Be agresijos ir prievartos

mokymas

Tikriausiai daugeliui teko susidurti su augintinio nepaklusnumu: sakai, kad negalima, o jis uodega vizgina ir toliau savo daro, o jei nori suduot pasislepia.

Tai kaip gi sudrausmint šuniuką :

1. kai jis nemoka paklusnumo komandų;
2. šeimininkas mano, kad neišmokytas komandų šuo turėtų suprasti kas jam sakoma;
3. šuo mušamas slepiasi.

Normalu, jog šuns, neišmokius paklusnumo komandų, jis į jas nereaguoja. Galima būtų palyginti su naujagimiu. Priežastis viena – ir kūdikis, ir jaunas šuo to padaryti negali, nes NEMOKA ir nėra pilnai protiškai ir fiziškai SUBRENDĘ. Ir kūdikio tėvams, ir šuns augintojams tenka kantriai užsiimti auklėjimu, mokymu, kol žmogus ir šuo gali brandžiai sureaguoti į tai, ko iš jų prašoma.  Šuniui šis laikotarpis trumpesnis nei žmogui – protinė branda pasiekiama apie 12 – 18 mėn., priklausomai nuo veislės. Tad, jei iš 8 mėn. nieko nemokyto šuns tikėsimės, jog jis pakvietus ateis pas Jus visada 100%, garantuojame, jog to tikrai nepadarys. Ir ne dėl savo kaprizų, užsispyrimo, dominavimo, o dėl paprasto dalyko – jis to padaryti dar nemoka. Ką daryti tuo atveju? Mokyti!

Šuo žmogaus žodžius supranta labai paprastai: a) bijo žodžių – įspėjimų, po kurių seka agresyvus šeimininko elgesys, b) vengia žodžių – bausmių, kurių metu šuo skriaudžiamas, c) su džiaugsmu sutinka žodžius – paskatinimus, kurie tampa skatinantys savaime, jei po jų pavaišiname šunį skanėstu ar leidžiame jam daryti ką nors malonaus. Iš tikrųjų ne tiek žodžiai, kiek žmogaus emocijos veikia šuns elgesį ir formuoja jo tolimesnio gyvenimo įgūdžius. Galite sakyti ir pikčiausiai, ir prašyti gražiausiai – komandos neveiks, jei nepereisite MOKYMOSI etapo. Jei jį pereisite, nereikės net susimastyti apie “drausminimą”, “baudimą” ir kitus pasenusius mokymo būdus. 2012 m. FCI IPO čempionato (šunų paklusnumo sporto) laimėtojas Mario Verslijpe yra sakęs savo 2010 m. interviu, jog šuns bausmė gali būti pritaikoma tada, kai šuo būna išmokęs komandą, bet jos neįvykdo. Tačiau jis patikslina: “jei šuo mokomas ir šeimininkas su juo turi gerą ryšį, dažniausiai bausmės neprireikia; bausmės panaudojimas yra labai subtilus, tarsi uogos uždėjimas ant torto”.

Ką darote Jūs mušdami šunį? Vienintelį darbą – jį žalojate. Neperduodate jokio mokymo, tik agresyviai elgiatės su šunimi. Tokia santykių su šunimi pradžia gali peraugti į nuolatinį gyvūno stresą ir į dar stiprėjančius problematinio elgesio simptomus: agresiją, klinikinį nerimą ar į širdies susirgimus . Sustokite ir pradėkite mąstyti apie tai, ką darote.

Šiuolaikinė dresūros metodika kilusi iš JAV. Ji kalba apie užimtumo didinimą, o ne apie šuns “drausminimą”. Treniruotėse mokoma šeimininkus, kaip principingai ir kantriai reikia auklėti ir mokyti šunis, kaip su jais užsiimti, kaip mokyti įvairių praktiškų komandų panaudojant maistą ir žaislą. Jei Jus mokino apie šuns mokymą “suduodant”, nedelsiant kreipkitės į profesionalų specialistą ir jis Jums padės išspręsti problemas be agresijos ir be prievartos.

Šaltinis: reksas.lt

9 patarimai, kaip prailginti augintinio gyvenimą


Kas augina šunį sutiks, kad jis šeimos dalis. Todėl netekę mylimo augintinio, gedime ne mažiau nei atsisveikinę su brangiu žmogumi. Tinkamai prižiūrint gyvūną, jo gyvenimą galima bent šiek tiek prailginti!

Šuns priežiūra1. Laikyti namie. Namie laikomi gyvūnai gyvena keliais metais ilgiau nei tie, kurie dienas leidžia lauke. Lauke kyla didesnė traumų tikimybė, pavojus peršalti, užsikrėsti įvairiomis infekcijomis. Žinoma, kai kurių šunų, nuolat laikyti namie nepavyks. Tačiau juos vedant į lauką būtina imtis visų saugumo priemonių: vedžioti tik su pavadėliu, antsnukiu ir būtina nepamiršti priemonių nuo erkių.

2. Stebėti svorį. Neretai šeimininkai per daug lepina augintinį, tas nėra blogas, tačiau tai neturi tapti įpročiu. Antraip gyvūnas pradės tukti. Augintiniams kaip ir žmonėms antsvoris labai pavojingas. Jis gali sukelti kvėpavimo takų problemų, sąnarių skausmų, didina kraujospūdį, riziką susirgti cukriniu diabetu ir kt.
 
3. Sterilizuoti. Jeigu neketinate gyvūno veisti, jį reikėtų sterilizuoti. Taip  išvengsite nepageidaujamų palikuonių, bet ir kai kurių ligų, dėl kurių augintinis gali netekti gyvybės. Patelėms sumažės tikimybė susirgti pūlingu gimdos uždegimu ir pieno liaukų vėžiu, o patinai bus apsaugoti nuo prostatos ligų. Be to, sterilizuoti augintiniai bus ramesni, nejaus streso dėl slopinamo poreikio poruotis. 

4. Reguliariai lankytis pas veterinarą. Augintinį būtina reguliariai vesti pas specialistą. Įprastai užtenka vieno karto per metus, tačiau jei šuo senas, pas veterinarą reikėtų apsilankyti bent kartą per pusmetį. Jei augintinio sveikata kelia įtarimų, derėtų tuoj pat apsilankyti pas specialistą. Ignoruojamos ligos gali sukelti daug rimtų komplikacijų, o jas išgydyti bus sunku.


5. Prižiūrėti dantis. Reguliarus augintinių dantų valymas gali prailginti jų gyvenimą net 2–4 m. Svarbu įsidėmėti, kad šuns dantų negalima valyti žmonėms skirtomis priemonėmis. Kasdienis dantų valymas nėra būtinas, tačiau kai ant dantų pradės formuotis apnašos, jas reikia nuvalyti. Laiku to nepadarius, pradės formuotis dantų akmenys. Juos specialiais įrankiais galės nugrandyti tik veterinarijos specialistas. Dantų akmenų padės išvengti ne tik jų valymas, bet ir specialūs kramtalai. Jeigu nesirūpinama gyvūno nasrų higiena, kyla įvairių dantenų infekcijų, kurios gali išplisti ir į kitas organizmo vietas.

6. Priversti sportuoti. Aktyvi veikla stiprina ne tik žmonių, bet ir gyvūnų imunitetą. Todėl svarbu, kad augintinis nors šiek tiek pajudėtų. Šunys, turėtų bent savaitgaliais arba vakarais ilgiau pasivaikščioti gryname ore, o šeiminininkai netingėti pamėtyti pagalio ar sugalvoti kitą žaidimą, priversiantį daugiau judėti. 

7. Dresuoti. Dresuotas gyvūnas paklūsta šeimininkui, todėl šis jį gali apsaugoti nuo įvairių pavojų. 

8. Skirti pakankamai dėmesio. Šuniui būtina draugija ir bendravimas. Todėl augintiniui reikia skirti pakankami dėmesio, antraip jis jaus stresą, o šis – vienas didžiausių geros sveikatos priešų. Jeigu namie esate retas svečias, derėtų įsigyti dar vieną augintinį. Taip jie galės bendrauti vienas su kitu ir nesijaus pamiršti bei vieniši.

9. Šerti kokybišku ėdalu. Visavertis ėdalas užtikrina, kad gyvūnas gaus visas jam būtinas medžiagas. Žinoma, jį reikia parinkti ne tik pagal kokybę, bet ir gyvūno amžių, gyvenimo būdą, sveikatos būklę ir kt. Jeigu ėdalas bus prastas, gali ne tik trūkti maistingųjų medžiagų, bet ir sutrikti virškinimas bei organizmo veikla.

 

Šaltinis: delfii.lt
  

Kaip susikalbėti su šunimis be smurto

šuns motyvacijaProfesionalus šunų treneris britas Nando Brownas pasidlaino patirtimi, kaip auklėti savo šunį. Buvęs jūrų pėstininkas ir kovotojas be taisyklių pirmus savo šunis auklėjo griežtai, tačiau laikui bėgant suprato, kad tik bausmėmis norimo šuns elgesio nepasieksime, o gerų ketinimų ne visada pakanka. Šiuo metu Nando gyvena Ispanijoje, kur vadovauja šunų dresūros centrui bei veda radijo laidą apie šunis. „Gyvenu su septyniais šunimis. Pats turiu keturis šunis: stafordšyro terjerą, dobermaną, čihuahuą ir malinua, o mano mergina turi tris labradoro ir pudelio mišrūnus. Ispanijoje daug benamių šunų, mes stengiamės surasti namus tiems gyvūnams, kuriems tik galime“, – pasakojo N. Brownas. Anksčiau britas dirbo naudodamas bausmių metodiką. Kodėl pradėjo taikyti mokymą, paremtą motyvacija? Tai lėmė kelios priežastys. Pirmiausiai – tai efektyvesnis mokymo būdas. Mokslininkai įrodė, kad bausmių metodika yra rizikinga, o motyvacija paremta metodika yra daug smagesnė ir šeimininkui, ir šuniui. Nando Brownas patyrė siaubingą kaltės jausmą, kai jam teko atsisveikinti su vienu iš pirmųjų savo šunų. Tai yra priežastis, kodėl jis treniruoja šunis moderniais metodais. Nori grąžinti skolas už visas savo klaidas. Mokymasis iš abiejų metodikų trenerių jam leido geriau jas suprasti. Ir dabar jis gali pasakyti, kad kur kas labiau žavisi žmonėmis, kurie turi pakankamai įgūdžių, kantrybės ir gali apsieiti be nereikalingų bausmių. Atrodytų paradoksas: buvęs jūrų pėstininkas, kovotojas be taisyklių pradeda gyvūnus mokyti be fizinės prievartos. Jūrų laivyne jis kovojo prieš treniruotus karius, prieš žmones, kurie nori su tavimi kautis ir yra tam pasirengę. Kovoje be taisyklių fizinės jėgos panaudojimo tikslas yra fiziškai nugalėti priešininką, o smurto panaudojimas prieš bet kurį gyvūną prisidengiant jo mokymu yra nepateisinama, tai tyčiojimasis iš jo ir britas to negali pakęsti! Išpopuliarėjo atvirai reikšdamas savo nuomonę, nukreiptą prieš prievartą paremtas mokymo metodikas. Nuolat pildo savo „Youtube“ videoteką tiek pasisakymais apie prievartą prieš gyvūnus, tiek duodamas patarimų, kaip mokyti šunis be skausmo. Britas teigia, kad tapo dresuotoju siekdamas padėti šunims ir jų šeimininkams, internetas tik palengvina šią užduotį. Net jei šuo mokytas prievartos ir bausmių metodais, niekada nėra per vėlu pereiti prie motyvacinio mokymo. Jūsų šuo jums padėkos! Nėra šuns, nepriklausomai nuo veislės, kuriam reiktų skausmo, kad išmoktų jūsų klausyti. Kad išmoktų bijoti ir nukreipti tos baimės pasekmes į aplinkinius ar net į jus pačius. Ir nebūtinai bausmės metu. Emocinė būsena akumuliuojasi, ir reakcija gali būti uždelsto veikimo. Viskas, ką mes galime padaryti, – išmokti komunikuoti su savo šunimis, padėti jiems susigaudyti aplinkoje, kurios jie nepažįsta. Svarbu skirti laiko mokantis vienas kito kalbą. Atsakingas šuns šeimininkas pirmiausia turi būt išsilavinęs. Svarbu suvokti šunų poreikius, jų kūno kalbą ir mokyti juos tinkamo elgesio. 
Lietuvoje diskutuojama dėl įstatymo, draudžiančio pavojingas veisles. Pasak Nando Browno tai yra tikra nesėkmė. Jeigu tokio įstatymo tikslas yra sumažinti šunų įkandimų skaičių, akivaizdu, kad tai neefektyvu. Kiekvienas šuo gali įkąsti žmogui netinkamoje situacijoje. Tokie įstatymai dažniausiai priimami žmonių, kurie apie šunis žino labai mažai. Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl ko tokio pobūdžio įstatymai yra tokie nesėkmingi.
Nando pateikia 5 patarimus, skirtus mokantiems savo šunis:

  • Jei jūsų šuo padarė kažką tai, kas jums patinka, paskatinkite jį. Jis bus labiau suinteresuotas tai pakartoti. Neignoruokite gero elgesio;
  • Sugalvokite, kaip pranešite šuniui, kada jis pasielgė tinkamai. „Geras šuo“ netinka, nes per dažnai kartojate. Pagalvokite apie trumpą aštrų „TAIP“, kuris tarsi prismeigt konkretų momentą, kada šuo atliko pageidautiną veiksmą;
  • Jeigu jau nusprendėte motyvuoti šunį, atraskite, kas jį motyvuoja. Ne visi šunys yra motyvuoti maistu;
  • Mokymo sesijas darykite trumpas ir efektyvias;
  • Nebijokite kreiptis pagalbos į profesionalus.

Šaltinis: delfi.lt

Kvailas šuo – kalta veislė ar šeimininkas?

šuo su ginklu

„Na va matai, nusipirkau retriverį, o toks durnas!“, – tokių vertinimų esu girdėjusi iš nusivylusių šeimininkų lūpų.
Iš tiesų šunų veislių žinynuose, aprašuose visuomet yra prierašas, ar ši veislė lengvai pasiduoda dresūrai, ar visgi labiau brangina savo laisvę ir nepriklausomybę.
Dresuotojai sutaria, kad veislės faktorius lemia daug, tačiau jei su užaugusiu šunimi nepavyksta susitvarkyti – greičiausiai kaltas šeimininkas, o ne jo šuo.

šuo su ginklu
„70- 80 proc. lemia užsiėmimai, šuns socializacija“, – pabrėžia šunų dresūros mokyklos „Reksas“ vadovas ir įkūrėjas Egidijus Brazys.
„Šunis dresuoti nesunku, daug sunkiau – jų šeimininkus!“, – juokauja šunų dresuotoja Daiva Gapsevičiūtė iš mokyklos „Dresuok šunį“.
Šiuos du dresuotojus kalbiname apie pagrindines šeimininkams kylančias problemas bei tai, kiek šuns elgesį nulemia jo veislė.

Svarbiausias – kelių mėnesių laikotarpis

Šunų dresūros mokyklos „Reksas“ įkūrėjas Egidijus Brazys teigia, jog auksaspalviai retriveriai, labradorai, vokiečių aviganiai, belgų malinua, rotveileriai, bokseriai iš tiesų lengviau dresuojami.
„Sunkiau suvaldyti tokius, kaip samojedai, laikos, nes jie – sportiniai šunys. Dar sunkiau treniruoti šarpėjus, biglius. Su šiomis veislėmis tiesiog reikia daugiau kantrybės ir laiko. Samojedai iš savęs yra laisvi, gimę būt laisvi. Ir jie nieko nenori klausyt. Juk jų užduotis – tempti roges, o ne būti paklusniems. Žinoma, šie šunys nėra agresyvūs, viskas su jais gerai. Tiesiog jie niekuomet taip neklausys komandų „stovėt, sėdėt, gulėt“ taip, kaip vokiečių aviganiai ar belgų malinua. Su vokiečių aviganiais daug metų užsiima ir policija, jie dirba pasienyje“, – dėstė E. Brazys.

Pakėlęs skambantį telefoną „Rekso“ mokyklos vadovas dažniausiai išgirsta „mano šuo puola kitus šunis“.
„Arba – žmones, – priduria E. Brazys. – Tiesiog yra padarytos didelės klaidos, kai žmonės galvoja, jog šuo per jaunas, jo treniruoti dar nereikia. Svarbiausia iš pradžių net ne dresūra. Svarbiausias laikotarpis šuniui yra tarp 2-5 mėnesių. Tuomet juos reikia socializuoti – vesti ten, kur žmonės, kiti šunys, įvairūs garsai, triukšmas. Leisti pažaisti ir susipažinti su savo gentainiais. Kai šuniuką atveda 6 mėnesių, jis pamato kitus šunis, suveikia gynybinė reakcija. Jam – stresas, nes jis nežino, kaip su kitais šunimis reikia bendrauti.“

Kiekvienas – su savu charakteriu

„Sakyčiau, kad lemia ne veislė, o konkretaus šuniuko charakterio savybės, – svarsto Daiva Gapsevičiūtė, atstovaujanti mokyklai „Dresuok šunį“. – Kiekvienoje vadoje šuniukai yra skirtingi – ir tai labai matosi, kai tą vadą turi namie. Tie 5-6 ar 10 mazgių ir kiekvienas jų yra kitoks. Aišku, yra tam tikri dalykai, būdingi tam tikrai veislei. Bet tai nereiškia, kad visi tos veislės šunys elgsis vienodai.“
Daugiausia apie mažylių charakterį ir gali papasakoti veisėjas, nes jis juos daugiausia laiko mato ir pažįsta. Žinoma, tai galioja tuomet, kai jo tikslas nėra greičiau jums įgrūsti šunį ir dingti.
Paklausta apie lengvai dresuojamus šunis, jų veisles, D. Gapsevičiūtė primena, jog apibūdinimas „lengvai dresuojamas“ nereiškia, jog šuo gimė mokėdamas sėdėti, gulėti, tarnauti ir klausyti kitų šeimininko komandų.
„Šeimininkai nemoko savo šuns, niekuomet neveda šuns į jokius dresūros užsiėmimus, vėliau nesupranta, kodėl gi tas šuo durnas. Kalbant apie auksaspalvius retriverius, jie yra „minkšto“ charakterio, todėl prie jų reikia tokio specifinio priėjimo. Žinoma, juos paprastai ir įsigyja tam tikro tipo žmonės. Tiesa, turėjau atvejį, kai žiūrėjau, žiūrėjau į šeimininką ir nesupratau, kodėl žmogus turi labradoro retriverį. Galiausiai paklausiau. Pasirodo, tokio norėjo jo mergina. Tik tokio ir ne kitokio. O jis tiesiog norėjo šuns. Ir tai buvo šeimininkas, kurį reikėjo stabdyti, kad jis būtų švelnesnis su savo šunimi“, – prisiminė dresuotoja.

D. Gapsevičiūtė apibūdina šios veislės šunis kaip lengvai „pagaunančius“ komandas,
neužsispyrusius, tačiau pabrėžia, kad jie gali nei iš šio nei iš to susinervinti.

Didžiausia problema – agresija keturkojams ir dvikojams

Moteris teigia, jog į ją besikreipiančius šeimininkus galima suskirstyti į dvi kategorijas. Vieni skambina, sako turį jauną šunį ir norintys jį dresuoti. Kiti papasakoja apie savo 3-5 metų amžiaus šuns keliamas problemas ir klausia – „Ar galima ką nors padaryti?“
Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria šunų augintojai? D. Gapsevičiūtė ilgai nesvarsto: „Dėl agresijos. Visas kitas problemas gal dar gali pakęsti, bei kai atsiranda „dantys“, vargiai gali tai iškęsti“.
Dresūros mokyklos „Reksas“ vadovas E. Brazys teigia, jog agresiją kitiems žmonėms ar gyvūnams dažniau reiškia grandine prie būdos prirakinti šunys ar tie, kurie didžiąją dalį gyvenimo praleidžia voljere. Svarbu užmegzti ryšį su šunimi, su juo žaisti, rodyti dėmesį vedžiojant.
„Jei tik ištraukei iš voljero – truputį patreniravai, ir vėl įkišai į voljerą – jis niekada tavęs neklausys, – pabrėžia dresuotojas. – Mažiuką šunį neretai pasiima į lovą. Juk jis vienas cypia – gaila šuniuko. O paskui pasitaiko, kad užaugęs šuo urzgia ant šeimininkų, kai jį bando iš lovos išstumti“.

„Šunį dresuoti reikia nuo to momento, kai jis atsiranda pas jus namuose, – treneriui pritaria ir D. Gapsevičiūtė. – Pavyzdžiui: „aš nenoriu, kad tu graužtum batus“, „aš nenoriu, kad tu ant manęs šokinėtum“ (ypač, jei esi vokiečių dogas), „tavo vardas yra toks, kai kviečiu, turi ateiti“. Blogiausia, kai iki pusės metų tai yra linksma ir smagu, o po to, pavyzdžiui, šokinėjimas ant žmonių, jau yra nebesmagu. Šuo galvoja – „bet… gi tuo dar vakar tuo džiaugeisi!“. Štai šis pokytis šuniui yra sunkiausias – kai keičiasi taisyklės. Todėl geriausia jas sudėlioti iš pat pradžių“.
Net jei mažas šuniukas yra neišpasakytai mielas ir pūkuotas, jam turi būti taikomos taisyklės, kurios galios visą ateinantį dešimtmetį, keturkojui gyvenant jūsų namuose.

Šeimininkai kenčia nuo problemų, kurias sukuria patys

E. Brazys tikina, jog šiandien šunų šeimininkai itin dažnai susiduria su problema, kai šuo savo gamtinius reikalus atlieka namie. Ką daryti tokiu atveju – vienas iš dažniausiai šunų dresuotojui užduodamų klausimų.

„Šuniui iš pradžių leidžiama daryti ant vadinamųjų palučių ar laikraščių. Ir taip jis įpranta daryti patalpoje, ne ant pievos, kaip priklausytų. Na, galima padėti palutes tais atvejais, kai šuo serga, yra labai šalta, šuo – labai jaunas. Bet kuo ilgiau jos bus padėtos, tuo daugiau bus problemų,“ – kalbėjo vyras.
Jis pabrėžė, jog jaunam šuniui reikia daugiau dėmesio, neužtenka jo išvesti lauk prieš ir po darbo. 
Jauni samojedai – ypač energingi. Įsigijus tokį šunį reikėtų taip pasidalinti jo vedžiojimo pareigas su kitais šeimos nariais, kad keturkojis bent 4 kartus per dieną pabuvotų lauke.

Palikti vieni šunys dažnai graužia ir kitaip gadina daiktus. Tokią bėdą, pasak dresuotojo, galima spręsti pripratinant šunį būti narve namuose, tačiau toks šeimininko elgesys neturi būti kaip bausmė, šuo turi būti po truputį pratinamas prie narvo.
„Dar dažnai stebiu, kaip šunys išveda šeimininkus pasivaikščioti, o ne šeimininkai šunis. Žmonės skuba, lekia į darbus, o šuo išmoksta eiti bet kaip. Užaugęs jau jis tempia šeimininkus. Visuomet reikia kontroliuoti šunį – jis turi eiti greta, ant trumpo pavadėlio, neleisti jam pirmam veržtis pro duris. Mažą vaiką paimame už rankos ir vedamės šalia – neleidžiame jam kažkur klaidžioti. Toks turėtų būti ir šuns auklėjimas. Jei tempia – stoviu, niekur neinu ir ignoruoju“, – kalbėjo E. Brazys.
Jis teigė, jog dar viena svarbi komanda – „Paleisk!” arba „Palik!” . Po jos šuo turi atsitraukti nuo maisto ar padaro, kuris jį sudomino.

Problemos – iš beprotiškos meilės

Viena pagrindinių bėdų, iš kurios gimsta šunų elgesio problemos, dresuotoja Daiva Gapsevičiūtė įvardina „meilę be proto“.
„Kai man šeimininkai prisipažįsta šunį be proto mylintys, sakau, kad teks išmokti mylėti su protu, – juokiasi ji. – Lepinimas sukuria problemas. Šuo tai supranta kaip žeminimąsi prieš jį. Automatiškai jis nebeklauso, išlenda ir kitoks nepageidaujamas elgesys. Kur yra tos meilės ribos? Konkrečių pavyzdžių sunku atrasti, nes viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Tačiau dažniausiai lepinami šunys miega lovose, visuomet turi pilną bliūdą maisto (o jei suvalgo nors kąsniu mažiau – šeimininkai panikuoja), į bet kokį šuns cyptelėjimą šeimininkas iš karto reaguoja, bėga, glosto, jį ramina“.

Paklausta, ar tam tikrų veislių šunis lengviau perauklėti, išdėstyti jiems naujas taisykles, dresuotoja nustebina: „Yra šeimininkai, lengviau pasiduodantys dresūrai, ir yra sunkiau pasiduodantys“.

Prieglaudinukai – bijo visko, nuo šluotos iki pakelto tono

„Šunys linkę tempti savo šeimininkus. Tempdami pavadėlį augintiniai pradeda dūsti, tankiai kvėpuoti. Ką tada daro šeimininkai? Jie nuperka petnešas, kad šuo nedustų. Ir jam būtų lengviau tampyti savo šeimininką!“, – teigia D. Gapsevičiūtė pridurdama, jog iš prieglaudos paimtus keturkojus pavyksta per savaitę išmokyti nesitampyti, ramiai eiti greta, elgtis taip, kad nekiltų didelių problemų.

Ar pavyksta šeimininkams įrodyti, jog jų meilė – tiesiog per didelė? Mokyklos „Dresuok šunį“ įkūrėja teigia, jog šeimininkai į ją kreipiasi tada, kai patys suvokia, jog toliau su tokiu šuns elgesiu taikstytis negalima. Jie būna pasiruošę keisti ir savo elges.
Ar tai priklauso nuo šuns veislės? Moteris teigia, jog žinodama šuns veislę ji žino, ko maždaug tikėtis, tačiau tai ne visuomet pasitvirtina. Lygiai taip pat nedaug skiriasi veislinių ir iš prieglaudos paimtų šunų dresūra.
„Yra vienintelis skirtumas – jeigu šuo į prieglaudą pakliuvo jau suaugęs, tuomet kokiais 95 proc. atvejų tai yra muštas ir bailus šuo. Jis turi nepasitikėjimą žmonėmis. Gali būti šluotos baimė, stiprus nepasitikėjimas svetimais žmonėmis, pakelto balso, staigių judesių baimė. Ar tiesiog baikštumas – tik kas nors, jis iškart pritupia ir žiūri – „Oi, o kas čia dabar bus?“. Iškart matyti, kad šuo kažko išsigando. Tačiau tai nereiškia, kad jis yra blogas šuo“, – dėstė šunų dresuotoja.
Pati D. Gapsevičiūtė dirbo su itin baikščiu šunimi, kuris nė vieno žmogaus neprisileido artyn. Vėl „įtikinti“ keturkojį, kad ne visi žmonės muša, jai užtruko keturis mėnesius.

Ar mušate vaikus, už darymą į sauskelnes?

E. Brazys nerimauja, jog dažnas pilietis, išgirdęs apie šuns keliamą problemą, vis dar pasiūlo ją spręsti smurtiniu būdu.
„Klaidinga manyti, jog šunį reikia auklėti bausmėmis, lupti. Taip pat – patrinti šuns nosį (į išmatas, – red. past.), jei kur nors pridarė. Ar mes mušame, baudžiame vaikus, kai jie daro į palas ar sauskelnes? Ne. Čia lygiai tas pats. Reikia keisti savo elgesį – dažniau išvesti tą šunį į lauką. Baudimais nieko nepasieksi. Dabar niekas taip su šunimis nebedirba – taikoma pozityvios motyvacijos metodika. Dar vienas kvailas patarimas – jei šuo šoka, užminti jam ant galinių letenų. Tas pats, jei vaikas atbėgtų pas tave džiaugdamasis, o tu jam – še per veidą. Su vaikais taip nesielgiame, negalima ir su gyvūnu. Yra metodika, kaip šunį mokyti nešokinėti. Bet tam jau reikės ateiti į mūsų mokyklą“, – visų auklėjimo detalių neatskleidė E. Brazys.
Dresuotojo teigimu, sunkiai išprendžiamas problemas, nestabilią šuns psichiką gali lemti genetika. Dresuotojas kritikuoja lietuvių pomėgį pigiai pirkti veislinius šunis turguje, iš rankų ir automobilių bagažinių.
„Jei paskambinsite geram veisėjui prašydami šuns, jis pakvies jus atvykti pasikalbėti. Tuomet jus apžiūrės, paklaus, kur tu ketini tą šunį laikyti, kaip prižiūrėti, kam bus atiduotas šuo. Ir pats nuspręs, ar tau apskritai verta parduoti šunį. Va čia yra tikras veisėjas“,- kalbėjo vyras.

Iš asmenų, siekiančių šunį kuo greičiau parduoti Jums šunį galite įsigyti „pusiau Jorkšyrą, pusiau krokodilą“ – pajuokauja dresuotojas, paminėdamas vieną paklausiausių šunų veislių.
„Čia tas pats, kaip įsigyti vokišką Kinijoje rinktą „BMW“. Geriau jau pataupyti pinigų ir įsigyti normalų veislinį šunį, su normalia psichika. Na, o jei nėra lėšų, gal geriau iš globos namų paimti tą šuniuką – turėsi normalų gyvūną, nereikės daug pinigų išleisti gydymui. Mišrūnai taip pat puikiai klauso, su jais nėra problemų, tikrai nesakyčiau, kad juos dresuoti sunkiau“, – patarė E. Brazys.
Jo nuomone, normalaus veislinio šuns kaina prasideda nuo 2000 litų.

Seneliai dar kartą nori šunų

E. Brazys teigia pats dalyvavęs edukaciniuose užsiėmimuose su šunimis, kurie vyko senelių namuose, aklų ir silpnaregių vaikų centre. Jų metu galima pastebėti, kaip šunys žmones veikia emociškai.
„Jų gydomoji savybė – emocija. Nors to nepavadinčiau gydymu – klaidinga taip teigti. Tai – terapija. Aš taip pat priklausau tai pačiai organizacijai (Kinologų draugijos mokymo centrui, – red. past.). Mūsų klubo nariai važiuoja į senelių namus ir kitas panašias organizacijas. Tiems seneliams kažkuri įmonė buvo nuvežusi torto. Na, suvalgė, pasidžiaugė. Kai atvažiavome mes – nenorėjo išleisti ir kitąkart paprašė „dar tų šunų“. Matosi, kaip žmonės per tuos užsiėmimus atsigauna. Aklųjų centre itin matėsi tas poveikis: vaikai iš pradžių bijojo tų šunų, vėliau pradėjo draugauti, krykštauti, rėkauti. Jie nemato, bet turi labai gerai išvystytus kitus pojūčius. Malonu matyti, kaip žmonės kardinaliai pasikeičia. Jie būna kiek nuliūdę, kai atvykstam, nežino, ko tikėtis. Vaikams duodame su šunimis pažaisti, paglostyti juos, kartais – ir pavedžioti. Tai iškart sukuria emocijas. Šunys yra terapeutai, jie daro teigiamą poveikį, tačiau to pavadinti gydymu negalima“, – kalbėjo vyras.

„Šuo ne gydo, bet jis yra stimulas, dėl kurio kažkas vyksta. Jį galima panaudoti į kaip aktyvinantį, ir kaip raminantį elementą. Vienas iš momentų yra geros emocijos, likusios po susitikimo su šunimi. Tačiau ir jos yra svarbu, norint pasveikti“, – svarstė D. Gapsevičiūtė.

Šaltinis: delfi.lt

Ar žinai?

Husky suo su suniuku

Ar žinai? Keliais sakiniais iš įvairios literatūros

* Daugelis šeimininkų klaidingai elgiasi su šunimis, kaip su vaikais, bet jie juk visai kito biologinio tipo.
* Šuo labai nori būti draugijoje ir jei jie neturi socialinio kontakto gali pabėgti arba elgtis demonstratyviai blogai: tu juk už mane atsakai! (taip turėtumėme vertinti).
* Šuns smegenų dalis galvoje atsakinga už uoslę 37 kartus didesnė už mūsų.
* Galvos smegenų dalis, įvertinanti praeinančius dirgiklius (signalus) per nosį, daug sudėtingesnė ir didesnė nei žmogaus.
* Uodegos vizginimas reiškia šuns susijaudinimą, bet ne visada reikia suprasti, kaip draugiškumą. Norint priartėti prie šuns arčiau, reikia suprasti ir kitų kūno dalių kalbą.
* Gerai išauklėtas, kolektyviniam gyvenimui šuo visada sugebės susidraugauti su bet kuriuo šunimi.
* Skirtingai nuo vaikų, šuo mažiau gali reaguoti į garsinius signalus ir sunkiau išmoks komandas, kaip pavyzdžiui „Pas mane“, ir „Tūpk“.
* Šuo daug lengviau išmoksta komandas, jei mes jas sustipriname rankų ir kitais gestais.
* Laukinės gaujos herarkija nėra pastovi visam laikui. Todėl žmonėms, kurie papuolė, į šuns „vergiją“ yra viltis pakeisti situaciją.
* Šuniukai, dargi suaugę šunys susitikę su aukštesnį rangą užimantį gyvūną, gali palikti pelkelę ar pagadinti orą, tai reikš: aš ne pavojingas esu nuolankus tau.
* Aukšto satuso siekia „ vietinės reikšmės kovomis“, bet ne rimtu susipjovimu, gali vienas kitą sužeisti.
* Būkite reiklūs (bet ne žiaurūs) ir visada siekite, kad šuo išpildytų jūsų reikalavimus, taip atpratinsite savo augintinį nuo klaidingų veiksmų ir jis pradės nusileisti jums.
* Kai šuo mumyse pajaučia „silpnas vietas“, jis siekia valdžios (dominavimo), bet žmogus tai ne visada laiku pajaučia.
* Šunims labiau patinkas persekioti ir medžioti gaujoje, nei pavieniui (protėvių šauksmas).
* Du šunys jau gauja, jie atlieka tokius veiksmus, kurių vienas niekada nedarys.
* Graužti kaulus šuo gali ištisas valandas – tai jam didelis džiaugsmas ir malonumas.
* Šuns žaislai – grobio imitacija, nes juos galima rasti žolėje, persekioti, sugauti, tampyti, žaisti ir „nužudyti“.
* Kai kurie šunys savo žaislus užkasa juodai dienai.
* Nors šunys maisto gauna kiekvieną dieną, bet kaulą ir maisto indą gina ne tik nuo kitų šunų, bet kartais ir nuo šeimininko. Tai atsiranda iš vaikystės, kai šuniukai kovoja tarp savęs už didžiausią ir geriausią porciją.
* Kuo daugiau šuns liežuvis iškištas iš nasrų, tuo labiau jam karšta.

Surinko kinologas Kęstas Petrauskas

Iš knygos „Viskas apie Vokiečių Aviganį“

Autorius Terry Hannan , Lily Hannan

* Pilkas vokiečių aviganių šunelis, vardu Rin Tin Tinas, Pirmojo pasaulinio karo metais atsirado tarp liepsnų, vėliau buvo išvežtas į JAV, ten pagarsėjo, kaip šuo superžvaigždė.
* Jau 1911 metais Vokietijoje buvo daugiau negu 400 policijos nuovadų dirbančių su specialiai šiai tarnybai ištreniruotais vokiečių aviganiais.
* Vyresni, negu dviejų metų vokiečių aviganiai negali Vokietijoje dalyvauti parodose, nebent šuo yra tarnybinis.
* Vokiečių aviganių klubas Vokietijoje buvo įsteigtas 1899 metais. Tuo metu klube buvo 31 narys, po dešimt metų apie 1000 narių, po 20 metų jau nuo 40000 iki 50000 narių. Šiandien šio klubo narių yra apie 100000, tai didžiausias vienos veislės šunų klubas pasaulyje.
* Liudvikas XI, valdęs Prancūziją XV a. pradžioje, pirmasis, asmeninei apsaugai, ėmė naudoti šunis.

Surinko: kinologas Kęstas Petrauskas

Šunys – aukščiausios klasės onkologai

Kaip, kur ir kada žmonės prisijaukino šunis? Yra žinoma, kad žmonės laukinius šunis prisijaukino prieš 12 -14 tūkstančių metų.
Šiuo metu kinologai yra išvedę daugiau nei 400 naminių šunų veislių, tačiau visos šios veislės priklauso vienai šunų rūšiai.
Šunų nosyse yra 220 milijonų uoslės lastelių, o žmogaus nosyje jų yra net 44 kartus mažiau.
Šunų nosys yra 4 kartus jautresnės, nei patys jautriausi kvapams aptikti sukurti prietaisai.
Kalifornijoje (JAV) mokslininkai nustatė, kad bene jautriausia uosle pasižymi labradorai ir portugalijos vandens šunys, kurie sugeba užuosti pradinėje ligos stadijoje plaučių ir kitų organų vėžiu sergančius žmones.
Beje, šias ligas šunys diagnozuoja net tiksliau nei mamogramos ir kompiuterinė tomografija.

Pagal, sveikatos laikraštį “Žiniuonių patarimai ir kitos smulkmenos”, Nr.4(188) 2010.03.09 – 2010.03.29).

Šaltinis:
aviganiai.lt

Šunų vedžiojimo ir dresūros aikštelės Vilniaus mieste

Žiūrėti AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI IR DRESUOTI VILNIAUS M. SĄRAŠAS didesniame žemėlapyje

Aikštelių sąrašas:

 

Eil. nr.

Seniūnijos

Adresai

1.

Antakalnio seniūnijoje:1. P. Vileišio g. prie M. Daukšos mokyklos.
 2.Fabijoniškių seniūnijoje:1. Fabijoniškių g. 15;
2. L. Giros g. 127 (prie autobuso žiedo).
 3.Justiniškių seniūnijoje:1. Taikos g. 157.
 4.Karoliniškių seniūnijoje:1. I. Šimulionio – V. Vaitkaus g. sankirtoje;
2. Sietyno g.
 5.Lazdynų seniūnijoje:1. Lazdynėlių g.;
2. Architektų g. 176.
 6.Naujamiesčio seniūnijoje:1. Amatų g. prie Nr. 6.
 7.Naujosios Vilnios seniūnijoje:1. Parko g. 23 (už parduotuvės).
 8.Pašilaičių seniūnijoje:1. Medeinos g. 25;
2. Medeinos g. 1;
3. Gabijos g. 23;
4. Gabijos g. 65;
5. Žemynos g. 15.
 9.Pilaitės seniūnijoje:1. Smalinės g. prie miško.
 11.Grigiškių seniūnijoje:1. Šviesos g. 9 gale.
 12.Rasų seniūnijoje:1. Peteliškių g 11.
 13.Senamiesčio seniūnijoje:1. Šopeno g. 3 – Gėlių g. (kalnas).
 14.Šeškinės seniūnijoje:1. Buivydiškių g. 19;
2. Čiobiškio g. 2;
3. Čiobiškio g. 16;
4. Šeškinės g. 45A;
5. Gelvonų g. 1A.
 15.Šnipiškių seniūnijoje:1. Ozo – Tauragnų g. sankirtoje.
 16.Verkių seniūnijoje:1. Ateities g. 1;
2. Žaliųjų Ežerų g. 5;
3. J. Kairiūkščio g. šalia Nr. 2;
4. Geležinio Vilko g. – Didlaukio sankirtoje.
 17.Vilkpėdės seniūnijoje:

1. M. K. Čiurlionio g. prie Vingio parko;

2. Skroblų g. tarp namų Nr. 5 ir Nr. 7.

18.Viršuliškių seniūnijoje:1. Lūžių parko pakraštyje (prie laiptų į Justiniškių g.);
2. Viršuliškių skvero pakraštyje (prie Laisvės pr.).
 19.Žirmūnų seniūnijoje:

1. Šeimyniškių g. 30  Žirmūnų g. 55;
2. Šalia Žirmūnų g. 93;

3. Žirmūnų g. 55;
3. Žirmūnų g. 1D (po Šilo tiltu).

 20.Žvėryno seniūnijoje:1. Vytauto g. 1 (šalia Pedagoginio universiteto stadiono.

Viso: 38 vietos

PASTABA: Aikštelių šunims vedžioti ir dresuoti būklė įvairi, kadangi jos metų bėgyje nuolat daugiau ar mažiau vandalų, piktavalių asmenų niokojamos (ypač tai išryškėja po žiemos sezono). Aikštelės remontuojamos atsižvelgiant į skiriamas lėšas, todėl visų aikštelių kasmet suremontuoti nėra galimybių

Šuo pievoje

Šaltinis:
manogyvunai.lt