Mokslas Archives - Voljerai ir būdos

2016-04-112016-04-11

Erkės

Bundanti gamta žadina išalkusias erkes, kurių, dabar galima aptikti faktiškai bet kur. Dėl augintiniams įsisiurbusių erkių į kliniką žmonės pradeda kreiptis, kai kurį laiką lauke laikosi teigiama temperatūra.
Veterinarai pataria, pasivaikščiojimams su šunimis nesirinkti tokių vietų, kuriose veša tankūs krūmynai, aukšta žolė, vertėtų vengti paežerių, pelkėtų vietovių, upių pakrančių, nes ten, kur drėgna, erkių būna kur kas daugiau. Įvairias ligas platinančių erkių dažniau pasitaiko ten, kur lankosi žmonės ir jų augintiniai. Atokiame miške erkių taip pat gali būti daug, tačiau mažesnė tikimybė, kad jos bus užsikrėtusios.
Net ir trumpas, 10–15 minučių, pasivaikščiojimas miškinga ar pelkėta vietove gali baigtis liūdnai, – šuniui gali įsisiurbti dešimtys erkių. Šių mirtį nešančių voragyvių išvengti faktiškai neįmanoma. Tai patvirtina atvejai, kai erkės ant augintinio užropoja net ir daugiabučių namų kieme, vaikštinėjant po žemą žolę. Tad po kiekvieno pasivaikščiojimo lauke reiktų atidžiai apžiūrėti savo augintinį ir patikrinkite, ar jo kailyje nėra erkių.
Veterinarai pataria, kad apsaugos nuo erkių priemonių nereikėtų pirkti ne veterinarijos klinikose ar vaistinėse. Kai kurie prekybininkai neturi leidimo pardavinėti vaistinius preparatus, todėl jų parduodamos priemonės nuo parazitų dažnai būna pagamintos augaliniu pagrindu. Tokie preparatai neveiksmingi arba veikia nepakankamai.
Jei vienu metu įsisega daugiau erkių, būtina atlikti kraujo tyrimus dėl erkių platinamų ligų dar prieš sulaukiant jų požymių. Jei tyrimai buvo neigiami, po dviejų savaičių procedūrą reikėtų atlikti dar kartą. Jei rezultatai teigiami, būtina nedelsiant pradėti gydymą.
Nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, antkakliai su veikliosiomis vaistinėmis medžiagomis, purškalai, skiedžiamos ampulės, iš kurių gaminami tirpalai. Taip pat naudojami biologiškai įkrauti bei ultragarsiniai pakabučiai.
Antkaklio ir lašų nepatartina naudoti vienu metu. Kartu su lašais ar antkakliu galima naudoti purškiamuosius preparatus, kaip papildomą apsaugos priemonę. Su užlašinamosiomis priemonėmis ir antkakliais galima naudoti pakabučius.
Priemonės, saugančios nuo erkių, nėra kenksmingos gyvūnams. Vis dėlto mažiausią poveikį organizmui daro biologiškai įkrauti ar ultragarsiniai pakabučiai, nes jie nepatenka į gyvūno organizmą. Biologiškai įkrauto pakabučio poveikis nėra toks efektyvus kaip užlašinamųjų tirpalų ar antkaklių.
Jei Jūsų šuniukui įsisiurbė erkė, jokiu būdu negalima tepti aliejais ar trinti druska, kad ji pati išlįstų. Ją reikia stipriai suimti ir lengvai traukiant išsukti prieš laikrodžio rodyklę. Erkei ištraukti galima naudoti specialius įrankius, kuriais lengva suimti ir išsukti įsisiurbusią erkę. Įkandimo vietą reikia dezinfekuoti vandenilio peroksidu arba antiseptiniu tirpalu ir jodu. Ištrauktą erkę būtina sutraiškyti arba sudeginti. Įsisiurbus erkei šunys gali užsikrėsti babezioze, erlichioze, Laimo liga, borelioze, encefalitu. Dažniausiai pasitaiko babeziozė ir erlichiozė. Gyvūnas užsikrečia, kai įsisiurbusi erkė su seilėmis į kraują paskleidžia ligą sukeliantį užkratą.
Pirmieji simptomai gali pasireikšti po įsisiurbimo praėjus kelioms valandoms arba tik kelioms savaitėms, kartais – net mėnesiams.
Pagrindiniai sergančio gyvūno požymiai: apatija, apetito nebuvimas, liūdesys, pakilusi temperatūra (normali temperatūra – 38–39 laipsniai Celsijaus), vėmimas, viduriavimas, traukuliai, šlubavimas. Tačiau svarbiausias ir dažniausiai pasireiškiantis požymis – tamsus šlapimas: nuo rusvai oranžinės iki kavos rudumo spalvos.
Žmogus nuo šuns, susirgusio dėl erkės įkandimo, užsikrėsti negali. Pavojingos tik pačios erkės, kurios įsisiurbusios platina ligas.

Šaltinis: lrytas.lt

2016-04-11

Turi problemų dėl kraujospūdžio? Draugauk su šunimi

Mokslininkai padarė išvadas, kad laisvalaikio leidimas kartu su keturkoju augintiniu gali reikšmingai sumažinti jo šeimininko kraujo spaudimą.
Tyrime dalyvavo 50 metų ir vyresni šunų šeimininkai, turintys polinkį į lengvą hipertenziją. Rezultatai parodė, kad šalia esant keturkojui augintiniui, jo šeimininko kraujo spaudimas yra žemesnis. Todėl mokslininkai padarė išvadas, kad šuns laikymas vyresnio amžiaus žmonėms gali būti veiksminga priemonė, siekiant sumažinti hipertenzijos vystymąsi.
Tyrimo dalyvių kraujo spaudimas tris mėnesius kasdien buvo matuojamas kas 20 minučių nedideliu, nepatogumų nesukeliančiu, prietaisu, kurį dalyviai nešiojo kasdien. Tokiu būdu atliktas tyrimas, kurio apibendrinimui buvo naudojami trijų dienų rezultatai, leido mokslininkams įvardinti, ir kokie papildomi veiksniai turi įtakos kraujo spaudimui. Tarp jų minimi fizinis aktyvumas ir nuotaika. Rezultatai parodė, kad šuns buvimas turi įtakos mažesniam sistoliniam (didžiausias spaudimas širdies susitraukimo metu) ir diastoliniam (žemiausias spaudimas, kai širdis atsipalaiduoja) kraujospūdžiui.

Šaltinis: delfi.lt

2016-04-112016-04-11

Apsaugokime augintinį nuo odos vėžio

Ne tik žmonės, bet ir šunys gali susirgti odos vėžiu, kurį sukelia pavojingi saulės spinduliai. Nors apie šunų odos vėžį bei jo priežastis kalbama mažai, tai dažna jų liga.

Pasak specialistų naujausi statistikos duomenys rodo, kad 33 proc. visų šunims atsirandančių auglių susidaro būtent odoje, trečdalis jų yra piktybiniai.
Dažnai žiūrėdami į saulėje besišildančius augintinius, šeimininkai jais grožisi nežinodami apie galimą pavojų. Ne visiems gyvūnams galima daug laiko praleisti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Šunų veilės, kurių oda ir spalva yra šviesi, o kailis retas, pavyzdžiui baltos spalvos bokseriai, pitbulterjerai, Italijos kurtai, yra labiausiai pažeidžiami saulės. Pavojingiausi yra tie spinduliai, kurie atsispindi nuo paviršių ir yra nukreipiami į gyvūnų pilvuką, kurį dengia daug retesnis kailis, o oda šioje srityje yra labai jautri. Stipriausias atspindys susidaro paplūdimyje ar ant šaligatvio be šešėlių.
Specialistai siūlo naudingų patarimų, kaip apsaugoti šviesaus kailio gyvūnų odą:
· Neveskite šuns į lauką per pietus, nes tada saulės spinduliai yra stipriausi. Saulėtomis vasaros dienomis šunį vedžiokite anksti ryte ir vakare, kai saulė leidžiasi.
· Jei jūsų šuo mėgsta šildytis prieš saulutę namuose, apgalvokite galimybę užklijuoti langus specialia plėvele, kuri apsaugo nuo ultravioletinių spindulių.
· Nekirpkite trumpai šuns vasarą, nes kailis yra natūrali odos apsauga nuo saulės spindulių.
· Jei ketinate leisti dieną paplūdimyje su šunimi, augintinio pilvuką reiktų ištepti specialiai šunims pritaikytu kremu nuo saulės.
· Kiekvieną mėnesį apžiūrėkite augintinį. Jei pastebėsite negyjančių žaizdų, mazgelių arba pasikeitusios odos zonų, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

Šaltinis: Alfa.lt

2016-04-05

Bučiniai

Pasirodo šuo ir jogurtas turi daug bendro. Arizonos universiteto (JAV) mokslininkai, atlikę tyrimus sužinojo, kad bakterijos, esančios ant šuns snukio turi tokį patį poveikį žmogaus organizmui, kaip ir probiotikai.
Mūsų organizmas turi apie 500 rūšių bakterijų – vienos iš jų geros, kitos blogos, tačiau tinkamas jų balansas – geros imuninės sistemos pagrindas. Metams bėgant, gerųjų bakterijų mūsų organizme ima mažėti, o tai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę žmogaus būseną.
Mokslininkai teigia, kad leisdami šuniui dažniau jus laižyti, savo organizmą papildote gerosiomis bakterijomis.
Eksperimente dalyvavo vyresni nei 50 metų žmonės. Jie buvo įpareigoti tris mėnesius auginti šuniuką iš prieglaudos. Kiekvieną mėnesį buvo tikrinamas gerųjų bakterijų kiekis eksperimento dalyvių organizme, bendra fizinė ir psichologinė savijauta bei imuniteto stiprumas. Taip pat buvo tikrinama ir šunų organizmo būklė.
Paaiškėjo, kad artimas kontaktas su šunimi veikia mus ir po oda.
Mokslininkai įsitikino, kad šuns perduodamos gerosios bakterijos veikia taip pat, kaip ir jogurtas arba probiotikai. Į mūsų organizmus patekusios šunų bakterijos atlieka nepaprastai svarbia funkciją, nuo kurios priklauso tiek fizinė, tiek psichinė sveikata, o ypač – bėgant žmogaus amžiui. Pasibaigus tyrimui eksperimente dalyvavę žmonės ir šunys taip ir liko gyventi drauge.

Šaltinis: lrytas.lt

2016-03-212016-03-21

Blogas augintinio burnos ertmės kvapas

Suaugę šunys burnos ertmėje turi net 42 dantis. Mažų veislių šunims iki 5 kg kūno svorio ir brachiocefalinio tipo šunims (pekinai, mopsai, prancūzų buldogai, anglų buldogai) dantų ligos pasireiškia daug anksčiau negu kitų veislių šunims, tačiau laiku nepasirūpinus augintinio burnos higiena, susirgimai gali pasireikšti bet kuriai šunų veislei. Blogas kvapas ir pakitusi augintinio dantų spalva – rimtas įspėjimas apie artėjančias arba jau esamas burnos ertmės ligas (problemas), viena iš pavojingiausių – periodontitas. Periodontitas yra dažniausiai paplitusi augintinių burnos ertmės liga. Vienintelis būdas išvengti ligos yra profilaktinė dantų apnašų prevencija bei jų šalinimas.Periodontitu vadinama liga, kuomet besikaupdamos bakterinės dantų apnašos pažeidžia ne tik dantis, bet ir dantenas – dantų šaknis ir net kaulą, prie kurio tvirtinasi danties šaknis. Besikaupdamos bakterinės dantų apnašos sukelia uždegiminę reakciją, vadinamą gingivitu (dantenų uždegimu). Dantenos parausta, patinsta, atsiranda nemalonus burnos ertmės kvapas. Tai yra pirminis požymis, kai jau vertėtų susirūpinti, norint išvengti didesnių pasekmių, tokių kaip dantų praradimas. Nesiimant jokių priemonių, dantų apnašos mineralizuojasi į akmenis, stumia dantenas, formuoja dantenų kišenę ir toliau besivystančios bakterijos sukelia danties kaulo ir žandikaulio tirpimą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad 80% vyresnių nei 6 metų šunys jau turi vidutinius arba sunkius periodontito sukeltus pažeidimus. Esant pažengusiam periodontitui ir išplitus infekcijai, šį procesą sunku sustabdyti – gali išsivystyti komplikacijos, tokios kaip: dantų praradimas ir vidaus organų pažeidimai dėl išplitusios infekcijos. Apnašos labiau linkusios formuotis tiems šunims, kurie yra šeriami minkštu maistu. Todėl gyvūno racioną rekomenduojama praturtinti kietu ir jo veislei skirtu maistu, kurio dydis ir forma yra sukurti taip, jog šalintų apnašas. Šiuo metu yra labai didelis efektyvių priemonių pasirinkimas burnos higienai palaikyti, tokių kaip: purškalai, milteliai, geliai, skanėstai ir panašiai. Dėl priemonės pasirinkimo augintiniui patartina konsultuotis su veterinarijos gydytoju. Taigi, jeigu pastebėjote, kad iš augintinio burnos sklinda nemalonus kvapas, pakito dantų spalva, paraudusios dantenos arba kliba dantys, suskubkite kreiptis į savo veterinarijos gydytoją. Apžiūrėjus Jūsų augintinio dantukus, veterinarijos gydytojas tinkamai parinks sprendimo būdą, kaip tinkamiausiai būtų galima pasirūpinti augintinio sveikata.

Šaltinis:ANGLIJA.today

2016-03-04

Jie atskleis visas jūsų paslaptis

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad gyvūnai ir jų šeimininkai yra panašūs. Dažnai norint sužinoti daugiau apie žmogų, tereikia paklausti apie jo augintinį. Tyrimai atskleidė kelis dalykus apie gyvūnų šeimininkų asmenybes:
1. šunų šeimininkai yra linksmiausi;
2. šunų šeimininkai yra 15 proc. labiau ekstravertai, 13 proc. labiau malonūs ir 11 proc. labiau sąžiningi negu kačių šeimininkai.;
3. anot tyrėjo Richardo Wisemano, žmonės mato savo gyvūnų asmenybes kaip atspindį savos asmenybės. Taigi greičiausias būdas sužinoti, kaip žmogus įsivaizduoja save, paklausti, kaip jis apibūdintų savo gyvūno temperamentą;
4. galima atskirti liberalą nuo konservatoriaus pagal šunų veislę. Mokslininkai susiejo politines pažiūras ir šunis. Buvo pastebėta, kad liberalai nori šuns, kuris yra švelnus ir jie galėtų atlikti priežiūros funkcijas. Be to, jie siekia, kad šuo nesijaustų esantis šeimininko šešėlyje. Konservatoriai nori šuns, kuris būtų ištikimas ir paklusnus;
5. šunų šeimininkai yra sveikesni. Tyrimai įrodė, kad jie moka geriau susitvarkyti su kasdieniu stresu, moka atsipalaiduoti ir jiems daug rečiau diagnozuojama depresija;
6. žmogus gali būti toks pats gąsdinantis kaip juo šuo. Tyrimai rodo, kad kuo nemalonesnis žmogus yra, tuo jis renkasi agresyvesnį šunį. Ir tai dar kartą įrodo, kad šuns ir žmogaus charakterio savybės yra susijusios;
7. tyrimai nustatė, kokie žmonės nesurenka šunų išmatų. Dažniausiai tai yra vyrai, turintys žemesnes pajamas, ir tie, kurie paleidžia šunį nuo pavadėlio. Daugiausiai ekskrementus surenka moterys (58,2 proc.), turintys didesnes pajamas (68,7 proc.) ir tie, kurie augintinius veda su pavadėliu (72,6 proc.).

Šaltinis: delfi.lt

2016-03-01

Pašaras alergiškiems šunims

Iki kraujo nusikasęs, žaizdotas, beveik be plaukų likęs šuo. Tokias pasekmes šuniui gali sukelti negydoma alergija. Dar ir šiais laikais atsiranda šeimininkų, kurie numoja ranka į besikasantį augintinį. Yra veislių, kurias dažniausiai kamuoja alergijos, pirmiausiai tai – prancūzų buldogai ir šarpėjai.
Alergija tai – organizmo imuninės sistemos reakcija į svetimą baltymą. Viena iš dažniausia pasitaikančių yra maistinė alergija – reakcija į maisto produktų sudedamąsias dalis. Įtariant alergiją, reikia atrasti, kuris maisto produktas ją sukelia. Tuomet daugelis veterinarijos gydytojų siūlo pradėti taip vadinamą „eliminacijos dietą“. Jos esmė tokia: jog gyvūnas mažiausiai 6 savaites vartoja vieno angliavandenio bei vieno proteino pašarą ir žiūrima, ar alergija rimsta. Tenka pripažinti, kad kol kas alergija iki galo nėra išgydoma. Įmanoma sušvelninti, valdyti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę. Belieka vengti alergenų – atsisakyti alergizuojančio produkto. Dažniausiai sausas pašaras daugiau alergizuoja, nes jame yra gausu įvairių baltymų, angliavandenių, spalvą suteikiančių priedų, aromato ir skonio stipriklių, konservantų, stabilizatorių ir kitų kenksmingų priedų, kurie sausuose pašaruose, deja, dar nėra uždrausti. Todėl net ir parenkant specializuotus hipoalerginius sausus pašarus, vis tiek išlieka galimybė, jog augintiniui pasireikš alergija. Sausame pašare dedama net dažų, dar vieno nereikalingo ėdalo komponento. Šunims nerūpi jų maisto spalva. Tai daroma, kad produktas atrodytų patrauklesnis žmonėms – paslėptų pilkšvą spalvą, padarytų maistą panašesnį į mėsą. Gyvūnui nustačius alergiją, daugelis šeimininkų pradeda galvoti apie kitas šėrimo alternatyvas, viena jų – BARF mityba. BARF būdu šeriamam gyvūnui šeimininkas gali parinkti mėsą pats, kuri bus be priedų. Taip lengviau išvengti alergenų problemų turimiems gyvūnams. Reikia tik noro, o su dideliu noru atsiranda ir galimybės savo augintinius šerti tik natūraliai, t.y. RAW, BARF ar namie ruoštais pašarais. Labai svarbu yra atsakingai rinktis pašarą. Geriausias tas, kuriame didžiausia dalis mėsos ir nurodoma ne tik jos rūšis, bet ir konkrečios sudedamosios dalys. O dar geriau šerti natūralia mėsa. Argi šunys gali būti sveiki, ėsdami negyvą, užkonservuotą, užskanintą pašarą? Iš esmės pakeitę savo šunų mitybą, šeimininkai gali išvaduoti juos nuo alergijų. BARF- tai yra sutrumpinimas „bone and raw food“. Tokio maitinimo esmė yra, jog šuniui šeriama žalia mėsa, nepavojingi kaulai, subproduktai, kaip kepenys, inkstai. Po kelių mėnesių natūralios mėsos dietos augintiniai ne tik nebesikasys, kailis blizgės, atrodys gyvybingi ir sveiki.
Šuo yra mėsėdis gyvūnas. Todėl juos pradėjus šerti sausais pašarais, kurių sudėtyje didelę dalį sudaro grūdai ar daug krakmolo turintys produktai, pastebimai išaugo, net tapo epidemija ne tik alergijos, bet kitos lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, kepenų, kasos nepakankamumai, diabetas, šlapimo takų akmenligės, antsvoris, suprastėjusi dantų ir dantenų būklė, sąnarių problemos, virškinimo problemos, dirgliosios žarnos sindromas, hiperaktyvumas ir net agresyvus elgesys.

Šaltinis: delfi.lt

2016-02-24

Kurių veislių šunys patys protingiausi

Amerikiečių profesorius-zoopsichologas Stanley Coren iš Britų Kolumbijos universiteto sudarė 133 veislių šunų intelekto skalę ir išskyrė :

1-a grupė. Einšteinai

1. Borderkolis;
2. Pudelis;
3. Vokiečių aviganis;
4. Auksaspalvis retriveris;
5. Dobermanas;
6. Šeltis;
7. Labradoro retriveris;
8. Papilijonas;
9. Rotveileris;
10. Australijos aviganis

Nuo 1-os iki 10-os vietas užima pačios „intelektualiausios“ šunų veislės, kurios turi aukščiausią paklusnumo ir darbo kokybės lygį. Didžioji jų dalis įvaldo komandą po 5 ir mažiau pakartojimų, bei paklūsta dresuotojo komandoms vidutiniškai 95% atvejų. Be to, jie reaguoja į komandas praktiškai momentaliai! Dresuoti šių veislių šunis paprasta netgi naujokui.

2-a grupė. Protinguoliai

11. Valų korgis pembrukas;
12. Cvergšnauceris;
13. Springerspanielis;
14. Belgų aviganis;
15. Kolis;
16. Vokiečių špicas (keeshondas);
17. Kurcharas;
18. Anglų kokerspanielis;
19. Mitelšnauceris;
20. Amerikiečių kokerspanielis;
21. Pomeranijos špicas;
22. Valų korgis kardiganas..

Nuo 11-os iki 22-os vietas pasidalino šunys, turintys nepakartojamas darbingumo savybes, kurių apmokymas trunka nuo 6 iki 15 pakartojimų. Šie šunys puikiai atsimena komandas. Jie sureaguos į pirmąją duotą komandą 85% atvejų arba dažniau. Bet kuris šeimininkas, netgi neturėdamas ypatingos kantrybės ir patirties, galės išdresuoti šių veislių šunis iki puikaus lygio.

3-a grupė. Gabūs draugužiai

23. Jorkšyro terjeras;
24. Ryzenšnauceris;
25. Erdelterjeras;
26. Buvjė;
27. Briaras;
28. Samojedas;
29. Amerikiečių stafordšyro terjeras;
30. Gordono seteris;
31. Kernterjeras;
32. Keribliūterjeras;
33. Airių seteris;
34. Nykštukinis pinčeris;
35. Anglų seteris;
36. Faraonų šuo;
37. Dalmantinas.

Nuo 23-ios iki 37-os vietas užima tos veislės, kurios turi aukštesnius, nei vidutiniai, gabumus būti dresuojamos. Šie šunys pradeda suprasti paprastas naujas komandas per 15-25 pakartojimus, bet periodiškai reikia kartoti išmoktus dalykus. Šių veislių šunys reaguoja į pirmąją komandą 70% atvejų ir dažniau. Jeigu treniruotės nėra reguliarios arba dresuotojas neturi patirties, komandos bus atliekamos atmestinai arba bus visiškai praleidžiamos pro ausis.

4-a grupė. Darbštuoliai

38. Bedlingtono terjeras;
39. Toiterjeras;
40. Airių vilkogaudis;
41. Saliukis;
42. Pointeris;
43. Karaliaus Čarlzo kavalerijos spanielis;
44. Haskis;
45. Greihaundas;
46. Bokseris;
47. Vokiečių dogas;
48. Taksas;
49. Bulterjeras;
50. Malamutas;
51. Šarpėjus;
52. Foksterjeras;
53. Ridžbekas
54. Valų terjeras;
55. Airių terjeras;
56. Akita Inu.

Veislės, užimančios 38-tą-56-tą vietas – tai darbštūs šunys su vidutiniais gabumais. Jie supranta komandas po 15-20 pakartojimų, bet tam, kad efektas išliktų, reikia 25-40 pakartojimų. Šių veislių šunys reaguoja į pirmąją komandą 50% atvejų ir dažniau. Jeigu nėra reguliarios praktikos, šie šunys pamiršta įgūdžius gana greitai.

5-a grupė. Užsispyrėliai

57. Skaiterjeras;
58. Silihemo terjeras;
59. Mopsas;
60. Prancūzų buldogas;
61. Briuselio grifonas;
62. Italų kurtas;
63. Skiauterėtasis kinų šuo;
64. Japonų chinas;
65. Bobteilas;
66. Škotų terjeras;
67. Senbernaras;
68. Didysis Pirėnų šuo;
69. Čihuahua;
70. Lhasa Apso;
71. Bulmastifas.

57-tą-71-ą vietas užėmė veislės, kurioms reikia 25-ių pakartojimų, kad atsimintų komandas ir 40-80 – kad nepriekaištingai jas atliktų. Jie blogai įsimena, todėl jiems reikia karts nuo karto atgaivinti įgūdžius. Šie šunys mėgsta vaikščioti patys sau, patys priimti sprendimus ir reaguoja į šeimininką tik tuomet, kai būna šalia jo. Šie šunys neskirti naujokams, nes jų dresiravimas netgi ekspertui bus ne pačiu lengviausiu užsiėmimu.

6-a grupė. Tiesiog gražuoliai!

72. Ši cu;
73. Basethaundas;
74. Mastifas;
75. Biglis;
76. Pekinas;
77. Bladhaundas;
78. Kurtas;
79. Čiau-čiau;
80. Buldogas;
81. Basendžis;
82. Afganų kurtas.

Užbaigia reitingą veislės, užimančios vietas nuo 72-os iki 82-os. Aišku, negalima jų pavadinti kvailiais ar negabiais – tiesiog jie yra sudėtingi dresavimo atžvilgiu. Tokioms veislėms kartais reikia virš 100 komandos pakartojimų-pamokų, be to, ilgo mokymosi laikotarpio, nes kitaip šunys elgsis taip, lyg pamokų visiškai niekada nebuvo.

Šaltinis: delfi.lt

2016-02-18

Maisto produktai, kurių jokiu būdu negalima duoti savo augintiniui

Ar esate iš tų šeimininkų, kurie mėgsta savo augintinį palepinti kąsneliu iš savo lėkštės? Galbūt tame ir nėra nieko labai blogo, tačiau turėtumėte įsidėmėti kelis maisto produktus, kurie jūsų šuniui gali pakenkti.Tikriausiai visi esate girdėję, kad šokoladas šuniui – tarsi nuodas. Problema tame, kad šokolade yra teobromino – medžiagos, kuri savo poveikiu panaši į kofeiną. Žmogaus organizmas teobrominą greitai apdoroja, o štai šunų organizme perdirbimo procesas vyksta kur kas lėčiau. Galbūt nieko itin blogo nenutiks nuo mažo gabaliuko šokolado, tačiau persivalgęs jūsų augintinis gali ne tik susirgti, bet ir nugaišti.
Svogūnuose yra tiosulfato – augintinių organizmui pavojingos medžiagos. Nuodinga dozė – maždaug 50 g /1 kg gyvūno kūno masės (kitaip tariant, jei 10 kg šuo per kelias dienas suvalgys pusę kilogramo svogūnų, gero galite nelaukti). Svogūnai gali pakenkti virškinimui, kepenims, kvėpavimo sistemai bei skatinti mažakraujystę – raudonųjų kraujo kūnelių irimą.
Česnakuose taip pat yra tiosulfato, tik šiek tiek mažesnė dozė. Didesnis kiekis česnakų gali pakenkti, o maža dozė – netgi padėti, mat česnakas yra natūrali priemonė, naikinanti šunų parazitus.
Kaulai : ypač pavojingi žuvies ir ilgomis plonomis adatomis skylantys paukštienos kaulai, kurie gali sužaloti augintinio nasrus, gerklę, virškinimo ir šalinimo sistemą. Manoma, kad šunims nerekomenduojama duoti virtų kaulų, be to, kaulus patartina duoti “mėsoje”, o ne virtus ar plikus.
Avokaduose yra persino, kuris šunis ir kates veikia kaip nuodas. Jis sukelia viduriavimą, vėmimą, kenkia širdžiai.
Manoma, kad vynuogėse esantis toksinas pažeidžia augintinio inkstus, todėl šio gardėsio jam geriau neduokite. Jei šuo nuo stalo nugvelbs vynuogių ir pastebėsite, kad augintinis sunegalavo – kuo skubiau sukelkite priverstinį vėmimą ir vežkite pas veterinarą.
Dauguma šunų su malonumu laka alų! Tačiau nepamirškite, kad šuns svoris – kur kas mažesnis, nei suaugusio žmogaus, todėl apsinuodijimą gali sukelti net ir mažiausias alkoholio kiekis. Be to, šuns organizmas kur kas prasčiau skaido alkoholį, nei žmogaus.

Šunims kenkia kačių maistas – turi per daug baltymų ir riebalų;
Kava ir arbata – pernelyg tonizuoja, skatina širdies veiklą;
Didelis kepenų kiekis – kepenyse daug vitamino A, o jo perteklius sukelia hipervitaminozę;
Pienas – kai kurie šunys ir katės turi nepakankamai fermento laktazės, kuri skaido pieno laktozę;
Žali kiaušiniai – didelis kiekis juose esančio fermento avidino kenkia odai ir kailiui;
Druska – didelis jos kiekis kenkia inkstams.

Šaltinis: delfi.lt

2016-02-172016-02-18

Kūdikis ir šuo

Auginate kūdikį ir laikote šunį? Yra patvirtinta tai, kad mažyliai, augantys namuose, kuriuose gyvena šunys, yra gerokai sveikesni. Tai parodė naujausi tyrimai. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad mažyliai, kurių namuose per pirmuosius jų gyvenimo metus gyveno šuo, įgijo geresnį imunitetą ir rečiau sirgo kvėpavimo takų infekcijomis bei peršalimo ligomis.
Tai paaiškėjo Suomijoje ištyrus 397 kūdikius, kurie pirmuosius savo gyvenimo metus praleido su gyvūnais, rašoma interneto portale „The Huffington Post“. Tyrimo metu naujagimių mamos 44 savaites nuolat žymėjo, kaip dažnai jų vaikai karščiavo, sirgo ausų infekcijomis, sloga, kosėdavo, švokštė ir kiek kartų jiems gydyti prireikė antibiotikų. Mokslininkai palygino ataskaitas tų, kurių namuose augo gyvūnėliai su tų, kurie jų neturėjo. Paaiškėjo, kad vaikai, kurių namuose gyveno šuo ar katė , buvo šešiais procentais sveikesni, nei tie, kurių šeimoje šunų ar kačių nebuvo. Vaikai, kurių namuose gyveno šunys, buvo netgi dar sveikesni. Pirmaisiais savo gyvenimo metais jie sirgo 31 proc. rečiau už tuos, kurių namuose šunų nebuvo. „Manome, kad buvimas su gyvūnais kažkaip subrandina imuninę sistemą, tad kai vaikas dažnai susiduria su mikrobais, jis gali būti geriau pasiruošęs prieš juos atsilaikyti“, – paaiškino tyrimams vadovavusi daktarė Eija Bergroth iš Kuopijo universitetinės ligoninės Suomijoje.
Tyrėjai toliau mano, kad nuo kūdikystės augdami su gyvūnais vaikai vėliau būna atsparesni alergijoms ir astmai.

Šaltinis: delfi.lt