Kiekvienas šuns savininkas žino, kad dauguma šių gyvūnų linkę ryti bet kuriuo paros metu ir tiek, kiek jiems lenda. Jei šuo nuolat kramsnoja "savo malonumui", tai veda į antsvorį, nutukimą bei su tuo susijusias ligas, tokias kaip diabetas, ortopedinės problemos, širdies ir kvėpavimo sutrikimai bei sumažėjusi tolerancija šilumai. Siekiant užkirsti kelią šioms bėdoms, svarbu šunį maitinti kokybišku ėdalu, parinkti tinkamo dydžio porcijas bei optimalų šėrimo dažnumą.
Šunų šėrimo dažnumas daugiausia priklauso nuo jų amžiaus ir turėtų palaipsniui mažėti nuo gimimo iki pilnametystės (išimtis – kalės vaikingumo ir žindymo laikotarpis, reikalaujantis didelio maisto kiekio ir dažnumo).
Šuniukas
Augimo laikotarpis – kritinis šuniuko gyvenimo epizodas, šiuo metu šėrimo klaidos gali sulėtinti ar suprastinti jo augimą, sukelti kitas raidos problemas. Pirmomis 4 gyvenimo savaitėmis šuniukai turi būtinai gauti savo mamos pieno (jei šio pritrūksta – globojančios kalės pieno ar jo pakaitalo). Dirbtinis pienas duodamas švirkštu (aišku, be adatos) arba specialiu buteliuku. Dirbtinio pieno paros dozė palaipsniui didinama 4 savaičių laikotarpiu nuo 15 ml iki maždaug 20 ml kiekvienam 100 g šuniuko kūno masės ir padalinama į 5 – 6 lygias reguliarių tarpų atskirtas dalis dienai.
Perėjimas iš pieno pagrindu sudarytos dietos į maitinimąsi kietu maistu yra laipsniškas procesas, vadinamas nujunkymu. Jis paprastai prasideda šuniukui esant 3 – 4 savaičių amžiaus, priklausomai nuo veislės, ir turėtų būti užbaigtas iki kol šuniukui sueis 7 – 8 savaitės. Pereinamuoju laikotarpiu šuniukai iš pradžių šeriami šuniukų ėdalu atskiestu dirbtiniu pienu ar vandeniu. To pridedamo pieno ar vandens kiekis palaipsniui mažinamas ir iš mitybos pašalinimas per 4 savaites, kol šuniukas visiškai galės ėsti kietą maistą ir atskirai gerti vandenį. Šiuo periodu kiekvienos porcijos kiekis palaipsniui didinamas, o šėrimo dažnis mažinamas nuo 5 – 6 iki 3 – 4 kartų per parą.
Suaugęs šuo
Kai atjunkymas baigtas, šuniukas šeriamas 3 – 4 kartus dienoje naudojant labai gerai virškinamą ir kupiną maistinių medžiagų ėdalą, sukurtą specialiai augantiems šunims. Šis maitinimo tvarkaraštis tęsiamas kol šuo sulaukia 4 – 6 mėn. (didelių veislių – 9 mėn.) amžiaus.
Nuo šio periodo šuo šeriamas suaugusiųjų ritmu – paprastai 1 – 2 kartus dienoje, ryte ir vakare (itin nedidelių veislių atstovai kartais šeriami dažniau). Šunis šeriantys RAW ar BARF dažniausiai juos šeria 1 – 2 kartus dienoje, kai kurie – kas antrą dieną. Ėsti patartina duoti arba valanda iki krūvio, arba pusvalandis po jo (aktyviai sportuojančiam šuniui – praėjus pusvalandžiui po to, kai šis nustoja lekuoti).
Šuninga ir laktuojanti kalė
Atskirai paminėti verta šuningas ir laktuojančias kales, kadangi jos turi didelį energijos ir maistinių medžiagų poreikį. Pirmas 6 vaikingumo savaites energijos poreikis labai nepakinta, tad kalė maitinama pagal tvarkaraštį naudojant įprastą suaugusių šunų ėdalą, atitinkantį jos poreikius. Paskutiniais vaikingumo etapais dėl spartaus vaisių augimo kalėms reikia didesnio energijos kiekio. Daugiau energijos reikia ir laktacijos periodu, o pikas pasiekiamas 3 savaites po šuniavimosi, kai maisto norma gali būti 3 – 4 kartus didesnė negu įprasta. Kasdienis ėdalas kalei turi būti padalintas į kelis mažesnius patiekalus ir sušeriamas bent per 3 kartus, kad nebūtų perkrauta virškinimo sistema. Kaip alternatyva, taip pat galima laisvo maisto pasirinkimo galimybė, tačiau reikia atidžiai stebėti, kad kalė nepradėtų tukti. Šiuo atžvilgiu naudinga prisiminti, jog kalės svoris nėštumo laikotarpio pabaigoje neturi viršyti 125 proc. įprastinio svorio.
Ligotas šuo
Iki šiol į klausimą „kaip dažnai maitinti šunį“ atsakėme sutelkdami dėmesį į sveikus augintinius. Kitas dalykas – sveikatos problemų turintys šunys. Paprastai ligotiems šunims aktualiau speciali dieta, o ne šėrimo dažnumas, tad šėrimas du kartus per dieną – geras variantas. Išimtis – virškinimo trakto sutrikimai, diabetas bei šunys, besilaikantys mažo kaloringumo dietos, skirtos gydyti ar kontroliuoti nutukimą ar antsvorį. Šiais atvejais paros maisto davinys dalinamas į keletą mažų porcijų (ne mažiau kaip 3). Dažnas šėrimas mažomis patiekalų porcijomis padeda išvengti korozinio skrandžio rūgšties tuščiame skrandyje ar žarnyne poveikio, tinka sergantiems gastritu, mažina žarnyno perkrovas kenčiant nuo viduriavimo ir malabsorbcijos (blogas virškinimas žarnyne) sutrikimų, veiksmingai užkerta kelią gliukozės svyravimams cukriniu diabetu sergantiems šunims, padeda efektyviai kontroliuoti alkį nutukusiems gyvūnams.
Universalaus atsakymo į klausimą "kiek kartų šerti šunį" nėra – tai priklauso nuo kiekvieno atskiro individo amžiaus, fiziologinės ir sveikatos būklės.
Šaltinis:
vetvila.lt
