Tag: Panevėžys

Paskelbta

Gyvūnų laikymo taisyklės Panevėžio raj.

PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės 
tarybos 2003-09-04 5 šaukimo 5 
posėdžio sprendimu Nr. T-191
 

GYVŪNŲ LAIKYMO PANEVĖŽIO RAJONE TAISYKLĖS 

 

1. ŠUNŲ IR KAČIŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
1.1.Panevėžio rajone leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus gyvūnus pagal šias taisykles.
1.2.Draudžiama šunis laikyti mokyklų bendrabučiuose.
1.3.Daugiabučio namo viename bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną kate. arba du šunis arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus. Gyvūnų globos, Kinologų, Felinologų draugijos ir kitos įregistruotos gyvūnų globos organizacijos gali teikti savivaldybei rekomendacijas dėl gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose.
1.4.Laikyti šunis, kates privačiame name ar bute, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
1.5.Iš buto šunį būtina vesti tik su pavadėliu ir antsnukiu.
1.6.Vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami tik su pavadėliu ir antsnukiu. Specialiai įrengtose aikštelėse galima vedžioti ir be pavadėlio, bet su antsnukiu. Jei nėra specialiai įrengtos aikštelės, šunis tuštintis galima išvesti tik savo namo teritorijoje arba nuošaliose, mažai žmonių lankomose vietose. Visais atvejais (šuo išvestas tuštintis, pasivaikščioti ar vedžiojamas viešose vietose) šuns savininkas arba jį vedžiojantis asmuo turi turėti maišelį ir kastuvėlį išmatoms surinkti.
1.7.Savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai būtų švarūs, sutvarkyti taip, kad nebūtų purvinamos laiptinės, koridoriai.
1.8.Sarginiai šunys laikomi įmonių, įstaigų ir organizacijų teritorijose bei kituose objektuose, gavus Panevėžio apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.
1.9.Sodininkų bendrijose, vienkiemiuose, prie bendrų ūkinių pastatų ir kitose individualiose valdose leidžiama laikyti šunis tik pririštus arba uždarytus voljere. Individualiose valdose laikomų šunų ir kačių skaičius neribojamas.
1.10.Uždaroje savininko valdoje, iš kurios šunys negali pabėgti, jie gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti skambutis šeimininkui iškviesti ir perspėjamasis ženklas : baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis. Nakties metu ženklas turi būti matomas (apšviestas).
1.11.Uždarų rakinamų patalpų (sandėlių, fermų, šiltnamių, ūkinių pastatų, įvairios paskirties vagonėlių ir kt.) vidaus apsaugai šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos – be perspėjimo lentelių. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertų specifinių objektų (be perspėjimo lentelių) saugojimo vietose. Už įsibrovėlių sužalojimą šunų savininkai neatsako.
1.12.Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis, kaip gynybos priemonę.
1.13. Keliaudamas su šunimi arba jį vedžiodamas viešoje vietoje, savininkas arba kitas įpareigotas asmuo privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą (sertifikatą), kuriame nurodyta sveikatos būklė ir skiepai. Šuo turi nešioti žetoną arba tatuiruotę.
1.14.Maršrutiniais autobusais ir taksi leidžiama vežti šunis (turint registracijos pažymėjimą ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą) su antsnukiais ir pavadėliais, o kates – specialiuose narveliuose, kuprinėse ar krepšiuose.
1.15.Savininkai privalo garantuoti, kad šunys nekeltų, triukšmo nuo 23,00 iki 7,00 vai.
 

2. ŠUNŲ IR KAČIŲ LAIKYMO SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

 
2.1.Šunų ir kačių savininkai privalo laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad šie gyvūnai nedarytų žalos kitiems gyventojams bei aplinkai.
2.2.Šuniui ar katei priteršus koridorių, laiptinę, balkoną, kitas namo bendro naudojimo vietas, taip pat bendrą kiemą, gatvę, jų savininkai privalo nedelsiant išvalyti. Neišvalęs šeimininkas atsako administracine tvarka.
2.3.Draudžiama šunis vedžiotis žmonių susibūrimo vietose, mokyklų ir darželių teritorijose, vaikų žaidimo aikštelėse, pliažuose, sporto aikštynuose ir tose vietose, kur yra draudžiamieji ženklai ir lentelės, išskyrus akluosius su šunimis vedliais ir renginiuose su gyvūnais. Draudžiama lankytis su šunimis, katėmis parduotuvėse, viešojo maitinimo ir aptarnavimo įstaigose, turgavietėse ir kt, išleisti vienus Šunis į laiptines, kiemus ir kitas bendrojo naudojimo vietas (nepriklausomai nuo to, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų).
2.4.Draudžiama šunis ir kates laikyti parduotuvėse( išskyrus gyvūnų parduotuves), mėsos, kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo įstaigose, namų laiptinėse, rūsiuose, balkonuose ir kitose bendro naudojimo patalpose (išskyrus 1.11 dalies atveju).
2.5.Draudžiama kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iŠ vaikų žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą šunų ir kačių išmatomis, vesti šunis ir kates ten tuštintis.
2.6.Draudžiama maudyti šunis ir kates pliažuose, poilsiavietėse ir kitose žmonių maudymosi vietose.
 

3. ŠUNŲ IR KAČIŲ LAIKYMO VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 
3.1.Visi šunys ir katės (nepriklausomai nuo veislės) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės . Vaistus nuo kirmėlių suaugusiems šunims ir katėms reikia skirti du kartus per metus, prieaugliui iki pusės metų – vieną kartą per mėnesį. Pageidautina šunis kasmet skiepyti nuo maro , infekcinio hepatito, gastroenterito, leptospirozės, o katės – nuo joms specifinių ligų. Skiepijimo ir vaistų nuo kirmėlių skyrimo laiką ir vietą nustato Panevėžio apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
3.2.Visi šunys ir katės pirmą kartą skiepijami nuo pasiutligės, suėjus 3 mėnesiams.
3.3.Draudžiama parduoti šunis ir kates tam nenumatytose viešose vietose. Parduoti galima tik su Valstybinės veterinarijos tarnybos pažymėjimu (sertifikatu), kuriame nurodyta sveikatos būklė ir skiepai.
3.4.Jei šuo ar katė apkandžiojo žmones, gyvulius, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti Valstybinei veterinarijos tarnybai. Kiekvienu atveju šuniui ar katei būtina taikyti 10 parų karantiną. Be to, šuns ar katės savininkas privalo atlyginti padarytą žalą žmonių sveikatai, gydymo ir profilaktikos išlaidas įstatymų nustatyta tvarka.
3.5.Jei neskiepyti, valkataujantys šunys ar katės apkandžiojo žmogų ar gyvulį, būtina pranešti apskrities Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar visuomeniniam sveikatos centrui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimu būtina gyvūną karantinuoti 10 parų.
3.6.Vežant gyvūnus į užsienį, Pasienio tarnybai reikia pateikti gyvūno sveikatos pažymėjimą atitinkantį tarptautinius reikalavimus.
3.7.Jei šuo ar katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti lavoną ir parnešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
3.8.Atvežę šunį ar kate. iš kitų valstybių, savininkai privalo trijų dienų laikotarpiu informuoti Valstybiną maisto ir veterinarijos tarnybą ir vykdyti jos reikalavimus.
4. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA
4.1.Aikštelės šunims vedžioti įrengiamos gyvenamųjų namų kvartaluose, miško parkuose, neužstatytuose žemės plotuose kaimų ar gyvenviečių teritorijose, atsižvelgiant į registruotų šunų skaičių ir daugumos gyventojų pageidavimą.
4.2.Aptvertose žolės ar kietos dangos aikštelėse turi būti pastatytas inventorius: suolai, urnos kačių, šunų išmatoms supilti.
4.3.Įrengtos aikštelės žymimos užrašu "Aikštelė šunims vedžioti" arba apvaliu ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas balto šuns siluetas.
4.4.Aikštelės turi būti dezinfekuojamos, išmatos išvežamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
4.5.Aikštelėse leidžiama vedžioti tik sveikus ir paskiepytus nuo pasiutligės šunis.
4.6.Aikšteles įrengia ir jas prižiūri (jei nevalo patys gyventojai (šunų savininkai) seniūnijos
 

5. ŠUNŲ REGISTRACIJA IR APSKAITA

 
5.1.Vyresnius kaip 4 mėn. šunis savininkai privalo užregistruoti seniūnijose. Šunys turi būti perregistruoti kiekvienais metais ir daromos žymos registracijos pažymėjime.
5.2.Šunis privaloma registruoti, nepriklausomai nuo to, ar jie registruoti klubuose ir kitose visuomeninėse organizacijose.
5.3.Šunys registruojami specialiuose žurnaluose. Kiekvienam savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas.
5.4.Neregistruotus šunis rajone laikyti draudžiama.
 

6. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMO IR KARANTINAVIMO TARNYBŲ DARBO TVARKA

 
6.1.Benamiais šunimis ir katėmis laikomi tie, kurie yra be šeimininko, valkatauja daugiabučių namų kiemuose, gatvėse, rūsiuose, mokyklų, vaikų darželių teritorijose, parke, miestelių ar kaimo aikštėse.
6.2.Seniūnijos sudaro sutartis su įmone ar tarnyba, turinčia teisę, užsiimti benamių gyvūnų gaudymu. Visi sugauti gyvūnai turi būti registruojami.
6.3.Draudžiama naikinti benamius gyvūnus, naudojant šaunamąjį ginklą (galima naudoti tik pistoletą su migdomosiomis ampulėmis), nuodus, kuokas ir kitus brutalius įrankius. Benamių gyvūnų gaudymo tarnybos darbuotojai yra atsakingi už grynaveislių šuns, katės sunaikinimą ir gali būti patraukti atsakomybėn.
6.4.Sugautiems benamiams neveisliniams šunims ir katėms taikomas 3 parą karantinas, po to jie perduodami Panevėžio gyvūnų globos draugijai ar kitai įmonei, tarnybai, užsiimančiai tokia veikla, kuri sprendžia apie tolesnį gyvūnų likimą.
6.5. Pagavus grynaveislį šunį, jei yra antkaklis su žetonu ar tatuiruote, pranešti savininkui, kuris turi sumokėti įmonei ar tarnybai už šuns laikymą ir priežiūrą, Jei savininko adresas nežinomas, gyvūną laikyti 3 paras, o po to pranešti Panevėžio gyvūnų globos draugijai ar kitai įmonei, tarnybai, užsiimančiai tokia veikla, kuri sprendžia apie tolesnį šuns likimą.
 

7. NAMINIŲ GYVULIŲ, PAUKŠČIŲ, KITŲ ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
7.1.Naminius gyvulius ir paukščius Ramygalos m., gyvenviečių ir kaimų teritorijose leidžiama laikyti tik individualiose valdose,
7.2.Laikant naminius gyvulius ir paukščius pagal šių taisyklių 7.1. dalį, tvartuose ir mėšlidėse turi būti kieta grindų danga ir srutų surinkimo duobės. Tvartuose turi būti švara, surinktą mėšlą reikia išvežti ar kompostuoti.
 

8. GYVŪNŲ LAIKYMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 
8.1.Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
8.2.Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai ir turtui.
8.3.Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi nekenksmingomis sąlygomis.
8.4.Parenkant gyvūnų auginimo ir laikymo sąlygas, būtina atsižvelgti į gyvūnų rūšis ir veislės ypatumus.
8.5.Gyvūno savininkas privalo vadovautis Gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymu, nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat laikymo sąlygomis ir įrenginiais.
8.6.Agresyvūs šunys gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos.
8.7.Juridiniai ir fiziniai asmenys gali gaudyti ir jaukinti laukinius gyvūnus, tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos.
8.8.Minimalūs higieniniai atstumai tarp gyvūnų laikymo vietos ir pastatų, kitų įrenginių :
8.8.1. Nuo gyvenamojo namo iki:
a) tvarto naminių gyvulių, paukščių ir šunų laikymo vietos -10 m.;
b) mėšlidės, mėšlo kompostavimo vietos – 20 m.;
c) šunų vedžiojimo aikštelės – 20 m.;
d) nuotekų surinkimo rezervuaro – 15 m.; .
e) šachtinio šulinio – 7 m.
8.8.2. Nuo tvarto, naminių gyvulių, paukščių ir šunų laikymo vietos iki:
a) nuotekų surinkimo rezervuaro – 3m.;
b) šachtinio šulinio – 25 m.;
c) vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą – 15 m.
8.8.3. Nuo mėšlidės, mėšlo kompostavimo vietos iki:
a) šachtinio šulinio – 25 m.;
b) vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą-15 m.;
 

9. AGRESYVIŲ ŠUNŲ REGISTRAVIMAS

 
9.1. Vartojamos sąvokos:
9.1.1.Agresyvaus šuns registravimas – duomenų apie agresyvų šunį bei jo savininką fiksavimas Agresyvių šunų registravimo žurnale.
9.1.2.Agresyvaus šuns perleidimas – daiktinių teisių į agresyvų šunį perėjimas kitam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
9.1.3.Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme vartojamas sąvokas.
9.2.Asmuo, turintis leidimą laikyti agresyvų šunį (toliau – leidimas), privalo per nustatytą terminą j į užregistruoti: per 5 darbo dienas – įvežęs agresyvų šunį į Lietuvos Respubliką; per 3 kalendorines dienas – įsigijęs skiepytą agresyvų šunį Lietuvos Respublikoje; per 1 mėnesį – įsigijęs neskiepytą agresyvų šunį Lietuvos Respublikoje.
9.3.Pagrindiniai agresyvių šunų registravimo uždaviniai:
9.3.1.atsakingo už agresyvaus šuns padarytą žalą asmens nustatymas;
9.3.2.beglobių agresyvių šunų daugėjimo prevencija;
9.3.3.bendra žmonių ir gyvulių ligų kontrolė.
9.4. Agresyvių šunų registravimo žurnale fiksuojami šuns duomenys:
9.4.1.individualus agresyvaus šuns identifikavimo numeris, suteiktas pagal Agresyvių šunų identifikavimo tvarką;
9.4.2.veislė;
9.4.3.lytis;
9.4.4.gimimo data;
9.4.5.įsigijimo data;
9.4.6.vardas.
9.5. Registravimo žurnale fiksuojami savininko duomenys:
9.5.1.fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, nuolatinė gyvenamoji vieta arba šuns laikymo vieta, telefono numeris, leidimo laikyti agresyvų šunį numeris;
9.5.2.juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, telefono numeris, šuns laikymo vieta, leidimo laikyti agresyvų šunį numeris;
9.6.Registravimo žurnale fiksuojama agresyvaus šuns dingimo (pabėgimo ar vagystės) bei atgavimo data.
9.7.Turintis leidimą laikyti agresyvų šunį asmuo, kreipdamasis į savo gyvenamosios vietos ar agresyvaus šuns laikymo vietos seniūniją dėl agresyvaus šuns registravimo, jai pateikia agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu agresyvaus šuns identifikavimo numeriu.
9.8. "Agresyvaus šuns šeimininko gyvenamosios ar agresyvaus šuns laikymo vietos seniūnija:
9.8.1.nustačiusi, kad besikreipiantis asmuo turi leidimą laikyti agresyvų šunį bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu agresyvaus šuns identifikavimo numeriu, taisyklių 9 punkte nustatytus duomenis įrašo Agresyvių šunų registravimo žurnale;
9.8.2.agresyvaus šuns paskiepij imo (vakcinavimo) pažymėj ime įrašo agresyvaus šuns registracijos Agresyvių šunų registravimo žurnale numerį.
9.9. Asmens duomenys, nurodyti taisyklių 5.2.1. punkte tvarkomi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
 

10.AGRESYVAUS ŠUNS SAVININKO PASIKEITIMO, AGRESYVAUS ŠUNS NETEKIMO (NUGAIŠIMO AR NUMARINIMO) BEI DINGIMO (PABĖGIMO AR VAGYSTĖS) REGISTRAVIMAS

 
10.1.Asmuo, perleidęs agresyvų šunį, per 3 kalendorines dienas po agresyvaus šuns perleidimo pateikia seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį, informaciją apie agresyvaus šuns savininko pasikeitimą. Seniūnija panaikina to agresyvaus šuns registraciją Agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns vakcinavimo pažymėjime.
10.2.Asmuo, nustatyta tvarka įsigijęs agresyvų šunį, kreipiasi į savo gyvenamosios ar agresyvaus šuns laikymo vietos seniūniją, kuri atlieka taisyklių 9.8 punkte nustatytus veiksmus.
10.3.Agresyvaus šuns savininkas per 3 kalendorines dienas nuo agresyvaus šuns netekimo (nugaišimo ar numarinimo) dienos apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį. Seniūnija panaikina to agresyvaus šuns registraciją Agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime.
10.4.Agresyvaus šuns savininkas per 3 kalendorines dienas nuo agresyvaus šuns dingimo (pabėgimo ar vagystės) apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį. Seniūnija Agresyvų šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime įrašo agresyvaus šuns dingimo datą.
10.5.Agresyvaus šuns savininkas, atgavęs šunį, per 3 kalendorines dienas apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį. Seniūnija Agresyvių šunų registravimo žurnale bei agresyvaus šuns paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjime įrašo agresyvaus šuns atgavimo datą.
 

11.AGRESYVIŲ ŠUNŲ PAĖMIMAS IR REALIZAVIMAS

 
11.1. Vartoj amos sąvokos:
11.1.1. Agresyvaus šuns realizavimas – tai agresyvaus šuns perleidimas kitam asmeniui
nuosavybės ar patikėjimo teise. 1 L. 1.2. Agresyvaus šuns paėmimas – tai laikinas arba visiškas atsakingo asmens teisės
disponuoti agresyviu šunimi apribojimas.
11.1.3.Kinologas ekspertas – tai asmuo, turintis Lietuvos kinologų draugijos išduotą kinologijos teisėjo pažymėjimą.
11.1.4.Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme vartojamos sąvokos.
11.2. Seniūnijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai agresyvius šunis gali paimti, esant šiems pagrindams:
11.2.1.agresyvaus šuns savininkas (toliau -Savininkas) neturi išduoto leidimo įsigyti, laikyti, veisti ir prekiauti agresyviais šunimis (toliau – Leidimas);
11.2.2.savininkas įrašomas į sveikatos priežiūros įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;
11.2.3.savininkas nuteisiamas už tyčinį smurtinį nusikaltimą;
11.2.4.savininkas gyvena kartu su asmeniu, įrašytu į sveikatos priežiūros įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos arba teistu už tyčinį nusikaltimą, kuriam teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
11.2.5.sustabdytas Leidimo galiojimas, kol išnyks leidimo sustabdymo pagrindai;
11.2.6.panaikintas Leidimas;
11.2.7.mirus Savininkui, kol įpėdiniui bus išduotas Leidimas;
11.2.8.mirus Savininkui, o įpėdiniui nepriėmus palikimo arba įpėdiniui atsisakyta išduoti Leidimą;
11.2.9. pažeidus Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles;
11.2.10.kai agresyvus šuo netenka savininko globos;
11.2.11.kai specialiai ugdomas agresyvaus šuns žiaurumas (žiauriai elgiantis su gyvūnu, pjudant kitus gyvūnus ar naudojant juos agresyviam šuniui testuoti, dalyvaujant organizuotuose šunų pjautynėse).
11.3. Esant 11.2.1.-11.2.4. ir 11.2.5. – 11.2.11 punktuose numatytiems pagrindimams Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos pareigūnas praneša raštu rajono savivaldybei. Atsiradus
11.2.7 ir 11.2.8 punktuose numatytiems pagrindimams, rajono savivaldybę raštu privalo informuoti įpėdinis.
11.4.Seniūnija, gavusi tokį pranešimą, organizuoja informacijos patikrinimą ir priima sprendimą sustabdyti Savininkui išduoto Leidimo galiojimą bei nustato terminą pažeidimams pašalinti. Nesant galimybės pašalinti priežastis, draudžiančias laikyti agresyvų šunį, arba jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, arba jeigu per vienerius metus Savininkas pakartotinai pažeidžia Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles ar Agresyvių šunų registravimo taisykles, Leidimas panaikinamas.
11.5.Jeigu Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnui pareikalavus, Savininkas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių šuns veislę, ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad šuo gali būti priskiriamas vienai iš agresyvių šunų veislių, tuo tikslu šuo pateikiamas apžiūrėti kinologui ekspertui, kuris nustato, kokiai šunų veislei ar jos mišrūnui priskiriamas šuo. Suo gali buri apžiūrimas tiesiogiai dalyvaujant kinologui ekspertui, taip pat gali būti nufotografuotas ar nufilmuotas ir vėliau medžiaga pateikiama kinologui ekspertui. Atlikus apžiūrą, surašomas šuns apžiūros aktas.
11.6.Agresyvaus šuns paėmimą vykdo seniūnija, tuo tikslu gali būti pasitelkiami ir kitų Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai.
11.7.Paimtas agresyvus šuo perduodamas Beglobių gyvūnų karantino tarnybai arba kitai įmonei, turinčiai licenciją verstis tokio pobūdžio ūkine veikla, arba visuomeninei gyvūnų globos organizacijai (toliau – Gyvūnų priežiūros įmonė), išimtinais atvejais gali būti perduodamas kitam sutinkančiam jį priimti asmeniui, turinčiam Leidimą ir sąlygas laikyti agresyvius šunis.
11.8.Dėl šuns paėmimo surašomas paėmimo ir perdavimo aktas, kuriame turi būti nurodomas teisės aktas, kuriuo vadovaujantis priimamas agresyvus šuo, vieta, laikas, šuns požymiai bei šuns patalpinimo vieta. Aktą pasirašo dalyvaujantys asmenys ir jis surašomas trims egzemplioriais, iš kurių vienas įteikiamas Savininkui, kitas perduodamas Gyvūnų priežiūros įmonei arba asmeniui, kuris priima agresyvų šunį, o trečiasis lieka paėmimą atlikusiam pareigūnui.
11.9.Jeigu atsakingas asmuo, po to, kai jam buvo panaikintas Leidimas, ir toliau tęsia veiklą bei nesiima priemonių pašalinti priežastis, draudžiančias jam laikyti agresyvų šunį, arba atsisako savanoriškai tokį šunį realizuoti, seniūnijos pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl Savininko teisės disponuoti agresyviu šunimi apribojimo ir šuns priverstinio realizavimo.
 

12. BEPRIEŽTŪRIAI IR PASIKLYDĘ AGRESYVŪS ŠUNYS

 
12.1.Asmuo, sulaikąs bepriežiūrį ar pasiklydusį agresyvų šunį, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam šunį. Jei jam nežinomas šuns savininkas ar jo adresas, jis privalo per tris dienas apie šuns sulaikymą, pranešti policijai ar seniūnijai.
12.2.Policija ar seniūnija imasi priemonių agresyvaus šuns savininkui surasti. Ieškojimo laiku perduoda šunį išlaikyti Gyvūnų priežiūros įmonei. Nesant savivaldybėje tokios įmonės, agresyvus šuo paliekamas jį sulaikiusiam asmeniui, o jam atsisakius – kitam asmeniui, turinčiam sąlygas ir Leidimą laikyti agresyvius šunis.
12.3.Jeigu per dvi savaites nuo agresyvaus šuns perdavimo išlaikyti dienos Savininkas paaiškėja, agresyvus šuo grąžinamas Savininkui. Šis privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaikymo išlaidas.
12.4.Jeigu per nurodytą laiką Savininkas nepaaiškėja, jis netenka nuosavybės teisės į šunį. Šiuo atveju agresyvus šuo neatlygintinai tenka jį išlaikiusiam asmeniui nuosavybės teise, jeigu jis atsisako, tuomet šuo perduodamas artimiausiai Gyvūnų priežiūros įmonei numarinti.
12.5.Jei dėl Savininko kaltės agresyviam šuniui gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo Savininko priklausančių aplinkybių, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priežiūrą atliekančių institucijų pareigūnai turi teisę, kreiptis į teismą, kad šis priimtų sprendimą dėl agresyvaus šuns likimo.
 

13. ATSAKOMYBĖ

 
13.1. Savivaldybės policijos pareigūnai, seniūnijos, UAB "Krekenavos komunalinis ūkis", Savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyriaus darbuotojai, vyr. specialistas, atsakingas už gamtos apsaugą, Panevėžio apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, namų savininkų bendrijos kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių.
13.2. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

 

Paskelbta

Gyvūnų laikymo taisyklės Panevėžio m.

PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 
2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 1-20-8
 
 

GYVŪNŲ GLOBOS, LAIKYMO IR NAUDOJIMO PANEVĖŽIO MIESTE

T A I S Y K L Ė S

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 
1. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 „Dėl Agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo“ ir 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.242 „Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių”, Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-341\19 „Dėl gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose normos“, Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 4-165 „Dėl Gyvūnų vežimo taisyklių“. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. I V-217 „Dėl Agresyvių šunų registravimo taisyklių bei asmenų, laikančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17d. įsakymu Nr. IV-219/B1-548 „Dėl Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklių patvirtinimo“. 
2. Taisyklės nustato fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo neigiamų poveikių ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.
3. Taisyklėse išdėstyti reikalavimai bitynams, naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, pavojingų gyvūnų, agresyvių šunų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo, benamių gyvūnų gaudymo ir karantino, gyvūnų registravimo, apskaitos, rinkliavos už registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose reikalavimai, gyvūnų vežimo tvarka, atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą ir kt.
4. Šių taisyklių Panevėžio mieste privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
5. Taisyklės gali būti papildomos, keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius bei kitus specifinius klausimus.
 

II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS

 
6. Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
7. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
8. Naminiai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti ) gyvūnai.
9. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.
10. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami gyvūnai, laikomi žmonių estetiniams, auklėjimo ir mokymo poreikiams tenkinti. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
11. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
12. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai daryti jiems įtaką. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
13. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
14. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai:
14.1. Kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai:
14.1.1. amerikiečių pitbulterjeras;
14.1.2. bandogas (amerikiečių mastifas).
14.2. Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai:
14.2.1. amerikiečių Stafordšyro terjeras;
14.2.2. Stafordšyro bulterjeras;
14.2.3. amerikiečių buldogas;
14.2.4. Argentinos dogas;
14.2.5. Fila Brasileiro (brazilų mastifas); 
14.2.6. kangalas (turkų aviganis);
14.2.7. Kaukazo aviganis;
14.2.8. Pietų Rusijos aviganis.
15. Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi gyvūnais.
16. Agresyvaus šuns laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso žmonių ir gyvūnų saugumo užtikrinimas.
17. Voljeras – aptverta teritorija šunims laikyti.
18. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.
19. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.
20. Naudingas ir nekenksmingas elgesys su gyvūnais (gyvūnų globa) – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.
21. Gyvūno laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ir diskomfortas.
22. Gyvūno savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų ( laikantis agresyvius šunis 18 metų), fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.
23. Daugiabutis gyvenamasis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.
24. Gyvūno vedimas – trumpalaikis gyvūno vedimas iš vienos vietos į kitą.
25. Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas nustatytoje vietoje.
26. Bitynas – vieną epizootinį vienetą sudarančios bičių šeimos.
 

III. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

 
27. Draudžiama:
27.1. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;
27.2. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius, organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais, mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant);
27.3. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros norint juo atsikratyti, laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte ir šiose taisyklėse;
27.4. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
27.5. vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo (sertifikato) gyvūnams vežti;
27.6. teritorijos apsaugai naudoti priemones, žalojančias gyvūnus;
27.7. šunis vedžioti žmonių susibūrimo vietose, mokyklų ir darželių teritorijose, vaikų žaidimo aikštelėse, kapinėse, sporto aikštynuose ir tose vietose, kur yra draudžiamieji ženklai ir lentelės, išskyrus akluosius su šunimis vedliais. Draudžiama lankytis su šunimis, katėmis parduotuvėse, viešojo maitinimo ir aptarnavimo įstaigose, turgavietėse ir kt., išleisti vienus šunis į laiptines, kiemus (nepriklausomai, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų), laikyti šunis, kates mokyklų bendrabučiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose;
27.8. kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą kačių ir šunų išmatomis, vesti šunis ir kates ten tuštintis, maudyti šunis ir kates pliažuose, poilsiavietėse ir kitose specialiai įrengtose žmonėms maudytis vietose;
27.9. įvežti į Lietuvos Respubliką kovinius šunis ir jų mišrūnus, juos veisti;
27.10. naikinti benamius gyvūnus naudojant šaunamąjį ginklą (galima naudoti tik pistoletą su migdomosiomis ampulėmis), nuodus, kuokas ir kitus brutalius įrankius;
27.11. laikyti ūkinės paskirties gyvūnus (gyvulius, paukščius) ir balandžius miesto centre, apribotame Nemuno (nuo Pušaloto g. sankryžos), Ramygalos, Beržų, Velžio k., J.Biliūno, Elektronikos ir S.Kerbedžio (iki Pušaloto g. sankryžos) gatvėmis.
27.12. naminius ūkinės paskirties gyvūnus laikyti gyvenamosiose patalpose, ganyti parkuose, skveruose, pliažuose, pakelėse ir kitose bendrosios paskirties teritorijose; 
27.13. visuomenės informavimo priemonėse skleisti informaciją apie antihumanišką elgesį su gyvūnais; 
27.14. parduoti šunis ir kates tam nenumatytose vietose.
 

IV. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 
28. Panevėžio mieste leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus gyvūnus pagal šias taisykles.
29. Daugiabučio namo bute savininkui arba nuomininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų ,kol jiems sueis 4 mėnesiai, vadas. 
30. Laikyti šunis leidžiama:
30.1. gyvenamajame name, kur gyvena kelios šeimos ir šuo laikomas bendrame kieme, turint raštišką visų name gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą;
30.2. butuose, kur gyvena kelios šeimos, turint bendraturčių sutikimą.
31. Iš buto ar privačios valdos šunį būtina vesti ir jį vedžioti su pavadėliu bei antsnukiu, turėti gyvūno registracijos ir skiepų pažymėjimus.
32. Specialiai įrengtose aikštelėse šunis galima vedžioti be pavadėlio, bet su antsnukiu (be antsnukio, jei nėra kitų šunų). Jei nėra specialiai įrengtos aikštelės, Savivaldybės priskirtose prižiūrėti namo teritorijos ribose, kiemuose daugiabučio namo bendrijos sprendimu gali būti skirta teritorijos dalis šunims vedžioti. Už skirtosios teritorijos tvarką ir švarą atsakinga bendrija.
33. Visais atvejais (gyvūnas išvestas tuštintis, pasivaikščioti ar vedžiojamas viešose vietose) gyvūno savininkas arba vedžiojantis asmuo privalo turi turėti priemones išmatoms surinkti ir jas rinkti. Surinktas išmatas turi išmesti į artimiausią šiukšlių konteinerį ar šiukšlių dėžę. 
34. Pasinaudoti liftu galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, tuo metu esantys lifte, arba jei liftas yra tuščias.
35. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai būtų švarūs ir neterštų laiptinių, liftų, koridorių. 
36. Agresyvūs šunys laikomi, gavus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą. 
37. Sodininkų bendrijose ir individualiose atvirose valdose leidžiama laikyti šunis, tik pririštus arba uždarytus voljere. Agresyvius šunis – pririštus ar uždarytus ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora aptvertuose voljeruose.
38. Kai šuo laikomas nepririštas uždaroje valdoje, iš kurios negali pabėgti, ar pririštas ant tako, prie įėjimo į valdą turi būti skambutis šeimininkui iškviesti ir perspėjamasis ženklas: baltas 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodo šuns galvos profilis. Nakties metu ženklas turi būti matomas (apšviestas).
39. Uždarų rakinamų patalpų (sandėlių, traukinių, vagonų, įvairios paskirties vagonėlių, šiltnamių, ūkinių pastatų ir kt.) vidaus apsaugai šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos gali būti be perspėjimo lentelių. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertų specifinių objektų (be perspėjimo lentelių) saugojimo vietose. Už įsibrovėlių sužalojimą šunų savininkai neatsako.
40. Gyvūnų vežimas: 
40.1. gyvūnai turi būti vežami laikantis gyvūnų vežimo taisyklių; 
40.2. gyvūnus privaloma vežti pritaikytomis ir tinkamomis tai gyvūno rūšiai transporto priemonėmis; 
40.3. skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai; 
40.4. visuomeninėse miesto transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti laikantis Keleivių ir bagažo vežimo ir šių taisyklių; 
40.5. gyvūnų išvežimo iš Lietuvos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 
41. Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti kiti asmenys turi teisę panaudoti šunis kaip gynybos priemonę. 
42. Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 1 m nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.
43. Naminius gyvūnus miesto teritorijoje leidžiama laikyti tik individualiose valdose.
44. Tvartuose ir mėšlidėse turi būti kieta grindų danga ir srutų surinkimo duobės. Jos turi būti sandarios ir pripildytos ne daugiau kaip 2/3 tūrio, valomos ir dezinfekuojamos. Surinktą mėšlą galima kaupti uždarose patalpose iki1 m3 tūrio, būtina jį išvežti ir dezinfekuoti patalpas. Miesto teritorijoje draudžiama naudoti srutas dirvai tręšti, mėšlu patręštą dirvą reikia tuoj pat sukasti.
45. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, įrengimai, loviai, ėdžios ir kt. turi būti švarūs ir dezinfekuoti. Mėšlas, srutos, nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad neliktų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses ar graužikus. Teritoriją privaloma valyti kasdien, patalpoje ir aplink ją reguliariai atlikti deratizaciją, dezinsekciją, dezinfekciją“. 
46. Valdoje, kur yra keli savininkai ir kiemas bendras, galima laikyti ūkinės paskirties gyvūnus tik gavus visų čia gyvenančių pilnamečių sutikimą.
 

V. ŠUNŲ IR KAČIŲ LAIKYMO SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

 
47. Šunų ir kačių savininkai privalo laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų gyvūnai nedarytų žalos kitiems gyventojams ir aplinkai.
48. Šuniui ar katei priteršus koridorių, liftą, balkoną, kitas namo bendro naudojimo vietas, taip pat kiemą, gatvę, jų savininkai privalo nedelsdami išvalyti. 
49. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus tik tiems, kurie turi atitinkamą leidimą.
50. Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys Savivaldybės išduotą leidimą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą. Leidimai įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti išduodami, sustabdomi ir panaikinami laikantis leidimų išdavimo tvarkos reikalavimų.
51. Agresyvaus šuns paėmimas ir realizavimas vykdomas vadovaujantis Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 
 

VI. GYVŪNŲ LAIKYMO VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 
52. Visi šunys ir katės (nepriklausomai nuo veislės) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės, pirmą kartą skiepijami suėjus 3 mėnesiams.
53. Jei šuo ar katė apkandžiojo žmogų, reikia kreiptis į medicinos įstaigą ar policiją arba pranešti Visuomenės sveikatos centrui. Jei buvo apkandžiotas šuo ar katė, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją“. 
54. Norint vežti gyvūnus į užsienį, reikia kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą“.
55. Jei šuo ar katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti kūną ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.
56. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti paženklinti. Šiuo klausimu reikia kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą“. 
57. Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima ūkininkų turguje, specializuotuose parduotuvėse, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose. 
58. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos nuskausminus. 
 

VII. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

 
59. Aikštelės šunims vedžioti įrengiamos gyvenamųjų namų kvartaluose, želdynuose, miško parkuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į registruotų šunų skaičių ir daugumos gyventojų pageidavimą. Vietas aikštelėms parenka ir projektus joms įrengti užsako Panevėžio miesto savivaldybė.
60. Aptvertose žolės ar kietos dangos aikštelėse turi būti pastatytas inventorius: suolai, urnos kačių, šunų išmatoms supilti.
61. Aikštelės turi būti dezinfekuojamos, išmatos išvežamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
62. Aikštelėse leidžiama vedžioti tik sveikus ir paskiepytus nuo pasiutligės šunis.
63. Aikšteles įrengia ir jas prižiūri AB „Panevėžio specialus autotransportas“.
64. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Aikštelė šunims vedžioti“ arba apvaliu ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas balto šuns siluetas.
 

VIII. ŠUNŲ IR KAČIŲ REGISTRAVIMAS IR APSKAITA

 
65. Rinkliava už šunų ir kačių registravimą nustatyta pagal Panevėžio miesto tarybos 2000-12-13 sprendimu Nr.12-5 patvirtintus vietinės rinkliavos nuostatus. 
66. Gyvūnus registruoja, mokesčius renka ir apskaitą tvarko:
66.1. AB „Panevėžio butų ūkis” butų ūkio tarnybos, UAB „Panevėžio būstas” daugiabučiuose namuose, kuriuos prižiūri ir administruoja pagal sutartis;
66.2. AB „Panevėžio specialus autotransportas”- visais kitais šiose taisyklėse nenumatytais atvejais. 
66.3. Sodininkai, laikantys gyvūnus (naminius gyvulius) sodų bendrijose, esančiose miesto teritorijoje, privalo laikytis šių taisyklių reikalavimų
66.4. Agresyvių šunų savininkai, turintys leidimus įsigyti, laikyti, veisti agresyvius šunis ir prekiauti jais, privalo juos registruoti tose įmonėse, kuriose yra registruojami visi gyvūnai. 
67. Gyvūnus registruojančios organizacijos tvarko gyvūnų registracijos apskaitos žurnalus ir teikia informaciją Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriui, du kartus per metus (pasibaigus pusmečiams, 10 d. laikotarpiu) .
68. Pirmą kartą registruojant gyvūną savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas ir nustatytos formos žetonas.
69. Agresyvūs šunys registruojami Panevėžio miesto savivaldybėje vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
70. Daugiabučių namų ir privačių valdų savininkai, nuolat laikantys vyresnius kaip 4 mėnesių gyvūnus (šunis, kates), per 30 dienų privalo nustatyta tvarka juos įregistruoti. Registracijos galiojimo laikas – vieni metai. Pasibaigus šiam terminui, gyvūnai perregistruojami.
 

IX. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMO IR KARANTINAVIMO TARNYBŲ DARBO TVARKA

 
71. Benamių gyvūnų gaudymo ir karantinavimo tarnyba, kuri yra AB „Panevėžio specialus autotransportas“ padalinys, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi sanitarijos ir higienos reikalavimų. Visi sugauti gyvūnai turi būti registruojami.
72. Jei šuo yra su antkakliu, žetonu ar tatuiruote, AB „Panevėžio specialus autotransportas” privalo pranešti savininkui, kuris turi sumokėti nustatytą mokestį bendrovei už šuns sugavimą, laikymą ir priežiūrą.
73. Jei pagaunamas grynaveislis šuo, o savininko adresas nežinomas, reikia pranešti Lietuvos kinologų draugijos klubui, pagautą gyvūną laikyti 5 paras, o po 5 parų pranešti Gyvūnų globos namams ir neatsiradus savininkui užmigdyti. 
74. Sugautiems benamiams neveisliniams šunims ir katėms taikomas 3 parų karantinas, esant galimybei reikia pranešti Gyvūnų globos namams, po to užmigdyti.
75. Savininkas, neturintis galimybių prižiūrėti gyvūnus, privalo juos atiduoti į Gyvūnų globos namus arba AB „Panevėžio specialus autotransportas”.
76.Jeigu įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose atsiranda benamių gyvūnų, privaloma juos surinkti ir priduoti ar padėti surinkti benamius gyvūnus surenkančiai organizacijai. Tose patalpose turi būti atlikta profilaktinė dezinsekcija, deratizacija, dezinfekcija.
 

X. GYVŪNŲ LAIKYMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 
77. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės viešajai rimčiai vakaro ir nakties metu, žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų 
78. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai ir turtui.
79. Parenkant gyvūnų auginimo ir laikymo sąlygas būtina atsižvelgti į gyvūnų rūšies ir veislės ypatumus.
80. Gyvūno savininkas privalo vadovautis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo sąlygomis ir įrenginiais.
81. Minimalūs higieniniai atstumai tarp gyvūnų laikymo vietos ir pastatų, kitų įrenginių:
81.1. nuo gyvenamojo namo iki: 
81.1.1. tvarto, naminių gyvulių, paukščių ir šunų laikymo vietos 15 m;
81.1.2. mėšlidės, kompostavimo, šunų vedžiojimo aikštelės 20 m;
81.2. nuo tvarto, naminių gyvulių, paukščių ir šunų laikymo vietos iki:
81.2.1. kanalizuojamo vandens rezervuaro 3 m;
81.2.2. šachtinio šulinio 25 m;
81.2.3. vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą 15 m;
81.3. nuo mėšlidės, kompostavimo aikštelės iki:
81.3.1. šachtinio šulinio 25 m;
81.3.2. vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą 15 m.
 

XI. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, LAIKYMAS IR JAUKINIMAS

 
82. Reikalavimai bitynams:
82. 1. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda apskričių, miestų, rajonų teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
82. 2. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
82. 3. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklų „Atsargiai bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.
 82. 4. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susietus su avilių atidarymu, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių susierzinimo atidarius avilius.
82. 5. Bitynai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarinių reikalavimų.
82. 6. Atstumai nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti – ne mažiau kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora apsodintas gyvatvore ne žemesne nei 2 m aukščio.
82. 7. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį;
82. 8. Sodų bendrijose, gyvenamosiose vietovėse:
82. 8. 1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;
82. 8. 2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės – ne mažiau kaip 10 m;
82. 8. 3. atstumas nuo vieškelio – ne mažiau kaip 20 m;
82. 8. 4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos – ne mažiau kaip 5 m.;
82. 8. 5. jei nesilaikoma 82.8.1 punkto reikalavimų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas, laikyti toje teritorijoje bites;
82. 8. 6. jei nesilaikoma 82. 8. 2 ir 82. 8. 3 punktų reikalavimų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;
82. 8. 7. jei nesilaikoma 82. 8. 4. punkto reikalavimų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.
82. 9. Reikalavimai vežiojamam bitynui:
82. 9. 1. atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų ne mažiau kaip 50m;
82. 9.2. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.
82. 10. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
82. 11. Bešeimininkio spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.
82.12. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
82.13. Šias taisykles pažeidę bičių savininkai (laikytojai), nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba per teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
83. Juridiniai ar fiziniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus, tik gavę Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą ir laikydamiesi šio departamento nustatytos tvarkos.
84. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, – globojami pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.
 

XII. VISUOMENĖS ŠVIETIMAS

 
85. Visuomenės švietimą gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo klausimais organizuoja mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos, Gyvūnų globos draugija ar kitos visuomeninės gyvūnų globos organizacijos, veterinarijos tarnybos, Panevėžio miesto savivaldybė, Lietuvos kinologų draugijos klubai, visuomenės informavimo priemonės, Jaunųjų gamtininkų centras.
 

XII. KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ

 
86. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius, Viešosios policijos Prevencijos skyriais, AB „Panevėžio specialus autotransportas”, AB „Panevėžio butų ūkis”, UAB „Panevėžio būstas” ir kitos gyvenamuosius namus eksploatuojančios įmonės, gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai prižiūri, kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių.
87. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90, 109 ir 110 straipsnius.
BDAR Sistema: WordPress