Šuns baudimas – kraštutinė priemonė, taikoma tik gerai žinant jos metodus. Geriausia išsiauklėti keturkojį draugą ir pagalbininką nesigriebiant jokių fizinių bausmių, tačiau ne visuomet tai įmanoma. Nesusivaldome, greit suirztame, o turėtumėme elgtis taip, kad išvengtumėme bausmių ir bereikalingo muštro.
1. Visais įmanomais būdais venkite fizinių bausmių.
2. Vadovaukitės protu! Šuo – gyvas padaras, kuriam irgi skauda. Išsiugdykite draugą ir pagalbininką, o draugų juk niekas nemuša…
3. Teisingai nuo mažens auklėtas, išdresuotas šuo puikiai orientuojasi, kokia mūsų nuotaika, ar mes patenkinti, ar ne. Iš žmogaus išraiškos ir balso tono jis jaučia ir stengiasi susiorientuoti. Žino, kada jam dėkojame, džiaugiamės, esame nepatenkinti.
4. Kartais pats žmogus sukuria keblią situaciją ir, pasikarščiavęs, nubaudžia gyvūną. Todėl analizuokite ir savo poelgius.
5. Baudžiamas šuo turi būti pririštas. Bausmė – griežtai ištartas “ne, negalima, fu” ir pavadėlio truktelėjimas. To pakanka.
6. Baudžiamas nepageidaujamo veiksmo metu, nes jums pavėlavus, šuo nebesupras, už ką ir kodėl nubaustas.
PAGRINDINIS REIKALAVIMAS: gyvūnas turi suprasti, už ką baudžiamas.
7. Žmogaus rankos – gera linkinčios. Jos glosto, tapšnoja, duoda skanėstų, maitina, žaidžia, padeda įveikti kliūtis, duoda užduotį (gestai), mažą nešioja, seną ir susirgusį slaugo.
8.”Neužsiciklinkite” drausdami. Atrodys, kad gyvūnui nebegalima nei pavadį įtempti, nei pauostinėti, nei pašėlti. Pernelyg dažnai draudžiant, jokios naudos. Jūs tik demonstruosite silpną pasirengimą. Elkitės priešingai: viliokite, glostykite, pažaiskite, duokite skanėstų.
9. Ar galima nubaudus, netrukus paskatinti? Taip, jeigu augintinis suprato barimą arba draudimą ir įvykdė nurodymą. Tuomet giriama, duodamas skanėstas – tai sustiprina abipusį ryšį, įtvirtina komandą, nes gyvūnas supranta: elgsiuos gerai – paskatins.
10. Sudraudus augintinį, kai aplinkui sukiojasi daugiau šeimos narių, kiti turi elgtis santūriai, nesikišti, nes sulaukęs užuojautos šuo nuvertins jūsų reikalavimus, o teisinga aplinkinių reakcija – ją įtvirtins.
11. Neperlenkite lazdos, kai už bausmę izoliuosite šunį ir nebendrausite. Šis poveikis gali psichologiškai traumuoti gyvūną. Geriausia, praėjus šiek tiek laiko, duoti kitą komandą ir stebėti, kaip ši vykdoma. Beje, šuo gali kerštauti, todėl geriau neskatinti blogų poelgių – užbėkite jiems už akių.
12. Nuolat baudžiamo šuns elgesys pašlyja. Jis tampa nepatiklus, nesiorentuoja, nesugeba teisingai vertinti žmonių ir situacijų. Galiausiai tampa bailus, agresyvus.
13. Nešaukite ant šuns, neleiskite taip elgtis ir kitiems, juolab, svetimiems. Komanduokite tinkamu tonu. Nors sprogtumėt iš pykčio ir įniršio, valdykitės. Ramiai ir įsakmiai pasikvieskite: “Pas mane”.
14. Negalima mėtyti į šunį akmenimis, grandinėmis, pagaliais. Tai parodo menką dresuotojo išprusimą, šuns psichikos neišmanymą. Kaip reaguotumėte, jeigu į jūsų vaiką, žmoną kas nors supykęs mestų akmenį?
Vadovaukitės principu: gėris ugdo gėrį.
Kinologas Kęstas Petrauskas
Šaltinis:
aviganiai.lt