Ką geriau rinktis – kalytę ar patiną

Kale - patinas

Animals_Dogs__001814_1Dilema: kas geriau, kalytė ar patinėlis? Net ir patyrę šunų augintojai nesutaria šiuo klausimu. Taigi, ką pasirinkti?
Vienareikšmiško atsakymo nėra, nes . Bet tam tikrų bendrų bruožų tiek vienai, tiek kitai lyčiai galima surasti.  Patinai, ypač didžiųjų veislių, dažniau būna pasitikintys savimi, ryžtingesni, ištvermingesni. Jie dažniau negu kalės įsivelia į pjautynes ir susipjauna aršiau, skausmingiau, na, bet reikia pripažinti, kad jie stambesni, masyvesni, gražesni už kales. Neretai ilgaplaukių veislių patinų kailis būna tankesnis, ilgesnis ir efektyvesnis nei kalyčių. Patinai yra prieraišesni. Kartais, jie atrodo labai nesavarankiški,tokie, kurie neišgyventų likę vieni be šeimininkų. Kita vertus patinai dažniau mėgsta dominuoti ir kas kiek laiko pabando užimti aukščiausią hierarchijos laiptelį šeimoje – jeigu jiems nepavyksta, nes šeimininkas yra ne mažiau „kietas“, tenkinasi ir ta vieta šeimoje, kurią jiems numatė šeimininkai. 
Kalės. Yra paplitusi nuomonė, kad kalės yra švelnesnės už patinus, tačiau praktika rodo kitką. Kai šeri iš rankos savo šunis, patinas maistą paima švelniai, o kalė, jeigu jos nesudrausmintume, griebtų mėsos gabalą kartu su jūsų ranka. Dar vienas pastebėjimas: jeigu nusikalsta patinas (nuo stalo nukniaukia kokį nors kąsnį) jo nusikaltimą išduoda visa povyza: jis nuleidžia galvą, „susimažina“ ir tampa vienu dideliu kaltės kamuoliu. Tą patį iškrėtusi kalė tupi oriai, o paklausta ar kartais ne ji nušvilpė sumuštinį, primerkia akis ir vizgindama uodegą stengiasi kuo ilgiau išlaikyti žvilgsnį „akis į akį“. Todėl peršasi išvada: kalės yra gudresnės ir mažiau nuolankios. Dar galima daryti išvadą, kad jos emociškai intelektualesnės už priešingos lyties atstovus. Fiziškai kalės yra mažiau patrauklios už patinus. Jos šiek tiek smulkesnės, mažesnės, subtilesnės, žodžiu, mažiau gražios lyginant su patinais. Už ir prieš Dažniausiai pirmasis šeimos šuo būna patinas, nes niekada nelaikę gyvūnų žmonės bijo kalyčių rujos. Iš tiesų, jeigu neketinate dalyvauti parodose ir tapti šunų veisėju, kalytės rujos gali gąsdinti. Priklausomai nuo veislės ir individualių organizmo savybių, kalė gali rujoti maždaug kartą per metus, kas pusmetį ar kas keturis mėnesius, o pati ruja trunka apie tris savaites  Nors tik kelios dienos būna vaisingos, nuo rujos pradžios iki pabaigos kalė tampa mažiau paklusni, „apkursta“ ir nenoriai vykdo šeimininko paliepimus. Tai laikas, kurį reikia tiesiog išlaukti ir išvesti kalę tik su pavadėliu neilgiems pasivaikščiojimams. Patino privalumas tas, kad jis neatsives nepageidaujamų šuniukų, tačiau jis turi puikią uoslę ir užuos netoliese rujojančią kalę. Tuo metu gali prasčiau ėsti, sublogti, kaukti, bandyti pabėgti per pasivaikščiojimą. Kalė seksualiai aktyvi būna tik tuomet, kai rujoja, o patinas visuomet pasirengęs kergti. Tad neretai sudėtingiau laikyti patiną (ypač jeigu jo libido yra stipriai išreikštas), nei kalę, kurią kartą, du per metus reikia pasaugoti. Kalę laikyti patogiau, nes jeigu rytais labai trūksta laiko (visiems juk pasitaiko pramiegoti) kalę pakanka išvesti minutei kitai. Ji kartą pasišlapina, pasituština ir galima pėdinti namo. Na, o patinas žymi teritoriją ir šlapinasi po truputį. Jam reikia pakelti koją prie medžio, krūmo, stulpo ar automobilio rato (dar kaip tyčia kaimyno). Dažniausiai patinai šlapinasi bandydami nustatyti savo hierarchiją  arba kai užuodžia kaimynystėje rujojančią kalę. Perspektyvos Jeigu planuojate su savo augintiniu dalyvauti parodose, bet apie pasirinktą veislę dar neturite sukaupęs viso žinių bagažo, perspektyviau pirkti kalytę. Kalė gali ir nebūti labai gero eksterjero, bet jeigu ji bus pakankamai gera, kad parodoje gautų įvertinimus „puikiai“ ar „labai gerai“, bus galima ją veisti, o sukaupus pakankamai žinių ir parinkus tinkamą patiną galima sulaukti tikrai aukšto lygio šuniukų. Apie patiną to pasakyti negalima. Parodoms ir veisimui skirtą patiną apskritai išsirinkti labai sunku – reikia žinoti iš kur pirkti, išmanyti visus veislės niuansus ir subtilybes, žinoti, kokių linijų patinai gali būti įdomūs tos pačios veislės kalių šeimininkams. Kad patinas būtų veisiamas, jis turi ne tik gauti parodose aukštus įvertinimus, bet reikia žinoti visą jo kilmę – kokios problemos yra jo mamos ir tėvo linijose, koks charakteris būdingas šioms linijoms, kokių savybių teoriškai galima tikėtis iš būsimų patino palikuonių. Neretai kalyčių kaina yra aukštesnė negu patinų.
 Tai, ką rinktis? Atsakymo nėra. Jeigu manote, kad susitvarkysite su patino jėga ir noru dominuoti – rinkitės jį. Kalės tinka tiems, kurie mėgsta šiek tiek gudraujančius, labiau savarankiškus gyvūnus. 

Šaltinis: delfi.lt

Šuns gyvenamoji vieta – būda ir voljeras

 

Moderni būda
 
Rodos paprasta – pasistatei voljerą (aptvarą), jame būdą, įsigijai šunį ir tegu jis jame gyvena ir atlieka savo pareigą – tarnauja žmogui. Tačiau toli gražu taip nėra. O tai rodo šunų augintojų užduodami klausimai, kurie parodo, kad ir čia reikalingos žinios bendraujant, mokant savo pagalbininką. Todėl atsakysiu į daugiausia užduodamus klausimus šia tema.
 

Kokie turi būti voljeras ir šuns būda?

Visų pirma, patogus mūsų gyventojui šuniui. Voljero (aptvaro) paskirtis pagulėti saulėje, jausti gamtos kvėpavimą erdvėje, o ne iš uždaros aplinkos. ,,Prispaudus”- atlikti gamtos reikalus. Savidrausmei, izoliuoti nuo pašalinių žmonių atvykus pas jus. Apsaugai, kad nesusikergtų rujojanti kalė . Šėrimui ir poilsiui. Voljero dydis, jei jame laikomas vienas šuo, didelės įtakos neturi, bet ne mažesnis aštuoni kvadratiniai metrai. Jei grindys betonuotos būtinas medinis skydas. Būda, geriau apšiltinta, ypač nuo žemės (grindys) ir pagal augintinio dydį, kad galėtų nevaržomas laisvai gulėti, stovėti, apsisukti joje. Įėjimo į būdą anga arčiau vienos sienos, nevaržanti įėjimo į ją. Tai jo pagrindinė poilsio vieta.
Klaidinga nuomonėė, kada išgirstu sakant, kad pas mane voljeras labai didelis ir augintiniui užteks vietos išsilakstyti. Tai netiesa. Taip, jis gali jame pažaisti su žaislu, patampyti pakabintą  audinį, bet tai tik trumpalaikis išsikrovimas, nors ir jis būtinas, tačiau savo poreikius patenkins bėgiodamas dideliame plote ir bendraudamas su žmogumi ir gentainiais – tas šuniui būtina.
Nepamirškime, kad tvarkingas voljeras ir graži būda, taip pat kiemo puošmena.
 

Kur turi buti voljeras?

Aišku ten, kur šuo geriausiai mato ateinančius lankytojus, įvažiavimą, įėjimą į pastatą, patogioje jums vietoje, kuo platesnė teritorija matoma šuniui. 
 

Nuo kada galima šuniuką laikyti voljere ?

Tai priklausys nuo to, kaip jis buvo laikomas prieš įsigyjant. Aš savo augintinius į lauko voljerą išnešu  3 savaičių (nuo tada, kai jie pradeda patys išeiti iš būdos), nepriklausomai nuo metų laiko. Todėl įsigyjant  reikia žinoti kaip jis buvo laikomas. Įsigyjant turguje ar kitomis sąlygomis, galite  to nežinoti. Žinoma, šuniukui reikalingas bendravimas su šeimos nariais, tačiau nuo įsigijimo pirmos dienos jis pratinimas prie tų sąlygų, kuriomis jis turės gyventi. Reikia vertinti, kad jis buvo lizde su mama ir savo broliukais ir sesutėmis, o ten gyvenimo salygos buvo kitokios. Taip pat turi įtakos ir šuniuko amžius, metų laikas. Reikia laikytis taisyklės, kad staigus sąlygų pasikeitimas nepaveiktų jauno, dar neužgrūdinto staigaus oro salygų pasikeitimui, organizmo.Todėl vidurį žiemos staigiai išnešti iš pastato ir laikyti lauke būtų pavojinga. Turi reikšmės ir šuniuko veislė.
 

Kokios oro sąlygos augintinį neigiamai veikia būnant voljere?

Skersvėjis ir drėgmė. Šaltis.
 

Koks paklotas geriausias būdoje?

Šiaudai. Netinka – medžiaga, pjuvenos ir kita.
 

Ar gali būdoje nebūti jokio pakloto?

Taip. Svarbu, kad būdos grindys būtų sausos ir su šilumos izoliacija nuo žemės.
 

Ar būtinas voljero stogas?

Tai sprendžia pats šeimininkas, bet patogiau, kada yra.
 

Ar būtinas voljeras, jei augintinis laikomas patalpose?

Pasakysiu, kad taip. Juo pasinaudosite, kada augintinį reikia izoliuoti nuo svečių, kada jie bendrauja su jumis patalpoje, augintiniui pabėgiojus lauke ir išsitepus, kol apdžius prieš įvedant į patalpas, leisti pabūti lauke saulėje, jei kiemas neaptvertas ir dėl kitų priežasčių.
 

Kaip pratinti šuniuką įeiti savarankiškai į voljerą?

Visų pirma – jis šeriamas voljere. Antra – įviliojamas į jį žaidimo būdu: įmetant jo mėgstamą žaislą ir paskatinant. Trečia- įėjus pačiam, pasikviečiant ir paskatinant (žaislu, maistu, pažaidžiant abiems voljere). Išimtinais atvejais, kada nepavyksta ,, geruoju”(mineti būdai), galima įvesti ir pavadėliu ir paskatinti.
Ketvirta – visada turi lydėti žodinė komanda (,,Būda” ar ,,Voljeras”). Taip augintinis pratinamas iki tol kol davus komandą savarankiškai įeina į jį.
 

Kaip teisingai šuo išleidžiamas iš voljero?

Būtina duoti vieną iš paklusnumo komandų, pavyzdžiui ,,Tūpk”(,,Sėsk”). Po komandos įvykdymo ir jam nurimus išleidžiamas ,,Bėk”(,,Laisvai”, ,,Žaisk”). Taip jis liks jūsų pavaldume. Neįvykdžius duotos komandos šuo iš voljero neišleidžiamas.
 

Ar gali viename voljere būti keli augintiniai?

Taip, gali. Tai lems tarpusavio santykiai, voljero ir būdos dydžiai. Kai kada net gerai, ypač augantiems panašaus amžiaus šuniukams. Kartais tokia draugystė išlieka visam gyvenimui be pažeidimų tarpusavio santykiuose. Sunkumas – šeriant. Bet ir tai pripratinus nuo mažens teisingai elgtis šėrimo metu, nepatogumų išvengsite.
 

Ar galima augintinį bausti voljere?

Geriau to vengti. Tačiau laikinai izoliuoti jį nebendravimu – taip. (Apie tai rašėme).
 

Kas turi būti voljere?

Aišku, stovas (vandeniui ir šėrimui), pakabinu stiprios medžiagos audinį, kaip žaidimo priemonę (grobio instiktui lavinti). 5-7 centimetrų storio, 15-20 centimetrų ilgio lapuočio (liepos, beržo, uosio, ąžuolo ir kitų) pagaliukus  pagraužinėti, užėjus norui stiprinti savo dantis ir žandikaulio raumenis, žaislą. Juos keičiu. Bet tankiai, kad ir suaugę šunys sau žaislą įsineša iš kiemo įeidami į voljerą. Davęs kaulą jį voljere laikau ribotai iki vienos valandos ir tik po šėrimo.
 

Kaip turi darinėtis šunų voljero vartukai?

Saugiau, kad į voljero vidų. Patogiau ir mums.
 

Ar būtina prisilaikyti šuns veiklos paros rėžimo, jei jis laikomas voljere?

Taip, visuomet, nepriklausomai, kur laikomas mūsų bendražygis.
 
Kinologas Kęstas Petrauskas
Šaltinis:
aviganiai.lt

Rekomendacijos renkantis voljerą ar būdą

Turite augintinį ir norite jam pastatyti patogius namus ?

Galbūt jau turite voljerą, bet nežinote ar Jūsų šuniui jame patogu ? Ar jam ne per mažai vietos nuosavame voljere ar gyvenant su Jumis bute? Ar nepasidarė per ankšta atsivedus šuniukų ?

Nežinote kokio dydžio ar formos būdos reikia Jūsų draugui ?

Nežinote kaip arti kaimyno Jūsų sklype leidžiama statyti voljerą ?

Nežinote kokios gyvūnų laikymo taisyklės yra Jūsų gevenamoje vietoje ?

Mes pagelbėsime Jums, patarsime į ką reiktu atkreipti dėmesį, ką būtina žinoti. Paskaitykite mūsų rekomendacijas čia.

Voljeras Jūsų mylimam augintiniui

Mes Jums galime pasiūlyti:

  • Voljerą pagamintą norimo dydžio, pagal Jūsų ir Jūsų mylimo augintinio pageidavimus, bei kinologų rekomendacijas;
  • Ilgaamžiškumą ir patikimumą ( turime didelę patirtį voljerų gamyboje, visos metalo konstrukcijos cinkuotos karštu būdu, mediena impregnuota );
  • Patogiai ir saugiai tvirtinamą šėryklą, kad būtų užtikrintas saugus šėrimas, net palikus šunį svetimų priežiūrai;
  • Voljerą pritaikytą ne tik Jūsų augintinio, bet ir jį prižiųrinčiojo patogumui ( Tik kelios smulkmenos, kurios palengvina priežiūrą ir suteikia patogumo: nuo žemės pakeltos voljero grindys, tarpas tarp grindų ir sienelių, durys atsidarančios į vidų, ir t.t. ir pan.);
  • Stogas reguliuojamu aukščiu ir nuolydžiu;
  • Palikite visus rūpesčius mums. Mes ne tik gamintojai, mes galime pasiūlyti tiek gamybą, tiek surinkimą bei įrengimą pas Jus, galime savo transportu pristatyti į vietą visoje Lietuvoje. Užsakymą galite sutvarkyti nepakilę nuo savo darbo stalo ( telefonu arba el. laiškais suderinam detales, atfaksuojate arba nuskanuojate pageidaujamą brėžinį, pavedimu sumokatę avansą, o mes sumontuojame Jūsų voljerą sutartu adresu. )

 

 

Voljerų kainos       Rekomendacijos renkantis ar statant voljerą