Year: 2012

Paskelbta

Kaip bausti šunį

 

Šuns baudimas – kraštutinė priemonė, taikoma tik gerai žinant jos metodus. Geriausia išsiauklėti keturkojį draugą ir pagalbininką nesigriebiant jokių fizinių bausmių, tačiau ne visuomet tai įmanoma. Nesusivaldome, greit suirztame, o turėtumėme elgtis taip, kad išvengtumėme bausmių ir bereikalingo muštro.
1. Visais įmanomais būdais venkite fizinių bausmių. 
2. Vadovaukitės protu! Šuo – gyvas padaras, kuriam irgi skauda. Išsiugdykite draugą ir pagalbininką, o draugų juk niekas nemuša… 
3. Teisingai nuo mažens auklėtas, išdresuotas šuo puikiai orientuojasi, kokia mūsų nuotaika, ar mes patenkinti, ar ne. Iš žmogaus išraiškos ir balso tono jis jaučia ir stengiasi susiorientuoti. Žino, kada jam dėkojame, džiaugiamės, esame nepatenkinti. 
4. Kartais pats žmogus sukuria keblią situaciją ir, pasikarščiavęs, nubaudžia gyvūną. Todėl analizuokite ir savo poelgius. 
5. Baudžiamas šuo turi būti pririštas. Bausmė – griežtai ištartas “ne, negalima, fu” ir pavadėlio truktelėjimas. To pakanka. 
6. Baudžiamas nepageidaujamo veiksmo metu, nes jums pavėlavus, šuo nebesupras, už ką ir kodėl nubaustas.
PAGRINDINIS REIKALAVIMAS: gyvūnas turi suprasti, už ką baudžiamas.
7. Žmogaus rankos – gera linkinčios. Jos glosto, tapšnoja, duoda skanėstų, maitina, žaidžia, padeda įveikti kliūtis, duoda užduotį (gestai), mažą nešioja, seną ir susirgusį slaugo. 
8.”Neužsiciklinkite” drausdami. Atrodys, kad gyvūnui nebegalima nei pavadį įtempti, nei pauostinėti, nei pašėlti. Pernelyg dažnai draudžiant, jokios naudos. Jūs tik demonstruosite silpną pasirengimą. Elkitės priešingai: viliokite, glostykite, pažaiskite, duokite skanėstų.
9. Ar galima nubaudus, netrukus paskatinti? Taip, jeigu augintinis suprato barimą arba draudimą ir įvykdė nurodymą. Tuomet giriama, duodamas skanėstas – tai sustiprina abipusį ryšį, įtvirtina komandą, nes gyvūnas supranta: elgsiuos gerai – paskatins. 
10. Sudraudus augintinį, kai aplinkui sukiojasi daugiau šeimos narių, kiti turi elgtis santūriai, nesikišti, nes sulaukęs užuojautos šuo nuvertins jūsų reikalavimus, o teisinga aplinkinių reakcija – ją įtvirtins. 
11. Neperlenkite lazdos, kai už bausmę izoliuosite šunį ir nebendrausite. Šis poveikis gali psichologiškai traumuoti gyvūną. Geriausia, praėjus šiek tiek laiko, duoti kitą komandą ir stebėti, kaip ši vykdoma. Beje, šuo gali kerštauti, todėl geriau neskatinti blogų poelgių – užbėkite jiems už akių. 
12. Nuolat baudžiamo šuns elgesys pašlyja. Jis tampa nepatiklus, nesiorentuoja, nesugeba teisingai vertinti žmonių ir situacijų. Galiausiai tampa bailus, agresyvus. 
13. Nešaukite ant šuns, neleiskite taip elgtis ir kitiems, juolab, svetimiems. Komanduokite tinkamu tonu. Nors sprogtumėt iš pykčio ir įniršio, valdykitės. Ramiai ir įsakmiai pasikvieskite: “Pas mane”. 
14. Negalima mėtyti į šunį akmenimis, grandinėmis, pagaliais. Tai parodo menką dresuotojo išprusimą, šuns psichikos neišmanymą. Kaip reaguotumėte, jeigu į jūsų vaiką, žmoną kas nors supykęs mestų akmenį?
 

Vadovaukitės principu: gėris ugdo gėrį.

 
Kinologas Kęstas Petrauskas
Šaltinis:
aviganiai.lt

 

Paskelbta

Šuns gyvenamoji vieta – būda ir voljeras

 

Moderni būda
 
Rodos paprasta – pasistatei voljerą (aptvarą), jame būdą, įsigijai šunį ir tegu jis jame gyvena ir atlieka savo pareigą – tarnauja žmogui. Tačiau toli gražu taip nėra. O tai rodo šunų augintojų užduodami klausimai, kurie parodo, kad ir čia reikalingos žinios bendraujant, mokant savo pagalbininką. Todėl atsakysiu į daugiausia užduodamus klausimus šia tema.
 

Kokie turi būti voljeras ir šuns būda?

Visų pirma, patogus mūsų gyventojui šuniui. Voljero (aptvaro) paskirtis pagulėti saulėje, jausti gamtos kvėpavimą erdvėje, o ne iš uždaros aplinkos. ,,Prispaudus”- atlikti gamtos reikalus. Savidrausmei, izoliuoti nuo pašalinių žmonių atvykus pas jus. Apsaugai, kad nesusikergtų rujojanti kalė . Šėrimui ir poilsiui. Voljero dydis, jei jame laikomas vienas šuo, didelės įtakos neturi, bet ne mažesnis aštuoni kvadratiniai metrai. Jei grindys betonuotos būtinas medinis skydas. Būda, geriau apšiltinta, ypač nuo žemės (grindys) ir pagal augintinio dydį, kad galėtų nevaržomas laisvai gulėti, stovėti, apsisukti joje. Įėjimo į būdą anga arčiau vienos sienos, nevaržanti įėjimo į ją. Tai jo pagrindinė poilsio vieta.
Klaidinga nuomonėė, kada išgirstu sakant, kad pas mane voljeras labai didelis ir augintiniui užteks vietos išsilakstyti. Tai netiesa. Taip, jis gali jame pažaisti su žaislu, patampyti pakabintą  audinį, bet tai tik trumpalaikis išsikrovimas, nors ir jis būtinas, tačiau savo poreikius patenkins bėgiodamas dideliame plote ir bendraudamas su žmogumi ir gentainiais – tas šuniui būtina.
Nepamirškime, kad tvarkingas voljeras ir graži būda, taip pat kiemo puošmena.
 

Kur turi buti voljeras?

Aišku ten, kur šuo geriausiai mato ateinančius lankytojus, įvažiavimą, įėjimą į pastatą, patogioje jums vietoje, kuo platesnė teritorija matoma šuniui. 
 

Nuo kada galima šuniuką laikyti voljere ?

Tai priklausys nuo to, kaip jis buvo laikomas prieš įsigyjant. Aš savo augintinius į lauko voljerą išnešu  3 savaičių (nuo tada, kai jie pradeda patys išeiti iš būdos), nepriklausomai nuo metų laiko. Todėl įsigyjant  reikia žinoti kaip jis buvo laikomas. Įsigyjant turguje ar kitomis sąlygomis, galite  to nežinoti. Žinoma, šuniukui reikalingas bendravimas su šeimos nariais, tačiau nuo įsigijimo pirmos dienos jis pratinimas prie tų sąlygų, kuriomis jis turės gyventi. Reikia vertinti, kad jis buvo lizde su mama ir savo broliukais ir sesutėmis, o ten gyvenimo salygos buvo kitokios. Taip pat turi įtakos ir šuniuko amžius, metų laikas. Reikia laikytis taisyklės, kad staigus sąlygų pasikeitimas nepaveiktų jauno, dar neužgrūdinto staigaus oro salygų pasikeitimui, organizmo.Todėl vidurį žiemos staigiai išnešti iš pastato ir laikyti lauke būtų pavojinga. Turi reikšmės ir šuniuko veislė.
 

Kokios oro sąlygos augintinį neigiamai veikia būnant voljere?

Skersvėjis ir drėgmė. Šaltis.
 

Koks paklotas geriausias būdoje?

Šiaudai. Netinka – medžiaga, pjuvenos ir kita.
 

Ar gali būdoje nebūti jokio pakloto?

Taip. Svarbu, kad būdos grindys būtų sausos ir su šilumos izoliacija nuo žemės.
 

Ar būtinas voljero stogas?

Tai sprendžia pats šeimininkas, bet patogiau, kada yra.
 

Ar būtinas voljeras, jei augintinis laikomas patalpose?

Pasakysiu, kad taip. Juo pasinaudosite, kada augintinį reikia izoliuoti nuo svečių, kada jie bendrauja su jumis patalpoje, augintiniui pabėgiojus lauke ir išsitepus, kol apdžius prieš įvedant į patalpas, leisti pabūti lauke saulėje, jei kiemas neaptvertas ir dėl kitų priežasčių.
 

Kaip pratinti šuniuką įeiti savarankiškai į voljerą?

Visų pirma – jis šeriamas voljere. Antra – įviliojamas į jį žaidimo būdu: įmetant jo mėgstamą žaislą ir paskatinant. Trečia- įėjus pačiam, pasikviečiant ir paskatinant (žaislu, maistu, pažaidžiant abiems voljere). Išimtinais atvejais, kada nepavyksta ,, geruoju”(mineti būdai), galima įvesti ir pavadėliu ir paskatinti.
Ketvirta – visada turi lydėti žodinė komanda (,,Būda” ar ,,Voljeras”). Taip augintinis pratinamas iki tol kol davus komandą savarankiškai įeina į jį.
 

Kaip teisingai šuo išleidžiamas iš voljero?

Būtina duoti vieną iš paklusnumo komandų, pavyzdžiui ,,Tūpk”(,,Sėsk”). Po komandos įvykdymo ir jam nurimus išleidžiamas ,,Bėk”(,,Laisvai”, ,,Žaisk”). Taip jis liks jūsų pavaldume. Neįvykdžius duotos komandos šuo iš voljero neišleidžiamas.
 

Ar gali viename voljere būti keli augintiniai?

Taip, gali. Tai lems tarpusavio santykiai, voljero ir būdos dydžiai. Kai kada net gerai, ypač augantiems panašaus amžiaus šuniukams. Kartais tokia draugystė išlieka visam gyvenimui be pažeidimų tarpusavio santykiuose. Sunkumas – šeriant. Bet ir tai pripratinus nuo mažens teisingai elgtis šėrimo metu, nepatogumų išvengsite.
 

Ar galima augintinį bausti voljere?

Geriau to vengti. Tačiau laikinai izoliuoti jį nebendravimu – taip. (Apie tai rašėme).
 

Kas turi būti voljere?

Aišku, stovas (vandeniui ir šėrimui), pakabinu stiprios medžiagos audinį, kaip žaidimo priemonę (grobio instiktui lavinti). 5-7 centimetrų storio, 15-20 centimetrų ilgio lapuočio (liepos, beržo, uosio, ąžuolo ir kitų) pagaliukus  pagraužinėti, užėjus norui stiprinti savo dantis ir žandikaulio raumenis, žaislą. Juos keičiu. Bet tankiai, kad ir suaugę šunys sau žaislą įsineša iš kiemo įeidami į voljerą. Davęs kaulą jį voljere laikau ribotai iki vienos valandos ir tik po šėrimo.
 

Kaip turi darinėtis šunų voljero vartukai?

Saugiau, kad į voljero vidų. Patogiau ir mums.
 

Ar būtina prisilaikyti šuns veiklos paros rėžimo, jei jis laikomas voljere?

Taip, visuomet, nepriklausomai, kur laikomas mūsų bendražygis.
 
Kinologas Kęstas Petrauskas
Šaltinis:
aviganiai.lt
Paskelbta

Seimas uždraudė daugiabučiuose laikyti pavojingus šunis ir jų mišrūnus

Nepavojingas kovinis suo
 
2012.10.03 Seimas priėmė naujas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pataisas, kuriomis daugiabučiuose uždrausta laikyti pavojingus šunis bei jų mišrūnus. Už tokius pakeitimus balsavo 54 Seimo nariai, 20 susilaikė. Kai kurie Seimo nariai buvo siūlę papildomą punktą, kai norint laikyti šunį daugiabutyje reikėtų gauti raštišką kaimynų sutikimą, tačiau tokios idėjos atsisakyta. 
Nuo šiol daugiabučiuose draudžiamų šunų veislės išvardytos jau dešimtmetį galiojančiame pavojingų šunų veislių sąraše, dėl kurio reikalingumo ilgai diskutuota. Vis dėlto, iki įstatymo įsigaliojimo registruoti pavojingi šunys ir jų mišrūnai galės likti daugiabučiuose.
Lietuvos kinologų draugija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasisakė už pavojingų šunų veislių sąrašo panaikinimą.

Pavojingais šunimis laikomi šių veislių šunys ir jų mišrūnai:

  • Amerikiečių Stafordšyro terjeras
  • Stafordšyro bulterjeras
  • Amerikiečių buldogas
  • Argentinos dogas
  • Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
  • Kangalas (Turkų aviganis)
  • Kaukazo aviganis
  • Pietų Rusijos aviganis

Karas dėl mišrūnų

„Dabar tai prasidės karas, – su siaubu kalbėjo Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė. – Kadangi į tai įtraukti visi mišrūnai, tai visi šunys, didesni už cvergšnaucerį ar biglį bus įtarinėjami kaip pavojingi, pavojingų veislių mišrūnai. Mes tai žinome, nes jau rašėme pažymas, kad ilgaplaukis į retriverį panašus šuo tikrai nėra Argentinos dogas. Nes taip paskundė kaimynas. Gerai dar, kad nebus reikalaujama kaimynų sutikimo dėl bet kokio šuns. Tokiais metodais šunys daugiabučiuose būtų tiesiog išnaikinti.“
Kinologė teigė negalinti suprasti, kodėl pavojingoms veislėms priskirti šunys yra pavojingesni, jei laikomi daugiabutyje. Nuosavame name tokį šunį laikantis šeimininkas jį lygiai taip pat vedžioja gatvėse, tačiau įstatymo gniaužtų ir net didesnių mokesčių, nesulaukia.
 Šeimininkai nesilaiko nei įstatymų, nei taisyklių. Šiuo atveju esu didelė pesimistė.
Seimo narė D. Bekintienė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydyotojas Giedrius Blekaitis pabrėžė, kad pavojingi – tie šunys, kurie turi pavojingų veislių sąraše esančios veislės kilmės dokumentus. O kaip visi kiti, net ir veisliniai šunys be kilmės dokumentų?
„Toks šuo traktuojamas kaip mišrūnas. Kaip nustatyti ar jis priskirtinas pavojingiems, ar jį galima laikyti daugiabutyje? Na, gal Seimo nariai tai žino“, – vylėsi G. Blekaitis.

Klausti kaimynų ar neklausti?

Seimo nariai Jonas Šimėnas ir Danutė Bekintienė siūlė įstatymu įpareigoti šunų augintojus gauti daugiabučio namo gyventojų sutikimą, jei asmuo norėtų bute laikyti bet kokį šunį.
Lietuvos kinologų draugijos prezidentės Ramunės Kazlauskaitės nuomone, tokia nuostata greičiausiai būtų sukėlusi šunų augintojų streikus ir atidėjusi ilgai derinto įstatymo priėmimą. Ji mano, kad draudimą laikyti bet kokius, ar pavojingų veislių sąraše įrašytus šunis turėtų priimti atskiros savivaldybės, o gal netgi atskirų namų bendrijos.
Kaimo reikalų komitetas nusprendė, jog tokia nuostata varžytų šunų augintojų laisves ir padarytų juos priklausomais nuo kaimynų malonės. Šuo, kaip ir butas, kuriame gyvenama, priskiriamas asmeninei nuosavybei. Kaimo reikalų komitete posėdžiavę Seimo nariai manė, jog raštiškas kaimynų sutikimas neisšpręs gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų.
 Koks skirtumas apkandžiotam žmogui, ar šuo buvo pudelis, ar stafordšyro terjeras? Ar mažiau skauda?
LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė
„Šunų laikymas daugiabučiuose – didelė problema. Gali įstatyme įrašyti ką tik nori – aš, pavyzdžiui, siūliau įrašyti punktą, kad reiktų gauti kaimynų sutikimą – bet vykdymas lieka labai prastas. Čia vykdymo problema, kas visa tai kontroliuoja? Ar veterinarijos tarnyba lakstys po daugiabučius ir registruos ten lojančius šunis?, – retorinių klausimų pažėrė seimo narė D. Bekintienė. – Žiūrėsime, kaip veiks naujasis įstatymas, kol kas savivaldybės šią sritį tvarkė prastai. Neregistruotus šunis buvo galima skųsti policijai. Argi čia policijos darbas – šunis gaudyti? Kaip gyventojai šunų neregistravo, taip ir neregistruoja. Tuo labiau kačių. Kai turėjau katiną, gal vienintelė name buvau jį registravusi ir mokėjau mokestį. O kiek šunų šeimininkų nešiojasi maišelius ar lopetėles ekskrementams, kai juos vedžioja?“

Ne paskutinis šunų augintojų išbandymas

Seimo narė teigė girdėjusi kinologų argumentus, jog agresyvius šunis tokiais padaro ne kas kitas, kaip jų šeimininkai.
„Bet mūsų tautos mentalitetas toks – kad tik kaimynui blogiau būtų. Šeimininkai nesilaiko nei įstatymų, nei taisyklių. Šiuo atveju esu didelė pesimistė. Na, bet pats įstatymas yra žingsnis pirmyn, toliau dedu viltis į įvairias visuomenines organizacijas, (gyvūnų teisių, apsaugos, gerovės, – red. past.) kurių daugėja. Daugiau pasiūlymų neturiu, pirma reikia pažiūrėti, kaip veiks šis įstatymas, kokių kils problemų, tada jau teiksime pataisas“, – įsitikinusi parlamentarė.
 Visi šunys, didesni už cvergšnaucerį ar biglį bus įtarinėjami kaip pavojingi, galbūt pavojingų veislių mišrūnai.
LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė
D. Bekintienė priminė, jog šunų augintojų nervų išbandymu dar taps ruošiamas įstatymas dėl rinkliavos už naminius gyvūnus, kuriuo remiantis gali būti apmokestinti net kaimuose laisvai bėgiojantys ar grandine prie būdos pririšti šunys.

Kol „neprisidavei“ – gyveni ramiai?

Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė įtaria, jog naujasis įstatymas turės atvirkščią efektą, nei norėtų politikai.
„Iki šiol užregistruoti pavojingų veislių šunys galės likti daugiabučiuose, bet juk ne visi yra užsiregistravę, pasiėmę leidimus tokius šunis laikyti. Dabar situacija tokia: arba tu bėk greitai jį užregistruok kaip pavojingą, arba kariauk su kaimynais. O Vilniuje tokių šunų savininkai privalo mokėti ar ne po 50 litų už šunį. Žmonės patenka į savotišką aklavietę. Manau rezultatas bus toks, kad žmonės absoliučiai neberegistruos pavojingų šunų, kol jų niekas neprivers, kitaip tariant, nepagaus. Turės galimybę dar gyventi ramiai ir be didelių mokesčių, kol nepaskųs kaimynas“, – prognozavo pavojingų šunų augintojų ateitį LKD prezidentė.
R. Kazlauskaitė priminė, jog iki šiol visoje Lietuvoje registruota vos 1500 pavojingų šunų, o Vilniuje – kiek daugiau nei 300. Tai – visų 8 pavojingų šunų sąraše esančių veislių šunys. Kinologės teigimu akivaizdu, jog didžioji dalis tokių šunų – neregistruoti.

Ar įkandimo skausmas priklauso nuo šuns?

„Juk aišku, kad įstatymas neveikia. Ir dabar neveiks dar labiau. Koks skirtumas apkandžiotam žmogui, ar šuo buvo pudelis, ar stafordšyro terjeras? Ar mažiau skauda? Jei mažiau skauda, kai įkanda gražesnis šuo, tada nežinau, ar tam sužalotajam su galva gerai“, – konstatavo kinologė.
R. Kazlauskaitė prisimena atvejį, kai po apkandžiojimo konfiskuotas agresyvus šuo „Grindoje“ buvo laikomas (iš mokesčių mokėtojų lėšų) maždaug metus. Kai šuo savotiškai išprotėjo ir tapo agresyvus dėl buvimo vienutėje ilgą laiką, galiausiai buvo užmigdytas. Kinologė įtaria, kad dėl tokios įstatymo nuostatos konfiskuotų pavojingų šunų daugės. Už jų ilgą išlaikymą mokės mokesčių mokėtojai.
 Vienai mano komandos narei tuose pačiuose Anykščiuose abi kojas sukandžiojo „dvarniaška“. Manau, visais atvejais šunų laikymą daugiabučiuose reikėtų derinti su gyventojais.
Jonas Šimėnas
Kita vertus, R. Kazlauskaitė pabrėžė, jog kiti įstatymo punktai, susiję su gyvūnų gerove, baudomis ir žiauriu elgesiu su gyvūnais yra parengti atsakingai ir pagerina gyvūnų teisių situaciją.

J. Šimėnas: daugiabučiai statomi ne šunims, o žmonėms

Aplinkos komiteto narys Jonas Šimėnas teigia, jog visuomet pasisako už darną, o iki šiol šunims buvo suteiktos ypatingos sąlygos. Atsakinėdamas į žurnalisto klausimas politikas pabrėžė, jog ir pats augina du šunis – namuose ir kaime.
„Tačiau daugiabutyje turi paisyti ir kaimyno interesų. Einant pro agresyvų šunį, kad ir laikomą už pavadėlio – nejauku. Nors šeimininkas ir ramina, kad jis „nieko nedarys“. Siūliau pataisą, kad bet kokių šunų laikymas turi būti suderintas su dauguma laiptinėje gyvenančių gyventojų (vėliau pataisa buvo atmesta,- red. past.). Dabar paliktas draudimas dėl tų surašytų agresyvių veislių. O kas nustatys tas veisles? Aš turiu nusiskundimų iš žmonių Anykščiuose, kai žmogus priglaudęs krūvą valkataujančių šunų, padaręs voljerą po balkonu, po kaimynų langais. Jie kartais staugia, kaukia. Kai radau savininką, atsakė: „O aš tiesiog myliu gyvūnus“. Netrukus vienai mano komandos narei tuose pačiuose Anykščiuose abi kojas sukandžiojo „dvarniaška“. Manau, visais atvejais šunų laikymą daugiabučiuose reikėtų derinti su gyventojais. Daugiabučiai statomi ne šunims, o žmonėms gyventi“, – teigė J. Šimėnas.

Beglobių gyvūnų skaičių mažinantys sprendimai atidėti

Tačiau J. Šimėnas pritaria, kad agresyvių ir pavojingų šunų veislių sąrašas – problema.
„Jei laikai tokį šunį, tikrai nesikreipsi į kokią nors instituciją, kad pripažintų, jog tavo šuo pavojingas. Vienetai tokių šeimininkų, galima sakyti – šunų „snobų“. Kol kas nėra aiškiai apibrėžta, kaip tie pavojingi šunys bus nustatomi. Gal pagaliau poįstatyminiais aktais ši dalis bus sutvarkyta?“, – vylėsi parlamentaras.
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R. Kazlauskaitė apgailestauja, kad reikalavimas žymėti mikroschemomis apskritai visus parduodamus šunis ir kates įsigalios tik nuo 2016-ųjų. Tai turėtų daryti pardavėjas. 
Jos nuomone, būtent šis sprendimas būtų sumažinęs bešeimininkių ir beglobių gyvūnų skaičių Lietuvoje.
Kinologė pabrėžė, jog įstatymą dar reikės taisyti, koreguoti, teikti įvairias pataisas.
Šaltinis:
grynas.delfi.lt
Paskelbta

Šunų vedžiojimo ir dresūros aikštelės Vilniaus mieste

Žiūrėti AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI IR DRESUOTI VILNIAUS M. SĄRAŠAS didesniame žemėlapyje

Aikštelių sąrašas:

 

Eil. nr.

Seniūnijos

Adresai

1.

 Antakalnio seniūnijoje: 1. P. Vileišio g. prie M. Daukšos mokyklos.
 2. Fabijoniškių seniūnijoje: 1. Fabijoniškių g. 15;
2. L. Giros g. 127 (prie autobuso žiedo).
 3. Justiniškių seniūnijoje: 1. Taikos g. 157.
 4. Karoliniškių seniūnijoje: 1. I. Šimulionio – V. Vaitkaus g. sankirtoje;
2. Sietyno g.
 5. Lazdynų seniūnijoje: 1. Lazdynėlių g.;
2. Architektų g. 176.
 6. Naujamiesčio seniūnijoje: 1. Amatų g. prie Nr. 6.
 7. Naujosios Vilnios seniūnijoje: 1. Parko g. 23 (už parduotuvės).
 8. Pašilaičių seniūnijoje: 1. Medeinos g. 25;
2. Medeinos g. 1;
3. Gabijos g. 23;
4. Gabijos g. 65;
5. Žemynos g. 15.
 9. Pilaitės seniūnijoje: 1. Smalinės g. prie miško.
 11. Grigiškių seniūnijoje: 1. Šviesos g. 9 gale.
 12. Rasų seniūnijoje: 1. Peteliškių g 11.
 13. Senamiesčio seniūnijoje: 1. Šopeno g. 3 – Gėlių g. (kalnas).
 14. Šeškinės seniūnijoje: 1. Buivydiškių g. 19;
2. Čiobiškio g. 2;
3. Čiobiškio g. 16;
4. Šeškinės g. 45A;
5. Gelvonų g. 1A.
 15. Šnipiškių seniūnijoje: 1. Ozo – Tauragnų g. sankirtoje.
 16. Verkių seniūnijoje: 1. Ateities g. 1;
2. Žaliųjų Ežerų g. 5;
3. J. Kairiūkščio g. šalia Nr. 2;
4. Geležinio Vilko g. – Didlaukio sankirtoje.
 17. Vilkpėdės seniūnijoje:

1. M. K. Čiurlionio g. prie Vingio parko;

2. Skroblų g. tarp namų Nr. 5 ir Nr. 7.
18. Viršuliškių seniūnijoje: 1. Lūžių parko pakraštyje (prie laiptų į Justiniškių g.);
2. Viršuliškių skvero pakraštyje (prie Laisvės pr.).
 19. Žirmūnų seniūnijoje:

1. Šeimyniškių g. 30  Žirmūnų g. 55;
2. Šalia Žirmūnų g. 93;

3. Žirmūnų g. 55;
3. Žirmūnų g. 1D (po Šilo tiltu).
 20. Žvėryno seniūnijoje: 1. Vytauto g. 1 (šalia Pedagoginio universiteto stadiono. 


Viso: 38 vietos


PASTABA: Aikštelių šunims vedžioti ir dresuoti būklė įvairi, kadangi jos metų bėgyje nuolat daugiau ar mažiau vandalų, piktavalių asmenų niokojamos (ypač tai išryškėja po žiemos sezono). Aikštelės remontuojamos atsižvelgiant į skiriamas lėšas, todėl visų aikštelių kasmet suremontuoti nėra galimybių


Šuo pievoje


Šaltinis:

	manogyvunai.lt

	


	





		

		
Paskelbta 
Dėžių, skirtų šunų ekskrementų surinkimui, vietos Vilniaus mieste
	


	
	

		


Žiūrėti DĖŽIŲ ŠUNŲ EKSKREMENTAMS SURINKTI ĮRENGIMO VIETŲ VILNIAUS M. SĄRAŠAS didesniame žemėlapyje


 






Eil. nr.


Seniūnijos




Adresai








1.


Žvėryno seniūnijoje:
1. Prie tilto į Vingio parką;

				2. Birutės skvere prie pėsčiųjų tako link šaltinių;

				3. Prie šunų vedžiojimo aikštelės, Vytauto gatvės pradžioje;

				4. Kęstučio ir A. Mickevičiaus gatvių sankirtoje esančiame skvere.

				5. Prie tvenkinių Latvių g. 		




 2.
Naujamiesčio seniūnijoje:
1. ant Tauro kalno (ties laiptais, prie buvusios šunų vedžiojimo/dresavimo aikštelės);

				2. ties Žvėryno tiltu (Neries upės krantinėje, prie laiptų apačioje);

				3. K. Žoromskio muziejaus skvere (K.Kalinausko g. 12);

				4. Sporto aikštynas (prie aikštyno, esančio tarp Birželio 23-osios ir Vytenio g. 39, Birželio 23-osios g. 13 ir Vytenio g. 31).

				5. Ant Tauro kalno (ties laiptais ant ketvirtos pakopos nuo V. Kudirkos pusės)		




 3.
Senamiesčio seniūnijoje:
1. Sirvydo skvere;

				2. Kūdrų parkas;

				3. Pėsčiųjų takas šalia Vilniaus Bastėjos ir Misionerių ligoninės;

				4. Reformatų skvere.

				5. Sereikiškių parke už teniso kortų prie tiltelio per Vilnelę		




 4.
Antakalnio seniūnijoje:
1. P.Vileišio g. tarp 17 ir 18 namų;

				2. ties P.Vileišio g. 27 namu;

				3. V.Grybo gatvėje ties Generolo Jono Žemaičio karo akademijos tvora, priešais Debesijos gatvę;

				4. prie Šilo g. 64, ties įėjimu į Saulės slėnį.		




 5.
Šnipiškių seniūnijoje:
1. Žvejų g. (ties A. Juozapavičiaus g. 9 namu panduso viršuje);

				2. Kalvarijų g. 188A (šalia ūkinio kiemo);

				3. Kalvarijų g. 172 (iš vakarinio fasado pusės);

				4. Kalvarijų g. 168 (prie Kalvarijų g. automobilių stovėjimo aikštelės).

				5. Šalia Baltojo tilto Upės g. 5. Šalia Baltojo tilto Upės g. 		




 6.
Žirmūnų seniūnijoje:
1. Žirmūnų g. Tuskulėnų parkas, bei memorialo teritorijoje;

				2. Žirmūnų g. pėščiųjų takas palei Neries upę;

				3. Žirmūnų g. pėščiųjų takas po Šilo tiltu;

				4. Žirmūnų g. 29 kiemas.

				5. Šeimyniškių g. 30 (parkas prie prokuratūros).		




 7.
Rasų seniūnijoje:
1. Dailidžių g. 44;

				2. Liepkalnio g. 28;

				3. Peteliškių g. 6;

				4. Peteliškių g.11.		




 8.
Verkių seniūnijoje:
1. Balsių ir Žinių g. sankirtoje (prie naujai įkurto Mitologinių skulptūrų parko);

				2. Baltupio g. 81A;

				3. Didlaukio g. 9;

				4. Baltupio g. 37;

				5. M. Marcinkevičiaus g. 3 (kitoje gatvės pusėje).		




 9.
Naujininkų seniūnijoje:
1. Kapsų g. 3 ( skvere );

				2. Vaikų g. 13 ( prie tvenkinio);

				3. Kaminkelio g. 34;

				4. Garvežių g. 4.		




 10.
Šeškinės seniūnijoje:
1. Šeškinės g. 30;

				2. Šeškinės g. 45A;

				3. Gelvonų g. prie ežerėlio;

				4. Dūkštų g. 22 prie sodelio.

				5. Siesikų g. dviračių take link Žvėryno, netoli vaikų žaidimo aikštelės.		




 11.
Justiniškių seniūnijoje:
1. Taikos g. 46 ( prie krepšinio aikštelės);

				2. Taikos g. 40 ( skveras);

				3. už M. Biržiškos gimnazijos , už namo Taikos g. 95 (kieme);

				4. take nuo Rygos g. iki Lūžių g.

				5. take nuo Justiniškių turgaus iki Taikos g. 		




 12.
Viršuliškių seniūnijoje:
1. Šunų vedžiojimo aikštelėse – prie Laisvės pr. Viršuliškių skvere ir stotelė „Lūžiai" Justiniškių g. – 2 vnt.;

				2. Ozo g. iš Justiniškių g. pusės tarp dviejų pėsčiųjų perėjų;

				3. Laukymėje prie Viršuliškių g. 34.

				4. Laukymėje už Č. Sugiharos g. 3 ir J. Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos (Viršuliškių g. 103)		




 13.
Karoliniškių seniūnijoje:
1. tarp V. Vaitkaus g. 5 ir 13;

				2. Karoliniškių kraštovaizdžio pakraštyje ties I. Šimulionio ir A. J. Povilaičio gatvių sankirtos;

				3. Karoliniškių kraštovaizdžio pakraštyje tarp TV bokšto ir vaikų darželio „Čiauškutis";

				4. Sietyno gatvės pakraštyje netoli „Ryto" mokyklos stadiono.

				5. Sietyno – Jankausko g. sankirta		




 14.
Lazdynų seniūnijoje:
1. Lazdynėlių g. prie šunų vedžiojimo aikštelės;

				2. Architektų g. 176 prie šunų vedžiojimo aikštelės;

				3. Architektų g. 168 prie tako link atodangos;

				4. Architektų g. 20 prie Lakštingalų tako.

				5. Bukčių g. prie Panerio stadiono ir garažų		




 15.
Pilaitės seniūnijoje:
1. Tolminkiemio g. 19A (kieme);

				2. I.Kanto al. 24A (kieme);

				3. I.Kanto al. 14 (kieme);

				4. M.Mažvydo g. 15 (parke).

				5. Smalinės g. pradžioje nuo Karoliniškių pusės -3 vnt.		




 16.
Pašilaičių seniūnijoje:
1. Medeinos g. 8 (Ugnijos aikštėje, prieš namo Žemynos g. 8);

				2. Tarp Žemynos g. 31 – 51 namų;

				3. Už namo Laisvės pr. 111;

				4. Už namo Gabijos g. 81.

				5. Pavilnionių g. 37 (už įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, prie pėsčiųjų tako)		




17.
Fabijoniškių seniūnijoje:
1. S. Stanevičiaus g. 100 prie miškelio;

				2. Fabijoniškių g. 3 prie šunų vedžiojimo aikštelės;

				3. L. Giros g. 121 prie šunų vedžiojimo aikštelės transporto žiede;

				4. L. Giros g. 70, 72, 74, 78 esančiuose žaliuose plotuose – 1 vnt. (visi namai viename kieme sudaro uždarą erdvę).

				5. S. Neries g. tarp S. Neries g. 45 ir 47 namų.

				6. S. Žadeikos 13

				7. S. Neries g. 15		




 18.
 Vilkpėdės seniūnijoje:
1. Skroblų g. 3, 5 (ant skardžio);

				2. Savanorių pr. 52, 54, Gerosios Vilties g. 16, 18 (parkelyje);

				3. Geležinio Vilko g. 17, 19, 21, 25 (parkelyje);

				4. Geležinio Vilko g. 5, 7 (skveras).		




 19.
 Naujosios Vilnios seniūnijoje:
1. Gerovės g. palei parką;

				2. Kojelavičiaus g. prie 150 namo (veterinarijos tarnyba);

				3. Pėsčiųjų takas palei psichiatrijos ligoninę;

				4. Už Gerovės g. 51 – 57 namų nuo laukymės pusės.		




 20.
 Panerių seniūnijoje:
1. E. Andre g. 6 Prie įėjimo į parką, priešais vaikų darželį;

				2. E. Andre ir J. Tiškevičiaus gatvių sankirtoje prie įėjimo į parką vartų;

				3. J. Tiškevičiaus g. 2;

				4. J. Tiškevičiaus g. 11.		




 21.
 Grigiškių seniūnijoje:
1. Šviesos g. ties 4 ir 6 namais – 2 vnt.;

				2. Kunigiškių g. 18 – 1 vnt.;

				3. Lentvario g. ties 2 namu (parke) – 1 vnt.		






 


Viso: 102 vietos


 


kakojantis šuo


Šaltinis:

	manogyvunai.lt

	


	





		

		
Paskelbta 
Leidimų išdavimas laikyti agresyvius šunis Vilniaus mieste
	


	
	

		
 


AGRESYVIEMS ŠUNIMS VILNIAUS MIESTE LAIKYTI LEIDIMŲ IŠDAVIMAS


1. AGRESYVIŲ ŠUNŲ VEISLIŲ SĄRAŠAS


A. KOVINIŲ ŠUNŲ VEISLĖS IR JŲ MIŠRŪNAI


1. Amerikiečių pitbulterjeras


2. Bandogas (amerikiečių mastifas)


B. PAVOJINGŲ ŠUNŲ VEISLĖS IR JŲ MIŠRŪNAI


3. Amerikiečių Stafordšyro terjeras


4. Stafordšyro bulterjeras


5. Amerikiečių buldogas


6. Argentinos dogas


7. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)


8. Kangalas (Turkų aviganis)


9. Kaukazo aviganis


10. Pietų Rusijos aviganis


PATVIRTINTA


Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117


2. AGRESYVIEMS ŠUNIMS VILNIAUS MIESTE LAIKYTI LEIDIMŲ IŠDAVIMAS


Pateikiami šie dokumentai:


1. Prašymas.


2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.


3. Pažyma, kad atsakingas asmuo nėra įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichinės ligos.


4. Pažymos, kad kartu gyvenantys asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichinės ligos.


5. Pažyma, kad atsakingas asmuo nėra teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus arba kad jų teistumas išnykęs ar panaikintas.


6. Pažymos, kad kartu gyvenantys asmenys nėra teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus arba kad jų teistumas išnykęs ar panaikintas.


7. Pažyma, kad išklausytas privalomas kursas agresyvų šunų turėtojams.


8. Pažymą apie paskiepijimą, pateikiamą kai šunį ruošiamasi laikyti.


9. Pažymos apie šuns registravimą, identifikavimą kopija, pateikiama kai šunį ruošiamasi laikyti.


10. Šuns kilmės dokumento kopija, pateikiama kai šuo yra įvežamas.


11. Tarptautinio paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimo su įrašytu identifikavimo numeriu kopija, pateikiama kai šuo yra įvežamas.


12. Pažymos apie agresyvaus šuns sterilizaciją kopija (pateikiama jei šuo yra kovinis).


13. Lietuvos kinologų draugijos išduoto dresuotojo pažymėjimo kopija, pateikiama jei šunį pageidaujama dresuoti.


Dokumentai iš registrų 


1. Asmens gyvenamosios vietos, kurioje (bus) laikomas agresyvus šuo ir(ar) jo mišrūnas, deklaravimo dokumentų kopija.


Paslaugos suteikimo trukmė 20 darbo d.


Paslaugos gavėjas fizinis/juridinis asmuo


Atsakingas dalinys Administracinės veiklos skyrius


Paslaugos vadovas Julius Morkūnas Tel. (8 5) 211 2893


Paslaugos administratorius Eglė Daugėlaitė Tel. (8 5) 211 2783


 


Reglamentuojantys teisės aktai:


1. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, 1997-11-06 Nr. VIII-500


2. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-03-12 įsakymas Nr. 117 „Dėl agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo"


3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-06-17 įsakymas Nr. 1V-217 "Dėl agresyvių šunų registravimo taisyklių bei asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programos tvirtinimo"


4. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-24 įsakymas Nr.242 "Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo"


5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003-06-17 įsakymas Nr. 1V-219/B1-548 „Dėl Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklių patvirtinimo"


6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 6 d. Nr. 30-1817 „Dėl agresyviems šunims ir jų mišrūnams įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ar jais prekiauti leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo"


 


 


Agresyvus šuo - Rotveileris


 

	


	





		

		
Paskelbta 
Gyvūnų (šunų ir kačių) registracija
	


	
	

		

 


GYVŪNŲ (ŠUNŲ IR KAČIŲ) REGISTRACIJOS TVARKA VILNIAUS MIESTE


Svarbi informacija apie šunų ir kačių registraciją Vilniuje


Vilniaus mieste privaloma registruoti kates ir šunis, nepriklausomai ar šie gyvūnai laikomi privačiame ar daugiabučiame name.


Jei norite registruotį savo šunį arba katę, sumokėkite vienkartinę 40 Lt įmoką pasirinktame banke.


Įmokos kvite būtina nurodyti asmens, kurio vardu bus registruojamas gyvūnas, duomenis (giminaičio ar kito asmens duomenys netinka).


Vienkartinė įmoka mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo rekvizitai:


Banko pavadinimas: „Swedbank“


Sąskaitos numeris: LT24 7300 0101 1239 4300


Gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM


Juridinio asmens kodas: 188659752


Įmokos kodas: 53913


Įmokos pavadinimas: Už gyvūnų (šunų, kačių) registravimą ir laikymą


arba


Banko pavadinimas: „Nordea“


Sąskaitos numeris: LT12 2140 0300 0268 0220


Gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM


Juridinio asmens kodas: 188659752


Įmokos kodas: 53913


Įmokos pavadinimas: Už gyvūnų (šunų, kačių) registravimą ir laikymą


 


Sumokėjęs įmoką, gyvūno savininkas turėtų iš anksto suderinti laiką ir kartu su gyvūnu turi atvykti į vieną iš sąraše nurodytų veterinarijos gydyklų. Gydyklos personlaui pateikite mokėjimo kvitą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.


Primename, kad gyvūnų savininkai, laikantys gyvūną daugiabučiame name, turi mokėti mėnesio įmoką (už šunį – 10 Lt/mėn.; už katę – 3 Lt/mėn.; už agresyvios veislės šunį – 25 Lt/mėn.). Mėnesio įmokos rekvizitai ir įmokos kvito pildymo reikalavimai yra tokie patys, kaip ir mokant vienkartinę įmoką už gyvūno registravimą.


 


Augintinius būtina ne tik registruoti, bet ir identifikuoti integriniu grandynu.Tai galite padaryti pasirinktoje, gyvūnus registruojančioje veterinarijos gydykloje Vilniaus mieste. Gydyklai turi buti pristatytas augintinio registraciją patvirtinantis dokumentas.


Identifikuojant gyvūną, antrą kartą registracijos mokescio (40Lt) mokėti nereikia.


 




Lengvatos


1. Nuo mėnesio įmokos už gyvūno (šuns, katės) laikymą daugiabučiame name atleidžiami:


aklieji, laikantys šunis vedlius; 


vienas gyvenantis neįgalusis ar vienas gyvenantis pensininkas, laikantis vieną gyvūną; 


šeimos (vieni gyvenantys asmenys), kurioms (kuriems) yra skiriama piniginė socialinė parama – socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos.


Dokumentai, kuriuos reikia pateikti lengvatai gauti:


Prašymas suteikti rinkliavos lengvatą. 


Pensininko pažymėjimo kopija. 


Invalidumo pažymėjimo kopija. 


Pažyma iš seniūnijos apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis.


Rinkliavos lengvata taikoma nuo dokumentų, patvirtinančių teisę į lengvatą, pateikimo rinkliavos administratoriui, datos.


2. Savininkas, pateikęs veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno sterilizaciją ar kastraciją, atleidžiamas nuo rinkliavos tai sumai, kuri buvo sumokėta už sterilizavimą arba kastravimą, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių.


3. Asmenys, pasiėmę globoti šunį arba katę iš Vilniaus miesto gyvūnų globos namų, atleidžiami nuo vienkartinės įmokos už šuns arba katės registravimą (registruojant augintinį būtina pateikti UAB "GRINDA" išduotą gyvūno perdavimo globai aktą) ir nuo 12 mėnesių įmokos už šuns arba katės laikymą daugiabučiame name.


Vietinės rinkliavos netaikymas neatleidžia gyvūnų (šunų, kačių) savininkų nuo prievolės registruoti.


 




KUR REGISTRUOTI?


Veterinarijos gydykla „VETPULSAS“


Miestas: Vilnius


Adresas: Pavilnionių g. 35-41, LT-12137


Tel.: 852736387, 862081292



Nuoroda: www.vetpulsas.lt


 


UAB „Greitoji žirafa“


Miestas: Vilnius


Adresas: Žemynos g. 2B, LT-06126


Tel.: 852705945, 860698886



Nuoroda: www.greitojizirafa.lt


 


Veterinarijos klinika „BAFO“


Miestas: Vilnius


Adresas: Pylimo g. 31, LT-01141


Tel.: 852127868



Nuoroda: www.bafo.lt


 


Naujosios Vilnios veterinarijos gydykla  UAB „Vilniaus veterinarinė klinikinė ligoninė“


Miestas: Vilnius


Adresas: Kojelavičiaus g. 150A, LT-11106


Tel.: 852672594



 


Filaretų veterinarijos gydykla  UAB „Žvėryno veterinarijos gydykla“ filialas


Miestas: Vilnius


Adresas: Filaretų g. 35, LT-01211


Tel.: 852154202, 869817724



Nuoroda: www.veterinaras.com


 


Jakovo veterinarijos centras


Miestas: Vilnius


Adresas: Gerosios Vilties g. 1, LT-03147


Tel.: 852105048, 852132982



Nuoroda: www.vetmed.lt


 


UAB „Žvėryno veterinarijos gydykla“


Miestas: Vilnius


Adresas: Kęstučio g. 54/1, LT-08112


Tel.: 852755035, 868653277



Nuoroda: www.veterinaras.com


 


Buivydiškių veterinarijos klinika


Miestas: Vilnius


Adresas: Klinikų g. 1, Buivydiškės, LT-14165


Tel.: 852353280



 


Antakalnio veterinarijos gydykla  A. Ramoškos veterinarijos įmonė


Miestas: Vilnius


Adresas: Antakalnio g. 50, LT-10304


Tel.: 852344522



Nuoroda: www.vetpaslaugos.lt


 


Jeruzalės veterinarijos gydykla  K. Aleksejūno įmonė


Miestas: Vilnius


Adresas: Jeruzalės g. 7, LT-08414


Tel.: 852472555



 


UAB Zooveterinarijos centras „TOTO“


Miestas: Vilnius


Adresas: I. Šimulionio g. 5, LT-04347


Tel.: 852402308, 868468558



Nuoroda: www.zoovet.lt


 


Ritos Žilinskienės veterinarijos gydykla


Miestas: Vilnius


Adresas: Fabijoniškių g. 61, LT-07110


Tel.: 852387371, 868989355



Nuoroda: www.vetcentras.lt


 


UAB „Ex toto“


Miestas: Vilnius


Adresas: Papilėnų g. 3, LT-06224


Tel.: 852307094, 861436823



 


Veterinarijos gydykla „VETPLIUS“  Jakovo veterinarijos centras filialas


Miestas: Vilnius


Adresas: Liepkalnio g. 112, LT-02121


Tel.: 869837402


 


VšĮ „Naujosios Vilnios veterinarijos gydykla ir vaistinė“


Miestas: Vilnius


Adresas: Parko g. 52 – 4/5, LT-11224


Tel.: 852690922, 869847058



Nuoroda: www.vetpagalba.lt


 


UAB „Zookomfort“


Miestas: Vilnius


Adresas: Prūsų g. 2, LT-02153


Tel.: 852165112



Nuoroda: www.zookomfort.lt


 


UAB „VETA“


Miestas: Vilnius


Adresas: Kalvarijų g. 62, LT-09304


Tel.: 852754196



Nuoroda: www.veta.lt


 


Vytauto Valčiuko IĮ


Miestas: Vilnius


Adresas: P. Žadeikos g. 9, LT-06324


Tel.: 852304530



 




KODĖL VERTA REGISTRUOTI SAVO AUGINTINĮ?


Įžanga


 Dažnai gyvūnų savininkams tenka patirti nusivylimą dėl pabėgusių, dingusių, į namus nesugrįžusių ar nerastų augintinių. Be to, kone kasdien į veterinarijos klinikas kreipiasi žmonės, radę pasimetusius augintinius. Kadangi gyvūnai dažnai būna nepaženklinti bei neregistruoti, nėra žinomi jų šeimininkai ir jų neįmanoma grąžinti savininkams.


Šią problemą spręsti padeda Vilniaus mieste atliekamas naminių gyvūnų (šunų, kačių) ženklinimas elektronine tapatybės nustatymo priemone (toliau – mikroschema) bei registravimas Vilniaus miesto duomenų bazėje.


Kas tai yra ?


Elektroninė identifikavimo sistema – tai tapatybės nustatymo būdas, panaudojant signalą, perduodamą tarp atsakiklio ir skaitytuvo. Atsakiklis – elektronine tapatybės nustatymo priemonė – mikroschema.


Kaip tai veikia?


Mikroschema – tai mažas, ryžio grūdo dydžio prietaisas, turintis gamintojo suteiktą unikalų identifikacinį numerį. Ženklinant augintinį, mikroschema įterpiama po oda (kairėje kaklo pusėje) ir išlieka visam laikui. Norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir, jį aktyvavus, ekrane pasirodo unikalus numeris. Nėra jokios tikimybės, kad tuo pačiu numeriu bus paženklintas kitas gyvūnas.


Kam to reikia?


    

  • Padeda pasiklydusius gyvūnus grąžinti savininkui;
    • 

  • Padeda nustatyti neatsakingus savininkus ir jiems pritaikyti sankcijas;
    • 

  • Didina savininko pasitikėjimą;
    • 

  • Įgalina kaupti kitą informaciją duomenų bazėje;
    • 



Užregistravus gyvūną, duomenys apie jį ir jo savininką patenka į Vilniaus miesto gyvūnų (šunų, kačių) duomenų bazę. Jeigu duomenys nepatenka į jokią duomenų bazę, ženklinimas yra bevertis.


Ar tai skausminga ir kenkia gyvūnui?


Gamintojas mikroschemas tiekia steriliai supakuotas, paruoštas naudojimui po vieną.


Kadangi mikroschema yra labai maža, po gyvūno oda ji įterpiama specialia injekcine adata. Pati procedūra nėra nė kiek skausmingesnė už paprastą vakcinaciją.


Mikroschema yra apvilkta biologiškai suderinto stiklo kapsule, todėl paprastai nesukelia jokios vietinės reakcijos implantacijos vietoje. Tai yra pasyvaus veikimo prietaisas, neturintis savo energijos šaltinio ir neskleidžiantis savo signalų, todėl yra visiškai nekenksmingas gyvūnui.


 


Šaltinis:

				manogyvūnai.lt


Mazi suniukai krepsyje


 


 




 


 






 

	


	





		

		
Paskelbta 
Šuns pirkimas, auginimas ir maitinimas
	


	
	

		
 


valgantys suniukai


Šuns pirkimas


Perkant šunį derėtų žinoti:


    

  • kad patinai yra stambesni, stipresni ir piktesni nei kalės;
    • 

  • jei norėsite, kad jūsų šuo dalyvautų parodose, reikia būtinai pirkti veislinį šunį;
    • 

  • geriausia įsigyti mažą šuniuką ir patiems jį užsiauginti.
    • 



 


Šuns auginimas.


Šunis reikia tinkamai prižiūrėti, maitinti ir auginti. Šunį reikia vedžioti su trumpu pavadėliu arba antsnukiu specialiose aikštelėse dažniausiai nuo 7 iki 23h. Jei šuo suaugęs, jis turi būti vedžiojamas bent 2 kartus per dieną, o jei mažiukas – ne rečiau kaip 4 kartus. Pasivaikščiojimai su mažu šunimi turėtų būti ne trumpesni kaip po 1h.  Bute šuo turi turėti nuolatinę ramią   vietą, kad jis niekam nekliūtų ir nebūtų nuolat trikdomas. Nereikėtų šuniui skirti vietos skersvėjyje, prie šildymo prietaisų, tamsioje patalpoje. Šuniui paklojamas kilimėlis, kuris kasdien purtomas, valomas šepečiu, vėdinamas ir kartkarčiais plaunamas. Nykštukiniams, šilumą mėgstantiems šunims, reikalingas minkštas šiltas paklotas.Jei šunio savininkas turi sodybinį sklypą, šunį gali laikyti:


    

  • palaidą gerai aptvertoje aikštelėje;
    • 

  • pririštą prie slankiojančios grandinės;
    • 

  • pririštą prie stabiliai pritvirtintos grandinės;
    • 

  • voljere.
    • 



Geriausiai šunį laikyti voljere su būda. Durys turi atsidaryti į vidų. Būda turi būti satoma taip, kad šuo nuo jos negalėtų peršokti per tvorą. Žiemą į būdą dedamas šienas arba drožlės, kad šuniui nebūtų šalta miegoti ant žemės.  Dulkės, nešvarumai, pleiskanos iš kailio iššukuojamos šepečiu; ilgaplaukiai šunys, be to, dar šukuojami ir retomis šukomis. Pavasarį ir rudenį, kai šunys šeriasi, kasdien iššukuojami iškritę plaukai. Plovikliais šuo plaunamas ne dažniau kaip kartą per pusmetį. Geriausiai plauti vaikų muilo putomis arba vaikų šampūnu.


 


Šuns brendimas.


Šunys lytiškai subręsta 8-10 mėnesių. Tada kalės pradeda rujoti. Jos rujoja 2 kartus per metus po 20-30 dienų. Fiziškai subrendusios(maždaug 2 metų amžiaus) kalės sudergiamos 10-15 dieną nuo rujos pradžios. Nėštumas trunka vidutiniškai 58-65 dienas. Stambiųjų veislių šunys paprastai atsiveda 5-8(kartais iki 12), nykštukinių veislių- 2-4 aklus, kurčius, bedančius šuniukus. Jie pradeda girdėti 5-8, praregi 10-14, dantys jiems prasikala 20-30 dieną.Iš pradžių šuniukai maitinasi tik motinos pienu.


 


Šunų maitinimas.


Šunys maitinami 1-2 kartus per dieną, sergantys ir sulysę – 3 kartus. Geriausias maistas- poskystės įvairių kruopų košės, virtos kaulų sultinyje ir ataušintos iki 30-40 laipsnių. Mėsą ir jūrų žuvis geriau duoti žalias, dideliais gabalais, upių žuvis reikia apvirti. Daržovės, šakniavaisiai, žalumynai, kaip priedas prie kito maisto,duodami žali arba virti. Šunims naudingi ir įvairūs pieno produktai, kiaušiniai(1-2 kartus per savaitę), džiūvėsiai iš rupių miltų duonos. Kaulai papildo pagrindinį maistą; juose yra šunims reikalingų mineralinių medžiagų. Kaulų duodama paėdus, nedaug ir tik žalių. Šuniui galima duoti ir švarių maisto atliekų. Šuniui skirtoje vietoje visada turi būti indas su švariu vandeniu.


 


 


Šaltinis: 


nrrr.blogas.lt


 

	


	





		

		
Paskelbta 
Teismų praktika
	


	
	

		
 


Teismų praktika susijusi su šunų laikymu, priežiūra, atsakomybe.


 


Data: 2011-11-22


Rūšis: Administracinių teisės pažeidimų byla


Tipas: nuasmeninta nutartis


Teismas: Kelmės rajono apylinkės teismas


Teisėja: Vilma Raščiuvienė


 




Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Linai Normantaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. G., 


nukentėjusiajam A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G. skundą dėl Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos nutarimo ir


Nustatė


R. G. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. patrauktas už tai, kad jis pažeidė gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010-04-27 sprendimu Nr. T-143, 6.8 punkto reikalavimą, nes R. G. gyvenamojo namo kieme jam priklausantis šuo įkando A. S. į ranką, tuo padarė žalą asmens sveikatai.


R. G. 2011 m. spalio 5 d. Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos nutarimu administracinėje byloje Nr. (12.2) AG-12 pripažintas kaltu pagal LR ATPK 110 str. 5 d. ir nubaustas 500 litų bauda. Nutarime konstatuota, kad jo Vokiečių aviganių veislės šuo, laikomas pririštas prie grandinės privačioje gyvenamojo namo teritorijoje, 2011 m. birželio 29 d. įkando į ranką A. S.. Privati R. G. teritorija aptverta, tačiau vartai buvo laikomi atviri ir ant kiemo vartų nebuvo pakabintas apie šunį įspėjantis ženklas, apie šunį įspėjantis ženklas kabojo ant voljero. Tuo R. G. pažeidė Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-143 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių“ 6.8 punktą.


Skundą padavęs asmuo R. G. su nuobauda nesutinka, prašo ją panaikinti, administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jis paaiškino, kad jo Vokiečių aviganių veislės šuo 2011 m. birželio 29 d. buvo laikomas pririštas grandine prie būdos, kuri yra šalia voljero. Šuo lengvai gali patekti tiek į būdą, tiek į voljerą. Tuo metu, kai A. S. užėjo į jo namus, jis trumpam buvo išvykęs iš namų, vartai į jo namų kiemą buvo atviri. Ženklai apie tai, kad kieme yra šuo, buvo pakabinti ant kiemo vartų ir ant šuns voljero. Jis nepažeidė jokių šunų laikymo taisyklių, nes šuo kieme buvo pririštas prie grandinės, o ne palaidas. Jo namuose nėra įsteigta parduotuvė, žoliapjovėmis jis prekiauja turguose. Kitos dienos ryte jis ruošėsi vykti į turgų Radviliškyje, todėl žoliapjoves buvo išsidėstęs kieme, pasiruošęs pasikrauti į automobilį. Norėdamas jas apžiūrėti, jo įsitikinimu, A. S. turėjo paskambinti jam, o ne savavališkai jo nuosavame kieme ieškoti ir apžiūrinėti jam patinkančius daiktus.


Nukentėjusysis A. S. parodė, kad jis 2011 m. birželio 29 d. į R. G. priklausančio namo kiemą užjęs tikslu pasidomėti parduodamomis žoliapjovėmis. Kiemo vartai buvo atviri, kieme žmonių nesimatė. Ant kiemo vartų ženklų apie šuns buvimą kieme nebuvo, tačiau pro atvirus vartus įėjęs į R. G. kiemą aiškiai matė šuns voljerą, ant kuri buvo ženklas, informuojantis apie šį gyvūną. Voljere jis matė šunį, todėl buvo įsitikinęs, kad šuo uždarytas voljere ir drąsiai ėjo į kiemo gilumą, kur matė išdėliotas žoliapjoves. Šuo, pribėgęs prie jo, šoko ant jo, jis užsidengė galvą ranka, į kurią šuo ir įkando. Iš pradžių jis manęs, kad šuo palaidas, bet vėliau pastebėjo, kad jis pririštas prie grandinės. Jis įsitikinęs, kad toks šuns laikymas kelia pavojų bet kam, užėjusiam į R. G. kiemą, nes pamačius voljerą ir jame vaikščiojantį šunį, susidaro įspūdis, kad šuo uždarytas jame, o ne pririštas. Jo manymu, R. G. netinkamai laikė šunį, todėl jis pagrįstai nubaustas.


Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S. parodė, kad 2011 m. birželio 29 d. įspėjamųjų ženklų apie šunį ant R. G. priklausančio gyvenamojo namo kiemo vartų nebuvo, tokie ženklai atsirado po įvykio, t.y. šuns įkandimo A. S.. Tačiau pro vartus įėjus į kiemą aiškiai buvo matomas šuns voljeras ir ant jo esantis ženklas, įspėjantis, kad yra šuo.


R. G. skundas pagrįstas ir tenkintinas.


Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad straipsnio pirmojoje dalyje – gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse ir antrojoje dalyje – agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas – padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.


Kadangi ATPK 110 straipsnio norma yra blanketinė, vertintinos Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-143 patvirtintos Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių nuostatos. Kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimą, visų pirma būtina nustatyti šių Taisyklių, kurios reglamentuoja šunų laikymo tvarką, pažeidimus.


ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.


Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.


Ginčo dėl to, kad R. G. šuo įkando į ranką A. S. nekyla, tokiu būdu, A. S. sužalojimo faktas yra akivaizdus. R. G. pripažintas kaltu pažeidęs Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8 punkto nuostatas, kurios numato, kad gyvūnų savininkai, gyvūnus prižiūrintys asmenys privalo užtikrinti, kad gyvūnas nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad R. G. šuo A. S. įkando R. G. priklausančiame kieme, būdamas pririštas grandine prie būdos, įėjęs į kiemą A. S. matė apie šunį įspėjantį ženklą, pritvirtintą prie voljero, matė šunį voljere. Jokių įrodymų, kad R. G. šuo būtų nusitraukęs nuo grandinės, palaidas pabėgęs iš voljero, laikomas pririštas ant netinkamo ilgio grandinės byloje nėra nustatyta, tokiais pažeidimais šuns savininkas nekaltinamas. Gyvūnų laikymo taisyklės nedraudžia laikyti šuns pririšto prie grandinės ir voljere. Toks šunų laikymas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir nekelia grėsmės aplinkiniams. Vertinant nukentėjusiojo elgesį, yra pagrindo manyti, kad jis, įėjęs į svetimą kiemą, matydamas įspėjamąjį ženklą apie kieme esantį šunį, buvo nepakankamai atidus ir apdairus eidamas pro šuns buvimo vietą, į svetimo kiemo gilumą. ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai yra nustatyta žala asmens sveikatai ar turtui, sukelta gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimu. Kadangi nėra duomenų, jog R. G. šuo buvo laikomas pažeidžiant šunų laikymo taisykles, todėl R. G. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį.


Kadangi nenustatyta, kokie papildomi galintys turėti reikšmės bylai įrodymai galėtų būti tiriami, todėl nėra pagrindo grąžinti iš naujo tirti bylos dėl papildomų aplinkybių tyrimo ir įrodymų surinkimo. Tik nustačius ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimo sudėtį, visų pirma Taisyklių pažeidimus, R. G. galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Visi byloje esantys neaiškumai vertintini patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju nenustačius Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių pažeidimo, nenustačius R. G. kaltės, nėra ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimo sudėties, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., teismas


Nutarė


R. G. skundą patenkinti.


Panaikinti Administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (12.2)AG-12, kuriuo R. G. pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį paskirta 500 Lt bauda, ir bylą nutraukti.


Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Kelmės rajono apylinkės teismą.




 

	


	





		

		
Paskelbta 
Viskas apie šunis
	


	
	

		
 


Mielas suniukas


	Šuo


 


Šuo (lot. Canis lupus familiaris) yra šuninių šeimos žinduolis, prijaukintas maždaug prieš 14 000–15 000 metų. Šiuo metu išvesta tūkstančiai šunų veislių, pasižyminčių stebinančia įvairove. Skirtingų veislių šunų ūgis siekia nuo kelių centimetrų iki beveik metro, kailio spalva gali būti nuo baltos iki juodos, įvairių rudų ir pilkų atspalvių. Šunys lengvai treniruojami.


 


Daugelyje šalių šunys dažniausiai laikomi kaip naminiai gyvūnėliai, nors įvairios šunų sporto rūšys leidžia jiems parodyti savo įgimtus sugebėjimus, o kai kurios šunų veislės iki šiol atlieka savo tradicines funkcijas – saugo avių ir galvijų bandas, taip pat naudojami tokiuose darbuose kaip narkotikų ar sprogmenų paieška.


 


Pagal Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) klasifikaciją šunų veislės skirstomos į 10 grupių:


 


   1. Piemenų šunys (avišuniai, bandšuniai, galvijų sargšuniai)


   2. Pinčeriai, šnauceriai, molosai, mastifai ir šveicarų zenenhundai


   3. Terjerai (ilgakojai terjerai, trumpakojai, buldogiškieji, nykštukiniai terjerai, juodieji terjerai)


   4. Taksai


   5. Špicai (arktiniai ir kinkomieji šunys, Skandinavijos sarginiai špicai, Europos špicai, primityvieji špicai)


   6. Skalikai


   7. Pointeriai (Europos pointeriai, prancūzų brakai, seteriai ir pointeriai)


   8. Spanieliai ir retriveriai (retriveriai, spanieliai, vandenšuniai)


   9. Kambariniai šunys (bišonai, pudeliai, belgų grifonai, beplaukiai šunys, Tibeto šunys, čihuahua, nykštukiniai anglų spanieliai, japonų činas ir pekinas, Europos nykštukiniai spanieliai, nykštukiniai mastifai)


  10. Kurtai (ilgaplaukiai, šiurkščiaplaukiai, lygiaplaukiai kurtai)


 


 


Prijaukinimo istorija


 


Šunys kilo iš tikrųjų vilkų, kurie Europoje pasirodė maždaug prieš milijoną metų, Amerikos žemynuose – maždaug 700 000 metų vėliau. Seniausi rasti šuns palaikai – apie 14 000 metų senumo Vokietijoje, taip pat 13 500 metų senumo Izraelyje. Šunys tikriausiai buvo pirmieji prijaukinti gyvūnai, gali būti, kad jie nepriklausomai prijaukinti keliuose regionuose, tačiau genetiniai tyrimai rodo, kad visi šunys kilę iš euroazijietiškos veislės, taip pat ir gyvenę Amerikoje iki europiečių atvykimo. Manoma, kad anksčiausiai prijaukinti šunys – dabartinių laukinių Australijos dingo šunų protėviai.


 


Lietuvoje šunys kaip naminiai gyvūnai atrandami nuo pat ledynmečio pabaigos.


 


Šaltiniai:


wikipedia.org


dearpets.net

	


	



	
		

	

	



		


		

			

				

	

						
					

	BDAR	
		Sistema: WordPress