savybių yra atsparesni šalčiui, deja, nėra teisingas. Šunys yra jautrūs nušalimams ir hipotermijai, todėl esant labai žemai temperatūrai nepatartina jų palikti ilgą laiką lauke.
Jei šuo laikomas namuose, reikėtų pasižiūrėti, kad ant plytelių ar grindų, nepadengtų kilimu, būtų padėta šilta antklodė ar pagalvėlė, kur šuo galėtų miegoti. Šios vietos dėl skersvėjo namuose gali būti labai šaltos.

Kailio ir letenų priežiūra šaltuoju periodu

Žiemos metu ypatingai prižiūrėkite savo šuns kailį. Gerai iššukuotas kailis tinkamai apsaugo šunį nuo šalčio. Ilgaplaukiams šunims derėtų palikti plaukų perteklių aplink letenų pirštus ir pėdutes, nes taip lengviau pašalinsite sniegą nuo letenų, bus mažesnė tikimybė, kad šuo gali jas pašalti.
Akmens druska, naudojama tirpdyti ledui ant šaligatvių, gali dirginti šuns pėdutes, jų oda gali suragėti. Būtina visada grįžus iš lauko nuplauti ir nusausinti šuns letenas, jei jos suskeldėjusios, reikėtų patepti riebiu kremu, specialiu vazelinu arba žuvų taukais. Druska graužia ne tik šunų pėdutes, bet ir nagus, o labiausiai tarpupirščius. Jų pažeidimai gali sukelti uždegimus.

Kaip šerti šunis žiemą?

Pasak šunų mitybos ekspertės, „Canis major“ produkto vadovės Ivetos Šikšniuvienės, žiemos periodu šunų šeimininkai lauke laikomus šunis turėtų šerti kaloringesniu ėdalu ir duoti didesnę jo porciją nei įprastai. Žiemą šunys būdami lauke išeikvoja daugiau energijos organizmui šildyti.

„Jei šuo laikomas lauke arba pasivaikščiojimų ir treniruočių metu praleidžia daug laiko jame, jam reikia daugiau energijos, kad išlaikytų normalią savo kūno temperatūrą. Papildomų kalorijų, reikalingų šuniui, suma gali skirsis nuo 10 proc. iki 90 proc. nuo įprastos kalorijų normos. Siekiant nustatyti, kiek papildomų kalorijų jūsų šuniui reikia žiemą, atkreipkite dėmesį į keletą faktorių: šuns svorį, dydį, plauko ilgį, poodinių riebalų kiekį, šuns amžių, jo sveikatos būklę, fizinį aktyvumą, faktinę lauko temperatūrą ir šuns fizinį aktyvumą“, – sakė I. Šikšniuvienė.

Pagyvenusių ir artritu sergančių šunų priežiūra

Žiemą ypatingos priežiūros reikia pagyvenusiems šunims ir tiems, kurių sąnariai pažeisti artrito. Dėl šalčio jų sąnariai gali labai sustingti, todėl jiems pasidaro sunkiau vaikščioti nei įprastai. Po pasivaikščiojimo lauke tokiems šunims nereikėtų iš karto liepti lipti laiptais, nes tai gali sukelti sąnarių skausmus. Be to senyviems ir artritu sergantiems šunims šiltas guolis gerai apšildytoje patalpoje yra gyvybiškai būtinas.
Pasirūpinkite savo šunimis žiemą, kad šis metų laikas jiems nebūtų toks atšiaurus. Juk neveltui sakoma, kad meilė ir rūpestis, atiduotas geriausiam žmogaus draugui, grįžta su kaupu.

Šaltinis: grynas.delfi.lt

2014-01-302014-01-30

Geriausias sarginis šuo

Geriausias dviratį saugantis šuo buvo nufilmuotas Kinijoje 2012 m.

Treniruotas Auksinis Retriveris saugo savo šeimininko dviratį, taipogi kartu su juo visur važinėja ant dviračio bagažinės ir maža to, informuoja šeimininką tuomet, kada jau būna pasiruošęs važiuoti: