Kaip susikalbėti su šunimis be smurto

šuns motyvacijaProfesionalus šunų treneris britas Nando Brownas pasidlaino patirtimi, kaip auklėti savo šunį. Buvęs jūrų pėstininkas ir kovotojas be taisyklių pirmus savo šunis auklėjo griežtai, tačiau laikui bėgant suprato, kad tik bausmėmis norimo šuns elgesio nepasieksime, o gerų ketinimų ne visada pakanka. Šiuo metu Nando gyvena Ispanijoje, kur vadovauja šunų dresūros centrui bei veda radijo laidą apie šunis. „Gyvenu su septyniais šunimis. Pats turiu keturis šunis: stafordšyro terjerą, dobermaną, čihuahuą ir malinua, o mano mergina turi tris labradoro ir pudelio mišrūnus. Ispanijoje daug benamių šunų, mes stengiamės surasti namus tiems gyvūnams, kuriems tik galime“, – pasakojo N. Brownas. Anksčiau britas dirbo naudodamas bausmių metodiką. Kodėl pradėjo taikyti mokymą, paremtą motyvacija? Tai lėmė kelios priežastys. Pirmiausiai – tai efektyvesnis mokymo būdas. Mokslininkai įrodė, kad bausmių metodika yra rizikinga, o motyvacija paremta metodika yra daug smagesnė ir šeimininkui, ir šuniui. Nando Brownas patyrė siaubingą kaltės jausmą, kai jam teko atsisveikinti su vienu iš pirmųjų savo šunų. Tai yra priežastis, kodėl jis treniruoja šunis moderniais metodais. Nori grąžinti skolas už visas savo klaidas. Mokymasis iš abiejų metodikų trenerių jam leido geriau jas suprasti. Ir dabar jis gali pasakyti, kad kur kas labiau žavisi žmonėmis, kurie turi pakankamai įgūdžių, kantrybės ir gali apsieiti be nereikalingų bausmių. Atrodytų paradoksas: buvęs jūrų pėstininkas, kovotojas be taisyklių pradeda gyvūnus mokyti be fizinės prievartos. Jūrų laivyne jis kovojo prieš treniruotus karius, prieš žmones, kurie nori su tavimi kautis ir yra tam pasirengę. Kovoje be taisyklių fizinės jėgos panaudojimo tikslas yra fiziškai nugalėti priešininką, o smurto panaudojimas prieš bet kurį gyvūną prisidengiant jo mokymu yra nepateisinama, tai tyčiojimasis iš jo ir britas to negali pakęsti! Išpopuliarėjo atvirai reikšdamas savo nuomonę, nukreiptą prieš prievartą paremtas mokymo metodikas. Nuolat pildo savo „Youtube“ videoteką tiek pasisakymais apie prievartą prieš gyvūnus, tiek duodamas patarimų, kaip mokyti šunis be skausmo. Britas teigia, kad tapo dresuotoju siekdamas padėti šunims ir jų šeimininkams, internetas tik palengvina šią užduotį. Net jei šuo mokytas prievartos ir bausmių metodais, niekada nėra per vėlu pereiti prie motyvacinio mokymo. Jūsų šuo jums padėkos! Nėra šuns, nepriklausomai nuo veislės, kuriam reiktų skausmo, kad išmoktų jūsų klausyti. Kad išmoktų bijoti ir nukreipti tos baimės pasekmes į aplinkinius ar net į jus pačius. Ir nebūtinai bausmės metu. Emocinė būsena akumuliuojasi, ir reakcija gali būti uždelsto veikimo. Viskas, ką mes galime padaryti, – išmokti komunikuoti su savo šunimis, padėti jiems susigaudyti aplinkoje, kurios jie nepažįsta. Svarbu skirti laiko mokantis vienas kito kalbą. Atsakingas šuns šeimininkas pirmiausia turi būt išsilavinęs. Svarbu suvokti šunų poreikius, jų kūno kalbą ir mokyti juos tinkamo elgesio. 
Lietuvoje diskutuojama dėl įstatymo, draudžiančio pavojingas veisles. Pasak Nando Browno tai yra tikra nesėkmė. Jeigu tokio įstatymo tikslas yra sumažinti šunų įkandimų skaičių, akivaizdu, kad tai neefektyvu. Kiekvienas šuo gali įkąsti žmogui netinkamoje situacijoje. Tokie įstatymai dažniausiai priimami žmonių, kurie apie šunis žino labai mažai. Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl ko tokio pobūdžio įstatymai yra tokie nesėkmingi.
Nando pateikia 5 patarimus, skirtus mokantiems savo šunis:

  • Jei jūsų šuo padarė kažką tai, kas jums patinka, paskatinkite jį. Jis bus labiau suinteresuotas tai pakartoti. Neignoruokite gero elgesio;
  • Sugalvokite, kaip pranešite šuniui, kada jis pasielgė tinkamai. „Geras šuo“ netinka, nes per dažnai kartojate. Pagalvokite apie trumpą aštrų „TAIP“, kuris tarsi prismeigt konkretų momentą, kada šuo atliko pageidautiną veiksmą;
  • Jeigu jau nusprendėte motyvuoti šunį, atraskite, kas jį motyvuoja. Ne visi šunys yra motyvuoti maistu;
  • Mokymo sesijas darykite trumpas ir efektyvias;
  • Nebijokite kreiptis pagalbos į profesionalus.

Šaltinis: delfi.lt

Kaip bausti šunį

 

Šuns baudimas – kraštutinė priemonė, taikoma tik gerai žinant jos metodus. Geriausia išsiauklėti keturkojį draugą ir pagalbininką nesigriebiant jokių fizinių bausmių, tačiau ne visuomet tai įmanoma. Nesusivaldome, greit suirztame, o turėtumėme elgtis taip, kad išvengtumėme bausmių ir bereikalingo muštro.
1. Visais įmanomais būdais venkite fizinių bausmių. 
2. Vadovaukitės protu! Šuo – gyvas padaras, kuriam irgi skauda. Išsiugdykite draugą ir pagalbininką, o draugų juk niekas nemuša… 
3. Teisingai nuo mažens auklėtas, išdresuotas šuo puikiai orientuojasi, kokia mūsų nuotaika, ar mes patenkinti, ar ne. Iš žmogaus išraiškos ir balso tono jis jaučia ir stengiasi susiorientuoti. Žino, kada jam dėkojame, džiaugiamės, esame nepatenkinti. 
4. Kartais pats žmogus sukuria keblią situaciją ir, pasikarščiavęs, nubaudžia gyvūną. Todėl analizuokite ir savo poelgius. 
5. Baudžiamas šuo turi būti pririštas. Bausmė – griežtai ištartas “ne, negalima, fu” ir pavadėlio truktelėjimas. To pakanka. 
6. Baudžiamas nepageidaujamo veiksmo metu, nes jums pavėlavus, šuo nebesupras, už ką ir kodėl nubaustas.
PAGRINDINIS REIKALAVIMAS: gyvūnas turi suprasti, už ką baudžiamas.
7. Žmogaus rankos – gera linkinčios. Jos glosto, tapšnoja, duoda skanėstų, maitina, žaidžia, padeda įveikti kliūtis, duoda užduotį (gestai), mažą nešioja, seną ir susirgusį slaugo. 
8.”Neužsiciklinkite” drausdami. Atrodys, kad gyvūnui nebegalima nei pavadį įtempti, nei pauostinėti, nei pašėlti. Pernelyg dažnai draudžiant, jokios naudos. Jūs tik demonstruosite silpną pasirengimą. Elkitės priešingai: viliokite, glostykite, pažaiskite, duokite skanėstų.
9. Ar galima nubaudus, netrukus paskatinti? Taip, jeigu augintinis suprato barimą arba draudimą ir įvykdė nurodymą. Tuomet giriama, duodamas skanėstas – tai sustiprina abipusį ryšį, įtvirtina komandą, nes gyvūnas supranta: elgsiuos gerai – paskatins. 
10. Sudraudus augintinį, kai aplinkui sukiojasi daugiau šeimos narių, kiti turi elgtis santūriai, nesikišti, nes sulaukęs užuojautos šuo nuvertins jūsų reikalavimus, o teisinga aplinkinių reakcija – ją įtvirtins. 
11. Neperlenkite lazdos, kai už bausmę izoliuosite šunį ir nebendrausite. Šis poveikis gali psichologiškai traumuoti gyvūną. Geriausia, praėjus šiek tiek laiko, duoti kitą komandą ir stebėti, kaip ši vykdoma. Beje, šuo gali kerštauti, todėl geriau neskatinti blogų poelgių – užbėkite jiems už akių. 
12. Nuolat baudžiamo šuns elgesys pašlyja. Jis tampa nepatiklus, nesiorentuoja, nesugeba teisingai vertinti žmonių ir situacijų. Galiausiai tampa bailus, agresyvus. 
13. Nešaukite ant šuns, neleiskite taip elgtis ir kitiems, juolab, svetimiems. Komanduokite tinkamu tonu. Nors sprogtumėt iš pykčio ir įniršio, valdykitės. Ramiai ir įsakmiai pasikvieskite: “Pas mane”. 
14. Negalima mėtyti į šunį akmenimis, grandinėmis, pagaliais. Tai parodo menką dresuotojo išprusimą, šuns psichikos neišmanymą. Kaip reaguotumėte, jeigu į jūsų vaiką, žmoną kas nors supykęs mestų akmenį?
 

Vadovaukitės principu: gėris ugdo gėrį.

 
Kinologas Kęstas Petrauskas
Šaltinis:
aviganiai.lt