Turbūt kiekvienas iš mūsų esame susidūrę su agresyviai nusiteikusiu šunimi. Ir kiekvienas iš mūsų apsiginti bandome savaip, intuityviai, rėkdami, bėgdami ar sustodami. Tačiau kaip iš tiesų reikia gintis nuo mus užpuolusio šuns? Kaip elgtis, kad neišprovokuotume šuns agresijos ir ką daryti, jei šuo vis tik įkando. Apie veiksmingą gynybą šuniui užpuolus, įsisenėjusius mitus bei prevenciją pasakoja kinologas, Muitinės mokymo centro mokymo bei metodikos skyriaus vyr. inspektorius Artūras Zaleckas.
Nors muitinės mokymo centro paskirtis – apmokyti pareigūnus, pasak kinologo A.Zalecko, mokymo bei metodikos skyriaus specialistai bendradarbiauja su visuomene, vyksta į mokymus, kur dalijasi žiniomis bei patirtimi su studentais, mokiniais, jų tėvais. „Dauguma žmonių apie šunį težino tik tiek, kad jis turi keturias kojas. O apie šuns elgseną, psichologiją ir ką daryti šuniui užpuolus – nenutuokia“, – sakė kinologas.
Geriausia gynyba – prevencija
Būtina atminti, kad šeimininko teiginys – „šuo nekąs“ yra bereikšmis. „Netikėkite ir būkite atsargūs“, – tikino A.Zaleckas. Jo teigimu, šeimininkai negali atsakyti už šuns elgesį, o tai liudija faktas, kad dažniausiai nuo šuns nukenčia patys šeimininkai, tačiau jie to oficialiai neregistruoja.
Jei šuo užpuola, jis visuomet kanda pilnu pajėgumu. Skirtumas tas, kad vaikui šuo padaro didesnę žalą nei suaugusiam. Tiesa, šuo vaiką gali nuskriausti ne norėdamas jį apkandžioti, o tiesiog besigindamas nuo įkyraus ir pirštus į akis, ausis, dantis ar nosį kaišiojančio vaiko. „Kartais ir šuniui tenka gintis“, – sakė A.Zaleckas.
Jo manymu, jei šuo apkandžioja vaiką, kalti yra suaugusieji, kurie neprižiūrėjo tiek šuns, tiek vaiko. „Jei nenorite nemalonumų, nelaimės, tai tuomet neleiskite vaiko prie šuns. Šuo yra plėšrūnas“, – tikino ekspertas.
Pamatę palaidą šunį ir jo šeimininką, reikalaukite, kad jis prisisegtų savo augintinį ir uždėtų antsnukį.
Patarimas šeimininkams: jei šuo nutrūko nuo pavadžio ir vejasi žmogų, nerėkite. Rėkimas šunį dar labiau skatina pulti, mat jis galvoja, kad šeimininkas rėkia ant to, kurį reikia pagauti. „Šuo manys, kad šeimininkas ant priešo rėkia“, – pasakojo A.Zaleckas.
Jei esate šalia teritorijos, pavyzdžiui, nuosavo namo kiemo, o ten laksto palaidas šuo, tai jis gali būti labai agresyviai nusiteikęs. Neikite į tą teritoriją, kol šuns neprisegs ir antsnukio neuždės šeimininkas.
Kodėl naminis šuo puola ir kanda?
Įsigiję šunį sudarome jam tokias pat gyvenimo sąlygas kaip zoologijos sode. Jei šuo negauna tinkamo fizinio krūvio ir dresūros, šuniui skatinama agresija. Žmogus turi pakankamai išvedžioti šunį, kad keturkojui nekiltų pagundų nuotykiams ir begalinei laisvei. „Nuobodulio kankinamas šuo bandys imti valdžią į savo rankas. Vieną, kitą kartą grybštelės, paskui stipriau, o po to jau bus per vėlu. Jis taps lyderiaujančiu šeimoje“, – pasakojo kinologas. Be to, nuo pat mažų dienų nepratinkite šuns žaisti su jūsų rankomis ar kojomis. Tegu šuo žaidžia su žaislu, laikomu rankose.
Atminkite, kad jokiu būdu negalima auklėti šuns mušimu. „Fizinės prievartos panaudojimas šuniui yra užsilikęs nuo senovinio požiūrio į šunį ir mąstymo“, – tikino A.Zaleckas. Anot jo, mušimas skatina dar didesnę agresiją ir neapykantą. „Net jei primuštas šuo ims bijoti, jam nedings noras užpulti šeimininką. Kodėl? Nes šunys turi labai stiprų dominavimo instinktą“, – teigė jis.
Palaidas, mieste valkataujantis šuo puola ir kanda rečiau. Visų pirma, jis pats jaučiasi nesaugiai. Tiesa, kalių rujojimo metu patinai būna labai įniršę ir į žmogų žiūri kaip į konkurentą, kaip į tokį pat šunį.
Populiariausias mitas – sustoti, kai puola šuo
Venkite tokių situacijų, kuriose jus gali užpulti šuo. Jei matote, kad laksto palaidas šuo, ar šeimininkas vedasi agresyviai nusiteikusį keturkojį be antsnukio, neikite į tą pusę ir nesiartinkite. „Juk pamatę skustagalvių gaują nelendate prie jų ir pečiais nesistumdote? Tai neikite ir prie šuns“, – tikino kinologas.
Liaudyje yra labai paplitusi nuomonė, kad puolant šuniui reikia sustoti ir nejudėti. Toks elgesys šuniui yra dviprasmiškas. Jei žmogus pamatęs šunį staiga sustoja, šuo tokiu atveju ima galvoti: „Jis mane puls arba pabėgs.“
Įprastai plėšrūnai gamtoje ilgesnį laiką stovėti nemoka. Dažniausiai jie tupi, guli arba medžioja. Plėšrūnas sustoja tik tuomet, kai jam reikia pasiruošti puolimui.
Sustojęs žmogus šuniui tampa jo konkurentu arba grobiu. Abiem atvejais šuo puls. Pavyzdžiui, Afrikoje, savanoje, vaikšto daug antilopių, kitų žoliaėdžių, o šalia vaikštinėja liūtas. Atrodo, kodėl jos nebijo, juk liūtas čia pat, kaip jos pabėgs? Būtent, jos bėga tada, kai liūtas sustoja ir nutyla.
Jei šuo mano, kad yra stiprus ir pajėgus, tai jis puls akimirksniu, jei mano, kad yra silpnesnis už žmogų, tai lauks, kol auka bėgs ir tik tada vysis ir puls.
Taigi, geriausia, jei pamatę įtartiną šunį, nekreipsite dėmesio bei nepakeitę ėjimo tempo, ramiai žingsniuosite toliau. Ir jokiu būdu nebėkite – šuo tada tikrai vysis ir puls.
Suvaldykite šunį savo kūno kalba
Nežiūrėkite šuniui į akis. Gyvūnai įprastai nebendrauja akių kontaktu, kuris reiškia kovą. „Nežiūrėkite ir neprovokuokite“, – tikino A.Zaleckas.
Kūno poza, pamačius šunį – labai svarbi. Nesusigūžkite, neįtraukite galvos. „Juk šuo, pajutęs pavojų, šiaušia keterą. Jis tai daro tam, kad atrodytų didesnis“, – pasakojo specialistas.
Elkitės ramiai, nedarykite chaotiškų judesių, būkite išsitiesę. Taip atrodysite didesni ir gyvūnui bus daug baisiau jus pulti.
Įtartinai besielgiančius, pavyzdžiui, senyvo amžiaus arba neblaivius asmenis šunys puola dažniau, nes jų eisena ne tokia, kaip jiems įprasta matyti. Senas žmogus šlubuoja, naudoja lazdą eina palinkęs, o girtas – svyruoja ir negali paeiti tiesiai.
Atminkite, kad šuo užuodžia adrenalino, kitaip sakant – „mirties“ kvapą. Bandykite išlaikyti šaltą protą ir nusiraminti, pasistenkite kuo greičiau nugalėti vidinę baimę. Neleiskite šuniui suprasti, kad jūs jo bijote. „Žinoma, savo baimę įveikti sunku, o cheminių procesų, kai išsiskiria adrenalinas, – nesulaikysi. Be to, išsiskirs prakaitas, greičiau plaks širdis, patankės kvėpavimas, o šuo tai išgirs“, – tikino kinologas. Anot jo, tai yra visas kompleksas signalų, kuriuos skleidžia žmogus, o šuo į tai reaguoja labai jautriai.
Kontroliuokite ne tik savo kūno kalbą, bet stebėkite ir šuns elgesį. Tas šuo, kuris daug loja, rečiau kanda. „Lojimas susidūrus su priešu yra baimės signalas“, – sakė ekspertas. Aišku, jei šuo loja už tvoros ar laikomas už pavadžio, tai nėra baimės signalas, o bandymas perspėti, apginti teritoriją nuo įsibrovėlio ar priešo. Jei šuo yra šalia jūsų, eina iš paskos ir loja, tai tikimybė, kad įkas – nedidelė.
Duokite šuniui į ką kąsti
Jei nepavyko išvengti susidūrimo su agresyviu šunimi ir jis jus puola, savigynai panaudokite tą, ką turite su savimi. Jei važiuojate dviračiu, ir matote, kad vejasi šuo, nulipkite nuo dviračio ir pastatykite dviratį tarp savęs ir šuns. „Retas šuo drįs šokti per dviratį. Nebent tai gerai dresuotas šuo. Šuo tik los ir greičiausiai nebekąs“, – tikino kinologas A.Zaleckas.
Jei turite kokį daiktą su savimi – atkiškite jį šuniui, kad jis kąstų ne jums į koją ar ranką, o stvertų pirmiausią judantį objektą. Tam tiks rankinė, striukė, diržas, kepurė ar pagalys.
Davę šuniui įsikąsti rankinę ar striukę, jokiu būdu jos nepaleiskite. Laikykite ir tampykite, kad rankinė ar striukė būtų įsitempusi. „Atpalaiduotas daiktas šuniui yra miręs grobis. Šuo vėl ieškos vietos, kur kažkas gyva“, – akcentavo ekspertas.
„Jei neturite jokio daikto su savimi, kurį galite panaudoti, o situacija nebevaldoma, meskite akmenį į langą, kad žmonės išgirstų, pamatytų ir padėtų. Juk langą nupirksite ir įstatysite“, – pasakojo ekspertas.
Galima ir labai garsiai šaukti ant užpuolusio šuns, tačiau reikia negailėti balso, baubti, riaumoti ir daryti tai ryžtingai.
Nuo puolančio šuns galima apsiginti ir dujų balionėliu, tačiau dujos turi būti su raudonųjų aitriųjų pipirų priemaišomis. Atminkite, kad šuo gali būti kažkieno nuosavybė ir turtas, už kurio sužalojimą ar sunaikinimą galite būti baudžiami, jei neturėsite įrodymų apie užpuolimą.
Jei netyčia atsidūrėte ant žemės, denkite savo kūno vietas, kurios labiausiai pažeidžiamos. „Tokia situacija yra labai pavojinga. Yra šansų galynėtis, jei šuo yra su antkakliu. Tada reikia griebti už antkaklio ir sukti. Taip agresyvų šunį galėsite suvaldyti“, – sakė A.Zaleckas.
Žinokite, kad šuo patalpoje jaučiasi kur kas nesaugiau, negu lauke. Nespęskite šuns į kampą, nes jis puls. Duokite erdvės jam pabėgti.
Yra paplitęs mitas, kad galima užpuolusiam šuniui trenkti kumščiu į nosį. „Galiu patvirtinti, kad tai prastas sumanymas. Trenkdami greičiausiai pataikysite ne į nosį, o į dantis. Jei pavyks pasprukti nuo šuns, dantų sužalota ranka ims pūliuoti, sunkiai gis“, – patarė kinologas.
Su savimi visada turėkite bent minimalų pirmosios pagalbos rinkinuką – priemone žaizdai dezinfekuoti ir tvarstį. Jei žaizda labai stipriai kraujuoja, stabdykite kraujavimą užverždami aukščiau žaizdos. Jei kraujavimas nėra labai stiprus – nestabdykit iš karto, leiskite, kad kraujas nubėgtų ir išsivalytų nuo infekcijų. Žinoma, kuo greičiau prašykite pagalbos.
Anot A.Zalecko, yra šunų, kuriems jokie gynybos metodai nepadeda. Žmonės daugina šunis be dokumentų, nekreipia dėmesio į jų genus, psichinį stabilumą ir taip atsiranda daug protiškai nestabilių šunų.
Nepalikite vaikų su šunimis be priežiūros
Jei bijote, kad jūsų vaiką gali užpulti šuo, neikite ten, kur yra šuo. Vaikui neišaiškinsi, kaip elgtis, jei puola šuo. Jis greičiausiai bėgs, šauks, o šuo jį vysis ir puls.
Kodėl šunys užpuola namuose paliktus vaikus? Todėl, kad tėvai palieka vaikus su šunimi. Nepalikite vaiko su šunimi be priežiūros. Nepalikite vaiko ir šuns vienoje patalpoje. Neleiskite vaikui įkyriai lįsti prie šuns, tampyti, pirštais badyti akis, ausis, nosį. „Puiku, jei šuo nereaguoja, bet aš nepatarčiau to daryti. Visų pirma, šuo lieka kankinio vietoje. Be to, šuo gali prakirsti vaikui antakį vienu galvos mostu ir tik norėdamas jį nuvaikyti“, – sakė ekspertas.
Palikti vaiką vieną su šunimi, tai tas pats, kas palikti vaiką su šautuvu. Pats šautuvas nieko nepadarys, bet jei vaikas tą šautuvą tampys, mėtys ir nuspaus gaiduką, pasekmės bus liūdnos.
Šunį galima palikti narve ar aptvare. Bet vaikui gali būti labai smagu jį erzinti ten „saugiai“ uždarytą. Taip šuniui išsiugdys neapykanta ir agresyvumas.
Nuo mažumės reikia auklėti vaikus, kad nelįstų, kai šuo ėda. Paaiškinti, kad šuo toks pat gyvas padaras, kaip žmogus, ir jis viską jaučia, jam skauda. „Geriau mokykite, kad šunį reikia tik glostyti“, – tikino A.Zaleckas.
Šaltinis: lrytas.lt
