Geriausiu žmogaus draugu vadinamam keturkojui būsto kriterijai kitokie nei šeimininkui. Šuns buveinė turi būti jauki, šilta, sausa. Tai užtikrina ne įmantrus dizainas, bet žinios, ko reikia augintiniui.
Dydis – pagal šuns gabaritus
Kaip kiekvienas žmogus trokšta turėti savo būstą, taip kiekvienas augintinis turi turėti savo kampą. Vieni šeimininkai dalijasi su šuniu savo paties gyvenamąja erdve, kiti nusprendžia suręsti augintiniui atskirą namelį lauke.
Prekyboje gausu jau pagamintų šunų būdų, tačiau jas įsigyjant reikia būti apdairiems. Kaunietis kinologas ekspertas Karolis Masilionis pastebi, kad gamintojų siūlomi nameliai šunims labai gražūs, bet ne visada atitinka jų poreikius.
"Daug gamintojų pagamina būdą ne šuniui, bet karvei su prieaugliu. Būda turi būti tokia, kad šuo, įlindęs į vidų, galėtų apsisukti ir susirietęs gulėti. Kai būda ne per didelė, šuo pajėgus ją prisišildyti. Tik tada keturkojo būstas efektyviai atliks paskirtį", – dėstė K.Masilionis. Jei būda per didelė, joje keturkojui bus per šalta.
Vidutinio dydžio šunimi laikomas vokiečių aviganis, suaugęs patinas sveria 30–35 kg. Tokiam keturkojui, pasak kinologo, reikalinga 1 m ilgio, 0,8 m pločio ir 0,9 m aukščio būda. Anga turėtų būti ovali, 0,5 m aukščio, 0,3 m pločio.
Landa turėtų būti 20–25 cm aukščiau grindų lygio, kad šuo lįsdamas neištrauktų būdoje paklotų šiaudų ar drožlių. Jei landa sieks grindis, bus per žemai, šuo brauks nugarą, žalos ant nugaros augantį kailį ir odą.
Rudenį ir pavasarį į būdą geriausia įkloti šiaudų, jei jų neturite, tada šieno arba medžio drožlių, tik jokiu būdu ne pjuvenų. Taip pat negalima kloti medžiaginio ar kitokio tekstilinio kilimėlio – šaltuoju metu jis sudrėksta, keturkojis nenorės lįsti į tokią gūžtą.
Dugne reikalingos skylės
Labai svarbu, kad būdos dugne būtų išgręžtos bent penkios maždaug 1 cm skersmens skylės. Užuot gręžus skyles, tarp sukaltų dugno lentų galima palikti nedidelius plyšelius, tuomet būdoje bus sausa. Taip pat reikia, kad pagrindas būtų šiek tiek pasviręs į kurį nors kampą, esantį priešais landą.
Būdas K.Masilionis pataria kalti iš medinių lentų ir šiltinti putų polistirenu, bet ne statybine vata.
Būdos stogą priekyje ekspertas pataria pailginti apie 0,6 m – tuomet lyjant ar sningant krituliai nepateks į vidų. Šaltuoju metu, kai siaučia pūgos, virš landos galima prikalti gumines juostas, kurios sulaiko šaltį ir vėją, bet kartu palieka galimybę šuniui įlįsti. Jei neturite tinkamos gumos, galima prikalti skiautę brezentinio audeklo.
K.Masilionis siūlo būdą iš išorės apkalti cinkuota skarda. Tada šuo savo namo nedraskys, jis ilgai tarnaus. Priešingu atveju, pastebėjo kinologas, šunys pradeda graužti medinius kampus.
Jei būdos sienos neapkalamos skarda, ja ar kita drėgmei atsparia medžiaga būtinai reikia uždengti bent stogą. Kitaip, perspėjo šunų auginimo specialistas, keturkojo būste karaliaus drėgmė.
Priekyje, prie landos į būdą, augintiniui reikėtų įrengti medinį pagrindą – savotišką terasą, ant kurios jis galėtų gulėti sausas ir švarus.
Spalva ir dizainas – žmonėms
Būdą reikia pastatyti taip, kad vasarą, esant dideliems karščiams, šuo galėtų pasislėpti pavėsyje. Žiemą šuo turi turėti galimybę bėgioti aplink būdą ir tokiu būdu sušilti – negalima įsprausti būdos į kampą. "Neįsivaizduoju, kaip galima leisti šuniui gyventi karceryje", – pridūrė pašnekovas, matęs ne vieną tokį vaizdą žmonių sodybose.
Kokios spalvos būda, pasak K.Masilionio, nėra svarbu, nes šunys neskiria spalvų, tad būdą galima drąsiai derinti prie namo ar tiesiog dažyti norima spalva.
Būdos funkcijai didelės įtakos neturi ir forma. Ji gali būti su vienašlaičiu ar dvišlaičiu stogu, primenanti miniatiūrinį žmonių namą. Galima netgi įstatyti nedidelį langą su stiklu – augintiniui bus šviesiau.
Lietuvos klimato sąlygomis būdoje gali gyventi šunys, turintys ilgą arba vidutinio ilgumo kailio plauką. K.Masilionio teigimu, pratinti prie lauko sąlygų keturkojis turi būti pradėtas ne vėliau kaip rugpjūtį.
"Per tą laiką jis suspės pasiruošti žiemai, užsiauginti riebalinį sluoksnį. Lauke apgyvendinti keturkojį rugsėjo pabaigoje ar spalio mėnesį – per vėlu. Tokiu atveju, jei nenorite augintinio įsileisti į savo gyvenamąsias patalpas, galima jį laikyti pagalbinėje patalpoje, pavyzdžiui, garaže", – patarė pašnekovas.
Kaitalioti gyvenamąją aplinką – nevalia
Jei patalpoje gyvenusį šunį norite perkelti į lauką, tai reikia daryti vasarą. Žiemą, per didelius šalčius, patalpoje laikomą šunį lauke galima vedžioti ne ilgiau kaip dvi valandas ir tik šiam nuolat judant. Jei šuo laikomas lauke, o šaltukas spaudžia iki minus 20 laipsnių ir dar daugiau, jokiu būdu negalima keturkojo pagailėti ir, pavyzdžiui, nakčiai įsileisti į vidų. Po to vėl išleidus augintinį gyventi į lauką, jis susirgs, prireiks veterinaro pagalbos. Lauke laikomą šunį K.Masilionis pataria visai nevesti į patalpą, nebent labai trumpam, kelioms minutėms. Trumpaplaukio šuns negalima auginti lauke, būdoje – tai jo kankinimas.
Šaltinis:
kauno.diena.lt