Ironiški pastebėjimai apie šeimininkų pasiteisinimus, kodėl jie atiduoda savo augintinį į prieglaudą.
Jūsų dėmesiui – penkios pagrindinės priežastys, dėl kurių savo šunį, katę ar kitą auginamą gyvūną privalu atiduoti į prieglaudą.
1. Išsikraustom iš namo į butą.
Jūs pasielgsite visiškai logiškai, jei pardavę namą atiduosite į prieglaudą šunį, kuris ilgus metus gyveno voljere ar prie būdos, ar laisvai lakstantis teritorijoje. Šuniui juk nereikia nei šeimininko, nei kitų šeimos narių, jis prie jų neprisirišęs, neliūdės ir neprisimins.
Kiemo šuo, mažas ar didelis, netinka prie buto interjero, – juk nesigabename statinės vandeniui, šakių mėšlui ar kiemo vartų, jei išsikraustome į miestą! Šunį reiktų pratinti išeiti į lauką, dukart ar daugiau per dieną vedžioti, tai yra didelis vargas. Dar ir pavadį pirkti. Be to, jis gali savo nagais subraižyti parketą. Kaimynai kraipys galvą, kodėl šunį laikote bute, juk tai gyvūno kankinimas, – verčiau atiduokite į prieglaudą, pamirškite ir galvos neskaudės. Ten jam bus gerai!
2. Bendradarbė pasakė, kad jūsų šeimos nariui alerginė sloga nuo katės/šuns.
Kuo gi dar pasitikėti, jei ne bendradarbiais. Dar galima pasitarti su vaistininku, kaip kad siūlo reklama, kuris nei gyvūno, nei žmogaus matęs, vis tiek gali pasakyti svarią nuomonę. Juk būkim atviri: ir daktarai, jei žmogų užpuola alergija, dažnai nesivargina daryti testų, tiesiog paklausia, ar turite naminį gyvūną ir brūkšt – diagnozė. Šmaukšt – prieglauda. Sudie, Bobikai.
3. Kalė/katė atsivedė tuntą jauniklių.
Čia net kalbėti nėra ko, kas jai leido tą daryti? Čia ne tai kad į prieglaudą, čia jau ir į sanitarinę karantino tarnybą galima būtų priduoti su visu kraičiu. Ką, negali numatyti pasekmių, jei per rują prasideda su visokiais patinais, dar neaišku, kokios veislės? O jei negalvoja apie tai, žinoma, auginti nelaukiamus 3, 5, 8 mažylius labai kvaila būtų. Nebent galima pasilikti gražiausią patinėlį iš tos vados, kuris neatneš kraitelio, o kitus visus atiduoti. Juk prieglaudos tam ir reikalingos, kad paimtų nereikalingą prieauglį iš namų, joms už tai pinigus moka.
4. Gimė vaikas.
Katė ar šuo – tik tiems, kas neturi vaikų arba saviškius jau užaugino. Nelabai yra net dėl ko ginčytis, pažaidėme „tėčius“, kol nebuvo savo nuosavo lėliuko, o kas dabar šukuos tą katę, kas vedžios šunį? O dar teta sakė, kad katė gali vaiką uždusinti iš pavydo. Tegu ieško naujų namų, o mes gal pasiimsime naują šuniuką, kai vaikas paaugs, kad jam būtų draugas.
5. Gyvūnas susirgo.
Jei parduotuvėje įsigyji daiktą ir jis sugenda nepraėjus garantiniam laikotarpiui, jį pataiso, o jei tas laikotarpis praėjo, tiesiog išmeti ir perki naują. Taip ir su gyvūnais. Jei augintinis paseno arba paaiškėjo, kad jam reikia specialaus maisto, arba reikia lašinti į akis vaistus, arba jam atsivėrė žaizdos nuo per ankšto antkaklio, arba dar kas nors, negi gaiši laiką, leisi tam savo pinigus? Ar šuo ir katė tuos pinigus uždirba? Ne. Vadinasi, ir nėra jokios prasmės juos gydyti, žmonėms ir tai pinigų trūksta. Ir mašina jau paseno, reiktų naujos.
Na, bet kažkas ją turės saugoti. Galima būtų atiduoti saviškį į prieglaudą, tegu ten kvaileliai jį gydo, o pasiimti iš ten naują, jauną ir stiprų. Taip būtų teisinga – juk pasirūpinsiu juo, kol nepasens. Arba nesusirgs. Arba neatsives jauniklių. Arba nepersikraustysiu į kitą miestą arba valstybę. Gyvūnas turi tarnauti žmogaus patogumui, o ne atvirkščiai.
Turint laiko, galima parašyti dar daug punktų: kad katė šeriasi. Kad šuo per daug energingas. Kad šeškas lipa ant sekcijos ir varto vazeles. Kad augintinis vargina, kai reikia vykti atostogų. Kad jį reikia šerti kokybišku maistu, nes nuo prasto, matote, jam viduriai pagenda. Kad katė drasko tapetus, o jei užeis kas nors ir pirštu pabaksnos?.. Kad šunelis pateko po mašina ir dabar šokčioja ant trijų kojų – taigi kaip su tokiu žmonėms pasirodysi?
Turint laiko, galima būtų rašyti straipsnį po straipsnio su šių visų mitų paneiginėjimais: ne, katės iš pavydo nedusina vaikų (jei jos lipa į lovelę miegoti, tai todėl, kad ten šilta, ir reikia spręsti šitą problemą apsaugant lovelę). Ne, prieglaudos negauna kažkokių mistinių milijonų, nei iš Europos Sąjungos, nei iš valstybės. Ne, ne visos alergijos nuo naminių augintinių, ir tam galima atlikti testą, o net ir nesmarkios alergijos šuniui ar katei atveju normalūs žmonės ieško būdų kaip neatsisakyti mylimo gyvūno (pašalina kilimus, dažnai vėdina, plauna, siurbia ir pan.)…Ir taip toliau.
Bet iš tiesų norisi visais atvejais paprašyti žmonių tik vieno: norėkite spręsti problemas civilizuotai. Tik panorėkite, nutarkite, ir tie sprendimai atsiras. Argi šuns negalima išvedžioti, na ir kas, kad jūs buvot pripratę niekur neleisti iš kiemo ir jis ten visus reikalus darydavo, rūpintis nereikėjo? Argi negalima jam paskirti vietos (didelio narvo) bute, jei bijote, kad jis krės išdaigas paliktas, o čia bus jo naujoviška „būdelė“ (pardavus namą gal atliko kažkiek pinigų)? Argi negalima pasiklausti, jei nesugalvojate patys, ką daryti, paieškoti informacijos internete, pažiūrėti laidas apie šunų auklėjimą? Perskambinti pažįstamus, gimines, gal jie paimtų jūsų kieminuką, jei jau visai nepajėgiate su juo susitvarkyti, galų gale, pažadėti pirkti jam maistą iki gyvos galvos? Skelbti internete ar laikraščiuose skelbimus su geromis nuotraukomis, dovanoti jį iš namų?
Žinoma, lengviau atvažiuoti neperspėjus ir pamesti prieglaudos kieme. Pasimetusį, piktą, nesuprantantį, kur namai, kas aplink tie visi žmonės, kodėl čia tiek ant jo lojančių šunų, nepažįstamų kvapų, nepalikti nei skudurėlio, primenančio namus, nei likusio maišiuko priprasto maisto. Nei lito skiepams. Daugeliui – lengviau.
Ačiū dievui, ne visiems. Būna žmonių, kurie, negalėdami paimti rasto ne savo gyvūno, ir paprašę priimti į prieglaudą, padeda daugiau už tuos atiduodančius iš namų – ir pinigais, ir išvedžioti, pašerti, išmaudyti, nuvežti pas veterinarus, nes jiems rūpi. Jų mažai, bet jų yra. Labai norisi, kad ateity tokių žmonių daugėtų. Tik kažin, ar vaikai, augantys šeimose, kurios, net ir turėdami galimybes išlaikyti augintinį, lengva ranka jo atsisako, ateis kada nors į prieglaudą – bet kokią – ir paklaus: kuo jums padėti?
Šaltinis: delfi.lt