Tag: būda šuniui

Paskelbta

Šuniui didelė būdos erdvė – priešas

 

Liūdnas šuo
 
Geriausiu žmogaus draugu vadinamam keturkojui būsto kriterijai kitokie nei šeimininkui. Šuns buveinė turi būti jauki, šilta, sausa. Tai užtikrina ne įmantrus dizainas, bet žinios, ko reikia augintiniui.
 

Dydis – pagal šuns gabaritus

Kaip kiekvienas žmogus trokšta turėti savo būstą, taip kiekvienas augintinis turi turėti savo kampą. Vieni šeimininkai dalijasi su šuniu savo paties gyvenamąja erdve, kiti nusprendžia suręsti augintiniui atskirą namelį lauke.
 
Prekyboje gausu jau pagamintų šunų būdų, tačiau jas įsigyjant reikia būti apdairiems. Kaunietis kinologas ekspertas Karolis Masilionis pastebi, kad gamintojų siūlomi nameliai šunims labai gražūs, bet ne visada atitinka jų poreikius.
 
"Daug gamintojų pagamina būdą ne šuniui, bet karvei su prieaugliu. Būda turi būti tokia, kad šuo, įlindęs į vidų, galėtų apsisukti ir susirietęs gulėti. Kai būda ne per didelė, šuo pajėgus ją prisišildyti. Tik tada keturkojo būstas efektyviai atliks paskirtį", – dėstė K.Masilionis. Jei būda per didelė, joje keturkojui bus per šalta.
 
Vidutinio dydžio šunimi laikomas vokiečių aviganis, suaugęs patinas sveria 30–35 kg. Tokiam keturkojui, pasak kinologo, reikalinga 1 m ilgio, 0,8 m pločio ir 0,9 m aukščio būda. Anga turėtų būti ovali, 0,5 m aukščio, 0,3 m pločio.
 
Landa turėtų būti 20–25 cm aukščiau grindų lygio, kad šuo lįsdamas neištrauktų būdoje paklotų šiaudų ar drožlių. Jei landa sieks grindis, bus per žemai, šuo brauks nugarą, žalos ant nugaros augantį kailį ir odą.
 
Rudenį ir pavasarį į būdą geriausia įkloti šiaudų, jei jų neturite, tada šieno arba medžio drožlių, tik jokiu būdu ne pjuvenų. Taip pat negalima kloti medžiaginio ar kitokio tekstilinio kilimėlio – šaltuoju metu jis sudrėksta, keturkojis nenorės lįsti į tokią gūžtą.
 

Dugne reikalingos skylės

Labai svarbu, kad būdos dugne būtų išgręžtos bent penkios maždaug 1 cm skersmens skylės. Užuot gręžus skyles, tarp sukaltų dugno lentų galima palikti nedidelius plyšelius, tuomet būdoje bus sausa. Taip pat reikia, kad pagrindas būtų šiek tiek pasviręs į kurį nors kampą, esantį priešais landą.
 
Būdas K.Masilionis pataria kalti iš medinių lentų ir šiltinti putų polistirenu, bet ne statybine vata.
 
Būdos stogą priekyje ekspertas pataria pailginti apie 0,6 m – tuomet lyjant ar sningant krituliai nepateks į vidų. Šaltuoju metu, kai siaučia pūgos, virš landos galima prikalti gumines juostas, kurios sulaiko šaltį ir vėją, bet kartu palieka galimybę šuniui įlįsti. Jei neturite tinkamos gumos, galima prikalti skiautę brezentinio audeklo.
 
K.Masilionis siūlo būdą iš išorės apkalti cinkuota skarda. Tada šuo savo namo nedraskys, jis ilgai tarnaus. Priešingu atveju, pastebėjo kinologas, šunys pradeda graužti medinius kampus.
 
Jei būdos sienos neapkalamos skarda, ja ar kita drėgmei atsparia medžiaga būtinai reikia uždengti bent stogą. Kitaip, perspėjo šunų auginimo specialistas, keturkojo būste karaliaus drėgmė.
 
Priekyje, prie landos į būdą, augintiniui reikėtų įrengti medinį pagrindą – savotišką terasą, ant kurios jis galėtų gulėti sausas ir švarus.
 

Spalva ir dizainas – žmonėms

Būdą reikia pastatyti taip, kad vasarą, esant dideliems karščiams, šuo galėtų pasislėpti pavėsyje. Žiemą šuo turi turėti galimybę bėgioti aplink būdą ir tokiu būdu sušilti – negalima įsprausti būdos į kampą. "Neįsivaizduoju, kaip galima leisti šuniui gyventi karceryje", – pridūrė pašnekovas, matęs ne vieną tokį vaizdą žmonių sodybose.
 
Kokios spalvos būda, pasak K.Masilionio, nėra svarbu, nes šunys neskiria spalvų, tad būdą galima drąsiai derinti prie namo ar tiesiog dažyti norima spalva.
 
Būdos funkcijai didelės įtakos neturi ir forma. Ji gali būti su vienašlaičiu ar dvišlaičiu stogu, primenanti miniatiūrinį žmonių namą. Galima netgi įstatyti nedidelį langą su stiklu – augintiniui bus šviesiau.
 
Lietuvos klimato sąlygomis būdoje gali gyventi šunys, turintys ilgą arba vidutinio ilgumo kailio plauką. K.Masilionio teigimu, pratinti prie lauko sąlygų keturkojis turi būti pradėtas ne vėliau kaip rugpjūtį.
 
"Per tą laiką jis suspės pasiruošti žiemai, užsiauginti riebalinį sluoksnį. Lauke apgyvendinti keturkojį rugsėjo pabaigoje ar spalio mėnesį – per vėlu. Tokiu atveju, jei nenorite augintinio įsileisti į savo gyvenamąsias patalpas, galima jį laikyti pagalbinėje patalpoje, pavyzdžiui, garaže", – patarė pašnekovas.
 

Kaitalioti gyvenamąją aplinką – nevalia

Jei patalpoje gyvenusį šunį norite perkelti į lauką, tai reikia daryti vasarą. Žiemą, per didelius šalčius, patalpoje laikomą šunį lauke galima vedžioti ne ilgiau kaip dvi valandas ir tik šiam nuolat judant. Jei šuo laikomas lauke, o šaltukas spaudžia iki minus 20 laipsnių ir dar daugiau, jokiu būdu negalima keturkojo pagailėti ir, pavyzdžiui, nakčiai įsileisti į vidų. Po to vėl išleidus augintinį gyventi į lauką, jis susirgs, prireiks veterinaro pagalbos. Lauke laikomą šunį K.Masilionis pataria visai nevesti į patalpą, nebent labai trumpam, kelioms minutėms. Trumpaplaukio šuns negalima auginti lauke, būdoje – tai jo kankinimas.
 
Šaltinis:
kauno.diena.lt
Paskelbta

Šuns gyvenamoji vieta – būda ir voljeras

 

Moderni būda
 
Rodos paprasta – pasistatei voljerą (aptvarą), jame būdą, įsigijai šunį ir tegu jis jame gyvena ir atlieka savo pareigą – tarnauja žmogui. Tačiau toli gražu taip nėra. O tai rodo šunų augintojų užduodami klausimai, kurie parodo, kad ir čia reikalingos žinios bendraujant, mokant savo pagalbininką. Todėl atsakysiu į daugiausia užduodamus klausimus šia tema.
 

Kokie turi būti voljeras ir šuns būda?

Visų pirma, patogus mūsų gyventojui šuniui. Voljero (aptvaro) paskirtis pagulėti saulėje, jausti gamtos kvėpavimą erdvėje, o ne iš uždaros aplinkos. ,,Prispaudus”- atlikti gamtos reikalus. Savidrausmei, izoliuoti nuo pašalinių žmonių atvykus pas jus. Apsaugai, kad nesusikergtų rujojanti kalė . Šėrimui ir poilsiui. Voljero dydis, jei jame laikomas vienas šuo, didelės įtakos neturi, bet ne mažesnis aštuoni kvadratiniai metrai. Jei grindys betonuotos būtinas medinis skydas. Būda, geriau apšiltinta, ypač nuo žemės (grindys) ir pagal augintinio dydį, kad galėtų nevaržomas laisvai gulėti, stovėti, apsisukti joje. Įėjimo į būdą anga arčiau vienos sienos, nevaržanti įėjimo į ją. Tai jo pagrindinė poilsio vieta.
Klaidinga nuomonėė, kada išgirstu sakant, kad pas mane voljeras labai didelis ir augintiniui užteks vietos išsilakstyti. Tai netiesa. Taip, jis gali jame pažaisti su žaislu, patampyti pakabintą  audinį, bet tai tik trumpalaikis išsikrovimas, nors ir jis būtinas, tačiau savo poreikius patenkins bėgiodamas dideliame plote ir bendraudamas su žmogumi ir gentainiais – tas šuniui būtina.
Nepamirškime, kad tvarkingas voljeras ir graži būda, taip pat kiemo puošmena.
 

Kur turi buti voljeras?

Aišku ten, kur šuo geriausiai mato ateinančius lankytojus, įvažiavimą, įėjimą į pastatą, patogioje jums vietoje, kuo platesnė teritorija matoma šuniui. 
 

Nuo kada galima šuniuką laikyti voljere ?

Tai priklausys nuo to, kaip jis buvo laikomas prieš įsigyjant. Aš savo augintinius į lauko voljerą išnešu  3 savaičių (nuo tada, kai jie pradeda patys išeiti iš būdos), nepriklausomai nuo metų laiko. Todėl įsigyjant  reikia žinoti kaip jis buvo laikomas. Įsigyjant turguje ar kitomis sąlygomis, galite  to nežinoti. Žinoma, šuniukui reikalingas bendravimas su šeimos nariais, tačiau nuo įsigijimo pirmos dienos jis pratinimas prie tų sąlygų, kuriomis jis turės gyventi. Reikia vertinti, kad jis buvo lizde su mama ir savo broliukais ir sesutėmis, o ten gyvenimo salygos buvo kitokios. Taip pat turi įtakos ir šuniuko amžius, metų laikas. Reikia laikytis taisyklės, kad staigus sąlygų pasikeitimas nepaveiktų jauno, dar neužgrūdinto staigaus oro salygų pasikeitimui, organizmo.Todėl vidurį žiemos staigiai išnešti iš pastato ir laikyti lauke būtų pavojinga. Turi reikšmės ir šuniuko veislė.
 

Kokios oro sąlygos augintinį neigiamai veikia būnant voljere?

Skersvėjis ir drėgmė. Šaltis.
 

Koks paklotas geriausias būdoje?

Šiaudai. Netinka – medžiaga, pjuvenos ir kita.
 

Ar gali būdoje nebūti jokio pakloto?

Taip. Svarbu, kad būdos grindys būtų sausos ir su šilumos izoliacija nuo žemės.
 

Ar būtinas voljero stogas?

Tai sprendžia pats šeimininkas, bet patogiau, kada yra.
 

Ar būtinas voljeras, jei augintinis laikomas patalpose?

Pasakysiu, kad taip. Juo pasinaudosite, kada augintinį reikia izoliuoti nuo svečių, kada jie bendrauja su jumis patalpoje, augintiniui pabėgiojus lauke ir išsitepus, kol apdžius prieš įvedant į patalpas, leisti pabūti lauke saulėje, jei kiemas neaptvertas ir dėl kitų priežasčių.
 

Kaip pratinti šuniuką įeiti savarankiškai į voljerą?

Visų pirma – jis šeriamas voljere. Antra – įviliojamas į jį žaidimo būdu: įmetant jo mėgstamą žaislą ir paskatinant. Trečia- įėjus pačiam, pasikviečiant ir paskatinant (žaislu, maistu, pažaidžiant abiems voljere). Išimtinais atvejais, kada nepavyksta ,, geruoju”(mineti būdai), galima įvesti ir pavadėliu ir paskatinti.
Ketvirta – visada turi lydėti žodinė komanda (,,Būda” ar ,,Voljeras”). Taip augintinis pratinamas iki tol kol davus komandą savarankiškai įeina į jį.
 

Kaip teisingai šuo išleidžiamas iš voljero?

Būtina duoti vieną iš paklusnumo komandų, pavyzdžiui ,,Tūpk”(,,Sėsk”). Po komandos įvykdymo ir jam nurimus išleidžiamas ,,Bėk”(,,Laisvai”, ,,Žaisk”). Taip jis liks jūsų pavaldume. Neįvykdžius duotos komandos šuo iš voljero neišleidžiamas.
 

Ar gali viename voljere būti keli augintiniai?

Taip, gali. Tai lems tarpusavio santykiai, voljero ir būdos dydžiai. Kai kada net gerai, ypač augantiems panašaus amžiaus šuniukams. Kartais tokia draugystė išlieka visam gyvenimui be pažeidimų tarpusavio santykiuose. Sunkumas – šeriant. Bet ir tai pripratinus nuo mažens teisingai elgtis šėrimo metu, nepatogumų išvengsite.
 

Ar galima augintinį bausti voljere?

Geriau to vengti. Tačiau laikinai izoliuoti jį nebendravimu – taip. (Apie tai rašėme).
 

Kas turi būti voljere?

Aišku, stovas (vandeniui ir šėrimui), pakabinu stiprios medžiagos audinį, kaip žaidimo priemonę (grobio instiktui lavinti). 5-7 centimetrų storio, 15-20 centimetrų ilgio lapuočio (liepos, beržo, uosio, ąžuolo ir kitų) pagaliukus  pagraužinėti, užėjus norui stiprinti savo dantis ir žandikaulio raumenis, žaislą. Juos keičiu. Bet tankiai, kad ir suaugę šunys sau žaislą įsineša iš kiemo įeidami į voljerą. Davęs kaulą jį voljere laikau ribotai iki vienos valandos ir tik po šėrimo.
 

Kaip turi darinėtis šunų voljero vartukai?

Saugiau, kad į voljero vidų. Patogiau ir mums.
 

Ar būtina prisilaikyti šuns veiklos paros rėžimo, jei jis laikomas voljere?

Taip, visuomet, nepriklausomai, kur laikomas mūsų bendražygis.
 
Kinologas Kęstas Petrauskas
Šaltinis:
aviganiai.lt
Paskelbta

Būda – kaip įrengti šuniui jaukų namą?

Rekomendacijos šuns būdos įrengimui:

Svarbiausias dalykas perkant arba gaminant namus šuniui – užtikrinti, kad būdoje namų sargui būtų šilta, sausa ir jauku. Tai, kad būda išoriškai atrodo daili – dar ne rodiklis. Kur kas svarbiau, kad ji patiktų Jūsų keturkojui. Ką reikia žinoti prieš imantis įrengimo darbų?
 
– Būdos dydis turi būti pritaikytas pagal šuns dydį. Visų pirma – ne per ankšta – šuo turi laisvai apsisukti ir gulėti joje. Tačiau tai nereiškia, kad augintiniui reikia statyti namą – itin erdvioje būdoje gali būti šalta, nes šuo nesugebės jos prisišildyti. Pavyzdžiui, vokiečių aviganiui reikalinga 1 m ilgio, 0,8 m pločio ir 0,9 m aukščio būda. Anga turėtų būti ovali, 0,5 m aukščio ir 0,3 m pločio.
Padarius per didelę landą, šuo lįsdamas ištrauks būdoje esančius paklotus. Landa turėtų būti 20–25 cm aukščiau grindų lygio. Jei landa sieks grindis, bus per žemai, šuo brauks nugarą ir ją žalos.
 
– Šiltuoju metu būdoje galima pakloti kilimėlį, tačiau šaltuoju to daryti nerekomenduojama, nes kilimėlis sušlaps, jis ilgai džius. Rudenį ir žiemą į būdą geriausia įkloti šiaudų, šieno arba medžio drožlių (pjuvenos netinka). Šiaudai tinkamiausi, nes juose nesiveisia parazitai.
 
– Specialistai teigia, kad būdos grindys privalo būti ventiliuojamos. Kaip tai pasiekti? Grindyse galima išgręžti maždaug 1 cm skersmens skyles. Ventiliaciją taip pat galima užtikrinti tarp sukaltų dugno lentų paliekant nedidelius plyšelius – tuomet būdoje bus sausa. Pagrindas turi būti šiek tiek pasviręs į kurį nors kampą, esantį priešais landą.
 
– Kinologai pataria būdas kalti iš medinių lentų ir šiltinti putų polistirenu. Statybinė vata tam netinka.
 
– Kad krituliai nepatektų į vidų, virš landos esantį stogą patartina pailginti apie 0,6 m. Šaltuoju metu, kai siaučia pūgos, landos angą siūloma pridengti guminėmis ar brezentinėmis juostomis, jas prikalant virš landos. Juostos sulaiko šaltį ir vėją, bet kartu palieka galimybę šuniui įlįsti.
 
– Prie landos į būdą galite įrengti nedidelį medinį pagrindą – savotišką terasą, ant kurios geru oru šuo galėtų gulėti sausas ir švarus. Tiesa, kai kurie kinologai būdas su prieangiais kritikuoja, nes šuo per angą turi stebėti aplinką – toks instinktas.
 
– Kaip žmogaus, taip ir šuns būstas vasarą, esant dideliems karščiams, suteikia pavėsį. Apie būdą reikia palikti erdvės, kad žiemą šuo turėtų galimybę bėgioti tokiu būdu sušilti.
 
– Šunys neskiria spalvų, todėl būdos spalvą galima drąsiai derinti prie namo ar tiesiog dažyti norima spalva. Kiti būdos projektavimo elementai taip pat priklauso tik nuo šeimininko skonio. Ji gali būti su vienašlaičiu ar dvišlaičiu stogu, primenanti miniatiūrinį žmonių namą. Už plokščią stogą augintinis tik padėkos, nes šunys mėgsta ant jo užšokti, gulėti.
Galima netgi įstatyti nedidelį langą su stiklu – augintiniui bus šviesiau.
 
– Lietuvos klimato sąlygomis būdoje gali gyventi šunys, turintys ilgą arba vidutinio ilgumo kailio plauką. Pratinti prie lauko sąlygų keturkojis turi būti pradėtas ne vėliau kaip rugpjūtį. Trumpaplaukio šuns negalima laikyti lauke, būdoje – tai jo kankinimas.
 
– Jei planuojate perkelti patalpoje gyvenusį šunį į lauką, tai reikia daryti vasarą. Lauke laikomas šuo pats prisitaiko prie metų laikų kaitos. Šaltukas iki -20 laipsnių šuniui nepavojingas. Dažnai šeimininkai daro klaidą ir, pavyzdžiui, nakčiai įsileidžia į vidų. Po to, vėl išleidus augintinį gyventi į lauką, jis susirgs, prireiks veterinaro pagalbos. Lauke laikomą šunį patariama įsivesti į patalpą nebent kelioms minutėms. 
 
Šuns būda dėžė
Parengta bendrai su:
ALIO Skaitymai